Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Malvyra Bučienė, sekretoriaujant Jolantai Samėnienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui V. M., jo atstovui advokatui J. S., Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato atstovui R. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo V. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), skundą dėl jo atžvilgiu priimto Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto R. Š. 2015-03-24 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresnysis specialistas R. Š. 2015m. kovo 24 d. priėmė nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr.83N-27856184-15, kuriuo V. M. už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą paskyrė 57 eurų baudą. Nutarime nurodyta, kad V. M. 2015m. sausio 27 d. apie 15.10 val. Rokiškio rajone, Sniegių kaime, vietinės reikšmės kelyje, vairuodamas jam priklausantį automobilį „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neatsižvelgė į kelio ir važiavimo sąlygas, kelio vingyje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, nespėjo sustabdyti automobilio ir susidūrė su priešais važiavusiu ir sustojusiu sunkvežimiu, kuris sustojo norėdamas išvengti susidūrimo su „VW Passat“ automobiliu. Eismo įvykio metu apgadintos abi transporto priemonės, nukentėjo „VW Passat“ vairuotojas. Nutarime nurodoma, kad tokiais veiksmais V. M. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau tekste – KET) 9, 127 punktų reikalavimus.

V. M., nesutikdamas su minėtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 83N-27856184-15, pateikė skundą (b. l. 2), kuriame nurodė, kad 2015m. sausio 27d. apie 15.10 val. važiavo automobiliu „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo eismo juosta Sniegių kaime, Rokiškio rajone, vietinės reikšmės keliu. Riboto matomumo vietoje, kelio vingyje, dėl to, kad priešais atvažiuojantis sunkvežimis buvo išvažiavęs į jo eismo juostą, jo vairuojamas automobilis atsitrenkė į sunkvežimį. KET taisykles pažeidė ne jis, o į jo eismo juostą įvažiavęs sunkvežimio vairuotojas, kurio veiksmai ir sukėlė avariją. Prašo Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto R. Š. nutarimą panaikinti.

Teismo posėdžiuose V. M. paaiškino, kad 2015m. sausio 27d. apie 15 val. važiavo keliu Sniegių kaime apie 40-50 km/h greičiu. Buvo žiema, kelias slidus, vingiuotas, nuokalnė. Išvažiavęs iš kelio vingio, gal už 30 metrų pamatė automobilio viršų, nežinojo, ar jis stovi, ar važiuoja, pradėjo stabdyti, atsitrenkė į tą automobilį ir buvo nublokštas į kelkraštį. Važiavo savo eismo juosta, matomumas mažas. Iki 200 metrų matyti tikrai nebuvo galima. Kitas automobilis buvo didelis, užėmęs dalį jo kelio pusės, todėl suprato, kad neprasilenks. Nuo vieno vingio iki kito buvo gal apie 40-50 metrų, kitą automobilį pamatė prieš įkalinę. Jei ne kitas automobilis būtų pravažiavęs. Schema nubraižyta netiksliai, susidūrimas buvo ant posūkio. Lenkimui vietos nebuvo. Pro tą karjerą važinėja gal jau 10 metų, visada prasilenkdavo. Dėl eismo įvykio nekaltas.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato atstovas R. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad dėl pažeidimo bendravo su sunkvežimio vairuotoju. Jis jam paaiškino, kad automobilyje sėdi aukštai, jam viskas geriau matosi. Matė iš priekio atvažiuojantį lengvąjį automobilį, matė, kad jis slysta ir sustojo, kad sumažėtų smūgis. V. M. teigia, kad jei kiekvienas būtų važiavęs savo kelio puse, būtų prasilenkę, tačiau kelias buvo snieguotas, automobilio matmenys dideli, plotis apie 3 metrus, automobilis pakrautas, todėl labai kelkraščiu jis važiuoti negali, nes gali nuslysti nuo kelio. Sunkvežimio vairuotojo kaltės neįžvelgia. V. M. turėjo įvertinti posūkį, kad prastas matomumas, pasirinkti toje situacijoje saugų greitį ir būtų įvykio išvengęs. Jei sunkvežimio vairuotojas būtų važiavęs toliau, pasekmės būtų buvusios didesnės. Jei V. M. būtų pasirinkęs saugų greitį, būtų sustojęs. Jis ir pats neneigia, kad automobilis slydo. Su advokato argumentais, kad sunkvežimio vairuotojas sustojo kelio vingyje nesutinka, kadangi vilkikui sustojus toje vietoje išvengta sunkesnių padarinių. Eksperto išvada pagrįsta. Sutinka, kad V. M. nepasirinko saugaus greičio. Dėl nepasirašytos schemos pareigūnai padarė techninę klaidą, tačiau eismo įvykio tai nekeičia. Mano, kad įvykis įvyko dėl neatsargumo, o kaltininkas – V. M..

