Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

2013-11-15 · Byla Nr. ATP-742-174/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2013-11-15
Bylos Nr.
ATP-742-174/2013
Teisminio proceso Nr.
4-10-3-00166-2013-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miliuvienė
Kategorijos
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 45.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-742-174/2013Teisminio proceso Nr. 4-10-3-00166-2013-7Procesinio sprendimo kategorijos: 79.1; 45.4.; 45.4.3. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARIMAS2013 m. lapkričio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimo S. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Patrulių būrio patrulis 2013 m. balandžio 14 d. S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2013 m. balandžio 14 d., apie 02.00 val., Palangoje, prie Kęstučio g. 26 namo, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Tokiais savo veiksmais S. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16 p. ir 18 p. reikalavimus. Tokia S. Š. veika administracinio teisės pažeidimo protokole kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą S. Š. pagal ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d. nutraukė, nesant jo veikoje šių administracinių teisės pažeidimų sudėties.

Apeliaciniu skundu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Palangos miesto policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimą panaikinti ir perduoti S. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme. Apelianto nuomone, Palangos miesto apylinkės teismas neišsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes ir nepagrįstai nutraukė S. Š. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 124¹ str. 7 d. ir 126 str. 4 d. Policijos pareigūnai tarnybiniuose pranešimuose nurodė, kad sustabdžius automobilį nematė, kas jį vairavo, tačiau matė, kad automobilis sujudėjo, o priėję prie automobilio pamatė, kad vairuotojo vieta tuščia. Paklausus automobilyje buvusių keleivių, kas vairavo automobilį, visi žodžiu patvirtino, kad automobilį vairavo S. Š.. Todėl pareigūnams nekilo abejonių, kas vairavo automobilį, tuo labiau, kad S. Š. vairavimo faktą raštu patvirtino kartu važiavę R. L. ir D. K..

Palangos miesto apylinkės teismas nutarime išdėstė kaip liudytojų teismo posėdžio metu apklaustų R. L., D. K., E. V., policijos pareigūnų S. M. ir M. R. parodymus. Apelianto teigimu, teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų duoti parodymai prieštarauja administracinio teisės pažeidimo byloje esantiems rašytiniams įrodymams. R. L. ir D. K. parodymai neprieštarauja jų paaiškinimams, kuriuos jie davė tik sustabdžius policijos pareigūnams, todėl, apelianto teigimu, galima teigti, kad jų parodymai yra patys objektyviausi, o tai, kad jie netiksliai nurodė, kur, kas sėdėjo automobilyje, apelianto nuomone, galima vertinti taip, kad nuo pažeidimo praėjo penki mėnesiai ir liudytojo E. V. parodymus galima vertinti kritiškai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teigė, kad sustabdžius policijos pareigūnams, automobilyje buvo tik jis ir L. M., tačiau tiek policijos pareigūnai, tiek kiti liudytojai nurodė priešingai. S. Š. ir liudytojo E. V. paaiškinimus apeliantas prašo vertinti kritiškai, kaip siekį S. Š. padėti išvengti administracinės atsakomybės.

Palangos miesto apylinkės teismas, nepašalinęs administracinio teisės pažeidimo byloje esančių prieštaravimų, konstatavo, kad neįrodyta S. Š. kaltė.

S. Š. inkriminuoto pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d., veikos požymius sudaro apsvaigimo patikrinimo vengimas, tai yra asmens sąmoninga veika, dėl kurios nebuvo galimybių patikrinti jo apsvaigimo. Todėl nagrinėjant tokio administracinio teisės pažeidimo bylą būtina nustatyti, ar asmuo atliko veiksmus, kurie užkirto kelią apsvaigimo nustatymui. KET 18 p. įpareigoja vairuotoją Vyriausybės nustatyta tvarka leistis būti patikrintam, ar nėra neblaivus, apsvaigęs nuo psichiką veikiančių medžiagų. Tiek paaiškinime, tiek teismo posėdžio metu S. Š. nurodė, kad atsisakė pasitikrinti apsvaigimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad ATPK 286 str. įpareigoja teismus, nagrinėjančius administracinių teisės pažeidimų bylas, inter alia motyvuojamojoje nutarimo dalyje nurodyti teismo nustatytas bylos aplinkybes, įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, argumentus, dėl kurių teismas vienais įrodymais remiasi, o kitus įrodymus atmeta, įstatymus, kuriais teismas vadovavosi. Apelianto nuomone, Palangos miesto apylinkės teismas nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti visų S. Š. inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų padarymo aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išnagrinėti, buvo šališkas, neteisingai taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų „Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo ar apsvaigimo nustatymo taisyklių“ nuostatas ir nepagrįstai nutraukė S. Š. administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 str. 4 d.

