Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant privačiam kaltintojui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. B., jo atstovui advokatui Vladislavui Mikšai,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo bylą, kurioje

L. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyv. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, neteista, nebausta administracine tvarka,

V. T., gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), vedęs, neteistas, baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. T. ir V. T. nežymiai sužalojo žmogų, o būtent:

2016-07-10 apie 20 val., būnant name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu L. T. paėmusi kėdę iš nugaros trenkė R. B. per galvą, o R. B. atsisukus ir pastūmus L. T., ji su kėde trenkė vėl R. B. į galvos sritį, po to R. B. išbėgus į lauką V. T. spyrė R. B. į nugarą, po to spyrė į pilvą bei koją ir kelis kartus sudavė rankomis į petį ir veido sritį, tokiais savo veiksmais kaltinamieji padarė nukentėjusiajam R. B. šiuos sužalojimus - kraujosruvą pakaušyje, prakirsta kakta ir padarytas galvos sumušimas, bei blauzdos nubrozdinimas, kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu. t. y. kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu L. T. savo kaltės pagal pareikštą kaltinimą nepripažino ir paaiškino, kad R. B. pažįsta apie 20 metų. 2016-07-10 jai paskambino Rimutė su V. O. ir paprašė pagalbos, nes R. B. spyrė V. O. ir apie 20 valandą vakaro nuvyko į Zabakos kaimą, Lentvario sen. Važiavo dviese su vyru – V. T.. Atvažiavus R. B. stovėjo su peiliu rankose, nes kepė šašlykus. Ji paklausė kas čia vyksta, o R. B. pradėjo juos varyti iš kiemo, tačiau jie neišvažiavo, nes ten buvo vaikas mažas. Viktorija su R. O. buvo išsigandusios. Nurodė, kad R. B. varė juos iš kiemo pasiėmęs pagalį ir norėjo sudaužyti jų automobilį, tačiau tuo metu R. O. sudavė jam per ranką ir pagalys jam iškrito iš rankų. Po to į namus užėjo V. O. ir ji pamatė, kad R. B. paskui ją eina į namus. Ji jo išsigando. V. O. nuėjo į savo kambarį. Ji (L. T.) uždėjo ranką ant R. B. peties ir pasakė, kad neitų pas vaiką, tačiau R. B., pasisukęs į ją, sudavė jai į žandą. Tada į namus atbėgo R. O.. Bendromis jėgomis jos apsuko R. B. ir išstūmė pro kitas duris į lauką. R. O. paprašė jos paskambinti į policiją. Policija atvažiavo labai greitai - 10-15 minučių bėgyje. Prieš atvykstant policijai, R. B. pradėjo bėgioti aplink namą ir įbėgęs namo, pasiėmė striukę, po to iš savo automobilio raktus ir nuėjo į raisto pusę. Nurodė, kad ji nukentėjusiajam su kėde negalėjo trenkti į galvą, nes patalpa, kurioje įvyko konfliktas, yra labai siaura su žemomis lubomis. Kėdžių patalpoje nebuvo ir į galvą nukentėjusiajam kėde nepataikė. Atvykę policijos pareigūnai ieškojo kaltinamojo, bet nesurado. Mano, kad yra nepagrįstai apkaltinta. Jos vyras, V. T. tuo metu buvo kieme prie jų automobilio ir konflikte nedalyvavo.

Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik ta sąlyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamųjų kaltumas nusikaltimo padarymu yra įrodytas (LR BPK 303 str.2 d.). Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 str. 1 d. kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasėkoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Taigi, tam, kad asmuo būtų nuteistas pagal BK 140 str. 1 d., pakanka nustatyti, jog jis padarė bent vieną iš BK 140 str. 1 d. nurodytų alternatyvių veikų – mušė arba kitaip smurtavo, sukeldamas/padarydamas žmogui bent vieną iš minėtame straipsnyje nurodytų padarinių – fizinį skausmą arba nežymų sužalojimą arba trumpą susargdinimą. BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

BPK 305 str. 1 d. 2 p. įpareigoja teismą savo išvadas grįsti tais įrodymais, kurie įvertinti vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Ši įstatymo norma nustato, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Nukentėjusysis R. B. privataus kaltinimo skunde nurodė, kad kaltinamieji savo veiksmais padarė jam smegenų sukrėtimą ir kraujosruvą pakaušyje, tačiau atliktame ekspertizės akte Nr. PEKG69/2017(01) nenustatyta, kad nukentėjusiajam buvo padaryti šie sužalojimai, todėl ši aplinkybė, kad kaltinamieji 2016-07-10 konflikto metu padarė nukentėjusiajam galvos smegenų sukrėtimą ir kraujosruvą pakaušyje yra šalinama iš privataus kaltinimo.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad tarp nukentėjusiojo ir kaltinamųjų iki 2016-07-10, kuomet įvyko incidentas) nuolat vykdavo konfliktai, tačiau tokio pobūdžio konfliktas įvyko pirmą kartą. Pagal kaltinamųjų versiją 2016-07-10 konfliktas įvyko dėl to, kad R. O. ir V. O. paskambino kaltinamiesiems ir jiems pasakė, kad R. B. smurtauja prieš V. O.. Kaltinamieji policijos nekvietė ir nusprendė patys nuvykti pas R. O. ir V. O. adresu Zabotkos km., Vievio sen., Trakų r. sav. Kaip nurodo kaltinamieji, atvykus į nukentėjusiojo namus, R. B. stovėjo su peiliu, po to pasiėmęs pagalį ėmė juos varyti iš namo kiemo, po to R. B. nuėjo į namus, o L. T. bijodama, kad jis gali sužeisti V. O. nusprendė eiti kartu į namą. Tuomet, kaip nurodo kaltinamoji, ji uždėjo savo ranką ant R. B. peties, o šis atsisukęs ranka smogė jai į veido žandą. Teigia, kad taburetes nenaudojo ir R. B. per galvą su ja netrenkė, nes dėl žemų patalpų, to padaryti nebuvo įmanoma.

