- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- e2S-1-866/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-32715-2018-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Pikelienė
- Pareiškėjas
- A. V., E. V.
- Kategorijos
- 3.3.2.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantų (pareiškėjų) A. V. ir E. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutarties, kuria pareiškėjų A. V. ir E. V. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiems asmenims,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas pareiškėjų A. V. ir E. V. prašymas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu.
Žemesnės instancijos teismas
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. spalio 31 d. nutartimi nustatė pareiškėjams terminą trūkumams pašalinti, kartu pateikiant patikslintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Teismas nurodė tokius trūkumus: Sutarties 3.2 punkto nuostatas, neatitinka CK 3.196 straipsnio 1 dalies reikalavimų, nes nėra nustatytas išlaikymo būdas ir dydis; neinformuoti numanomi kreditoriai ir jie neįtraukti bylą, todėl tikslintinas Sutarties 4.5 punktas; nepateikti duomenys ar pareiškėjas įvykdė asmeninę prievolę Valstybinei mokesčių inspekcijai ir šis kreditorius neinformuotas dėl pareiškimo pateikimo.
3. Pareiškėjai šalindami teismo nustatytus trūkumus, pateikė duomenis apie tai, kad pareiškėjas nėra skolingas Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kitų paaiškinimų, įrodymų ar patikslintos sutarties nepateikė.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 14 d. nutartimi pareiškėjų A. V. ir E. V. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu laikė nepaduotu ir kartu su priedais grąžino jį padavusiems asmenims.
5. Teismas nurodė, jog šalinant trūkumus pateikti duomenys, kad A. V. yra atsiskaitęs su valstybės ir savivaldybės biudžetais, pinigų fondais, tačiau patikslintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, kurioje būtų aptartas konkretus išlaikymo kiekvienam vaikui iš skyrium gyvenančio tėvo (motinos) teikimo būdas bei patikslintas sutarties 4.5 punktas (nutartyje klaidingai nurodytas 3.3 punktas) dėl prievolių vykdymo numanomiems kreditoriams, pareiškėjai nepateikė. Dėl to vertino, jog teismo nustatytų trūkumų pareiškėjai nepašalino.
III. Atskirojo skundo argumentai
6. Atskiruoju skundu apeliantai (pareiškėjai) A. V. ir E. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2YT-39132-1019/2018 ir klausimą išspręsti iš esmės.
7. Nurodo, kad dėl vaikų išlaikymo susitarė geranoriškai ir nėra pagrindo nustatyti konkretaus išlaikymo dydžio. Be to, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nepateikė prievolių vykdymo numanomiems kreditoriams, kadangi sutarties 4.5. punkte šalys sulygo, kad jei paaiškės naujų kreditorių, kiekviena iš šalių vykdys savo prisiimtus įsipareigojimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 ir 338 straipsnių nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų. Absoliučių ginčijamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.
9. Santuokos nutraukimą abiejų sutuoktinių bendru sutikimu reglamentuoja CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio ir CPK XXXV skyriaus teisės normos. Nutraukti santuoką abiejų sutuoktinių sutikimu galima tada, kai sutuoktiniai sutaria ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl teisinių jos padarinių. CK 3.53 straipsnio 2 dalyje ir CPK 539 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu nutraukti santuoką sutuoktiniai turi pateikti sutartį dėl santuokos nutraukimo padarinių (turto padalijimo, vaikų išlaikymo ir pan.).
10. Sutuoktinių sutartis dėl santuokos nutraukim pasekmių yra jų suderintos valios išraiška. Teismas, prieš tvirtindamas tokią sutartį, turi pareigą patikrinti, ar ši sutartis teisėta ir nepažeidžia kieno nors interesų. Tai reiškia, kad teismas ne tik patikrina, ar sutartyje sutuoktiniai aptarė visus klausimus, kuriuos pagal CK 3.53 straipsnio 3 dalį būtina aptarti, bet ir įvertina, ar sutarties sąlygos neprieštarauja viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų arba vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų, juolab, kad teismas sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos klausimus, dalyvavimo juos auklėjant ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Sutarties turinys įtraukiamas į teismo sprendimą. Iš esmės pasikeitus aplinkybėms (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.), buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų gali kreiptis į teismą dėl sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių sąlygų pakeitimo.
