Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Arūno Kaminsko, Henriko Sadausko ir Nijolės Žalnieriūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjos atstovei Justinai Skominaitei, atsakovės atstovams Tautvydui Puidokui bei Mildai Zabarskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Vilniaus energija“ skundą atsakovei Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Be kita ko, tvirtina, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia šilumos energiją daugiabučiui gyvenamajam namui (duomenys neskelbtini), kuriame suvartota šiluma butų / patalpų savininkams paskirstoma pagal Komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą Šilumos paskirstymo metodą Nr. 3 (toliau – Metodas Nr. 3), vertinant namo butuose / patalpose įrengtų šilumos skaitiklių rodmenis. Šilumos paskirstymo metodus rengia ir tvirtina Komisija, tačiau metodai yra rekomendacinio pobūdžio. Šilumos vartotojai turi teisę parengti bei teikti Komisijai derinti kito šilumos paskirstymo metodo projektą, atitinkantį namo šildymo ir karšto vandens sistemos ypatumus. Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 dalyje numatyta, jog šilumos paskirstymo metodą šilumos vartotojai pasirenka Civilinio kodekso (CK) nustatyta sprendimų priėmimo tvarka iš Komisijos rekomenduotų taikyti metodų, tačiau, kol vartotojai patys pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą atitinkantis metodas. Metodo Nr. 3 13 punkte numatytas tolygaus šildymo koeficientas, lygus 0,7 arba nustatomas eksperimento būdu – vienas iš šilumos paskirstymo apskaičiavimo kintamųjų. Šilumos tiekėja, vadovaudamasi Metodo Nr. 3 nuostatomis, paskirstydama mokesčius už suvartotą šilumos energiją pastate (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas), taikė tolygaus šildymo koeficiento dydį, lygų 0,7 (kaip ir numatyta Metode Nr. 3). Pastato administratorius UAB „Lazdynų būstas“ 2012-09-12 pateikė prašymą UAB „Vilniaus energija“ dėl tolygaus šildymo koeficiento dydžio pakeitimo iš rekomenduojamo 0,7 į gyventojų CK tvarka pasirinktą dydį – 0,9. Atsižvelgiant į tai, pareiškėja 2012 m. spalio, lapkričio, gruodžio mėn. skirstydama Pastato suvartotą šilumos kiekį, vartotojams taikė tolygaus šildymo koeficiento dydį – 0,9.

Nesutinka su atsakovės argumentu, kad vien gyventojų sprendimo dėl tolygaus šildymo sąlygos koeficiento pasirinkimo neužtenka tam, kad šilumos paskirstymui Pastate būtų pradėtas taikyti kitoks nei Metode Nr. 3 įtvirtintas tolygaus šildymo sąlygos koeficientas. Pasak pareiškėjos, ji kaip šilumos tiekėja, privalo teisingai paskirstyti šilumos energiją vartotojams, tačiau neturi pareigos tikrinti, ar kvestionuoti Pastato administratoriaus ir/ar Pastato bendrasavininkų priimtus sprendimus. Metode Nr. 3 numatyta, kad tolygaus šildymo koeficiento dydis yra lygus 0,7 arba nustatomas eksperimento būdu. Tačiau Metode Nr. 3 neatskleista tokio eksperimento esmė, nėra apibrėžtas pats eksperimentas. Be to, pareiškėjai nėra žinoma, kokiu būdu Pastato butų / patalpų savininkai pasirinko tolygaus šildymo koeficiento dydį lygų 0,9 ir pareiga tikrinti gyventojų priimtų sprendimų teisėtumą šilumos tiekėjai nėra nustatyta jokiais teisės aktais. Todėl, anot pareiškėjos, yra neteisinga / nepagrįsta priskirti šios aplinkybės įrodinėjimo naštą UAB „Vilniaus energija“. Atsakovė šioje situacijoje netinkamai ir siaurai įvertino, išaiškino bei pritaikė Metodo Nr. 3 normas, todėl padarė klaidingas išvadas.