Teismo vertinimu kaltinamieji sulaukę skambučio iš R. O. ir V. O. apie jų atžvilgiu R. B. vartojamą smurtą turėjo pirmiausia pranešti policijai, tačiau to nepadarė ir veikdami vidinių priešiškų emocijų nutarė patys vykti išspręsti konfliktinės situacijos. Atkreiptinas dėmesys, kad byloje nėra duomenų, kad pačios R. O. ir V. O., iki atvykstant kaltinamiesiems, būtų pranešusios bendrajam pagalbos centrui apie tai, kad R. B. smurtauja.

Teismas taip pat kritiškai vertina liudytojų R. O. ir V. O. teisme duotus parodymus, kadangi, kaip matyti iš bylos medžiagos nukentėjusysis R. B. yra buvęs R. O. sugyventinis, o V. O. R. O. dukra. R. O. yra kaltinamojo V. T. sesuo. Taip pat iš byloje esančio Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-32848-16 matyti, kad 2016-08-17 Vilniaus apskrities VPK Elektrėnų PK pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 140 str. 1 d. R. B. atžvilgiu, dėl to, kad jis sistemingai baugino naudojant psichinę prievartą ir 2016-07-10 apie 20 val. spyrė Viktorijai į sėdmenis ir taip sukėlė jai fizinį skausmą. Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių R. B. kaltę. Atkreiptinas dėmesys, kad vienas iš argumentų nutraukti ikiteisminį tyrimą buvo tai, kad V. O. nesikreipė į medikus dėl patirtų sužalojimų. Teismo vertinimu liudytojos R. O. ir V. O. turi teisinį suinteresuotumą bylos baigtimi ir jų duotais parodymais teisiamojo posėdžio metu nesiremia.

Kaltinamieji teigė, kad įvykio dieną neturėjo fizinio kontakto su nukentėjusiuoju, tačiau šią jų gynybinę versiją paneigia byloje atliktas eksperimentas ir teismo medicinos ekspertizė, liudytojų R. B. ir A. B. teisiamojo posėdžio metu duotais parodymais, iš kurių matyti, kad 2016-07-10 21 val. liudytojai matė sumuštą R. B., jiems dėl to abejonių nekilo. Teismo vertinimu šių liudytojų parodymai yra objektyvūs, abejonių nekeliantys.

Iš byloje eksperimento atlikimo protokolo matyti, kad nors namo patalpa, kurioje įvyko konfliktas, yra siaura, tačiau kaltinamoji L. T. medine taburete galėjo sužeisti R. B. galvą, tai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos (1 t., b.l. 148 - 164). Teismo ekspertizės akte taip pat nustatyta, kad R. B. 2017-07-10 buvo padarytas nedidelis linijinis odos nubrozdinimas kaktos dešinėje pusėje ir poodinė kraujosruva pakaušyje. Šie sužalojimai padaryti kietais bukais bei ribotą paviršių turinčiais daiktais. Kaltinamojo V. T. gynybinė pozicija, kad jis su žmona atvykęs pas savo seserį R. O., visą laiką stovėjo kieme prie savo automobilio ir į konfliktą nesikišo, paneigiama teismo ekspertizės aktu ir atliktu eksperimentu, nes kaip matyti R. B. buvo padarytas odos nubrozdinimas kairiajame blauzdos priekiniame paviršiuje ir šis sužalojimas buvo padarytas dėl V. T. smūgių. Pažymėtina ir tai, kad ne visų fizinių kontaktų pasėkoje ant kūno lieka žymės. Šiuo atveju nukentėjusysis nurodė, kad V. T. jam spyrė į nugarą, pilvą, smūgiavo rankomis, nors aiškių šio smurto žymių galėjo ir nelikti. Dėl visų šių kaltinamojo V. T. veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, kas užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal BK 140 str. 1 d. Taip pat pažymėtina, kad liudytojai R. B. ir A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-07-10 21 val. matė R. B., kuris buvo sumuštas, kruvinas ir jiems nekilo abejonių, kad jis buvo sumuštas. Teismo vertinimu šių liudytojų parodymai yra objektyvūs, abejonių nekeliantys.