11. Kaip minėta, teismas nustatė iš esmės tris trūkumus. Pirmąjį iš jų, t. y. Valstybinės mokesčių inspekcijos, kaip kreditoriaus, neinformavimą apie procesą, bei duomenų apie pareiškėjo įvykdytas prievoles nepateikimą, pareiškėjas pašalino, pateikęs rašytinius įrodymus apie skolos nebuvimą.
12. Antrąjį trūkumą, t. y. numanomų kreditorių nenurodymą bei jų neinformavimą apie pateiktą pareiškimą, bei Sutarties 4.5 punkto patikslinimą, pirmosios instancijos teismas laikė nepašalintu.
13. Šioje dalyje, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su teismo išvadomis ir pritaria atskirojo skundo argumentams, kad nėra pagrindo išvadai, jog Sutarties 4.5 punktas prieštarautų imperatyvioms įstatymo nuostatoms, gerai moralei ar pan.
14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, Sutarties 4.5 punkto nuostatos, lingvistinis aiškinimas aiškiai leidžia suprasti, kad susitarta dėl numanomų kreditorių, kurie pareiškimo parengimo dienai nėra žinomi. Taigi, reikalavimas informuoti numanomus kreditorius ar juos įtraukti į bylą, kurie nėra žinomi, yra ne tik neapibrėžtas, todėl neįvykdomas, bet ir apskritai perteklinis.
15. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo išvada galėtų būti laikoma pagrįsta tik tuo atveju, jeigu numanomus kreditorius būtų galima identifikuoti (pavyzdžiui vyksta teisminis ginčas, kuris gali sukelti tiesiogines materialines pasekmes pareiškėjams, jiems gali būti pareikšti atgręžtiniai reikalavimai, sudarytas sandoris, pagal kurį pareiškimo dienai pareiškėjai prievolių neturi, bet jos gali atsirasti vėliau ir t.t.).
16. Trečiuoju trūkumu, pirmosios instancijos teismas įvertino aplinkybę, kad Sutarties 3.3 punktu šalys, susitarė, jog kiekvienas iš tėvų pilnai išlaiko su juo gyvenantį vaiką (Sutartyje sulygta, kad dukros nuolatinė gyvenamoji vieta nustatoma su motina, o sūnaus – su tėvu) iki jo pilnametystės, o atsiradus nenumatytoms išlaidoms, šie klausimai bus sprendžiami tarpusavio susitarimu, atsižvelgiant į vaikų interesus.
17. Apeliantų nuomone, šioje dalyje teismas be pagrindo apribojo šeimos (kaip tėvų, taip ir vaikų) teises gyventi ir pas vieną ir pas kitą tėvą, teikti išlaikymą bendru susitarimu, kaip geriausiai atitinkantį vaikų interesus.
18. Šioje dalyje, apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais ir pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms, atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą.
19. Kaip minėta CK 3.53 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sutuoktinių sutartyje dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutuoktiniai be kita ko turi aptarti vaikų išlaikymo klausimą. Reikalavimas, nutraukiant santuoką bendru sutarimu, numatyti nepilnamečių vaikų išlaikymo tvarką, dydį ir formas, nustatyta ir CK 3.193 straipsnio 1 dalyje. Kokios gali būti išlaikymo formos apskritai yra nustatyta CK 3.196 straipsnio 1 dalyje, o būtent: kas mėnesį mokamas periodinės išmokos; konkrečiai pinigų suma; priteisiant vaikui tam tikrą turtą.
20. Teisinis reglamentavimas nenumato galimybės sutuoktiniams susitarti, dėl kitokios išlaikymo formos, nei ji yra apibrėžta įstatyme. Taigi, darytina išvada, kad aptariama Sutarties 3.2 punkto sąlyga prieštarauja teisiniam reglamentavimui, tokia Sutarties negalėtų būti tvirtinama (CK 3.53 straipsnio 3 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad šis trūkumas nėra pašalintas, ko pasekoje tinkamai taikė procesinių dokumentų trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnis).
21. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo, nes nebuvo pašalintas esminis trūkumas, dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo formos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.