Dėl šilumos paskirstymo pagal Metodą Nr. 3 paaiškino, kad nustatė, jog, atliekant šilumos paskirstymą gyventojams, nesilaikantiems tolygaus šildymo sąlygos, buvo priskirtas didesnis šilumos kiekis, negu numato Metodo Nr. 3 nuostatos. Atliekant šilumos paskirstymą gyventojų grupei pareiškėjo apskaičiuotas minimalus suvartotinas šilumos kiekis, nustatomas vidutinį šilumos suvartojimą, padauginant iš tolygaus šildymo sąlygos koeficiento. 2012 m. spalio mėnesį buvo 0,7105 kWh/m², gruodžio mėnesį – 7,001 kWh/m². Minimalus suvartotinas šilumos kiekis, apskaičiuotas pagal Metodo Nr. 3 nuostatas, spalio mėnesį turėjo būti 0,5527 kWh/m², o gruodžio mėnesį – 5,451 kWh/m².

Pabrėžė, kad Metodo Nr. 3 13 punkte nustatyta, kad tolygaus šildymo koeficientas yra 0,7 arba nustatomas eksperimento būdu. Tai reiškia, kad gyventojai, norėdami taikyti kitokį tolygaus šildymo sąlygos koeficientą (ne 0,7), privalo atlikti eksperimentą, kurio metu būtų nustatytas realus tolygaus šildymo sąlygos koeficientas jų namuose. Vadovaujantis Metodo Nr. 3 13 punktu, vien gyventojų sprendimo dėl tolygaus šildymo sąlygos koeficiento pasirinkimo neužtenka, tam, kad šilumos paskirstymui Pastate būtų pradėtas taikyti kitoks nei Metode Nr. 3 įtvirtintas tolygaus šildymo sąlygos koeficientas.

Be to, nurodo, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 12 str. 2 dalį, kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas. Vadinasi, pareiškėja privalėjo taikyti Metodą Nr. 3 kaip labiausiai atitinkantį šilumos sistemą metodą ir vadovautis Metodo Nr. 3 13 punktu, kuriame nebuvo numatytos galimybės gyventojų sprendimu, neatliekant eksperimento, nustatyti kitokį koeficientą. Gyventojai privalėjo pateikti sprendimą taikyti kitokį koeficientą ir dokumentus, patvirtinančius, kad buvo atliktas eksperimentas. Gyventojams minėtų dokumentų nepateikus, pareiškėja negalėjo taikyti kitokio nei Metodo Nr. 3 13 punkte nustatyto koeficiento, nes tai pažeidžia teisės aktų reikalavimus.

Pareiškėjos atstovė, bylą nagrinėjant teisme, skundą ir jo argumentus palaikė, papildomai paaiškino, jog pareiškėja, gavusi namo administratoriaus prašymą, netikrino, ar buvo atliktas eksperimentas.

Skundas netenkinamas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad Pastato administratorius – UAB „Lazdynų būstas - 2012-09-12 raštu Nr. LB-RS-12-054 kreipėsi į pareiškėją, prašydamas pakeisti namui, esančiam adresu: (duomenys neskelbtini), taikomą tolygaus šildymo koeficientą iš 0,7 į 0,9 (b.l. 34) ir pridėjo šio gyvenamojo namo balsavimo biuletenių skaičiavimo 2012-01-19 protokolo Nr. LB-SP-12-001 kopiją (b.l. 35–36).

Daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto gyventojas 2013-01-18 kreipėsi į Komisiją dėl šilumos paskirstymo teisėtumo. Komisija 2013-01-18 raštu Nr. R2-169 kreipėsi į UAB „Vilniaus energija“, prašydama pateikti skundo nagrinėjimui būtiną informaciją (b. l. 10).

Tas pats gyventojas 2013-01-29 į Komisiją kreipėsi pakartotinai elektroniniu paštu (registracijos Nr. R3-63) (b.l. 55).

UAB „Vilniaus energija“ 2013-01-31 raštu Nr. 008-03-2409r Komisijai nurodė, kad Pastate suvartota šiluma butų / patalpų savininkams paskirstoma pagal Metodą Nr. 3, įvertinant namo butuose / patalpose įrengtų šilumos skaitiklių rodmenis (b.l. 12).

Komisija, nustačiusi, kad pareiškėja Pastato šilumos paskirstymą atlieka, nesilaikydama Metodo Nr. 3 nuostatų, 2013-02-27 raštu Nr. R2-628 kreipėsi į UAB „Vilniaus energija“, prašydama paaiškinti, kodėl šilumos paskirstymas Pastatui atliekamas nesilaikant Metodo Nr. 3 reikalavimų (b.l. 6–7).

