Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

Kaltinamoji V. M. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino, vaikų nėra mušusi. Parodė, kad vaikus be galo mylėjo ir jie ją mylėjo, jie visur kartu ir važiuodavo, ir eidavo, prieš juos tikrai nebuvo smurtaujama. Vaikai apmokyti globėjos. Ji nesijaučia kalta visiškai. Iš viso buvo 12 vaikų, du mirę, paskutiniu metu kartu gyveno 5 vaikai. Vyriausia mergaitė E., jai 10 metų, D. 3 metai, G. 4 metai, dar V. ir D. Kiti vaikai buvo paimti, sudegė jų namai, neturėjo, kur gyventi, todėl juos paėmė. Dabar tie vaikai užsienyje įvaikinti, vyriausiajam jau bus 18 metų. Dėl pirmų vaikų jiems tėvystės teisės atimtos dėl girtavimo. Visų šių 7 veikų nepripažįsta, prieš vaikus nebuvo smurtaujama, nei prieš vieną vaiką ji nesmurtavo. Jei būtų davusi taip diržu vaikui, tai turėjo būti kraujosruvos, juk per vieną dieną jos nepraeitų. Kiek vaikus augino, V. P. (VTAS vyr. specialistė) tik vieną kartą pas ją buvo atvažiavusi, sakė švarūs, gražūs vaikai. Kai atvažiuodavo socialinė darbuotoja rasdavo ją neblaivią. Paskutinį mėnesį būdavo, kad vaikai ne namuose miegodavo, kaip tik gimtadienius, vardadienius šventė. Sesuo sakydavo, kad vaikai tegul pas ją pabūna, sesuo R. S. Pas ją buvo V., E., D., dar kūma iš užsienio buvo grįžusi. D. ir G. būdavo namuose. Gegužės mėnesį namuose buvo girtaujama, nesirūpino vaikais, tai pripažįsta, dėl to liudytojai teisybę pasakojo. Bet smurto ji nenaudojo, ant vaikų nešaukdavo. Ant E. šaukti negalėjo, nes ji tokia opi, tik sušauksi, ji verkti pradėdavo. Jos vaikai visiškai neuždari, kai pradėdavo gerti, tai iš karto seserims pasisakydavo. Gerdavo su viena sese J. P. tą paskutinį gegužės mėnesį. Turi dvi seseris, R. ir J. Vyras su ja kartu negėrė, jis dirbdavo. Vyras tik tą gegužės mėnesį gėrė, bet ne visą laiką, jis eidavo dirbti. Gerdavo ne iš pašalpų, juos pavaišindavo. S. vaikų nemušė, ko vaikai norėdavo, tas jiems buvo supirkta, dviračiai ir šautuvai, viską jie turėjo. Ji pati tuo laiku dirbo pas ūkininkus, dirba ir dabar, melžia karves. Dirba neoficialiai, S. taip pat dirba pas ūkininką, bet ne pas tą patį, taip pat S. dirbo ir pas socialines darbuotojas. Čia dėl to ir kyla konfliktai, kad S. neina į darbą pas jas. Už vaikus gaudavo 300 eurų pašalpą. Vaikais ji rūpinosi, dažnai eidavo į mokyklą, kai tik iškviesdavo ir eidavo, taip pat ir skambindavo. Vaikams valgyti visada užtekdavo, šaldytuvai buvo pilni, tik neneigia savo kaltės dėl gėrimo tą gegužės mėnesį. Dabar padarė išvadas, užsikodavo ir pozityvios tėvystės kursus lanko, užsikodavusi yra daugiau kaip mėnesį, nuo vaikų paėmimo nėra vartojusi alkoholio. Su S. konfliktų būna, dabar jis negali pas ją gyventi, jam uždrausta. Kalta neprisipažįsta, rykštės namuose neturi. Dalyvavo vaikų apklausose, E. su dilgele nieko nebuvo. Globėja primokina vaikus. Girdėjo, ką visi vaikai pasakojo, mano jie visi primokyti. E. auklėtojos parodymus girdėjo, E. ir taip linkusi buvo pameluoti. Jei tie vaikai buvo mušami, tai globėja parsivežusi maudė, prausė, tai turėjo matyti, ar buvo tos mėlynės. Visus savo veiksmus prisimena, negali būti taip, kad kažko nepamena. Ji taip neprisigeria, kad neadekvačiai elgtųsi, kad visai nieko neprisimintų. Tą gegužės mėnesį vaikai buvo pas seserį, tik mažieji buvo namuose. Pareidavo E., pasiimdavo drabužius, kuprinę. Vaikai nematydavo smurto tarp jos ir S., jie būdavo mokykloje, ar parduotuvėje, ar pas draugus. Paskutinį kartą sugyventinis prieš ją smurtavo prieš mėnesį laiko. Dėl to, kad nei vienas vaikas nepriėjo prie jos, kai atėjo į apklausą, tai ji pašaukė: „D., ateik pas mamą“, bet jam pasakė „negalima kalbėtis“, nusivedė vaikus, klausė E., kodėl ji nepriėjo prie mamos, tai ji pasakė, kad norėjo prieiti. Sesuo, kai buvo nuvažiavusi vaikų aplankyti, E. pasakė, kad dažnai nori mamai paskambinti, bet globėja neleidžia. Vaikus sudrausmindavo žodžiais. Buvo toks įvykis, kad E. iš jos piniginės buvo pinigų paėmusi, pasakė, E., šitaip negalima, paprašyk ir mama duos, gražiuoju kalbėdavo. E. tik subardavai, ji jau ir verkdavo, tai ką jau ten ją muši. Namuose ji šeimininkaudavo ir vaikus prižiūrėdavo. S. vaikus mylėjo ir pinigų duodavo, dviračiai buvo nupirkti ir maistui pinigų duodavo, išvažiavimams taip pat. Kad S. vaikus muštų tikrai nematė.

Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltės nepripažino. Vaikų jis nemušė, nežino, dėl ko vaikai taip sako. Vaikus visada mylėjo, viską jiems pirkdavo, saldainių pirkdavo, ir kapeikų duodavo į mokyklą, kiek galėjo, tiek davė, ką uždirbdavo, tą atiduodavo. Prieš V. S. ir G. S. nenaudojo smurto. Jei būtų davęs vaikui, tai tas vaikas seniai ligoninėje būtų atsidūręs. Jei neklausydavo, sušaukdavo ir viskas, kad šaukdavo, tai nesigina. Yra buvę, kad E. iš jo pinigų paėmė, tada nieko iš viso nesakė, nebuvo kada, nes ūkininkas buvo atvažiavęs į kiemą, jam reikėjo į darbą. Dirba pas ūkininkus, pas vieną, pas kitą, kas paprašo, ten eina dirbti. Specialybės neturi, eina ir į mišką, jei reikia ir šulinį iškasa, duobes, vandentiekį, kam reikia ir mėšlą išmeta. Uždirba per dieną 20 eurų, prie akmenų rinkimo 25 eurus. Kad alkoholį vartoja, pripažįsta, užsikodavęs buvo senokai, dabar vėl nuvažiavo, užsiregistravo, važiuos koduotis nuo alkoholio. Gegužės mėnesį šventė gimtadienius, šeštadienį ir sekmadienį, paskui jis į darbus išėjo. Ir kai vaikus paėmė jis dirbo, kodėl jam niekas neskambino ir nepranešė, būtų grįžęs. Vaikai ne vieni buvo, vienas vaikas su motina, o kitas su jo broliu. Sako, kad jo brolis invalidas, bet invalidumo jis negaudavo, jis pasirūpinti tuo mažiuku galėjo. Brolis K. S., jis pas juos gyveno, dabar jis miręs. Vaikų vienų nepalikdavo. Negali pasakyti, ar V. M. naudojo smurtą prieš vaikus, ar šaukdavo, jis to negirdėjo ir nematė. Nežino, dėl ko vaikai eidavo pas seserį miegoti, gal kai buvo truputį užgėrę. Gal matydavo, kad išgėrę, susipykdavo, susibardavo, gal stresas vaikams. Mano, kad vaikai juos apkalba. Mokykloje nebuvo nei karto. Laisvalaikiu vaikai po kiemą duodavosi, su dviračiais važinėdavo, kamuolį spardydavo po kiemą. Su vaikais santykiai buvo geri, kapeikų, kiek turėdavo, tiek duodavo. Į mokyklą visada duodavo po 1-2 eurus, nebūdavo, kad vaikai išeitų be cento. Socialiniai darbuotojai lankydavosi, yra buvę, kad pachmielingą jį rado, girto nėra radę. Baustas dėl vaikų nepriežiūros nėra. Prisipažįsta, kad ant vaikų sušaukdavo, jei neklausydavo. Su vaikais, kai juos paėmė, nebendravo, nes niekas neleido. Pasiskambinti net negalėjo, tik pakalbėti su globėja, ar jie nenori su jais bendrauti, reikia vaikų paklausti. Susitikti su vaikais norėtų, tada matytųsi, kaip jie elgiasi. Jis neįlįs į vaikų galvas, nepasakys, ar jie susitarė, gal ir susitarė juos apkalbėti. Vakarais iš darbo grįžęs padėdavo E. su matematika, ji nesuprasdavo, tai būdavo dažnai. Norėjo, kad vaikai mokytųsi. Nesupranta, kodėl vaikai sako, kad jis juos mušė, nežino, iš kur čia yra ištraukta nesąmonė. Vaikų jis nemušė, nei vieno. Penkis kartus yra teistas dėl smurto artimoje aplinkoje, paskutinį kartą neseniai, gavo 50 parų arešto, dar jų neatliko, sakė, kad dabar nėra vietos.