Remdamasis anksčiau išdėstytais argumentais apeliantas prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Pagal ATPK 248 straipsnį, administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes. ATPK 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad organas (šiuo atveju apylinkės teismas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeidėju asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šių aplinkybių nustatymui nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą renkami atitinkami įrodymai (ATPK 256 straipsnis). Vadovaujantis ATPK 257 straipsniu, organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Teismas pažymi, kad tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais, ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

Nagrinėjamoje byloje S. Š. versiją, kad jis nevairavo transporto priemonės būdamas neblaivus, patvirtina jo paties paaiškinimas, E. V. liudijimai, o tuo tarpu S. Š. kaltinančią versiją patvirtina policijos pareigūnų S. M. ir M. R. parodymai, liudytojų R. L., D. K. parodymai apie tai, kad automobilį vairavo S. Š., jis, sustabdžius policijai, persėdo į keleivio sėdynę.

Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo netikėti liudytojų R. L., D. K. parodymais, kurie yra nuoseklūs nuo pat pradžių (b. l. 8–9), jie juos patvirtino ir teisme. Tokie šių liudytojų parodymai visiškai atitinka ir byloje kaip liudytojų apklaustų policijos pareigūnų S. M. ir M. R. parodymus bei jų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 6–7) nurodytas aplinkybes apie tai, kad sustabdžius automobilį jis sujudėjo, priėjus vairuotojo vietoje nieko nebuvo, visi sėdėję mašinoje asmenys patvirtino, kad automobilį vairavo S. Š..

Kokių nors duomenų, kad minėti policijos pareigūnai bei liudytojai R. L. ir D. K. būtų suinteresuoti apkalbėti ar neteisingai apkaltinti S. Š., nėra. Ir priešingai – paties S. Š., liudytojo E. V. parodymai nėra nuoseklūs, prieštarauja kitiems objektyviems byloje esantiems įrodymams ir vertintini kaip S. Š. siekis išvengti administracinės atsakomybės.

Esant tokioms aplinkybėms konstatuotina, kad S. Š. 2013 m. balandžio 14 d., apie 02.00 val., Palangoje, prie Kęstučio g. 26 namo, vairavo automobilį „Volkswagen Golf“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir vengė neblaivumo patikrinimo, nepateikė vairuotojo pažymėjimo, transporto priemonės registracijos liudijimo, techninės apžiūros rezultatų kortelės ir civilinės atsakomybės privalomojo draudimo. Tokiais savo veiksmais S. Š. pažeidė KET 16 p. ir 18 p. reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 126 str. 4 d. ir 124¹ str. 7 d.

ATPK 126 str. 4 d. reglamentuota atsakomybė už transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis (nuo 1,51 iki 2,5 promilės) arba sunkus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis, taip pat už neblaivumo patikrinimo vengimą, alkoholio vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. Šiame straipsnyje numatyta, kad tokie pažeidimai užtraukia baudą vairuotojams nuo 2 000 Lt iki 3 000 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 3 metų arba administracinį areštą nuo 10 iki 30 parų ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 3 metų.

ATPK 124¹ str. 7 d. numatyta, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimai, išskyrus numatytuosius šiame kodekse, užtraukia vairuotojams įspėjimą arba baudą nuo 20 Lt iki 40 Lt.

Pasisakydamas dėl administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui skirtinos nuobaudos individualizavimo, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). ATPK 30 str. numato, jog nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama, neperžengiant norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytų ribų, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų teisės aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, nustatytas atitinkamai ATPK 31 ir 32 straipsniuose.

Atsižvelgiant į nuobaudų skyrimo bendrąsias taisykles (ATPK 30 str. 2 d.), į tai, kad S. Š. padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, kad nėra jo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių, į tai, jog jis neturi galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau už KET pažeidimus anksčiau administracine tvarka baustas ne kartą, laikantis baudos skyrimo taisyklių (ATPK 302 str., 24 str. 4 d.), S. Š. skirtinas ATPK 126 str. 4 d. ir ATPK 124¹ str. 7 d. sankcijose numatytų nuobaudų vidurkis.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 5 punktu,

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 10 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą:

S. Š. pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 126 str. 4 d., ir paskirti 2 500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams; pripažinti kaltu, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 7 d., ir paskirti 30 Lt (trisdešimties litų) baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str., paskirtas nuobaudas subendrinti ir S. Š. paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 2 500 Lt (dviejų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo priėmimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, SWEDBANK AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 6401.

Nutarimas neskundžiamas.

Teisėja Violeta Miliuvienė