- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-05-02
- Bylos Nr.
- 1-219-351/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-56164-2018-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Virgina Pankauskienė
- Kaltinamasis
- J. K.
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.3Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
J. K., gim.(duomenys neskelbtini), Klaipėdos m., asmens kodas (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), teista 2018-06-06 pagal baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalį, 4 mėn. viešųjų darbų, bausmę atlikusi, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. K. 2018 m. lapkričio 24 d., apie 19 val., (duomenys neskelbtini) V. ir K. M. bute, išgertuvių metu kilus konfliktui su nukentėjusiąja J. K., tyčia kumščiais sudavė nukentėjusiajai ne mažiau kaip 6 (šešis) smūgius į galvą bei 4 (keturis) smūgius į veidą, tuo padarydama galvos paviršinį sužalojimą, nosies sumušimą su minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulų lūžimu ir taip nukentėjusiajai J. K. sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Dėl pareikšto kaltinimo J. K. kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad 2018 lapkričio 24 d. kaimynas M. jiems padėjo pjauti malkas, todėl vakare kartu su draugu A. U. nuėjo pas M. atsidėkoti, atsinešė brendžio butelį. Atėję rado kaimynus begirtaujant su J. K. ir šios vyru. Vos tik atėjus, J. K. ėmė ją užgaulioti, vadinti „bomže“, „konteinerine“, spardyti į kojas. A. U., matydamas konfliktą, išėjo namo. Po to J. K. ant jos tyčia užpylė sidro. V. M. ramino seserį J. K. ir ragino išeiti, bet ši toliau konfliktavo, namo nėjo, porą kartų įspyrė ją bandžiusiam nuraminti K. M.. Kai J. K. į ją metė stiklainį ji atsistojusi J. K. pastūmė. Besistumdant galėjo J. K. ir suduoti, bet nosies jai nesulaužė, nes jas išskyrė tarp jų atsistojęs A. G..
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamoji savo kaltę pripažino iš dalies, tačiau jos kaltumas įrodytas šiais duomenimis:
Nukentėjusioji J. K. parodė, kad 2018 m. lapkričio 24 d., apie 19 val., su sugyventiniu A. G. svečiavosi sesers V. M. ir šios vyro K. M. namuose, gėrė alų. Neblaivus K. M. ėmė skųstis pajamų trūkumu, maisto neturėjimu, todėl paskambino sūnui A. K., kad šis atneštų valgyti. Neužilgo atėjo V. M. kaimynai –
moteris vardu J. su savo vyru, atsinešė brendžio, kurį visi ėmė gerti. Po kurio laiko kaimynas išėjo, o kaimynė liko. K. M. vėl ėmė skųstis neturintis pinigų, todėl ji atsakė, jog šio namuose
bomžai, kurie vietoj alkoholio verčiau atsineštų maisto ir dėl to su K. M. susibarė. Jai besėdint J. sudavė apie šešis smūgius į galvą, ji bėgo į koridorių, sugyventinis stojo jos ginti, tačiau J. K. vistiek jai kelis kartus smogė į veidą, ji pajuto skausmą nosyje, pradėjo bėgti kraujas. A. G. atitraukė J., todėl ji paskambino sūnui ir pasakė, kad yra sumušta. Atėjęs sūnus iškvietė policiją ir greitąją. Šilutės ligoninėje jai buvo nustatytas nosies lūžis ir paviršiniai galvos sužalojimai.
Savo parodymus nukentėjusioji patvirtino ir akistatos metu su kaltinamąja. (b.l. 4, 42).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto 2018-12-19 išvadoje Nr. G 2206/2018(03) nurodyta, kad J. K. nustatyti sužalojimai - galvos paviršinis sužalojimas, nosies sumušimas su minkštųjų audinių patinimu, nosies kaulų lūžimu- bendrai yra nesunkaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (b.l. 60).