Teisme apklausta liudytoja K. S. parodė, kad žino, dėl ko ji pakviesta, kad vaikai pasisakė, jog buvo smurtaujama prieš juos. V. M. ir R. S. šeima į rizikos sąrašą įtraukta nuo 2010 metų, dirba (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialine darbuotoja. Gegužės 30 dieną vaikai buvo paimti iš šeimos dėl tėvų girtavimo. Šeimoje lankydavosi dažnai, kartą per savaitę, jei tėvai užgerdavo, tada 2-3 kartus per savaitę. R. dirbo viešuosius darbus. Gegužės mėn. pradžioje buvo V. gimtadienis, nuo to laiko prasidėjo girtavimas 3-4 savaites, girtavimas buvo daugiau iš V. pusės. Vaikai dažniausiai pas seserį R. S. būdavo išėję. Su tais vaikais ryšį turėjo ir iš mokyklos nieko nesakydavo ir vaikai nesiskundė, tik jau prieš pat paėmimą G. ir E. sakė: „teta nepalik“. Vaikai iš šeimos buvo paimti dėl girtavimo. Pas R. ir V. valgyti būdavo, tik kai užgerdavo, tada jau maisto stigo, vaikai pas R. pavalgydavo. Kai gerdavo, tai vaikai patys save į mokyklą ir darželį išsileisdavo. Buvo ir su vaikų teisėmis nuvažiavę, V. buvo girtumas nustatytas, tada vaikais pasirūpino O. M. Dėl smurto vaikai jai nesiskundė, tarp sugyventinių smurtas buvo, jie gerdavo ir tarpusavyje smurtaudavo, tarp jų nenormalus bendravimas buvo, vaikams tai ne pavyzdys. Prieš paėmimą vaikai sakė: „teta nepalik, nes mama geria“. Su V. buvo sunku susišnekėti ir susitarti. Iš mokyklos gauti raštai, nes vaikai pasisakė, kad patys turi išeiti į mokyklą, kad namie nemiega, tie raštai buvo perduoti vaikų teisėms. Vaikai drąsūs, tik tą mėnesį vaikai buvo ne tokie, klausdavo jų, ar juos barė, ar mušė, bet jie nesisakydavo. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo K. S. apklausos parodymus, liudytoja teisme papildė, kad apklausoje padaryta klaida, 2007 metais ji dar nedirbo seniūnijoje, daugiau viskas surašyta teisingai ir teismas šiais jos parodymais gali remtis. Gegužės 19 dieną buvo atnešti tarakonai į mokyklą su kuprine, nes tuo laiku V. namuose nesitvarkė. Kad buvo smurtas tarp V. ir R. žinojo, bet dėl vaikų smurto, nežinojo. R. ir V. šeima nuo 2010 metų įtraukta į rizikos sąrašą dėl girtavimo ir vaikų nepriežiūros. Dėl girtavimo ir tvarkos trūkumo pirmieji vaikai ir buvo paimti iš šeimos, buvo apribotos motinystės teisės, tai žino tik iš V. pasakojimų. R. buvo užsikodavęs, o V. sakė, kad gydytoja nedavė siuntimo ir ji nesikodavo nuo alkoholio, sakė, kad ji pati valdo tą potraukį gerti. R., kai baiginėjosi kodas, ji siūlė jį pratęsti, tai jis pasakė, kad jis žmogus, jis nori švęsti ir nesikoduos. Kaip minėjo, su vaikais turėjo ryšį ir nuotraukų su jais turi, bendraudavo, ar jie turėjo motyvą meluoti, nei mokykloje, nei jai vaikai nepasisakė apie smurtą, gal jie bijojo. Tarnybinį pranešimą rašė, vaikų paėmimo dieną V. buvo neblaivi, o R. tą dieną nematė. Vaikai žaislų turėdavo ir iš jų gaudavo, bet tie vaikai daugiau po laukus duodavosi, vienkiemyje gyveno, žaislus greit sulaužydavo. Su V. daug kartų kalbėta, kad negertų, ji priima informaciją, kai nustoja gerti, o kai išgėrusi, tuoj puolime ir nesiklauso. Vaikai nelinkę meluoti, jai jie nebuvo apsimelavę, ar fantazavę, išdaigų būdavo, bet tai vaikai. Darželyje džiaugėsi, kad D. geras vaikas. Buvo, kad D. atėjo su žiemine kepure, nes vaikas kitos pats nerado. Dėl vaikų higienos, tai V. yra pasakiusi, ko tu nori, juk čia kaimo vaikai. Tualetas pas juos buvo lauke. Tėvas, kad vaikus muštų neteko matyti ir vaikai nesiskundė. Tėvas dirbo pavienius darbus. Dirbo pas ūkininką, susipyko, trenkė durimis ir išėjo, bandė kalbėti, piktas buvo. Viešuosius darbus jis dirbo. V. nedirbo, reikėjo už socialinę pašalpą atidirbti ir jų neatidirbo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja K. S. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinė darbuotoja. V. M. šeima nuo 2010 metų įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančius vaikus, apskaitą. Kiek tekdavo lankytis, gali pasakyti, kad per metus kokį tik vieną kartą V. ilgesnį laiko tarpą išgeria, tai maždaug apie savaitę laiko, o taip būdavo retai, vieną dieną ir viskas, nebūdavo daugiadienių, taip pat kaip lankydavosi, kiek matė, vaikai su mama noriai bendraudavo, apsikabindavo, būdavo aprengti, pavalgę. Būdavo dažniau, kad gerdavo V. sugyventinis R. S., jis yra ir smurtavęs prieš pačią V., 2013 metais buvo atvejis toks, kad užfiksuotas smurtas. Niekada neįtardavo, kad prieš vaikus būtų smurtaujama. Šią šeimą lankydavo gan dažnai, į savaitę kartą ar du. Tai tikrai niekada nepastebėjo, kad prieš vaikus naudotų smurtą. 2017-05-10 aplankė šeimą, tuo metu buvo R. su dukra G. ir sūnumi D., V. nebuvo ir jis negalėjo atsakyti, kur ji yra. Pastebėjo, kad šeimoje buvo girtaujama ir pats R. pasakė, kad savaitgalį šventė V. gimtadienį (duomenys neskelbtini). Vėliau išsiaiškino, kad 2017-05-06 ir 2017-05-07 D., E. ir V. miegojo pas tetą R. S. R. yra V. sesuo. Kiek pažįsta R., ji yra tvarkinga, rūpestinga ir globoja savo dukterėčios mergaitę. Ankščiau, kiek jai žinoma, vaikai tik pasisvečiuodavo pas R., bet nelikdavo miegoti. 2017-05-12 lankėsi toje pačioje šeimoje, rado V. ir R., kiek suprato, jie abu buvo pagiringi, V. visa sutinusi, matėsi, kad vartoja alkoholį, jos paklausus, ar ji geria, ji tai patvirtino, tuo metu namuose buvo D. ir G., o visi kiti buvo pas R. Tėvai pasižadėjo, kad parsives vaikus ir nustos gerti. 2017-05-18 lankėsi vėl šeimoje, V. buvo sutinusi, matėsi, kad nenustojo gerti, o R. taip pat matėsi, kad išgėręs, namuose buvo G. ir D., o visi vaikai vis dar buvo pas R. 2017-05-19 lankėsi kartu su (duomenys neskelbtini) rajono vaikų teisių apsaugos skyriaus specialiste V. P., tuo metu V. surado J. namuose, kitos V. sesers namuose. Su V. buvo G. ir D., kadangi tuo metu kartu buvo O. M., ji yra V. dukterėčia, ir ji pasižadėjo pasirūpinti vaikais, o pagal įstatymą jie turi teisę vaikus palikti, o ne atimti iš karto, kai yra blaivus asmuo, kuris sutinka jais pasirūpinti. Šiuo metu O. yra išvažiavusi į užsienį dirbti, jos kontaktų neturi, kada grįš nežino, kadangi kiek sužinojo, ji į Lietuvą grįžta tik pasisvečiuoti, laikinai, o šiaip gyvena Anglijoje. 2017-05-25 gavo pranešimą iš (duomenys neskelbtini) mokyklos, kad V. S. į mokyklą atsinešė tarakonų, kad jis gyvena pas tetą R., kad jo namuose girtaujama, taip pat gavo pranešimą iš E. mokytojos, kad mergaitė skundėsi, jog jų namuose triukšmaujama, garsiai leidžiama naktį muzika, ji neišsimiegojo, nes teko raminti jaunesnius brolius, seseris, taip pat gautas pranešimas iš D. darželio, kad šių metų gegužės mėn. pradžioje pasikeitė jo elgesys, tapo agresyvesnis, vartojo necenzūrinius žodžius, buvo netvarkingas, purvinas, nenupraustas. Visą šią informaciją turi. Taip pat rašte užsiminama, kad pastebėtas D. įbrėžimas prie akies, tačiau nenurodo tikslios vietos, tačiau gali pasakyti, kad asmeniškai tą pačią dieną bendravo su D. ir jį matė, gali pasakyti, kad tai net nebuvo įbrėžimas, o tik miežio požymiai, kadangi jam dažnai jie būdavo. Net pačio D. klausė, ar jis užsigavo rodydama į akis, vaikas kaip ir nesuprato jos klausimo, nes jokių žymių, nubrozdinimų ar mėlynių nebuvo. Tiesiog jo paklausė apsidrausdama, nes prieš tai gavo tą raštą, jog jam prie akies yra įbrėžimas, kurio pati nematė. Taip pat, buvo gauti telefoniniai pranešimai šių metų gegužės mėn. iš (duomenys neskelbtini) mokyklos socialinės pedagogės R. V., dėl E. ir V. lankomumo, jų tikslios gyvenamosios ir buvimo vietos, todėl buvo didesnis skirtas dėmesys jų šeimai, kaip jau minėjo, buvo dažniau lankomasi ir stebima šeima. 2017-05-30 jai pranešė iš (duomenys neskelbtini) rajono vaiko teisių apsaugos skyriaus, kad gautas anoniminis pranešimas dėl V. M. ir R. S. šeimos girtavimo ir vaikų nepriežiūros. Tuo metu kartu su specialiste V. P. ir specialistu R. P. vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, namuose rado K., R. brolį ir D. S. Pasiėmę D. vyko ieškoti mamos V. ir ją sutiko pakeliui einančią iš (duomenys neskelbtini) kartu su G. Matėsi, kad V. yra neblaivi, ją pareigūnai išsivežė girtumui nustatyti. O jie su G. ir D. vyko pas kitus brolius ir sesę. Vaikai tuo metu buvo purvini, neprausti, tačiau jokių smurto požymių nesimatė, vaikai nieko apie tai nekalbėjo, kad juos muštų, jie neturėjo jokio įtarimo, kad būtų smurtaujama, nes vaikus buvo nuspręsta paimti iš šeimos, todėl, kad tėvai girtauja, bet ne dėl smurto. Kiek jai žinoma apie smurtą prieš vaikus, vaikai prakalbo tik tada kai jie buvo apgyvendinti šeimynoje, tačiau tikslesnių duomenų daugiau nežino. (I tomas, b. l. 132-134). Liudytoja K. S. pateikė lankymosi V. M. šeimoje aprašymo dokumentų kopijas. (I tomas, b. l. 137-148).

Teisme apklausta liudytoja G. T. parodė, kad žino dėl ko pakviesta, prašo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo apklausą, dabar visko nepamena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo G. T. apklausos parodymus, liudytoja teisme patvirtino šiuos savo parodymus, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis. Bendraudavo tiesiogiai ir telefonu su mama, neblaivi ji nebuvo atėjusi ir neskambino neblaivi, vaikas ėjo į darželį. Abejonių dėl smurto nekilo, jis bendravo ir džiaugėsi. Per tą laiką, kiek vaikas lankė darželį, jis realiai bendravo, neišsigalvodavo ir nemeluodavo. Į kelnytes nesišlapino. Vaikas būdavo tik pusę dienos, dėl mokyklinio autobuso, nes brolį ir sesę veždavo namo ir jį paimdavo, o ryte atveždavo. Visą dieną būti darželyje jam nebuvo galimybės, jis noriai ateidavo į darželį, ar norėjo pasilikti visą dieną nežino.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja G. T. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) r. (duomenys neskelbtini) lopšelio - darželio (duomenys neskelbtini) priešmokyklinio ugdymo pedagogė. Į jų darželį, į (duomenys neskelbtini) grupę 2017 m. sausio 9 d. atėjo D. S. Jokių kažkokių neigiamų pastebėjimų negali pasakyti, priešingai D. būdavo labai aktyvus, domėjosi viskuo, jo gebėjimai taip pat geri, pažinojo raides, skaičius, rašyti gebėjo, kaip jo amžiaus vaikui tikrai gali pasakyti, kad pakankamai gerai. Kadangi jį į darželį atveždavo autobusiukas ir atgal jis išvažiuodavo, todėl jis lankė nuo 8 ryto iki 14 val. Pietų miego jis nemiegodavo. Asmeniškai nėra pastebėjusi jokių smurto žymių, D. taip pat niekada nesiskųsdavo, kad kažkas negerai ar skauda jam, jai net nekilo minčių dėl smurto. Mama dalyvavo šventėje, susirinkime, vaikas eidavo į visus spektaklius, nebuvo ribojimų jam kažkokių. Tik pastebėjo, kad 2017 m. gegužės mėn., kažkur apie vidurį, D. į darželį ateina purvinas, tai rankytės, kojytės nepraustos, drabužėliai netvarkingi. D. paklausė, kodėl jis toks purvinas, jis pasakė, kad gyvena pas kūmą, daugiau nieko nepasakojo ir jie neklausinėjo. Iki gegužės mėn. mama pakankamai dažnai skambindavosi ir klausdavo kaip D. sekasi, bet pastebėjo, kad gegužės mėn. jau nebeskambino. Kai bandė jai prisiskambinti, ji nekėlė telefono. Bet gegužės mėn. taip pat nepastebėjo jokių smurto žymių ant vaiko ir jis nieko nesakė, tik pastebėjo, kad jis uždaresnis tapo, piktesnis, agresyvesnis, liūdnas, pradėjo girdėti iš jo keiksmažodžius. Pranešime, kurį rašė (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinei darbuotojai K. S., nurodė, kad D. prie akies yra įbrėžimas, gali pasakyti, kad tai buvo prie pat akies, pradžioje labai mažas ir plonas įbrėžimas, panašus kaip katė įdrėkstų, manė gal jis pats įsibrėžė, nes prieš tai jam buvo miežis toje pačioje akytėje, gal jis pasikasė ir įsidrėskė. Nors jo paklausė, kas jam nutiko, jis pasakė, kad užsigavo į duris, nes bėgo. Negali neigiamai tiek apie D., tiek apie jo mamą pasakyti, kadangi pasirodė gana tvarkinga šeima, nors ir įrašyta į rizikos šeimų sąrašą. Jokių smurto požymių ar įtarinėjimų jai tikrai nekilo. (I tomas, b. l. 152-153).