Įvykio aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad tarp R. B. ir kaltinamųjų įvykusį tarpusavio konfliktą išprovokavo pirma kaltinamoji L. T. savo netinkamu elgesiu, konflikto metu ji pati puolė R. B.. Byloje nėra duomenų, kad nukentėjusysis fiziniu smurtu neatsakė kaltinamajai, taip pat nėra duomenų, kad R. B. pultų V. T.. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas daro išvadą, kad kaltinamųjų veikoje nustatyti visi būtini objektyvieji ir subjektyvieji Lietuvos Respublikos BK 140 str. 1 d. nurodyti nusikaltimo požymiai.

Bausmės skyrimas

BK 41 straipsnyje nurodyta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus bei į BK 61 straipsnyje numatytus reikalavimus skiriant bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių.

Kaltinamųjų L. T. ir V. T. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgiama į tai, kad kaltinamieji ankščiau neteisti. Kaltinamoji L. T. administracine tvarka nebausta. Kaltinamasis V. T. administracine tvarka baustas, tačiau galiojančių nuobaudų neturi, anksčiau neteistas, dirba, padarė nesunkų nusikaltimą, todėl teismo vertinimu visos šios aplinkybės lengvina kaltinamojo padėtį.

Įvertinus šias aplinkybes kaltinamiesiems skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas, nustatant keturių mėnesių terminą ir įpareigojant nuteistuosius be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 28 straipsnyje numatyta, kad nukentėjusiuoju pripažįstamas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika padaryta fizinės, turtinės ar moralinės žalos. Minėtojo Baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą.

Taikant Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 straipsnyje įtvirtintą pilnutinio žalos atlyginimo principą, nukentėjusysis negali atsidurti nei geresnėje, nei blogesnėje padėtyje, negu ta, kurioje jis būtų buvęs, jei žala nebūtų padaryta. Žala turi būti atlyginta taikant visiško žalos atlyginimo principą, stengiantis ją atlyginti protingai ir sąžiningai, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens interesų balansą (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnis, LR CK 5 straipsnis).

Pagal LR CK 6.250 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. Taigi pati įstatymo norma nustato, kad nukentėjusiajam nusikaltimu yra padaroma neturtinė žala, todėl įrodinėti neturtinės žalos padarymo fakto nereikia. Teisės aktuose sveikata yra siejama ne tik su ligų ar fizinių defektų nebuvimu, bet ir su psichine bei dvasine asmens gerove. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Teisingos kompensacijos, kaip vieno iš esminių neturtinės žalos atlyginimo tikslų, nustatymo svarbą yra ne kartą pabrėžęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartys Nr.3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006, 2K-209/2007). Kita vertus, neturtinės žalos atlyginimo tikslai neapsiriboja vien kompensacija. Svarbus ir moralinės satisfakcijos aspektas. Taigi neturtinės žalos atlyginimo tikslas – kompensacija ir satisfakcija arba socialinio teisingumo atkūrimas, kai, priteisiant žalos atlyginimą, svarbus teisių pažeidimo fakto konstatavimas ir teisėtų interesų pusiausvyros atkūrimas.

Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis – teisingai kompensuoti asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus ir kt. Neturtinę žalą įvertinti pinigais paprastai neįmanoma, todėl teismas, priteisdamas šią žalą, siekia nustatyti kuo teisingesnę kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdamas tokią piniginę kompensaciją, kuri kiek galima visapusiškiau kompensuotų nukentėjusiajam padarytą žalą. Nukentėjusysis ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir jo dydį grindė tuo, jog nusikalstamos veikos padarymo metu patyrė skausmą, šoką, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą.

Šioje privataus kaltinimo byloje privatus kaltintojas ir nukentėjusysis R. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltinamųjų priteisti 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 350 Eur turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Teismas, vadovaudamasis aukščiau minėta bendrųjų nuostolių dydžio įrodinėjimo specifika, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes ir surinktus įrodymus, atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, sprendžia, jog pagal pateiktus įrodymus ir nustatytas bylos aplinkybes reali įrodyta, neatlyginta ir priteistina iš kaltinamųjų neturtinė žala yra 350,00 Eur (LR CK 1.5, 6.250 straipsniai, 6. 270 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjusiojo prašymas priteisti iš kaltinamųjų ir jo patirtas atstovavimo išlaidas, 350 Eur tenkintinas, byloje pateiktas pinigų priėmimo kvitai, iš kurių matyti, kad R. B. už teisines paslaugas advokatui Vladislavui Mikšai sumokėjo 350 eurų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 297, 301, 303, 304, 305, 307, 308 str. teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

L. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir nuteisti ją laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

V. T., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. ir nuteisti jį laisvės apribojimu 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį laisvės apribojimo laikotarpiu be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Nukentėjusiojo R. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jam solidariai iš L. T. ir V. T. 350 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir 350 Eur bylinėjimosi išlaidų. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.