Liudytojas A. G.parodė, kad 2018 m. lapkričio mėnesį, su drauge J. K. nuėjo pas šios seserį V. M. į svečius, kur jiedu su K. M. gėrė alų. Kol sėdėjo virtuvėje, K. M. guodėsi, kad neturi maisto, kad blogai gyvena, prašė padėti. Jie visi bendravo draugiškai. Gal po 15 min. atėjo M. draugai - moteris vardu J. su sugyventiniu, atsinešė brendžio butelį, kurį visi virtuvėje gėrė. K. M. vėl dejavo, kad neturi maisto, todėl J. K. paskambino sūnui, kad atneštų pavalgyti. J. K. sūnus atnešė maisto ir išėjo, o jie toliau gėrė brendį. J. K. pradėjo konfliktuoti su K. M.. Šis priėjo prie J. K. ir norėjo sugriebti už rankų, bet jis šoko į tarpą ir K. M. nustūmė. Kai nustūmė K. M. link kambario durų, Jolanta puolė mušti J. K. ir abi besistumdydamos atsidūrė koridoriuje. Būdamas virtuvėje, išgirdo, kaip J. K. šaukiasi pagalbos, suprato, kad sugyventinę muša. Todėl, įėjęs į koridorių stojo į tarpą. J. K. per jo petį sudavė kelis kartus J. K. į veidą. J. K. pradėjo šaukti, kad skauda nosis, bėga kraujas ir iš karto skambino sūnui. Atėjęs J. K. sūnus iškvietė greitąją pagalbą. Po to J. K. dar užpylė kompotą Jolantos galvos.
Liudytojas K. M.parodė, kad 2018 m. lapkričio 24 d., po pietų padėjo kaimynui A. U. pjauti malkas ir šis vakare su sugyventine J. K. atėjo į svečius, atsinešė brendžio butelį. Tuo metu pas juos buvo atėjusi žmonos sesuo J. K. su sugyventiniu A. G.. J. K.jau atėjo nusiteikusi agresyviai, visaip jį įžeidinėjo, spardė į kojas, priekaištavo, kad neprižiūri žmonos. Atėjusi J. K. J. K. nepatiko ir ši ėmė J. K. visaip įžeidinėti, vadinti bomže, konteinerine, valkata. A. U. pamatęs kylantį konfliktą, išėjo namo. J. K. sėdėjo prie stalo, o šalia atsistojusi J. K. šią spardė į kojas, gėrimą pilstė ant J. K. veido, galvos, po to sviedė nuo stalo 0,5 l talpos stiklainį su kompotu. J. K. pasitraukė ir taip išvengė smūgio. Jis su žmona bandė raminti, bet ši nesiliovė, jam spyrė į tarpkojį, todėl jis nuėjo į kitą kambarį ir kas vyko toliau nematė.
Liudytoja V. M.parodė, kad 2018 m. lapkričio 24 d., apie 19 val., į namus atėjo sesuo J. K. su draugu A. G., atsinešė alaus, kurį gėrė virtuvėje. Po kelių minučių užėjo ir kaimynas Aleksandras su drauge J., atsinešė brendžio butelį, kurį taip pat visi virtuvėje gėrė. J. K. jos kaimynus ėmė vadinti bomžais, konteineriniais. A., matydamas, kad kyla konfliktas, išėjo namo. Pasilikusi J. susibarė su J. K. ir ši puolė stumdyti J., pilstė ant moters kompotą, brendį, spyrė Jolantai į kojas. K. M. bandant ją nuraminti J. K. 2 kartus spyrė į lytinius organus, o šis tada nuėjo atsigulti į kambarį. Matė, kaip abi moterys stumdėsi tarpusavyje, nematė ar viena kitai sudavė smūgius, nežino kaip J. K. buvo sulaužyta nosis.
Liudytojas A. K. parodė, kad 2018 m. lapkričio 24 d., 19.30 val., paskambinusi mama J. K. pasakė, kad yra pas savo seserį V. M. ir prašė atnešti V. valgyti. Po kokių 5 minučių V. M. nunešė maisto. Tuo metu tetos namuose buvo mama jos draugas A. G., teta su vyru ir vyras su moterimi, kurių jis nepažįsta. Virtuvėje vyko išgertuvės, ant stalo matė 2 butelius brendžio. Palikęs maistą išėjo, o po maždaug po pusantros valandos paskambinusi mama jam pasakė, kad yra sumušta. Nubėgęs į tetos butą, pamatė koridoriuje stovinčią mamą kraujuojančia nosimi. Prie virtuvės stovėjusi neblaivi moteris J. dar norėjau pulti jo
mamą, bet J. nuo mamos atstūmė ir pasakė kviesiantis policiją. J. norėjo susitarti, kad policijos nekviesti, bet jis nesutiko ir iškvietė pareigūnus. Tetos namuose visi buvo stipriai apsvaigę nuo alkoholio (b.l. 97).