Teisme apklausta liudytoja R. V. parodė, kad žino dėl ko pakviesta, E. ir V. S. pas juos mokėsi mokykloje, tikslaus amžiaus jų nepamena, atrodo, 3-2 klasėje. Jie pas juos mokėsi nuo 1 klasės. Problemų didelių nebuvo. Pas ją vaikai ateidavo į dailės terapiją, mama ateidavo į mokyklą, reaguodavo į pastabas, ateidavo blaivi, tik sakydavo, kad vyras geria. V. uždaras, sunku jį prakalbinti, jei klausdavo ko, sakydavo, viskas gerai. Kai klausdavo, ar mama geria, stengdavosi nutylėti, sakydavo, išgeria. Mergaitė gera, paslaugi, dėl mokymosi trūkdavo priežiūros. Paskutiniu metu tik sakydavo, kad eina pas tetą gyventi. E. piešė šeimą, tėtį nupiešė kitoje pusėje, kai paklausė kodėl, neatsakė. Apranga vaikų būdavo sezoninė. Priemones turėjo, įtarimų dėl smurto jai nekilo. E. nebuvo aktyvi, V. tylėdavo, apie šeimą nepasakodavo. E. kalbėdavo apie brolius, sesę, apie tėvus nekalbėdavo. Negali sakyti, kad vaikai linkę meluoti, jie dažniau nutylėdavo, kai nenorėdavo sakyti. Vaikus priemonėmis aprūpina seniūnija. Vaikai sakė, kad namuose yra triukšmas, todėl pas tetą gyvena, apie smurtą nesakydavo. Paskui paaiškėjo, kad jų namuose buvo ir alkoholis, ir smurtas.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja R. V. davė analogiškus parodymus, prieštaravimų juose nėra. (I tomas, b. l. 159-160).

Teisme apklausta liudytoja A. M. parodė, kad žino dėl ko pakviesta, dirba pradinių klasių mokytoja, yra V. S. nuo 1 klasės mokytoja. Sužinojo 2 klasėje, gugužės mėnesį, kad yra problemų. Toje pačioje klasėje mokosi V. pusbrolis ir jai O. P. pasakė, kad V. pabėgo iš namų. Tada V. paklausė, kodėl ji pabėgo, jis papasakojo, kad būna pas tetą R. Ji surašė pareiškimą ir perdavė socialinei pedagogei V. R. Dar pasidomėjo J., ji E. mokytoja, ar jai E. nieko nesakė. Paskui klausdavo V., jis nenoriai, bet atsakydavo, kad būna pas tetą R. Gegužės 19 d. V. atėjus į mokyklą iš jo kuprinės pasipylė tarakonai, vėl surašė raštą ir dar S. pranešė. Gegužės mėnesį jis būdavo mieguistas, ne visada švariais rūbais, užguitas, liūdnas. Dėl tarakonų parašė socialinei pedagogei ir seniūnijai. Su mama iki gegužės mėnesio bendraudavo individualiai, į susirinkimus ji neateidavo, jai skambindavo ir ji jai, smurto nepastebėjo. Kai V. sakydavo, kad pas tetą būna, skambino mamai, ji jai nekėlė ragelio. V. sakė, kad mama geria, nes gimtadienis buvo, namuose triukšmas, todėl pabėgo iš namų. Per tuos du metus anksčiau nėra to girdėjusi, anksčiau būdavo švarus, o gegužės mėnesį visai apleistas. Apie tėtį nieko negali pasakyti, jo nebuvo mačiusi ir jo nepažinojo. V. geras mokinys, jai nemeluodavo, nefantazuodavo. Apie šeimą nieko nepasakojo, tik kad turi brolių, seserų, jis uždaresnis vaikas. Jei P. nebūtų pasakęs, kad jis pabėgo iš namų, mano, kad pats V. nebūtų jai pasisakęs. Su sese V. bendraudavo, normalūs santykiai, jie vienas kito laukdavo. Su E. mokytoja bendravo po pamokų, ji nebuvo paklaususi, tik kitą dieną nusprendė pranešti. V. nesakė, kad tėvas jį mušė. V. klasės renginiuose dalyvaudavo. Kaip suprato, dėl mokslų namuose pagalbos jis negaudavo, bet jis stengėsi ir vertindavo jį pagrindiniu lygiu. Smurto per 2 metus nepastebėjo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja A. M. davė analogiškus parodymus, prieštaravimų juose nėra. (I tomas, b. l. 166-167).

Teisme apklausta liudytoja I. J. parodė, kad žino dėl ko pakviesta, dirba (duomenys neskelbtini) gimnazijoje, buvo E. S. mokytoja beveik 3 metus. E. rūpestinga, stengėsi mokytis, švelni, gera. Gegužės mėnesį ji atėjo sunerimusi, nemiegojusi ir nepailsėjusi. Kai jos paklausė, ji pasakė, kad namuose triukšmas, išgertuvės, kad ji turėjusi raminti brolius, atėjo pavargusi, nepailsėjo, nemiegojo. E. sakė, kad buvo mamos gimtadienis, kad blogai taip būna, kai yra išgertuvės. Ji tada pirmą kartą papasakojo, kad tai trukdavo ilgokai, sakydavo, kad geria abu tėveliai. Taip atvirai su ja tik vieną kartą ir bendravo. Problemų daugiau nebuvo. E. be galo uždara mergaitė, bendravo ji mažiau, skaitydavo knygas ir sporto būrelį lankė. Mamą į mokyklą prikviesdavo, bet ne į bendrus susirinkimus, ateidavo individualiai. Sunkiau sekėsi matematika, bet lietuvių sekėsi puikiai. Po kiek laiko M. jai pranešė, kad pas brolį buvo kuprinėje tarakonų, ji E. paklausė, tai ji pasakė, kad prieš ateidama į mokyklą, ji kuprinę išpurtė. Tada pagalbos kreipėsi į socialinę pedagogę V. Smurto žymių nėra mačiusi. E. bijojo grįžti namo, kai prasižengia, jei ne laiku grįžta, bijojo būti baudžiama. E. yra pasakiusi seniai, kad bijo grįžti namo, nes bijo būti sumušta. Smurto nematė. Klasėje atstumta nebuvo, draugių turėjo, į ekskursijas važiuodavo. Meluoti, fantazuoti ji nelinkusi. Ji mažai kalbėdavo apie šeimą, būdavo uždara. Kad buvo sumušta seniau, ji jai prasitarė tada po tos bemiegės nakties gegužės mėnesį. Ji pasakojo, kad turėjo raminti brolius ir sesę, nes namuose buvo triukšmas ir išgertuvės. Mokytis namuose turi padėti tėvai. E. nesakydavo, kad tėtis padeda mokytis matematikos. Su tėčiu jai nėra tekę bendrauti, į susirinkimus jis neateidavo.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. J. davė analogiškus parodymus, prieštaravimų juose nėra. (I tomas, b. l. 173-174).

