Utenos apylinkės teismo sprendimas

Utenos rajono apylinkės teismo teisėja Vijolė Vitienė, sekretoriaujant Elonai Mackutei, dalyvaujant ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus atstovei A. R., atsakovui V. L., trečiojo asmens Utenos vaikų globos namų atstovei D. D., uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovui V. L. dėl terminuoto tėvo valdžios apribojimo ir kitų susijusių reikalavimų, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, ieškovo pusėje Utenos vaikų globos namai

Aprašomoji dalis

nustato:

Ieškovas Utenos rajono savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos skyrius prašė terminuotai 2 metams atsakovui apriboti tėvo valdžią jo nepilnametės dukros R. L., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu. Taip pat prašė: R. L. nustatyti nuolatinę globą, jos globėju ir turto administratoriumi paskirti Utenos vaikų globos namus, ten nustatyti jos nuolatinę gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo dukrai išlaikymą 400 Lt dydžio periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis už laikotarpį nuo jos apgyvendinimo Utenos vaikų globos namuose iki pilnametystės.

Trečiojo asmens Utenos vaikų globos namų nuomone, ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas. Atsakovo dukra R. kol kas tebėra kategoriškai nusistačiusi prieš atsakovo gyvenimo draugę, norėtų gyventi tik kartu su tėvu. Ji yra probleminio elgesio, labai nori, kad atsirastų globėjai, niekas iš giminaičių nuolatinai ją globoti nesiima.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvų valdžios turinys yra apibrėžtas Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau tekste – LR CK) 3.155 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad vaikai iki pilnametystės yra tėvų prižiūrimi, o 2 dalis apibrėžia tėvų teises ir pareigas, numatant, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, atsižvelgdami į fizinę ir protinę būklę, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Tokia nuostata, kad vaikus turi auginti ir auklėti tėvai, atitinka Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 dalies ir 9 str. nuostatas, o šių pareigų vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Tėvams nesilaikant įstatymuose nustatytų pareigų bendraujant su vaikais ir dalyvaujant jų auklėjime, LR CK numato atitinkamus vaikų teisių ir interesų gynimo būdus, vienas iš jų – tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas. Tėvų valdžios apribojimo institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (LR CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.

Atsakovo V. L. dukra R. L. gimė (duomenys neskelbtini), jos motina J. L. mirė 2005-04-11 (7, 10 b.l.). Atsakovui vaiku nesirūpinant, Utenos rajono savivaldybės administracijos 2012-06-25 įsakymu Nr.AĮ-638 R. L. buvo laikinai apgyvendinta Utenos vaikų globos namuose (13-15 b.l.), o jis pats buvo įrašytas į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (16-17 b.l.). Vaiko globos peržiūros aktai, šeimos aplankymo aktai, darbo su atsakovo šeima individualūs planai (15, 18-26, 28-34, 35-44 b.l.) patvirtina, kad padėtis nesikeičia, vaikas nori gyventi tik su tėvu, tačiau jis neturi nuosavo būsto, gyvena kartu su gyvenimo drauge, su kuria jo dukra nesutaria, bendravimas neintensyvėja, išlaikymas neteikiamas.

Taigi rašytiniai įrodymai neginčijamai patvirtina, kad atsakovo dukra jau nuo 2012 metų gyvena Utenos vaikų globos namuose, o atsakovas tebėra abejingas tėviškoms pareigoms ir vaiku reikiamai nesirūpina, jokių realių veiksmų neatlieka, išlaikymo vaikui neteikia, su vaiku bendrauja minimaliai.

Taigi laikytina nustatyta, jog atsakovas dukros R. teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, augti ir būti auklėjamai savo tėvo, turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jos fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi, neužtikrino ir šiuo metu šių jos teisių užtikrinti negali.