V. M. atstovas advokatas J. Stankevičius teismo posėdyje paaiškino, kad vairuotojai nesupažindinti su pirmine eismo įvykio schema. Jeigu sunkvežimio vairuotojas nebūtų išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, V. M. būtų pravažiavęs ir susidūrimo nebūtų. Ekspertas dėl šios aplinkybės nepasisako, vertina tik, kad sunkvežimio vairuotojo veiksmai buvo priimtini. Ekspertas nepasisakė, ar priimtini tokie veiksmai, kai sustojama kelio vingyje, kur sustoti draudžiama. V. M. važiavo leistinu, saugiu apie 40-50 km/h greičiu, kai leistinas greitis tame kelio ruože – 70 km/h. Sunkvežimio vairuotojas sustojo kelio vingyje, nors (duomenys neskelbtini) p. tai draudžia, nebent matomumas 100 metrų, o toje vietoje tokio matomumo nebuvo. Sunkvežimio vairuotojas nurodė, kad jis sustojo kelio vingyje, tačiau ekspertas nurodė, kad jis važiavo 8 km/h. greičiu, todėl neaišku, ar sunkvežimio vairuotojas važiavo, ar stovėjo. Eismo įvykio vietos schema neaiški, ja vadovautis negalima, nes neaišku, ar ji buvo tiksliai perkelta. Liudytojas R. A. parodė, kad sunkvežimis stovėjo viduryje kelio, tiesiame kelyje, o ne vingyje, iki dešinio kelkraščio buvo apie 1.5 m, todėl galėjo pasitraukti į kelkraštį. Liudytojas P. Z. parodė, kad automobiliai susidūrė kelio vingyje, kas prieštarauja kitiems bylos duomenims, todėl negalima remtis įrodymais, kurie kelia abejones. Ekspertas pasisakė pagal bylose esančią schemą, o ji antrinis dokumentas, perkelta iš kitos schemos. Ekspertas daro prielaidą, kad jei V. M. būtų važiavęs mažesniu greičiu, būtų išvengta eismo įvykio, tačiau pagal liudytojų parodymus matomumas ten mažesnis nei 100 metrų. M. nubaustas nepagrįstai, todėl prašo nutarimą panaikinti ir administracinę bylą nutraukti.

A. G. apie gautą skundą buvo pranešta, tačiau atsiliepimo jis nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo (b. l. 86, 107, 114).

V. M. skundas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 301 straipsnis numato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina organo (pareigūno) priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Administracinio teisės pažeidimo byloje esantys įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (ATPK 257 str.).

ATPK 127 str. 2 d. nustatyta, kad kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), užtraukia baudą vairuotojams nuo dvidešimt aštuonių iki penkiasdešimt septynių eurų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių iki penkių šimtų septyniasdešimt devynių eurų. KET 9 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio; pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nesutinkant su jam inkriminuojamu pažeidimu ir jo prašymu, teismas 2015-05-19 nutartimi (b. l. 94-95) paskyrė eismo įvykio ekspertizę. Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto A. Š. 2015-10-12 ekspertizės akte Nr. 11-1112 (15) nurodoma (b. l. 100-104), kad prieš stabdymą automobilis „VW Passat“ važiavo didesniu kaip 42 km/h greičiu, o automobilis „MAN TGA 18.440 4X2 BLS“ su puspriekabe „Schmitz Gotha SKI 24 SL-7.2“ važiavo nemažesniu kaip 8 km/h greičiu; nustatyti automobilių greičio susidūrimo metu negalima; V. M. važiuodamas pasirinktu (didesniu kaip 42 km/h) greičiu neteko techninės galimybės laiku sustabdyti vairuojamą transporto priemonę ir išvengti susidūrimo su automobiliu „MAN TGA 18.440 4X2 BLS“, tačiau pasirinkdamas tokį važiavimo greitį, kad pamatęs priešpriešiais atvažiuojantį automobilį laiku sustotų iki jo, tokią galimybę būtų turėjęs; pagal tyrimui patektą medžiagą nėra pagrindo teigti, kad automobilio „MAN“ vairuotojo A. G. veiksmai techniniu požiūriu buvo nepriimtini. Teismo posėdžio metu apklaustas ekspertas A. Š. taip pat patvirtino, kad ekspertizę atliko pagal užfiksuotus duomenis, skaičiuojant sustabdymo kelią įtrauktas vairuotojo reakcijos laikas, automobilio stabdžių pavaros suveikimo laikas. Išvadoje paskaičiavo, kad automobiliui „VW Passat“, važiuojant 40 km/h greičiu, stabdymo kelias yra 33,2 m. Esant liudytojo nurodytam 50 metrų matomumui, automobilio „VW Passat“ vairuotojas turėjo techninę galimybę sustoti iki susidūrimo.