Teisme apklausta liudytoja V. P. parodė, kad dirba (duomenys neskelbtini) rajono Vaikų teisių apsaugos skyriuje vyr. specialiste. Su šia šeima dirba nuo 2007 metų, iš viso šeimoje buvo 12 vaikų, 2 vaikai mirę, 5 vaikams nustatyta globa ir įvaikinimas, ir dabar 5 vaikai auga šeimynoje, laikina globa nustatyta. Dažniau į namus važiuoja seniūnijos socialinės darbuotojos, jie važiuoja, kai rimčiau kas nutinka. Šeimoje dažnai girtaujama ir smurtas tarp sugyventinių vyksta, yra ir administracinius protokolus surašę, dažnai kviečiama policija, o paskutinės problemos prasidėjo nuo gegužės 7 dienos, kai V. M. šventė savo gimtadienį. Tada prasidėjo alkoholio vartojimas kiekvieną dieną, gaudavo ir anoniminius pranešimus, kad šeimoje girtaujama, lankėsi seniūnijos darbuotojai, jų darbuotojai. Paskutiniu metu, gegužės 10 dieną, gavo pranešimus iš mokyklos, kad vaikai pradėjo sakyti, kad prieš juos smurtaujama ir nuolatinis namuose alkoholio vartojimas. Iš giminių tai žinojo, iš R. S., M. sesers, ji pasakojo, kad vaikai dažnai būna pas ją, E. ateidavo nakvoti, prašydavo pagalbos, kad galėtų nusiprausti, pavalgyti, pamiegoti. Apie mušimą vaikai mokykloje pradėjo sakyti socialinei pedagogei, vaikai tai sakė iš pradžių nedrąsiai, nes matėsi, kad jie labai įbauginti. Po to gegužės 30 dieną jie buvo apgyvendinti šeimynoje, šeimą visą gegužį stebėjo, vis ieškojo galimybių, kad vaikai liktų šeimoje. Bet situacija nesikeitė. Paskutinį kartą, kai atvažiavo, gegužės 30 dieną, namuose rado vien mažąjį D. miegantį su rūbeliais, neaišku, kiek jis buvo prižiūrėtas. Tada ji pati buvo, kartu važiavo kolega P., seniūnijos darbuotoja K. S., po to ir policijos pareigūnus išsikvietė, nes V. M. dažnai būdavo agresyviai nusiteikusi, su darbuotojais nemandagiai elgdavosi, ypač kai būdavo neblaivi. Nuvažiavus į namus, rado miegantį D., jam 3-4 metai, su juo buvo R. S. neįgalus brolis, vaiko dėdė, kuris dabar yra miręs. M. buvo išėjusi į kaimą, jiems tai pasakė S. brolis. Važiuodami link J. P., su kuria nuolat girtaujama, jiems gerai žinomos tos vietos, važiavo jos ieškoti ir ją sutiko grįžtančią. J. P. yra V. M. sesuo. Kai sutiko M., ji buvo su dukrele, nuo jos sklido alkoholio kvapas, tada buvo priimtas sprendimas, kad vaikai negali tokioje vietoje būti. Tėvo vaikų tada nebuvo, tuo metu V. ir E. buvo mokykloje, o D. darželyje. D. su dėde buvo namuose, o G. su mama. Sutikus M., jai buvo nustatytas girtumas ir buvo priimtas sprendimas vaikus apgyvendinti V. šeimynoje. Bendraudavo su vaikais, apie smurtą jai nėra prasitarę, kai jie atvažiuodavo gal kažkiek išsigandę būdavo, įsitempę, nes vis tiek svetimi žmonės atvažiuodavo. Vaikai noro važiuoti aišku neišreiškė, bet ir neprieštaravo. Po to jai teko su vaikais bendrauti, tiksliai visko nepamena, gal jos pirminiuose parodymuose tiksliau surašyta, bet šeimynos mamai jie pasakojo apie smurtą ir apie žaidimus, kuriuos jie žaidžia, sako, kad jie nenori grįžti į namus. E. pasakojo, kad mama ją mušdavo, skriausdavo, kad užkraudavo visus darbus, kad kai būdavo girtaujama, ji mažiukais pasirūpindavo, būdavo priversta klausytis garsios muzikos ir siaučiančių sugerovų namuose. Vaikų apklausuose ji nedalyvavo, buvo kolegos. Vaikai nedrąsūs, anksčiau jie bijojo, ką sakyti. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo V. P. apklausos parodymus, liudytoja teisme patvirtino šiuos savo parodymus, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis. J. P. šeima įrašyta į sąrašus, tai labai probleminė šeima, labai girtaujama. R. S. taip pat M. sesuo, bet ji tikrai globoja visus vaikus, gelbėja abi šeimas, taip pat J. P. anūką augina, tai didelis šių šeimų išsigelbėjimas, ji tvarkinga, alkoholio nevartoja. J. P. probleminė, ji nuolat vartoja alkoholį, tik tiek, kad šeimoje yra tėvas, kuris mažiau vartoja alkoholio, yra dirbantis. Anksčiau iš M. buvo paimti 5 vaikai, tai buvo seniai, ji dar tada nedirbo, tikslios priežasties vaikų paėmimo nežino, iš raštų matė, kad alkoholis dominavo. Prieš paimant vaikus, jie nebuvo gydytojų apžiūrėti, o ar paskui jie buvo apžiūrimi, negali pasakyti, tai reikia jau klausti šeimynoje, kurioje jie apgyvendinti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja V. P. parodė, kad yra (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė. Dirba šiuo metu su V. M. ir R. S. šeima. Problemos prasidėjo kai V. M. susilaukė E. S. Tuomet lankant šeimą, buvo užfiksuota, kad tiek mama, tiek tėvas girtauja, tačiau smurto prieš vaikus nebuvo pastebėta, taip pat tai nebuvo pastoviai, tačiau kelis kartus į metus, kad tėvai randami neblaivūs, todėl 2010 m. gegužės 10 d. V. M. buvo įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Tuo metu jau šeimoje buvo trys nepilnamečiai vaikai, tai E., D., V. Su šia šeima asmeniškai pradėjo dirbti ir bendrauti nuo 2010 metų. Per šitą laikotarpį, gali pasakyti, kad ši šeima iš pat pradžių tikrai nebuvo pati iš sunkiausių, kadangi ne visada lankantis šeimoje buvo užfiksuota, jog girtaujama, būdavo, kad ir vaikai laimingi, pavalgę, bet būdavo, kad vienas iš tėvų girtas, kitas ne, todėl nebuvo pagrindo atimti vaikų iš karto. Tik yra jau užfiksuota, kad nuo 2017 m. gegužės mėn. 7 dienos pradėjo pastoviai V. M. girtauti, R. S. gali būti ne taip dažnai kaip ji gerdavo. Todėl buvo didelis dėmesys skirtas šiai šeimai. 2017-05-30 iš ryto sulaukė anoniminio skambučio, kad namuose pas V. M. ir R. S. buvo girtaujama, kad dukra jų E. atėjo pas tetą J., kad leistų pernakvoti. Tuomet tą pačią dieną kartu su R. P. ir policijos pareigūnais vyko į (duomenys neskelbtini) kaimą, (duomenys neskelbtini) sen., Šiaulių r., į V. M. namus. Namuose buvo tik vienas vaikas, D., ir dėdė K. S., R. S. brolis. Paklausus, kur yra V. M., K. pasakė, kad su G. išėjusi į (duomenys neskelbtini) kaimą. E. ir V. buvo mokykloje, o D. darželyje. Pasižadinę D. pasiėmė kartu ir važiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą ieškoti motinos, važiuojant pamatė kelyje grįžtančią į namus V. su G. Sustojus ir pakalbėjus su V., pamatė, kad ji yra neblaivi, nes sklido alkoholio kvapas, vėliau išsiaiškino, kad ji neseniai buvo vartojusi alkoholį. Policijos pareigūnai V. M. išsivežė nustatyti jos girtumą. Su D. ir G. vyko į (duomenys neskelbtini) gimnaziją, kur buvo V. ir E. Jiems paaiškino, kad laikinai reikia vykti į vaikų globos namus, o D. nuvažiavo pasiimti iš (duomenys neskelbtini) lopšelio-darželio. Vaikai buvo apleisti, nešvarūs, ypač D. ir G., kurie buvo namuose kartu su tėvais, o tie kurie mokykloje ir darželyje, buvo truputį tvarkingesni. Vaikai buvo ramūs, išskyrus D., kuris verkė, tačiau jie nieko nepasakojo, apie jokį smurtą nebuvo žinoma, nes kiek apžiūrėjus vaikus, smurto požymių nesimatė. Taip pat niekada ankščiau nėra buvę ar gavę informacijos, kad vaikai būtų skriaudžiami, mušami, jie tik žinojo, kad tėvai girtauja ir galbūt taip, kaip reikėtų, nepasirūpina vaikais, neapiprausti ir purvini būdavo, bet smurto nėra užfiksavę. Buvo sprendimas, kad reikia paimti vaikus, nes šių metų gegužės mėnesį buvo pastoviai girtaujama ir apsaugant vaikus, priimtas sprendimas juos paimti iš šeimos. Tik, kai paėmė vaikus ir perdavė V. šeimynai, vaikai po truputį pradėjo pasakoti, kad buvo skriaudžiami. Visas įtarimas buvo tuomet, kai 2017-06-08 važiavo aplankyti vaikų ir juokų forma pasakė, kad vaikai, važiuosim namo. D. bėgo pasislėpti, o kiti vaikai pasakė, kad nenori važiuoti namo, paklausus, ar nori, kad mama atvažiuotų, jie pasakė, kad nenori. Tuomet paprašė, kad E. su ja pasikalbėtų, kadangi ji drąsiausia. E. paklausus, kodėl ji nenori mamos matyti, ji labai susigraudino, matėsi, kad kalbėdama labai bijo ir pradėjo pasakoti, kad mama ją mušdavo, sakė, kad buvo vieną kartą, kad mama su diržu davė taip, kad net diržo sagtis nutrūko, o dabar kaip mama šių metų gegužės mėnesį dažnai gerdavo, liepdavo E. parnešti alaus, neduodavo pinigų ir jai pasakydavo, kad be alaus negrįžti, mergaitė labai bijodavo, pasislėpdavo kažkur lauke ir laukdavo, kol mama užmigs. E. tikslių datų, laikų nenupasakojo. Jos paklausė, kodėl ji ankščiau niekam nesakė, ji atsakė, kad bijojo mamos, kad nemuštų. Kadangi E. buvo susigraudinusi, pasakodama verkė, matėsi, kad bijo, todėl jos nieko daugiau neklausinėjo, nenorėjo skaudinti daugiau. Tuo metu kai kalbėjosi, pastebėjo, kad aplink vis vaikšto V., todėl jo paklausė, gal jis nori pasikalbėti, tačiau jis papurtė tik galvą. Tą dieną daugiau nekalbėjo su kitais vaikais, kadangi matėsi, jog jie yra įsitempę, kad galbūt ir pribijo, todėl paprašė globėjos, kad atkreiptų didesnį dėmesį ir galbūt su jais pabendrautų apie tai ar jų neskriaudė. 2017-06-12 bendravo su I. V., kuri paaiškino, kad kiek ji suprato, tai visi buvo kažkiek mušami, tačiau tiksliai nenurodė, kadangi vaikai labai nedrąsiai kalba ir pasakoja apie tai, tačiau susidarė vaizdą, kad E. labiau mušė mama, o D. tėtis. Kiek jai žinoma, E. ir dar kažkuris iš vaikų eidavo kartais naktį miegoti pas tetą R. S., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) kaime, taip pat eidavo miegoti ir pas J., kuri gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. (I tomas, b. l. 125-126).