BIRT ataskaitų žiūryklės duomenimis 2018-11-24, 22.03 val. užfiksuota, kad A. K. pranešė, jog prieš 15 min. pažįstama moteris sumušė mamą J. K., 22.36 val. gautas pranešimas, kad J. K. pristatyta į Šilutės ligoninės priėmimo skyrių dėl veido ir nosies sumušimo (b.l. 11).
Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamoji J. K. tyčia suduodama smūgius nukentėjusiajai J. K. į veidą nesunkiai ją sužalojo ir jos veika atitinka BK 138 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.
Nors kaltinamoji savo kaltės dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo ir nepripažino, tačiau teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiosios, liudytojo A. G., A. K. parodymais, kurie iš esmės sutampa ir kuriuos patvirtina specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiosios J. K. elgesys nebuvo nepriekaištingas, tačiau nekyla abejonių, jog kaltinamoji nesugebėjo adekvačiai įvertinti situacijos, neišėjo į namus siekdama išvengti konflikto ir pasirinko smurtavimo būdą, sukėlusį nukentėjusiajai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamosios parodymus teismas vertina kaip siekimą išvengti atsakomybės.
Nors kaltinamoji nurodo, kad tiek nukentėjusioji, tiek jos sūnus naudojo jos atžvilgiu fizinį smurtą, tačiau objektyvių duomenų byloje nėra nustatyta, nes kaltinamoji nei į gydymo įstaigą, nei į policiją nesikreipė.
Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 112,57 Eur dydžio civilinį ieškinį už nukentėjusiajai J. K. suteiktas gydymo paslaugas. (b.l. 70-72).
Civilinis ieškinys įrodytas, pagrįstas, kaltinamoji jo dydžio neginčija, todėl tenkintinas.
Nukentėjusioji J. K. pareiškė 3500 Eur dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Savo ieškinį nukentėjusioji grindžia tuo, jog dėl sulaužytos nosies patyrė fizinį skausmą, pažeminimą ir baimę. Ji iki šiol jaučia tokio sužalojimo psichologines ir fizines pasekmes, vartoja raminamuosius vaistus, pasunkėjo kvėpavimas.
Kaltinamoji civilinio ieškinio nepripažįsta.
Civilinio kodekso 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalą: neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau civilinė teisė jas gina turtiniais būdais. Neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais (CK 6.250 str. l d.). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Atlygintinos neturtinės žalos ribų (minimumo ar maksimumo) įstatymas (CK 6.250 str.) nenustato, įvertinti neturtinę žalą palikta teismui, nes tai yra fakto klausimas. Spręsdamas šį klausimą, teismas turi vadovautis CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais, t. y. nustatydamas neturtinės žalos dydį turi atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimo, numatyto BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamo neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja nuo 144,81 Eur iki 3475,44 Eur.
Atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytas nagrinėjamos bylos aplinkybes ir bendrą neturtinės žalos dydį, kuris teismų praktikoje paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose, teismas mano, jog nukentėjusiajai turėtų būti priteista 1500 eurų kompensacija neturtinei žalai atlyginti, maksimaliai atitinkanti kaltinamosios bei nukentėjusiosios interesų pusiausvyrą, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijus bei teismų praktiką.
J..K. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jos atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdama recidyviste.
Skiriant bausmę J. K. atsižvelgtina į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininkės asmenybę, tai, kad ji būdama anksčiau teista padarė nesunkų nusikaltimą. Siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, teismas mano, kad J. K. bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus jai prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-307 str., teismas
nusprendžia:
J. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą 9 (devyniems mėnesiams) įpareigojant ją per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba užsiregistruoti užimtumo tarnyboje.
J. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti teismo nuosprendžiui įsiteisėjus.
Priteisti iš J. K. 112,57 Eur žalos atlyginimą Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už J. K. gydymą.
Priteisti iš J. K. 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajai J. K..
Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.