Komisija 2013-03-01 raštu Nr. R2-665 gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto gyventoją informavo, kad skundo nagrinėjimui reikalinga papildoma informacija, todėl, vadovaujantis Aprašo 37 punktu, skundo nagrinėjimo terminas pratęsiamas iki 2013-03-20 (b.l. 56).

Komisija 2013-03-21 raštu Nr. R2-906 pakartotinai kreipėsi į UAB „Vilniaus energija“ ir nurodė kuo skubiau pateikti paaiškinimus į Komisijos 2013-02-19 raštą Nr. R2-512, 2013-02-19 raštą Nr. R2-511 ir 2013-02-27 rašte Nr. R2-628 išdėstytus klausimus (b. l. 57).

Pareiškėja 2013-04-03 raštu Nr. 008-03-8911R pateikė Komisijai atsakymą, kuriame nurodė, kad CK 4.85 straipsnyje nustatyta tvarka namo bendrasavininkiai tolygaus šildymo koeficientą, vartotojui nesilaikančiam visų patalpų tolygaus šildymo sąlygos, pasirinko lygų 0,9. UAB „Vilniaus energija“ teisingai atliko šilumos paskirstymą Pastate 2012 m. spalio ir gruodžio mėnesiais (b.l. 8–9).

Komisija, išnagrinėjusi gautą informaciją, 2013-05-02 raštu Nr. R2-1326 informavo gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) buto gyventoją, kad skundas yra tenkinamas ir konstatavo, kad pareiškėja, skirstydama šilumą Pastate nuo 2012 m. spalio mėnesio, nesilaikė Metodo Nr. 3 15 punkte nustatyto tolygaus šildymo sąlygos koeficiento, todėl, vadovaudamasi Energetikos įstatymo 36 str. 1 dalimi, įspėjo UAB „Vilniaus energija“ dėl padaryto pažeidimo ir įpareigojo pareiškėją atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą nuo 2012 m. spalio mėnesio (b. l. 58–60). Komisijos 2013-05-02 sprendimu Nr. R2-1327 „Dėl mokėjimų už bendrųjų patalpų šildymą“ UAB „Vilniaus energija“ buvo informuota, jog Metodo Nr. 3 15 punkte nustatyta, kad tolygaus šildymo koeficientas yra 0,7 arba nustatomas eksperimento būdu. Tai reiškia, kad gyventojai, norėdami taikyti kitokį tolygaus šildymo sąlygos koeficientą (ne 0,7), privalo atlikti eksperimentą, kurio metu būtų nustatytas realus tolygaus šildymo sąlygos koeficientas jų namuose. Vien gyventojų sprendimo dėl tolygaus šildymo sąlygos koeficiento pasirinkimo neužtenka, tam, kad šilumos paskirstymui Pastate būtų pradėtas taikyti kitoks nei Metode Nr. 3 įtvirtintas tolygaus šildymo sąlygos koeficientas. Komisija, pasirėmusi Energetikos įstatymo 36 str. 1 dalimi, įspėja pareiškėją dėl padaryto pažeidimo ir įpareigoją ją, atliekant šilumos paskirstymą daugiabučiui namui (duomenys neskelbtini) taikyti tolygaus šildymo sąlygos koeficientą 0,7. Taip pat įpareigoja atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą taikant tolygaus šildymo sąlygos koeficientą 0,7 ir per 30 d. pateikti tai pagrindžiančius dokumentus (b. l. 4–5).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šios administracinės bylos dalykas yra atsakovės sprendimo, kuriuo pareiškėja įspėta dėl padaryto pažeidimo atliekant šilumos paskirstymą daugiabučiui namui (duomenys neskelbtini) bei įpareigota atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą taikant tolygaus šildymo sąlygos koeficientą 0,7 ir per 30 dienų pateikti tai pagrindžiančius dokumentus, teisėtumas.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Energetikos bei Šilumos ūkio įstatymai, Komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintas Šilumos paskirstymo metodas Nr. 3, Komisijos 2011-04-14 nutarimu Nr. 03-75 patvirtintas Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos aprašas.

Pagal Šilumos ūkio įstatymo (2013-03-14 įstatymo Nr. XII-192 redakcija (nuo 2013-04-01) 12 str. 2 dalį, kol vartotojai pasirenka metodą, taikomas pastato šildymo ir karšto vandens sistemą bei įrengtus atsiskaitomuosius apskaitos prietaisus atitinkantis metodas.