Teisme apklausta nukentėjusių mažamečių įstatyminė atstovė I. V. parodė, kad žino dėl ko pakviesta, prašo pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo apklausą, dabar visko nepamena. Pagarsinus ikiteisminio tyrimo I. V. apklausos parodymus, įstatyminė atstovė teisme patvirtino šiuos savo parodymus, jie surašyti teisingai ir teismas jais gali remtis. Vaikai pas juos iki šiol gyvena. Kuo toliau, tuo labiau gali vaikus apibūdinti, nes jų iki to laiko ji nepažinojo ir tėvų nežinojo. Tarkim, žaidžia D. ir G., D. sako, tu pastatyk aukštą kaminą, o aš būsiu bomžu ir griūsiu. Paskui D. sako, G. tu bėk, o aš tave su peiliu vysiuos. Tokie žaidimai yra nevaikiški. D. miega su vyresnėmis mergaitėmis kambaryje, įėjus į kambarį mergaitės pamato D. ir G. jojančius vieną ant kito. Tada mergaitės ją pakvietė, sakė, vaikai, ką jūs darote, o jie jai atsakė, na ir kas, tai ir V. su E. taip darė. Tai mano, kad iš tų dalykų galima spręsti, kad vaikai matė, kaip elgiasi tėvai. Po to buvo nuvedusi E. pas psichologą, išsigando, gal prievartauta buvo, bet viskas tvarkoje, mergaitė neliesta. Po to vaikai labai buvo sukrėsti, kai pamatė tėvus televizijoje. Tėvai buvo laidoje, vaikai pamatę verkė. Jie laidoje pykosi, vaikai buvo nuošaly, tai vaikai tada pasakė, kad jie buvo reikalingi tik dėl pinigų. Mano, kad blaivūs jie vaikų nemušė, nes vaikai savaime šilti, bet tikriausiai, kai išgerdavo, emocijos liedavosi ir nesivaldydavo. Tikriausiai ne jie patys, o alkoholis kaltas. Dabar vaikus jau daugiau pažįsta, vaikai visiškai nelinkę meluoti. V. labai mušasi, klausia jo, kodėl, tai jis atsako, kad jis taip pripratęs. Tai reiškiasi, kad vaikai visai neauklėti buvo. Pas juos apgaulių nėra, geriau nuleidžia galvą, patyli. Dėl E. vagysčių pilnai tiki, kad galėjo taip būti, nes ir pas juos buvo toks atvejis, kai iš jų vieno vaiko ji 10 centų paėmė. Tada jos aiškinosi, pasisodino ją ant kelių ir sakė, E., stiprus žmogus yra tas, kuris prisipažįsta padaręs klaidą, o klaidas visada galima taisyti. Tada jos išsikalbėjo, ji pradėjo verkti ir prisipažino, kad paėmė. Daugiau tokių atvejų nėra buvę, ji pasakė, kad nuėjo ir gumos nusipirko. Susitarė, kad ji jai pasakys ir ji visiems nupirks gumos. Ir vakar su E. kalbėjosi, mano, kad jai įdomu, kaip gyvena tėvai, klausė, kažin, ar tėvai geria, ar ne. Atsimena, kai pasakė jai, kad eis į teismą, jei ateis tėvai, tai reiškiasi negeria, tai ji jai pasakė, kad ji vis tiek nenori grįžti. Kiek bendrauja su vaikais, tai daugiau norą išreiškė bendrauti su tėčiu, bet ne su mama. Sako, kad tėtį norėtų pamatyti ir norėtų pabendrauti, o su mama ne. Po vaikų apklausų stengiasi jų nieko neklausinėti, naujų pasakojimų apie mušimą neišgirdo, bet jie tarpusavyje mušdavosi. Dar buvo problema, kad D. šlapindavosi bet kur, vedė pas neurologą, galvojo, kad vaikas gali turėti kitų problemų. Bet gydytojas pasakė, kad vaikas yra apleistas, susitvarkys, šiai dienai jie tos problemos nebeturi, jis nebesišlapina. Šeimynoje, kai vaikus atvežė, iš viso buvo 15 vaikų. Šeimynoje 12 vaikų leidžiama, bet čia broliai ir seserys, todėl buvo daugiau, šiuo metu pas juos yra 12 vaikų, nes grąžinta tėvams buvo ir vienam vaikui sukako pilnametystė. Dabar vaikams sekasi gerai. E. sunkiau su matematika, dabar mokosi iš naujo, baigė 1 klasės vadovėlį, turi pasivyti, nes kitaip su matematika bus problemų. V. neblogai mokosi, tik turi juos nuolat kontroliuoti, kaip ir dauguma vaikų. D. pas tėvus nenori, V. nekalba, G., kaip ir norėtų. D. vis dar lygina, kepė kugelį, tai jis prisimena, kad mama ir kugelį kepė, tai vaikams reiškiasi ateina ir geri prisiminimai. Mano, kad vaikai tikrai neišgalvojo smurto, tik ji galvoja, kad tai buvo alkoholio pasekmė. Jei vaikai nebūtų kalbėję, nieko nebūtų buvę, bet jiems prakalbus, ji turėjo pranešti vaikų teisėms. Dėl dantų valymo, tai pirmi pas ją tokie vaikai, kurie taip noriai eina kiekvieną vakarą dantis valytis ir kojytes noriai plauna. G. norėtų pas tėvus grįžti, V. ta tema nekalba, jis tyli. Jos pačios išsilavinimas socialinis pedagoginis.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusių mažamečių įstatyminė atstovė I. V. parodė, kad yra V. šeimynos "F." vadovė. Vaikus globoja jau apie 14 metų, o 10 metų kaip turi įkurtą šeimyną. 2017-05-30 paskambino iš vaikų teisių ir informavo, kad yra paimti iš tėvų 5 nepilnamečiai vaikai ir paklausė, ar ji turėtų galimybę juos laikinai apgyvendinti. Be abejo sutiko juos pas save apgyvendinti. Vaikai buvo paimti iš V. M. ir R. S. šeimos, tai buvo: D. S., gim. (duomenys neskelbtini), G. S., gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini), V. S., gim. (duomenys neskelbtini), E. S., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi pati buvo sesijoje, tai vaikus priėmė su jais kartu gyvenanti jos mama, D. Č., o pati grįžo 2017-06-02. Tą dieną buvo D. gimtadienis, jam suėjo 7 metukai. Jie tada visi draugiškai susipažino, atšventė gimtadienį kartu, tai buvo, anot vaikų, pirmasis jų švęstas gimtadienis. Tos pačios dienos vakare pati E. pradėjo kalbėti ir pasakoti, kad ją mama mušė taip, kad net diržo sagtis nulėkė, tada paklausė, už ką taip ją mušė, ji pasakė, kad tėvai pastoviai girti ir pikti, matyt, kad neprižiūrėjo mažiuko, tačiau tikslių datų ir laikų nenurodė. Pasakojo, kad pastoviai jų namuose grodavo muzika, girtaudavo, naktimis neleisdavo miegoti, ji ramindavo brolius, seses, kad tik nerėktų ir kad tėvai jų nemuštų. E. net pasakė, kad jai čia taip gerai, kad ji gali taip ramiai išsimiegoti. Suprato, kad vaikai, būdami pas savo tėvus, ramiai miegoti negalėdavo, tiki, kad jie augo neprižiūrimoje ir nemylimoje šeimoje. Kadangi vaikus priėmė jos mama ir vyras V. V., tai jie pasakojo, kad vaikai buvo labai purvini ir rūbeliai nudriskę, plaukai susivėlę, nešukuoti, todėl juos išmaudė, aprengė. E. pasakojo, kad būdavo, jog ji bėgdavo ne tik dienomis, bet ir naktimis miegoti, prisiglausti pas tetą, tačiau neįvardino tiksliai kokią ir negali pasakyti, ar čia iš giminės ar tiesiog kažkokia gyventoja, kaimynė. Sakydavo, kad mama negrįždavo ir apie kelias naktis, gerdavo, E. jos prašydavo to nedaryti. Buvo skambinta jai į asmeninį telefoną, kaip suprato, tai vaikų mama V. M., ji prašydavo pasikalbėti su vaikais, kadangi su E. jos daugiau yra pasikalbėję, ji yra atviriausia iš visų vaikų, todėl jos paklausė, ar norinti pakalbėti su mama, ji atsakė, kad nenori jos girdėti ir matyti, taip pat E. pasakė, kad mama nori pinigų, o ne jų, vaikų. Ji neprieštaravo E. nuomonei ir neįtikinėjo kalbėti su mama. Mamai taip ir pasakė, kad vaikai nenori su ja kalbėti. Kadangi ne kartą yra skambinusi jų mama, bet vaikai visada atsisakydavo su ja kalbėti, tačiau 2017-06-11 vėl paskambinus mamai, D. ir G. norėjo pakalbėti su mama, kiek girdėjo mama jų klausė, kaip sekasi, ką veikia ir prašė, kad G. paduotų telefoną E., tačiau E. su ranka atstūmė, ir kaip suprato, ji nenorėjo kalbėti, todėl telefoną pati paėmė ir mamai pasakė, kad, kai vaikai patys norės kalbėti, jie paskambins, todėl prašo jų nebetrukdyti. 2017-06-12 skambino moteris, prisistačiusi vaikų teta, ji pamanė, kad čia ta pati teta, kur E. pasakojo, kad juos paglobodavo, todėl padavė E. telefoną. Kalbėdama telefonu, E. pradėjo graudintis, kaip girdėjo, teta jos klausė, kodėl ji nenori su mama kalbėtis, tada E. pasakė, kad nenori ir viskas, teta tada paklausė, gal ji su tėčiu gali atvažiuoti aplankyti, iš E. mimikos suprato, kad ji nelabai to nori, bet telefonu ji pasakė, kad nu gerai atvažiuokit, bet, kad mamos nebūtų. Vėliau jai E. pasakė, kad čia buvo ta teta, tai mamos sesuo J. E. pasakojo, kad J. geria kartu su tėvais, gal šiek tiek mažiau, nes ji vis važiuoja į užsienį dirbti, ji yra pati numetusi savo vaiką nuo laiptų, kuris dabar yra invalidas. Vėliau E. verkė ir pasakė, kad nenori, jog atvažiuotų pas juos, nes jiems reikia tik pinigų, o ne vaikų. Kiek suprato, kad juos mušdavo tiek tėtis, tiek mama, E. daugiau pabrėžė, kad ją mušė mama, o D., kad jį mušė daugiau tėtis. Kadangi vaikai yra augę tokioje aplinkoje, kur pastoviai smurtas, tai jie tarpusavyje kartais susimuša. Iš karto jiems gražiai paaiškina, kad nereikia muštis, reikia pasikalbėti. Kalbantis su D., jo paklausė, kodėl jis taip elgiasi, kodėl mušasi, jis atsakė, kad jį ten visada mušdavo, tai yra, namuose, tada jo paklausė, kas mušdavo, jis atsakė, kad tėtis, kaip paklausė dėl ko, jis paaiškino, kad E. pavogdavo iš tėvų pinigų, o D. apkaltindavo ir mušdavo. Po skambučio su mama, G. paklausė, ar norėtų grįžti namo, ji pasakė, kad taip, tuo metu E. buvo šalia, ir ji sesei pasakė: "ko tu ten norėtum, kad tave muštų", G. atsakė: "Nu ir kas, tave irgi ten mušė". Susidarė įspūdį, kad visi vaikai buvo mušami, skriaudžiami toje šeimoje. Taip pat trijų metukų D. valgydamas pasakė: "Nu mama šiandien vėl neėdus splioks", suprato, kad mama nevalgius vėl gers. Jiems laistant šiltnamį, G. pasakė, kad ir jie patys sodino pomidorus. Paklausė sakydama, tai tėvai sodino, o G. atsakė, kad ne, jie patys, vaikai, nes mama ir tėtis girti miegojo. Jiems visiems nuvykus prie daržų, vaikai puikiai ir savo noru jai padėjo tiek žolę ravėti, tiek laistyti. Suprato, kad jie patys augindavosi daržoves ir jas valgydavo, o tėvai gerdavo arba miegodavo. Tik jai nuostaba buvo, kad vaikams tik 10 ir mažiau metų. Vaikai net neturėjo dantų šepetukų ir jų nebuvo matę, bei valę dantis, ji jiems nupirko visas reikalingas priemones ir mokėsi valytis dantukus. 2017-06-14 su E. išvažiavo į ligoninę, nes jai pakilo temperatūra. Teko operuoti, šiuo metu ji guli Šiaulių Moters ir Vaiko klinikoje, chirurgijos skyriuje. 2017-06-16 yra užregistravusi visus vaikučius pas gydytojus, kad apžiūrėtų, tyrimus padarytų. Kadangi vaikai dar nėra ilgai pas juos, tai nėra tiek daug išsipasakoję, kiek pasakojo, tiek čia nurodė. Tiki, kad jiems irgi sunku prisiminti ir net nenori, nes nematę švelnumo ir gėrio, tik smurtas ir alkoholis. Jų neverčia ir neklausinėja apie jų praeitį, stengiasi bendrauti ir kalbėti tik teigiamai, kad vyrautų gerosios emocijos. Atviriausi yra E. ir D., kuris tik vieną kartą papasakojo, kad jį daugiau mušė tėtis, nei mama, kadangi dingdavo pinigai, daugiau nėra girdėjusi iš jo, apie praeitį, tėvus. Kiti vaikai nėra savo noru nieko pasakoję, tiesiog jie bendrai pasakydavo, ar iš kalbos išeidavo, kad mušė tėvai. (I tomas, b. l. 107-109).