V. M. teismo posėdžio metu su pateikta schema nesutiko, nurodė, kad ji netiksli, eismo įvykyje dalyvavę asmenys jos nepasirašė. Teismas sutinka, kad eismo įvykio vietos schemą turėtų pasirašyti ar būti su ja supažindinti įvykyje dalyvavę asmenys, tačiau aplinkybė, kad ji nepasirašyta, pati savaime nepaneigia schemos įrodomosios galios (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2010-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N-444-2357/2010). Teismo posėdžio metu apklausti į eismo įvykio vietą atvykę pareigūnai D. P. ir K. K. patvirtino, kad byloje esanti schema teisinga. Šią aplinkybę taip pat patvirtino ir liudytoju apklaustas P. Z.. Byloje policijos pareigūnų suinteresuotumas netinkamai užfiksuoti eismo įvykio aplinkybes nenustatytas. Dėl išdėstyto, pagrindų abejoti byloje pateikta eismo įvykio vietos schema (b. l. 17), fotonuotraukomis (b. l. 32-39) ir jos pagrindu atliktos ekspertizės aktu, policijos pareigūnų parodymais, tarnybiniais pranešimais (b. l. 11, 12), eismo įvykio duomenis (b. l. 13-16), liudytojo P. Z. parodymais, nėra. Be to, atmestini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens argumentai, kad jis važiavo leistinu greičiu ir savo eismo juosta, nes ne visada leistinas greitis atitinkamoje situacijoje yra saugus greitis, nesukeliantis pavojaus kitiems eismo dalyviams. Eismo įvykio pažymoje nurodyta, kad kelio danga buvo apledėjusi, kelias vingiuotas, todėl vairuotojai toje situacijoje turėjo atsižvelgti į oro sąlygas, kelio ypatybes (KET 9 p.). Teismas laiko, kad automobilio „MAN“ vairuotojas A. G. laikėsi būtinų atsargumo reikalavimų, sulėtino savo vairuotojo automobilio greitį, kad slidžiame, siaurame kelyje, kelio vingyje išvengtų susidūrimo su iš priekio atvažiuojančiu automobiliu (Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 12 str. 1 d., 5 d., KET 9 p.). Tai, kad viena eisme dalyvaujanti priemonė yra didelė ir dėl savo gabaritų ar susiklosčiusių sąlygų (oro, kelio) turi įvažiuoti į kitą eismo juostą (nesant draudimo tai transporto priemonei važiuoti toje kelio atkarpoje), nereiškia, kad priešais kita eismo juosta važiuojanti transporto priemonė neprivalo atitinkamai pasitraukti, sulėtinti greitį ar imtis kitų veiksmų, kad abu eismo dalyviai toje vietoje galėtų saugiai prasilenkti. V. M. teismo posėdyje nurodė, kad tuo keliu važinėja seniai, todėl turėjo įvertinti, kad kelio danga slidi, šalikelės užpustytos, o iš priekio gali atvažiuoti kita transporto priemonė, tačiau to nepadarė.

Teismas nesivadovauja liudytojo R. A. parodymais, kadangi jie prieštarauja kitiems byloje surinktiems įrodymams.

Esant nurodytoms aplinkybėms laikytina, kad Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto R. Š. 2015-03-24 nutarime V. M. veika pagal ATPK 127 str. 2 d. kvalifikuota tinkamai. Paskirta 57 Eur bauda atitinka įstatymo reikalavimus (ATPK 30² str.), t.y. V. M. veikoje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, metų laikotarpyje jis 3 kartus baustas už tokios pačios rūšies teisės pažeidimus (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.), o nuo 2010 metų iki 2015-01-27 pažeidimo padarymo už KET pažeidimus baustas net 10 kartų (b. l. 64-70), kas rodo jo itin neatsakingą požiūrį į Kelių eismo taisyklių laikymąsi. Taigi, pagrindų naikinti minėtą nutarimą nėra, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 straipsniu, 302 straipsnio 1 dalies 1 punkto 6 dalimi, teismas

nutaria:

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės vyresniojo specialisto R. Š. 2015 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 83N-27856184-15 palikti nepakeistą ir V. M. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.