Pagal bylos duomenis gyvenamajame name (duomenys neskelbtini) suvartota šiluma butų / patalpų savininkams paskirstoma pagal Metodą Nr. 3, įvertinant namo butuose / patalpose įrengtų šilumos skaitiklių rodmenis.

Pagal Komisijos patvirtinto Šilumos paskirstymo metodo Nr. 3 (redakcija, galiojanti nuo 2012-06-22) 13 punktą visų butų ar kitų patalpų tolygaus šildymo sąlyga: qBŠ metr / qPŠ vvidut ? KTŠS; KTSŠ – tolygaus šildymo koeficientas, lygus 0,7 arba nustatomas eksperimento būdu.

Išties, Šilumos paskirstymo metodo Nr. 3 aprašyme nėra aptarta, kaip jame minimas eksperimentas turi būti atliekamas, tačiau tai savaime nereiškia, jog teisės akto reikalavimo galima nesilaikyti. Teismo nuomone, pareiškėja, iki priimdama sprendimą atlikti šilumos paskirstymą Pastate 2012 m. spalio ir gruodžio mėnesiais ir taikyti tolygaus šildymo koeficientą 0,9, negalėjo pasitenkinti vien Pastato administratorius – UAB „Lazdynų būstas - 2012-09-12 raštu Nr. LB-RS-12-054 ir gyvenamojo namo balsavimo biuletenių skaičiavimo 2012-01-19 protokolo Nr. LB-SP-12-001 kopija, abejodama dėl eksperimento taikymo tvarkos, privalėjo kreiptis į atsakovę - Šilumos paskirstymo metodo Nr. 3 autorę – konsultacijos ar Šilumos paskirstymo metodo Nr. 3 13 punkto taikymo tvarkos išaiškinimo.

Dėl vartotojo skundo nagrinėjimo procedūrų, termino ir taikytinų teisės aktų.

Skundų nagrinėjimo tvarką reglamentuoja Energetikos įstatymo (2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2093 redakcija (galiojusi nuo 2012-06-30 iki 2013-07-01) 34 straipsnis, kurio 3 dalis numato, jog Komisija išankstine privaloma skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka nagrinėja vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus inter alia dėl energijos ir energijos išteklių kainų ir tarifų taikymo. Pagal 34 str. 4 dalį vartotojų ir energetikos įmonių skundai ir ginčai nagrinėjami pagal skundus ir ginčus nagrinėjančios institucijos nustatytas tokių skundų ir ginčų nagrinėjimo taisykles, laikantis įstatymų nustatytų reikalavimų. Šiose taisyklėse, vadovaujantis šio straipsnio 5–18 dalyse numatytais reikalavimais, nustatomi prašymų išnagrinėti skundą ar išspręsti ginčą formos, turinio ir pateikimo, įrodymų pateikimo ir rinkimo reikalavimai, taip pat nustatoma detali skundų ir ginčų nagrinėjimo procedūra.

Energetikos įstatymo 34 str. 3 ir 4 dalyse minima tvarka yra Komisijos 2011-04-14 nutarimu Nr. 03-75 patvirtintas Išankstinės privalomos skundų ir ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos aprašas.

Pagal Aprašo 8.7 punktą skundas yra rašytinis buitinio vartotojo ar vartotojo kreipimasis į Komisiją, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti bei išspręsti vartojimo ginčą, o pagal 8.8 punktą vartojimo ginčas yra buitinio vartotojo, vartotojo ir skundžiamos įmonės konfliktas, kylantis iš vartojimo sutartinių teisinių santykių, kuris grindžiamas pažeistais buitinio vartotojo ar vartotojo teisiniais interesais.

Minėta, kad sankcija pareiškėjai taikyta išnagrinėjus buitinio vartotojo - gyvenamojo namo gyventojo skundą dėl namui taikytos šilumos energijos kainos, t.y. vartojimo ginčą.