Teisme apklausta liudytoja J. J. parodė, kad V. M. jos teta, o R. S. tetos vyras. Žino, kad yra pakviesta dėl smurto artimoje aplinkoje. V. M. vaikus pažįsta, pas ją ateidavo krikšto dukra E. Ji ją pati pasiimdavo, kai būdavo kokios šventės ir taip ateidavo į svečius. Buvo atėjusi į jos gimtadienį (duomenys neskelbtini), atnešė dovanų, priskynusi gėlių iš lauko. Nesakė, kad kažkokios problemos namuose. Buvo atbėgusi pas ją apsiverkusi, kad kažkas iš kaimo pašnekėjo, kad atims vaikus iš mamos. Ją paguodė, kad neverktų, sakė, viskas bus gerai, nepaims, jei paims, tada ji ją pasiims. V. M. buvo pas ją į gimtadienį atėjusi su vaikais. E. pas ją miegojo prieš paskutinę dieną, kai vaikus paėmė. Ji ją norėjo nuraminti, kad ji neverktų, sakė nueik iki namų, pasiimk rūbus, neverk ir viskas bus gerai. Kiti vaikai pas ją nemiegodavo. Smurto ten tai tikrai negalėjo būti, nes vaikai galėdavo užlipti mamai ir ant galvos. Vaikai nesakydavo, kad juos skriaudžia. Sužalojimų ant vaikų nematė. E. jai niekada nesiskundė dėl smurto. Žinoma, kad kelis kartus teta V. vartojo alkoholį, o daugiau tai ne. Nežino, ar M. savaitėmis vartojo alkoholį, ji to nematydavo. Gyvena 1 kilometro atstumu nuo M., gal truputį daugiau. Su R. S. bendrauja, jis ateina pas ją. Jai žinoma, kad vaikus paėmė dėl gėrimo. Po vaikų paėmimo su vaikais nebendravo, sakė, kad negalima. Po paėmimo su E. nesiskambino, nebendravo. Kad su vaikais negalima bendrauti, sakė teta ir kita teta, nes turi važiuoti rašyti pareiškimą pas socialinius darbuotojus, tartis, klausti, kada bus galima, ar ne, gauti atsakymą, ar galima. Po vaikų paėmimo su M. bendravo, ne tik buvo atėjusi, bet ir gyveno pas ją, nes labai stresavo dėl vaikų. M. verkdavo beprotiškai, kankinosi. Vaikus pažįsta, kuriuos paėmė, jie švelnūs, dėmesingi, mieli. Vaikai nėra labai uždari, bet ir nėra labai atviri, nėra, kad šauktų, ar rėktų. Vaikai labai linkę išdykauti. E. yra pamelavusi du kartus, susitikdavo, duodavo kapeikų, tai ji grįžusi pasako mamai, kad kūma su ja nekalbėjo. Jai nežinoma, kad M. gegužės mėnesį gėrė, ji per jos gimtadienį buvo atėjusi, buvo ir daugiau žmonių, ji nedaug išgėrė, po to susirinko vaikus ir išėjo. M. gimtadienis yra (duomenys neskelbtini), jai nežinoma, ar ji nuo savo gimtadienio iki jos gimtadienio gėrė, nematė. Su M. susitikdavo per savaitę sykį, per mėnesį 2-3 kartus, nėra labai dažnai, bet vaikai tai dažnai ateidavo. Su E. bendravo daugiau. M. pas ją į gimtadienį atėjo blaivi, ji vartojo truputį alkoholio, tikrai nedaug. Tada ji pas ją nemiegojo, ji buvo su visais vaikais, po to išėjo. M. turi 5 vaikus, prieš tai jau buvo iš jos vaikai paimti. Šiuo metu bendrauja su V., ji neturi problemų su alkoholiu. Žino, kad ji kreipėsi dėl gydymo, dėl užsikodavimo, tai jai kažkokių tablečių išrašė. Vaikus vasarą dažnai matydavo nuogus, beveik kiekvieną dieną, kai maudydavosi, nes šalia yra kanalas ir jie ten maudydavosi. Vasarą ji ir pati prie kanalo būdavo dažnai, per savaitę 3-4 kartus, vaikams ledų pirkdavo, E. pati ateidavo. Su R. S. bendrauja, ji jos kūma, mamos sesuo, santykiai geri. Yra tekę matyti, kad M. vaikai miegotų pas R. S. V. pas S. miegodavo, nes būdavo jo kūma iš Anglijos parvažiavusi, tas didysis berniukas ją beprotiškai mylėjo, todėl likdavo miegoti. E. nežino dėl ko pas S. miegojo, gal norėdavo su R. būti kartu. Nėra mačiusi, kad G. būtų sumušta, ji nieko nėra sakiusi, kad tėvas ją muša. G. buvo labai švelni, lipšni, prieidavo, apsikabindavo, niekados nesiskundė. V. taip pat niekados nesiskundė. Maisto tikrai jiems netrūko, jo buvo labai daug. Tėvas rūpinosi vaikai, labai mokydavo vaikus, padėdavo ruošti pamokas. E. ir V. mokindavo pamokas. Tėvas labai mylėjo vaikus. E. jei kur įsibrėždavo, tai atėjusi sakydavo, kad skauda pirštuką, pūliuoja. E. mokslai sekėsi gerai, jai labai gerai sekėsi lietuvių kalba, prasčiau matematika. E. labai mėgdavo knygas skaityti, ji norėdavo ramumos, tylumos, kad jai niekas netrukdytų. Kiti vaikai nėra sakę, kad tėvai juos muša, ar skriaudžia. E. pas ją ateidavo dažniau, kiti vaikai taip pat ateidavo, ant kiemo žaisdavo. Ji pati turi du vaikus, vienam bus 14 metų, kitam 16 metų, jos vaikai bendravo su M. vaikais. E. pas ją tik vieną kartą miegojo, prieš paėmimą, o kiti vaikai buvo namuose. Mažiukai tikrai buvo namuose, kur buvo V. nežino. Negali atvažiuoti vaikų aplankyti, nes turi vaiką neįgalų, negali jo palikti.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja J. J. davė analogiškus parodymus, prieštaravimų juose nėra. (I tomas, b. l. 187-188).

Į teismą pakviesta liudytoja R. S. parodė, kad V. M. jos sesuo, todėl atsisakė duoti parodymus.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis mažametis D. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad jam yra 7 metai, kada yra gimtadienis jis nežino, gali atsakyti į klausimus apie mamą ir tėtę. Jam aišku, kad reikia sakyti tiesą. Jis gyvena su kita mama, jos vardo nežino. Prieš tai gyveno (duomenys neskelbtini) su mama ir tėčiu. Mamos vardo nežino, tėtės vardo neprisimena. Pas mamą buvo gerai, kai negėrė, kai pradėjo gerti, buvo blogai, nes mušėsi ir pešėsi. Tėtė mušė mamą. Mama mušdavo jį su diržu, kad nulėkdavo sagtis. Jis nieko nedarydavo. Jam diržu trenkdavo visur, į pilvą (parodo). Jam labai skaudėjo. Mėlynių jam tuo metu buvo labai daug. Kai jį mušė matė jo pusseserė D. Dar matė brolis ir sesė. Jis buvo namuose. Yra apie tai sakęs savo kūmai, jos vardas D. Diržas kaip metalinis, geltonas. Jis spalvas pažįsta. Toks kartas buvo vienas. Jis dvi savaites buvo pas kūmą. Vieną kartą matė, kad sesę mušė. Jo mama nemušė, prieš tai, kai išvažiavo gyventi pas kitą tetą. Mama jį mušė išgėrusi, nes buvo jos gimtadienis. Jį mušė namuose, gyveno (duomenys neskelbtini) kaime. Tėtis jam nieko nedarydavo. Matė, kad tėtė muša D. su ranka, trenkė jam į subinę. D. verkė, jam galėjo skaudėti. D. tuo metu bėgo į lauką. Mama mušė E. su diržu ir jam su juo trenkė, jis pabėgo. E. verkė. Matė pas E. mėlynes ant kojų. Diržas yra suplyšęs, jo niekas nenešioja. Diržas berniukiškas. E. mušė kitą dieną nei jį. Mažąjį brolį K. (V.) mušė mama su pagaliu, trenkė į visą kūną, kulnis, pilvą, rankas (parodo). Jis verkė. Pagalys buvo plonas. Pagalys buvo prie ugnies ir mama jį pasiėmė. Tėtė atėjo ir pabarė mamą, kad mušė K. (V.) ir jie susimušė. Kitų nemušė. (I tomas, b. l. 74-75).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji mažametė E. S., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad gyvena su teta I. V. Kartu gyvena G., broliai. Gyvena visa šeima. Mama gėrė, jų neprižiūrėdavo, todėl atvažiavo čia. Su mama sutardavo blogai. Ji labai mušdavosi, kad nesutvarkydavo kambario, kai grįždavo. Kiek kartų taip buvo, nepamena, gal kokie trys. Mušė, kad nesusitvarkė kambario, kad grįždavo iš draugų anksti. Ją mušė diržu per užpakalį. Jai ant užpakalio būdavo mėlynių, jai smarkiai skaudėdavo. Diržas buvo tėčio, jis jį nusisegdavo. Paskutinį kartą ją mušė, kai jai buvo 9 metai. Ją mušė namuose, tai matydavo broliai, sesuo. Matė D., G., visi būdavo. Dar yra gavusi nuo mamos ir su dilgine. Kada tai buvo, ji nepamena. Kodėl ją mušė su dilgine, ji nepamena. Broliams kliūdavo per rankas, taip kliuvo V., kam dar, nematė, nes būdavo pas draugus. Kodėl juos mušdavo, nežino, jie jai nesakydavo. Jie jausdavosi blogai, verkdavo. Jiems galėjo skaudėti, nes labai skaudžiai būdavo. Mėlynes matė pas brolius, kai jie patys užsigaudavo, bet mušimo mėlynių nepastebėjo. Su tėčiu sutaria gerai, tėtis jos ir brolių neskriausdavo. Apie tai, kad ją skriaudžia, sakė mokytojai I. J. Papasakojo, kad reikia brolius prižiūrėti, paguldyti. Mama labai gerdavo, ji galvodavo kaip reikia atsigulti į lovą. Mušdavo ją būdama girta. Ji girta eidama virsdavo. Tėtė ir vartodavo alkoholį, jis išgėręs virstiniuodavo. Ji nenorėtų gyventi pas mamą, nes ji mušasi, jai reikia vaikus prižiūrėti. Tėtė - R. S. Paskutinį kartą mama mušė, kai jai buvo 9 metai. Ji tuo metu buvo namuose, tai matė broliai. Tėtė nematė. Su dilgine jai trenkė į pilvą, į kūną (parodo). Trenkė du kartus, nuo davimo buvo spuogiukai. Skaudėjo pirmą dieną. Kaip mušimo metu buvo apsirengusi, nepamena. Ji jai atvertė rūbus ir davė. Dabar yra 2017 metai. Mama ją mušė 2016 metais. Koks metų laikas galėjo tuo metu būti, nepamena. Lauke buvo blogas oras. Tuo metu buvo vasaros atostogos ir į mokyklą eiti nereikėjo. Ji verkė, broliai tai matė. Tą dieną nepastebėjo, kad mama būtų mušusi kitus brolius ar sesę. Dar ją mušė kuomet buvo jai 7 metai. Su diržu ją mušė. Ji tuo metu buvo namuose. Ji dar vieną kartą mušė su ranka per užpakalį. Trenkė vieną kartą, skaudėjo pirmą dieną, paskui praėjo. Žymių nebuvo ant užpakalio, buvo namuose ir niekas nematė. Sudaužė tuomet vazą. Tai vyko, kai reikėjo eiti į mokyklą. Lauke buvo geras oras. Tai vyko iki jos gimtadienio. Paskutinį kartą ją mušė su dilgine, antrą kartą - ranka, o trečią kartą trenkė su diržu. Su diržu jai trenkė vasarą. Tuo metu buvo pabaigusi dvi klases. Dabar bus ketvirtoje klasėje. Trenkė, nes nesusitvarkė kambarių. Trenkė vieną kartą, jai skaudėjo. Skausmas truko vieną dieną. Tai matė visi broliai, suaugę žmonės to nematė. Kai mama mušė su diržu, jau buvo pabaigusi dvi klases. Bet tiksliai nepamena. Apie apklausą pasakė teta. Ji sakė, kad reikės pasakoti kas atsitiko namuose, ką ir kaip sakyti, ji jai nesakė. Mama V. M. Diržas su ruda sagtimi, spalvotas. Trenkdavo iš spalvotos dalies. Diržą nešiojo tėtė. Diržas būdavo kelnėse. lš ko pagamintas diržas, nežino. Jos namai yra (duomenys neskelbtini). Gatvės nežino. Gyvena name, namo numerio nepamena. Visus tris kartus mama ją mušė tuose namuose. (duomenys neskelbtini) kaimą žino. Ten gyveno jie. O (duomenys neskelbtini) toliau už jų. Mušdavo ją (duomenys neskelbtini) kaime. Prieš išvykstant pas tetą I., mama jos nemušė. Yra buvę, kad mamai ją mušant su diržu nuplyšo diržo sagtis. Kartais ji išeidavo miegoti pas kaimynus, pas R. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) kaime. Eidavo miegoti, nes pas juos būdavo labai purvina. Labai šūkaudavo ir neleisdavo užmigti. Tai buvo, kai truko mamos gimtadienis. Po gimtadienio jos niekas nemušė. (I tomas, b. l. 83-85).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji mažametė G. S., apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad yra G., pavardės nežino. Nežino kiek jai metų. Nenori pasakoti apie mamą ir tėtę, į klausimus atsakys. Dabar gyvena Šiauliuose, kartu gyvena E., mama I. Gyvena gerai, žaidžia. Mama gėrė, juos išvežė, mama juos skriaudė, dar tėtė. Mama ją mušė su ranka, davė į koją (parodo). Jai neskaudėjo, ji neverkė. Tėtė ją yra mušęs su kumščiu į galvą (parodo). Jai skaudėjo. Tėtė jai trenkė todėl, kad neklausė. Dar yra trenkęs į koją su kumščiu, jai skaudėjo. Visada trenkia į galvą. Mama jai trenkė į koją su ranka. Jai skaudėjo. Gyveno namuose, kai ją mušė. Mama yra mušusi E., jai trenkė su ranka (parodo). Dar yra trenkusi į kaklą su kumščiu (parodo). Daugiau niekur mama E. netrenkė. Kada mama E. mušė su diržu, nematė. Tėtė E. nemušė. Kad mama mušė brolius, ji nematė. (I tomas, b. l. 93-94).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis mažametis V. S., apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, parodė, kad yra V. S., jam 9 metai, jo gimtadienis (duomenys neskelbtini). Sutinka papasakoti apie mamą ir tėtę. Aišku, kad turi sakyti tiesą. Dabar gyvena su mama ir tėčiu, mamos vardas I., tėčio vardo nežino. Ankščiau gyveno (duomenys neskelbtini) su mama V., dar kartu gyveno tėtė R. Su tėvais gyventi sekėsi blogai. Tėtė visada mušdavosi, bet jis buvo geresnis nei mama. Tėtė yra mušęs, jį ir sesę, visus. Daug sykių tėtė jį mušė. Pirmą kartą jį mušė mažą, o paskutinį, kai išvažiavo. Tėtė mušė jį su diržu, tris kartus trenkė per užpakalį. Buvo likusios žymės, skaudėjo, jos buvo vieną dieną. Kai tėtė jį mušė, jis buvo namuose. Kas nutiko, kad tėtė jį mušė, nepamena. Jį mušė po jo gimtadienio. Mama jį vieną kartą mušė su diržu, jam buvo 8 metai. Jis jautėsi blogai, jam skaudėjo. Į kurias vietas mušė, nepamena. Tėtė jį mušė su diržu ir kumščiais. Mušė į nugarą, po smūgių ji buvo sulinkusi. Žymių nuo kumščių ant nugaros nebuvo. Niekam nesakė, kad jį skriaudžia mama ir tėtė. Nepamena, ar mama mušė kurį brolį. E. su mama gal sutarė blogai. E. mama mušdavo su diržu. Kiek kartų matė, nepamena. E. dažniausiai su diržu kliūdavo į rankas. E. mušdavo mama, kodėl, nežino. E. vieną kartą verkė, kai skaudžiai jai užgavo su diržu koją. Nepamena, ar G. mušė. Ar brolius mušamus matė, nepamena. Dabar eis į trečią klasę. Kai mama jį mušė, buvo antrokas. Dabar yra 2017 metai. Kada mama jį mušė, nepamena. Kada tėtė mušė, nepamena. Nežino, ar po gimtadienio jį mušė tėtė ar mama. Koks diržas, nepamena, jis rudos spalvos. Diržas yra vyriškas, tėčio. Tėtė turi kitą diržą. Su tuo diržu jį mušė tėtė ir mama. Kuomet tėtė jį mušė su kumščiu į nugarą, jis jautėsi blogai, nepamena ar ėjo tuo metu į mokyklą, jam skaudėjo. D. į jį kreipiasi - K. Mama jį mušė su rykšte, kada - nežino, į mokyklą nėjo. Kur jam trenkė su rykšte, nežino. Rykštę po mušimo išmetė. Pas juos yra obelys, rykštė buvo žalia, ją nuskynė mama. Į kurias kūno vietas jam kliuvo, nežino. (I tomas, b. l. 102-103).