Tėvo (motinos) ir vaiko buvimas kartu yra esminė šeimos gyvenimo sudedamoji dalis. Vien tik biologinė giminystė be tolimesnių teisinių ar faktinių elementų, rodančių asmeninių ryšių egzistavimą, yra nepakankama teisės, kurią garantuoja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnis, į šeimos gyvenimo gerbimą apsaugai taikyti. Taigi, nors kiekviena laikinos globos taikymo priemonė turėtų būti suderinta su pagrindiniu tikslu – suvienyti biologinius tėvus ir vaiką, tačiau šiuo konkrečiu atveju atsakovas iki teismui priimant sprendimą nerodė jokios iniciatyvos susigrąžinti vaiką. Toks atsakovo elgesys vertintinas kaip visiškas nesirūpinimas vaiku.

Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų LR CK 3.3 straipsnio 1 dalyje yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Šis principas taip pat įtvirtintas ir Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalyje bei Lietuvos Respublikos vaikų teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Šiuo principu vadovaujantis yra aiškinamos ir LR CK 3.180 straipsnyje 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Sisteminis ir lingvistinis šios teisės normos aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuotas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Taigi nustačius bent vieną iš šių tėvų valdžios apribojimo pagrindų, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas yra taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti (CK 3.180 str. 2 d.), kitais atvejais taikomas laikinas tėvų valdžios apribojimas.

LR CK yra numatyta ir kita vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė – vaiko atskyrimas nuo tėvų, tačiau ši priemonė gali būti taikoma nesant tėvų kaltės, kai dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių tėvas (motina) negyvena kartu su vaiku ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Esant tėvo (motinos) kaltei dėl netinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo arba vengimo ją įgyvendinti ir CK 3.180 straipsnyje nurodytiems pagrindams, vaiko teisių ir interesų apsauga ir gynyba nuo tokio tėvo (motinos) turi būti užtikrinta tik tėvų valdžios apribojimo instituto pagalba. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normalias auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku. Priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Nors atsakovas dukros neatsisako, tačiau, kaip matyti iš atsakovo nurodytų motyvų, jis kol kas pirmumą teikia savo interesams, o ne dukros R., nes gyvena taip, kaip jam atrodo patogiau ir neketina sudaryti tokių sąlygų, kurios tenkintų dukrą – gyventi kartu tik su ja, t.y. be savo gyvenimo draugės. Kaip patvirtino liudytoja R. U., atsakovo gyvenimo draugė, ji stengėsi gražiai bendrauti su atsakovo dukra, tačiau mergaitė ėmė jai ir jos sūnui kerštauti, bėgti iš namų, šiuo metu jos nuomonė pasikeitusi, ji nėra tikra, ar pageidautų, kad kartu su jais gyventų R. Liudytoja R. Ž., socialinė darbuotoja, teikianti socialines paslaugas atsakovo šeimai, patvirtino, kad didesnę iniciatyvą bendrauti rodo ne atsakovas, o dukra R., kad ji nesutaria su atsakovo gyvenimo drauge, kad atsakovas ne viską pasisako jai, nes klausimais, susijusiais su R., tarp jų kyla konfliktai.

Taigi padaryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas savo pareigų vaiko atžvilgiu nevykdo dėl objektyvių priežasčių, negalima, nes tėvų rūpinimasis vaikais, jų auklėjimas yra tėvų prigimtinė pareiga, todėl šios pareigos nevykdymas negali būti pateisinamas tokiais argumentais, kaip nuosavo būsto ar lėšų neturėjimas ir panašiai.

Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 12 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisė reikšti savo pažiūras visais jį liečiančiais klausimais ir būti išklausytam bet kokio jį liečiančio nagrinėjimo metu. Atsakovo dukros R. nuomonė buvo išklausyta VTAS specialistų, vaikas išsakė savo pageidavimą gyventi su tėvu, tačiau be jo gyvenimo draugės, neprieštaravo ir toliau gyventi Utenos vaikų globos namuose tol, kol atsiras globėjai (LR CK 3.183 str. 3d.).