Energetikos įstatymo (2012-06-21 įstatymo Nr. XI-2093 redakcija (galiojusi nuo 2012-06-30 iki 2013-07-01) 34 str. 12 dalyje nustatyta, kad vartotojų ir energetikos įmonių skundus ir ginčus nagrinėjanti institucija išnagrinėja skundą ne vėliau kaip per 30 dienų nuo skundo priėmimo arba priima sprendimą dėl ginčo ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo prašymo nagrinėti ginčą priėmimo, išskyrus atvejus, kai dėl išimtiniu aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymu, sudėtingos ginčo aplinkybės) skundui ar ginčui nagrinėti reikia ilgesnio laiko.

Pagal Aprašo (2012-09-07 nutarimo Nr. O3-218 redakcija (nuo 2012-09-15 iki 2013-07-27) 37 punktą skundas išnagrinėjamas ne vėliau kaip per 30 dienų nuo jo priėmimo Komisijoje datos, išskyrus tuos atvejus, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos skundo aplinkybės) skundui nagrinėti reikia ilgesnio laiko. Šį terminą pratęsti turi teisę Komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo, kuriam yra pavesta priimti sprendimą dėl skundo nagrinėjimo, motyvuotu procedūriniu sprendimu ne ilgesniam kaip 20 dienų terminui, tais atvejais, kai dėl išimtinių aplinkybių (pavyzdžiui, daug įrodymų, sudėtingos skundo aplinkybės) skundui išnagrinėti reikia ilgesnio laiko.

Šiuo atveju vartotojo skundas pas atsakovę buvo gautas 2013-01-18, atsakymas jam duotas 2013-05-02. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad vartotojo skundas nebuvo išnagrinėtas per minimalų 30 dienų terminą ir dėl pareiškėjos kaltės (t.y. informacijos nepateikimo), vartotojui buvo pranešta apie prieažastis, dėl kurių pratęsiamas sprendimo pagal jo skundą priėmimas, maksimalus nagrinėjimo terminas - 4 mėnesiai – šiuo atveju nebuvo praleistas. Galiausiai, net jei laikyti, kad skundą nagrinėti buvo nepateisinamai uždelsta, tai toks Komisijos neveikimas pareiškėjos teisių ir teisėtų interesų niekaip nepažeidė.

Pagal Aprašo 60 punktą Komisijos pirmininkas ar jo įgaliotas asmuo, kuriam yra pavesta priimti sprendimą dėl vartojimo ginčo nagrinėjimo, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą ir išsprendęs vartojimo ginčą, priima vieną iš šių sprendimų: 60.1. pripažinti pareiškėjo skundo reikalavimus pagrįstais ir patenkinti pareiškėjo skundą; 60.2. pripažinti pareiškėjo skundo reikalavimus pagrįstais iš dalies ir patenkinti pareiškėjo skundą iš dalies; 60.3. pripažinti pareiškėjo skundo reikalavimus nepagrįstais ir atmesti pareiškėjo skundą. Šiuo atveju pareiškėjo skundas pagal Aprašo 60.1 punktą buvo pripažintas pagrįstu ir patenkintas. Aprašas kokių nors sankcijų skyrimo nenumato.

Taigi, nors Energetikos įstatymo 36 straipsnis inter alia jo 1 dalis nenumato, jog Komisija gali energetikos įmonei skirti įspėjimą kaip sankciją, tačiau, sistemiškai aiškinant šiame teismo sprendime cituotą reglamentavimą, darytina išvada, kad pagal Energetikos įstatymo 36 str. 1 dalį piniginės sankcijos ir baudos skiriamos tik tuo atveju, jeigu iki tol energetikos įmonė buvo prevenciškai įspėta dėl kokių nors pažeidimų energetikos srityje ir jai buvo duoti nurodymai juos ištaisyti, todėl teismas mano, kad skundžiamame sprendime Komisijos duotas įspėjimas dėl padaryto pažeidimo ir įpareigojimas atlikti šilumos paskirstymo perskaičiavimą taikant tolygaus šildymo sąlygos koeficientą 0,7 ir per 30 dienų pateikti tai pagrindžiančius dokumentus ir yra Energetikos įstatymo 36 str. 1 dalyje numatytas preventyvus sprendimas ir jis Energetikos įstatymo 36 str. 1 daliai iš esmės neprieštarauja.

Įvertinus pasakytą, teismas sprendžia, kad skundas nėra pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėos UAB „Vilniaus energija“ skundą atmesti kaip npagrįstą, o Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2013-05-02 sprendimą Nr. R2-1327 „Dėl mokėjimų už bendrųjų patalpų šildymą“ palikti nepakeistą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.