2017-06-12 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK NVRS tyrėjo D. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota apie galimą smurtą mažamečių E. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. S., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. (I tomas, b. l. 5-6).

2017-06-12 Šiaulių apskrities VPK Šiaulių miesto ir rajono PK NVRS tyrėjo D. K. tarnybiniame pranešime užfiksuota apie galimo smurto artimoje aplinkoje atvejį. (I tomas, b. l. 34-35).

2017-06-12 Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu dėl smurto atvejų V. M. ir R. S. šeimoje pateikta medžiaga. (I tomas, b. l. 36-40).

2017-07-07 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėta įvykio vieta - gyvenamasis namas, esantis (duomenys neskelbtini) Šiaulių r. (I tomas, b. l. 51-59).

Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštu pateikta informacija apie V. M. ir R. S. šeimą. (I tomas, b. l. 192-200, II tomas, b. l. 1-2).

Visi šie įrodymai gauti įstatymų nustatyta tvarka laikytini įrodymais, kadangi patvirtina aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (BPK 20 straipsnis). Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Kaltinamoji V. M. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kalta pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (iš viso 7 veikų padarymu) neprisipažino visiškai, parodė, kad savo vaikų niekada nemušė, juos be galo mylėjo ir jie ją mylėjo, visi kartu gražiai bendraudavo, jais rūpinosi, juos prižiūrėdavo, dabar vaikai iš šeimos paimti ir jie tiesiog apmokyti globėjos, ką jiems sakyti, kad tie vaikai iš jos būtų atimti, jie meluoja. Pripažino, kad 2017 m. gegužės mėn. namuose buvo girtaujama ir tuo laiku nesirūpino vaikais, kai kurie iš jų tuo laiku miegodavo ne namuose, jie nakvodavo pas jos sesę, bet smurto jų atžvilgiu nei tada, nei kada anksčiau ji nenaudojo. Todėl kalta neprisipažįsta, rykštės namuose iš viso neturi, E. su dilgele nieko nebuvo, ji ir taip linkusi buvo pameluoti. Globėja neleidžia jai su vaikais bendrauti, jie primokyti. Savo vaikus ji sudrausmindavo tik žodžiais, be jokio smurto. S. vaikų taip pat nemušė.

Kaltinamasis R. S. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu kaltu pagal BK 140 straipsnio 3 dalį (iš viso 3 veikų padarymu) neprisipažino visiškai, parodė, kad vaikų jis nemušė, nežino, dėl ko vaikai taip sako, vaikus visada mylėjo, viską jiems pirkdavo, kapeikų duodavo į mokyklą, prieš V. S. ir G. S. jokio smurto nenaudojo, jei neklausydavo, sušaukdavo, subardavo ir viskas. Kad alkoholį vartoja, tai pripažįsta pilnai ir 2017 m. gegužės mėn. jie šventė. Ar V. M. naudojo smurtą prieš vaikus, jis to nematė. Mano, kad vaikai juos apkalba. Su vaikais santykiai buvo geri. Dabar net pasiskambinti jie negali, tik pakalbėti su globėja, ar vaikai nori/nenori su jais bendrauti, nežino, reikia vaikų paklausti. Susitikti su vaikais jis norėtų, tada matytųsi, kaip jie elgiasi. Jis neįlįs į vaikų mintis, nepasakys, ar jie susitarė, gal ir susitarė juos apkalbėti. Nesupranta, kodėl vaikai sako, kad jis juos mušė, vaikų jis nemušė.