Šioje byloje ištirtus ir pasitvirtinusius įrodymus įvertinus kartu su vaiko teisių apsaugos institucijos pateikta išvada dėl ginčo (LR CK 3.184 str.), laikytina nustatyta, kad atsakovas yra kaltas dėl netinkamo tėvo pareigų vykdymo, nes visiškai nesirūpina vaiku: atsakovas nuo 2012 m. kartu su vaiku negyvena, bendrauja minimaliai, jo pats neaugina ir neauklėja, neteikia vaikui materialinio išlaikymo. Tokie nustatyti faktai yra pakankamas pagrindas atsakovui tėvo valdžią, ieškinį tenkinant, apriboti terminuotai 2 metų laikotarpiui, turint viltį, kad atsakovui vaiko neatsisakant, jiems intensyviau bendraujant, padėtis ateityje galėtų pasikeisti (LR CK 3.180 str.1-2 dalys). Atsakovui sustabdytinos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų, dukros R. atžvilgiu (LR CK 3.180 str. 3d.).

Teismas, nagrinėjant ieškinius dėl tėvų valdžios apribojimo, yra nesaistomas pareikštų reikalavimų ribų, gali priimti sprendimą, atsižvelgdamas į susidėjusią padėtį ir vaiko interesus, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, skiria vaikui globą ir nustato jo gyvenamąją vietą (LR CK 3.183 str. 2 d., 4d., LR CPK 406-407 straipsniai).

Nesant galimybės šiuo metu atsakovo dukrą R. jam grąžinti, atsižvelgiant į susidariusią faktinę padėtį, turint mintyje tai, kad vaikas yra mažametis, kad jau 2012m. gyvena Utenos vaikų globos namuose, kad vaikui būtina suaugusiųjų priežiūra ir kasdieninis nuolatinis rūpinimasis juo bei specialistų priežiūra, o šiuo metu atsakovas negali užtikrinti vaikui jo teisių, numatytų Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 27 straipsnyje, atsižvelgiant į įstatyme (LR CK 3.248 str.1d.) numatytą globos tikslą - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti, ją įstatymų nustatyta tvarka (LR CK 3.256 str., 3.257 str. 3p.) atskyrus nuo vienintelio iš tėvų ir jai likus be abiejų tėvų globos, nustatytina nuolatinė institucinė globa, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus (LR CK 3.183 str.4d., LR CPK 406-407 straipsniai).

R. L. jau buvo nustatyta institucinė laikinoji globa, nesant galimybės ją globoti šeimoje, teismas nagrinėja šį ginčą vaiko interesais, R. globėju ir turto administratoriumi paskiriant Utenos vaikų globos namus, ten pat nustatant R. nuolatinę gyvenamąją vietą, nes tokia padėtis šiuo metu labiausiai atitinka nepilnamečio vaiko interesus (LR CK 3.264 str. 3d., 3.265 str. 1 d. 3 p., 3.275 str.).

Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina tėvų pareigą auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tai yra turtinė asmeninė (intuitu personae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (LR CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.).

Atsakovas nepateikė įrodymų (LR CPK 178 str.), kad būtų atleistas nuo pareigos pačiam išlaikyti dukrą vykdymo, ar kad šią pareigą vykdo.

LR CK 3.192 str. 1 dalis nustato pareigą tėvams materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o šio straipsnio 2d. nustato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Tėvams apribojus tėvų valdžią, pastarųjų pareiga išlaikyti vaikus išlieka (LR CK 3.195 str.), todėl atsakovas negali būti atleistas nuo įstatymu jam nustatytos pareigos vykdymo.

LR CK 3.196 straipsnio 1 dalis numato tris nepilnamečių vaikų išlaikymo būdus, kuriuos gali priteisti teismas: 1) kas mėnesį mokamas periodines išmokas; 2) konkrečią pinigų sumą; 3) priteisiant vaikui tam tikrą turtą. Sprendžiant, kokiu būdu (forma) priteisti išlaikymą, visų pirma yra atsižvelgiama į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnis): nustatomi vaiko poreikiai (jų apimtis, dydis ir pan.), kuo parinktas išlaikymo būdas (forma) yra geriau atitinkantis vaiko teises ir interesus nei kiti būdai.

Atsakovo dukrai gyvenamąjį būstą užtikrina globos institucija, ji lanko mokyklą, savo turto neturi, atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas savo prigimtimi skirtas nepilnamečių vaikų kasdieniams poreikiams tenkinti, tinkamai nepilnametį vaiką maitinant, aprengiant, prižiūrint jo sveikatą, sudarant sąlygas ir įgyjant reikmes visaverčiai mokytis, socialiai vystytis, darytina išvada, kad labiausiai atsakovo dukros R. poreikius patenkintų išlaikymas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Ieškovas nurodė, kad atsakovas turi galimybę kas mėnesį mokėti 400,00 Lt dydžio periodines išmokas už laikotarpį nuo vaiko apgyvendinimo Utenos vaikų globos namuose, t.y. nuo 2012-06-25, iki vaiko pilnametystės.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teismų praktikoje išaiškinta, kad priteistino išlaikymo dydžio kriterijumi gali būti laikoma vienos minimalios mėnesio algos (MMA) dydžio suma, kuri nuo 2008-01-01 buvo 800,00 Lt, nuo 2012-08-01 – 850 Lt, nuo 2013-01-01 – 1.000,00 Lt.

Atsakovo nuomone, jis būtų pajėgus mokėti tik 300 Lt dydžio išmokas, nes šiuo metu gauna minimalų darbo užmokestį. Laikinoji globa vaikui buvo nustatyta 2012-06-25, nėra jokių įrodymų, kad atsakovas pareigą išlaikyti dukrą būtų nuo tada vykdęs, todėl su šia data sietinas reikalavimo teisės atsiradimas (LR CK 3.200 str.).

Atsakovas turi pareigą išlaikyti tik dukrą R., nėra duomenų, kad atsakovas būtų nedarbingas, dirba, nuosavybės teise valdomo turto bei nuosavo gyvenamojo būsto neturi (63, 65-66 b.l.).

Vadovaujantis vaiko interesais, priteistinas išlaikymas R. L. ieškovo nurodytos formos (LR CK 3.196 str.1d.1p.), t.y. periodinėmis išmokomis po 300,00 Lt kas mėnesį nuo 2012-06-25 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (išlaikymo skola už laikotarpį nuo 2012-06-25 iki ieškinio padavimo 2014-02-25 yra 6.000 Lt). Kitoje dalyje ieškinys atmestinas.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis nuo 2012-02-26 nukreiptinas vykdyti skubiai (LR CPK 282 str. 2d. 1p.).

Tenkinant ieškinį, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidos: iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu ( 17,00 Lt ) ir 252,00 Lt žyminio mokesčio (144,00 Lt (už reikalavimą apriboti tėvo valdžią) + 108,00 Lt (300,00 Lt x 12 mėn. =3.600 Lt x 3 proc. = 108,00 Lt už išlaikymo priteisimą) (LR CPK 82 str., 85 str.1d. 3p., 96 str.).

Įsiteisėjęs teismo sprendimas nusiųstinas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (LR CK 3.219 str. 2d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR CPK 259 str., 263-265 straipsniais, 268 str., 269 str., 270 str., 282 str., 406 str., 407 str., 496 str., teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Terminuotai 2 metams apriboti tėvo valdžią ir sustabdyti asmenines ir turtines teises, pagrįstas giminyste ir nustatytas įstatymų, atsakovui V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukros R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nustatyti nuolatinę globą vaikų globos institucijoje – Utenos vaikų globos namuose, kodas 190990439, ten pat nustatyti R. nuolatinę gyvenamąją vietą, Utenos vaikų globos namus paskirti R. L. globėju ir turto administratoriumi.

Priteisti iš V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą periodinėmis 300,00 Lt dydžio kas mėnesį mokamomis išmokomis už laikotarpį nuo 2014-02-26 iki R. pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dukrai R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimą 6.000,00 Lt už laikotarpį nuo 2012-02-25 iki 2014-02-25.

Priteisti iš atsakovo V. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 252,00 Lt žyminio mokesčio, 17,00 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Į valstybės biudžetą priteistas išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, ir žyminį mokestį (abiejų įmokų kodas - 5660) privalu sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis nuo 2014-02-26 priteisimo vykdyti skubiai.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Įsiteisėjus teismo sprendimui, jo kopiją nusiųsti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant per Utenos rajono apylinkės teismą.