Kaip matyti, vaikai tiksliai nurodė, kuris konkrečiai iš tėvų (mama ir/ar tėtė) bei kiek kartų ir su kuo juos mušė, dėl ko vaikai patyrė fizinį skausmą, nes jiems labai skaudėjo, verkė: E. S. nurodė, kad mama (V. M.) ją mušė tris kartus – paskutinį (trečią) kartą ją mušė su dilgėle per pilvą, antrą kartą – ranka per sėdmenis, o pirmą kartą trenkė su diržu per sėdmenis, kad jos atžvilgiu mama naudojo smurtą, tai patvirtino ir jos brolis V. S., kuris nurodė, kad matė, kaip E. vieną kartą verkė, kai skaudžiai mama jai užgavo su diržu, taip pat brolis D. S., kuris nurodė, kad matė, kaip mama mušė E. su diržu, E. verkė, matė pas E. mėlynes, taip pat sesuo G. S., kuri nurodė, kad matė, kaip mama mušė E., jai trenkė su ranka, tiek pati E., tiek jos sesuo G. patvirtino, jog tėtis (R. S.) E. nemušė; tuo tarpu V. S. nurodė, kad jį mušė ir mama, ir tėtė, mama (V. M.) jį mušė du kartus – vieną kartą su diržu, jis jautėsi blogai, į kurias vietas mušė, nepamena, bet jam labai skaudėjo, antrą kartą su rykšte, kur jam trenkė, nepamena, bet taip pat jam labai skaudėjo, kad jo atžvilgiu mama naudojo smurtą, tai patvirtino ir jo sesuo E. S. nurodydama, kad nuo mamos kliūdavo ir jos broliams, jie jausdavosi blogai, verkdavo, jiems skaudėjo, taip pat brolis D. S. nurodydamas, kad brolį „K.“ (V.) mama mušė su pagaliu (rykšte), trenkė į visą kūną, kulnis, pilvą, rankas (vaikas parodė vietas), jis verkė, be to, tėtis (R. S.) jį (V. S.) mušė du kartus – vienu atveju tris kartus su diržu per sėdmenis, buvo likusios žymės, skaudėjo, žymės buvo vieną dieną, antru atveju su rankos kumščiu į nugarą, žymių ant nugaros nebuvo, bet jam skaudėjo, apie tai niekam nesakė, kad jį skriaudžia ir mama, ir tėtė, nurodė, kad tėtis mušė jį ir jo sesę G.; tuo tarpu D. S. nurodė, kad jį mušė mama su diržu, taip, kad nulėkė diržo sagtis, jam trenkė visur į pilvą (vaikas parodė vietas), labai skaudėjo, buvo labai daug mėlynių, toks kartas buvo vienas, tėtis jam nieko nedarydavo, kad jo atžvilgiu mama naudojo smurtą, tai patvirtino ir jo sesuo E. S. nurodydama, kad nuo mamos kliūdavo ir jos broliams, jie jausdavosi blogai, verkdavo, jiems skaudėjo, tai matė ir brolis, ir sesė, visi buvo namuose; tuo tarpu G. S. nurodė, kad juos (ją, brolius ir sesę) skriaudė ir mama, ir tėtė, mama (V. M.) ją mušė su ranka, davė į koją (vaikas parodė vietas), tėtis (R. S.) ją mušė su kumščiu į galvą (vaikas parodė vietas), jai skaudėjo, dar trenkė į koją su kumščiu, jai taip pat skaudėjo, mama jai trenkė į koją su ranka, jai skaudėjo, kad jos atžvilgiu tėtis naudojo smurtą, tai patvirtino ir jos brolis V. S. nurodydamas, kad tėtis mušė jį ir sesę G. Netikėti šiais vaikų parodymais, kuriuose akivaizdūs smurto požymiai, teismas neturi pagrindo, kadangi vaikai buvo išsamūs, nurodė tikslias kūno vietas, kur ir su kuo jiems bei jų broliams/seserims mama ir/ar tėtė sudavė, jų nurodytos vietos sutampa tiek atskirai, tiek tarpusavyje įvertinus jų parodymus, vaikai nuoseklūs, aiškiai apibrėžė jų patirto smurto laiką, nors tikslios datos jie dėl savo amžiaus ir negalėjo pasakyti, bet nurodė, kiek jiems tada buvo metų, į kurią klasę ėjo ar buvo baigę, ką jie tuo laiku veikė, kad ėjo ar nėjo į mokyklą, kad buvo atostogos, kad buvo po gimtadienio, koks buvo metas, koks buvo oras, E. S. net nurodė, kad, kai mama ją mušė su ranka per sėdmenis, trenkė vieną kartą, tada ji net sudaužė vazą, išsamiai ir vienodai apibūdino, kaip atrodė diržas, su kuriuo juos tėvai mušė (mušė tuo pačiu diržu ir mama, ir tėtė, diržas buvo tėčio), koks buvo pagalys (rykštė), spalva, kurį po to mama išmetė, tokių smulkių detalių tikslus įsiminimas ir detalus atkartojimas (paprašius patikslinti, vaikai nepasimeta, sako tą patį) tik patvirtina vaikų turėtus skaudžius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, išgąstį, baimę, kuriuos patyrė iš savo abiejų tėvų smurto, jiems sukeliant sunkius fizinius skausmus, vienareikšmiškai jie visi nurodė, kad jiems dėl tėvų mušimo labai skaudėjo, jie verkė. Iš anksto tiksliai tarpusavyje suderinti visas paminėtas detales, atsižvelgiant į smurto atvejų skaičių, į nukentėjusių mažamečių skaičių ir jų amžių, objektyviai neįmanoma, vaikai nuoseklūs ir užtikrinti. Be to, kaip nustatyta (iš teisme apklaustų liudytojų pedagogų) šie vaikai nėra linkę išsigalvoti, fantazuoti ir meluoti, jie dažniau nutylėdavo, kai nenorėdavo ko sakyti. Kaltinamųjų argumentas, jog ant jų vaikų kūnų niekas nematė smurto žymių, nei vaikų teisių apsaugos specialistai, nei seniūnijos socialinė darbuotoja, nei vaikų pedagogai, nei kiti suaugę asmenys, tai reiškia, kad jie prieš savo vaikus nesmurtavo, yra tik jų gynybinė pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, kadangi, kaip minėta, vaikai uždaro būdo, jie nebuvo linkę pasakoti apie savo tėvus, jie nesiskųsdavo, jie nutylėdavo, dėl ko niekas jų specialiai nenurenginėdavo ir jų neapžiūrinėdavo, apie namuose tėvų patiriamą smurtą pirma labai nedrąsiai 2017-05-10 pradėjo pasakoti E. S. savo auklėtojai I. J. nurodydama, kad bijo tėvų bausmės, jog yra buvusi skaudžiai sumušta, bijo grįžti namo, bijo būti baudžiama, bijo būti sumušta, ką ji ir jos broliai/sesuo vėliau atvirai, nuosekliai ir vienareikšmiškai patvirtino apklausose pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Taigi smurto požymių aplinkybės jau paaiškėjo ir buvo užfiksuotos dar iki vaikų paėmimo iš šeimos ir jų patekimo pas globėją, dėl ko atmetamas kaip nepagrįstas ir kitas kaltinamųjų argumentas, kad vaikai apmokyti globėjos meluoti. Kaip nustatyta, vaikai iš V. M. ir R. S. šeimos buvo paimti ir laikinai apgyvendinti V. šeimynoje "F." tik 2017-05-30. Teisme apklausta liudytoja K. S. (socialinė darbuotoja) parodė, kad vaikai, pirmiausia, buvo paimti iš šeimos dėl tėvų girtavimo, tuo laiku su tais vaikais ji ryšį turėjo, anksčiau jie niekuo (dėl smurto jų atžvilgiu taip pat) jai nesiskundė, gal bijojo, tik jau prieš pat paėmimą vaikai jai pasakė: „teta nepalik, nes mama geria“, šie vaikai nelinkę meluoti, jie nebuvo jai apsimelavę ar fantazavę. Patys vaikai per apklausas pas ikiteisminio tyrimo teisėją nurodė, kad pas mamą gerai, kol ji negeria, kai pradeda gerti, būna blogai, nes mušasi. Teisme apklausta liudytoja V. P. ((duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė) parodė, kad tik, kai paėmė vaikus ir perdavė V. šeimynai, vaikai po truputį, vis drąsiau ir atviriau, pradėjo pasakoti, kad buvo skriaudžiami, jai 2017-06-08 atvažiavus aplankyti vaikų ir juokų forma pasakius, kad vaikai važiuosim namo, tai D. bėgo pasislėpti, o kiti vaikai pasakė, kad nenori važiuoti namo, paklausus, ar nori, kad mama atvažiuotų, jie pasakė, kad nenori, tuomet paprašius E. pasikalbėti, ji drąsiausia, kodėl ji nenori mamos matyti, ji labai susigraudino, matėsi, kad kalbėdama labai bijo ir pradėjo pasakoti, kad mama ją mušdavo, sakė, kad vieną kartą mama su diržu jai taip davė, kad net diržo sagtis nutrūko, ankščiau to ji niekam nesakė, nes bijojo mamos, kad nemuštų, V. ir kiti vaikai tada pasikalbėti nenorėjo, buvo įsitempę. Teisme apklausta nukentėjusių mažamečių įstatyminė atstovė I. V. (globėja) parodė, kad vaikus dabar jau daugiau pažįsta, vaikai visiškai nelinkę meluoti, pas juos apgaulių nėra, jie geriau nuleidžia galvą ir patyli, mano, kad blaivūs tėvai vaikų nemušė, nes vaikai savaime šilti, bet tikriausiai, kai išgerdavo, emocijos liedavosi ir nesivaldydavo, tikriausiai ne jie patys, o alkoholis kaltas (be to, ir vaikai patvirtino, kad buvo mušami girtų tėvų, mama ir tėtė svyruodavo). Globėja parodė, kad kalbėjosi su E., jai įdomu, kaip gyvena tėvai, klausė, kažin, ar tėvai geria, ar ne, ji pasakė, kad vis tiek ji nenori grįžti į namus, kiek bendrauja su vaikais, tai daugiau norą išreiškė bendrauti su tėčiu, bet ne su mama, sako, kad tėtį norėtų pamatyti ir norėtų pabendrauti, o su mama ne. D. pas tėvus nenori, V. nekalba, G., kaip ir norėtų. D. vis dar lygina, kepė kugelį, tai jis prisimena, kad mama ir kugelį kepė, vaikams reiškiasi ateina ir geri prisiminimai. Mano, kad vaikai tikrai neišgalvojo smurto, tik ji galvoja, kad tai buvo alkoholio pasekmė. E. jai pasakojo, kad ją mama mušė taip, kad net diržo sagtis nulėkė, tėvai pastoviai girti ir pikti, pasakojo, kad pastoviai jų namuose grodavo muzika, girtaudavo, naktimis neleisdavo miegoti, ji ramindavo brolius, seses, kad tik nerėktų ir kad tėvai jų nemuštų, E. su mama telefonu nenorėjo bendrauti, sakė, kad nenori jos girdėti ir matyti, ne kartą yra skambinusi jų mama, bet vaikai visada atsisakydavo su ja kalbėti, tačiau 2017-06-11 vėl paskambinus mamai, D. ir G. norėjo pakalbėti su mama, kiek girdėjo mama jų klausė, kaip sekasi, ką veikia ir prašė, kad G. paduotų telefoną E., tačiau E. su ranka atstūmė, ir kaip suprato, ji nenorėjo kalbėti, po to ji telefonu bendravo su teta, pasakė jai, gerai atvažiuokit su tėtė, bet, kad mamos nebūtų, po to pasakė, kad geriau nei vienas neatvažiuotų, E. daugiau pabrėžė, kad ją mušė mama. Kalbantis su D., jo paklausė, kodėl jis taip elgiasi, kodėl mušasi, jis atsakė, kad jį ten visada mušdavo, tai yra, namuose. Po skambučio su mama, G. paklausė, ar norėtų grįžti namo, ji pasakė, kad taip, tuo metu E. buvo šalia ir ji sesei pasakė: "ko tu ten norėtum, kad tave muštų", G. atsakė: "Nu ir kas, tave irgi ten mušė". Susidarė įspūdį, kad visi vaikai buvo mušami, skriaudžiami toje šeimoje, iš kalbos išeidavo, kad juos mušė tėvai. Manyti, kad vaikai globėjos nuteikinėjami prieš tėvus, teismas neturi pagrindo, kadangi globėja apibūdindama vaikų elgesį, jų reakciją į artimųjų skambučius, jų nuotaikas, jų tarpusavio kalbas, yra objektyvi, nurodo ir teigiamas savybes, kad vaikai savaime yra šilti, kad nemano, jog blaivūs tėvai juos mušė, be to, paskambinus tėvams, kitiems jų artimiesiems, visada suteikia vaikams galimybę pasikalbėti, atsiklausia ir klauso jų nuomonės, elgiasi taip, kaip jos paprašo vaikai. Ir patys vaikai pabrėžė, kad namuose buvo gerai, kol juose negeriama, kai pradedama gerti, būna blogai, nes tėvai mušasi ir pešasi, tai patvirtino ir pati globėja stebėdama, bendraudama ir vis geriau pažindama globojamus vaikus. Pastebėtina ir tai, kad mergaitės E. ir G. S. aiškiai nurodė, kad tėtis (R. S.) E. nemušė, D. S. taip pat nurodė, kad tėtis jam nieko nedarydavo, visi vaikai konkrečiai įvardijo, kas ir kaip juos mušė mama ir/ar tėtė, jeigu kuris iš jų nieko jiems nedarė, tai jie ir pažymėjo, todėl manyti, kad vaikai meluoja ir tėvus nepagrįstai apkalba, pagrindo nėra, darytina išvada, kad jie sako, ką patyrė ir išgyveno, o kaip minėta jau aukščiau, jie nėra linkę išsigalvoti ir fantazuoti, priešingai, labiau nutylėti, ką jie iki tol iš baimės ir darė, kad bijojo tėvų, tai pripažino ir patys vaikai.

Skiriant bausmę kaltinamajai V. M., atsižvelgiama į visas bylos aplinkybes, į tai, kad ji anksčiau neteista (II tomas, b. l. 66), teisiama pirmą kartą, jai inkriminuotos 7 (septynios) nusikalstamos veikos, kurios priskirtinos prie nesunkių nusikaltimų, visos nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tiesiogine tyčia. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracine tvarka bausta, turi vieną galiojančią administracinę nuobaudą už tėvų valdžios nepanaudojimą (II tomas, b. l. 59-60, 65, LITEKO duomenys), oficialiai nedirbanti (jos teigimu, dirbanti pavienius darbus pas ūkininkus), darbo biržoje registruota (II tomas, b. l. 63, 64), psichiatro ar priklausomybės ligų įskaitose nėra (II tomas, b. l. 54, 57, 58). Atsižvelgiant į tai, įvertinęs padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų pavojingumo visuomenei laipsnį ir žalą, sistemiškai 7 kartus smurtauta prieš bejėgius mažamečius vaikus, teismas mano, kad bausmės tikslai (BK 41 straipsnis) bus pasiekti, skiriant jai sankcijoje numatytą griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą (BK 50 straipsnis). Švelnesnės bausmės paskyrimas už padarytas nusikalstamas veikas akivaizdžiai prieštarautų teisingumo, protingumo kriterijams, neatitiktų bausmės paskirties. Bausmės dydžiai nustatytini mažesni už vidurkį numatytą straipsnio sankcijoje. Tarpusavyje bausmės bendrintinos, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, dalinio sudėjimo būdu. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas įstatymo numatytam, vidurkiui artimam, terminui, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnyje, bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamoji anksčiau neteista ir ji, neizoliuota nuo visuomenės, turi potencialo padaryti išvadas bei ateityje laikytis įstatymų ir naujų nusikalsamų veikų nebedaryti, be to, kaip nustatyta, vaikai iš šeimos laikinai paimti, su šeima intensyviai dirba socialiniai darbuotojai. Kaltinamajai skirtini įpareigojimai, teismo vertinimu, darysiantys teigiamą įtaką jos elgesiui, kad būtų išvengta galimų kitų nusikaltimų ir (ar) nusižengimų.