Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Nijolė Žimkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. S. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo A. S. skundas dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir Komisija) 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 58-125 dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. S. nuteistas Kauno apygardos teismo 2014 m. birželio 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 249 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyneriems metams, pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu septyneriems metams, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu trylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta galutinė subendrinta laisvės atėmimo keturiolikai metų bausmė.

2. Laisvės atėmimo bausmės pradžia – 2021 m. spalio 14 d., bausmės pabaiga – 2024 m. spalio 14 d. Neatlikta bausmės dalis 2022 m. balandžio 29 d. buvo dveji metai penki mėnesiai ir penkiolika dienų. Nuteistasis du trečdalius jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atliko 2020 m. vasario 14 d.

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. birželio 10 d. nutartimi atmetė nuteistojo A. S. skundą dėl Komisijos 2022 m. gegužės 11 d. nutarimo Nr. 58-125. Teismas konstatavo, kad visų nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma šiuo metu nėra pakankama jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, kadangi nuteistojo elgesys, jo nuostatos darbo srityje, kriminalinės nuostatos, išlikusios probleminės sritys dėl nuteistojo mąstymo ir elgesio, gyvenimo stiliaus reikalauja tikslesnės intervencijos. Apylinkės teismo vertinimu, A. S. pataisos namuose privalo ir toliau mažinti dinaminių veiksnių sudaromą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, nuteistajam lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytas pagrįstai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo skundas netenkintinas.

7. Apygardos teismas, susipažinęs su skundžiama nutartimi, skundo nagrinėjimui pateikta nuteistojo asmens byla, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo A. S. asmenybę, tiek teigiamai, tiek neigiamai jį charakterizuojančias aplinkybes, elgesį atliekant paskirtą laisvės atėmimo bausmę, pagrįstai sprendė, jog šiuo metu lygtinis paleidimas nuteistajam negali būti taikomas. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, atmesdamas nuteistojo skundą dėl Komisijos nutarimo, priešingai, nei teigia A. S., išsamiai išdėstė motyvus, dėl kurių priėmė sprendimą. Nėra jokio pagrindo konstatuoti, jog apylinkės teismas neatsižvelgė į faktines aplinkybes, o skundžiamos nutarties argumentai prieštarauja tarptautinių ar Lietuvos Respublikos norminių aktų nuostatoms. Tai, kad priimtas procesinis sprendimas neatitinka nuteistojo lūkesčių, nedaro skundžiamo sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

9. Skundą nagrinėjančiam aukštesniajam teismui pateikti duomenys patvirtina, kad nuteistasis A. S., kuriam paskirta laisvės atėmimo keturiolikai metų bausmė, du trečdalius paskirtos bausmės atliko 2020 m. vasario 14 d. Taigi, A. S. atitinka BVK 157 straipsnyje numatytus formaliuosius kriterijus, kuriems esant galima svarstyti klausimą dėl jo lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigos, nuteistasis taip pat sutinka, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra.

10. Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis mano, jog Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2003 m. rugsėjo 24 d. rekomendacijos Nr. Rec.(2003)22 valstybėms narėms yra privalomo, o ne rekomendacinio pobūdžio ir iš esmės teigia, kad lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos, nuteistajam atitinkant formalius (minimalius) reikalavimus, visais atvejais privalomas, antraip yra pažeidžiami jo teisėti lūkesčiai, kurie kyla iš tarptautinių sutarčių.

11. Su šiuo skundo argumentu aukštesnysis teismas nesutinka. Kaip nurodyta Europos Tarybos statuto (toliau – Statutas) 1 (a) straipsnyje, šios organizacijos tikslas – siekti didesnės jos narių vienybės, kad būtų apsaugoti ir įgyvendinti idealai ir principai, kurie yra bendras jų paveldas, ir skatinama jų ekonominė bei socialinė pažanga. Institucija, veikianti Europos Tarybos vardu pagal 15 ir 16 straipsnius – Ministrų Komitetas (13 straipsnis). Pagal Statuto 16 straipsnį, Ministrų Komitetas priima privalomus sprendimus visais Europos Tarybos vidaus organizavimo ir struktūros klausimais, šiam tikslui Ministrų Komitetas priima reikalingas finansines ir administracines taisykles. Kaip numatyta 15 straipsnyje, Konsultacinei Asamblėjai rekomendavus arba savo iniciatyva Ministrų Komitetas svarsto veiksmus, skirtus Europos Tarybos tikslams įgyvendinti, įskaitant konvencijų ar susitarimų sudarymą, vyriausybių bendros politikos tam tikrais klausimais priėmimą. Generalinis sekretorius praneša narėms apie Komiteto išvadas. Tam tikrais atvejais Komiteto išvados gali būti pateikiamos kaip rekomendacijos narių vyriausybėms, o Komitetas gali prašyti narių vyriausybes pranešti jam, kokių veiksmų jos ėmėsi dėl šių rekomendacijų. Taigi, iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad Europos Tarybos Ministrų Komitetas, vadovaudamasis Statuto 15 (b) straipsniu, nors ir teikia rekomendacijas narių vyriausybėms siekiant, jog būtų įgyvendintas minėtas organizacijos tikslas, tačiau šios rekomendacijos neturi privalomosios galios ir veikia tik kaip skatinimai. Šiuo klausimu Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendime Grimaldi prieš Fonds des Maladies Professionnelles (1988 m.) yra nurodęs, kad nacionaliniai teismai privalo atsižvelgti į rekomendacijas spręsdami jiems pavestas bylas, ypač, kai jos padeda aiškinti nacionalines priemones, kurių buvo imtasi joms įgyvendinti, ar kai jos papildo privalomus Bendrijos teisės aktus. Remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo byloje Demir ir Baykara pateiktu išaiškinimu, Europos Tarybos Ministrų Komiteto rekomendacijos gali būti laikomos kertinius valstybių narių įsitikinimus vienu ar kitu administracinės teisės klausimu atspindinčiais šaltiniais, padedančiais išaiškinti Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, o rekomendacijų pirminė užduotis yra derinti europines taisykles, skirtas apsaugoti individą jo santykiuose su viešojo administravimo subjektais. Taigi, apylinkės teismas, priešingai nei teigia skundą padavęs asmuo, padarė teisingą išvadą konstatavęs, jog minėtos Ministrų Komiteto rekomendacijos apibrėžia tik valstybių narių gaires įstatymų leidybos ar politikos srityje ir yra rekomendacinio pobūdžio, o konkretaus asmens lygtinio paleidimo klausimas sprendžiamas laikantis konkrečios valstybės narės įstatymų.

12. Pažymėtina, kad nuteistųjų lygtinio paleidimo iš įkalinimo įstaigų sąlygos ir tvarka yra aiškiai reglamentuota Lietuvos Respublikos teisės aktuose – Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksuose. Vadovaujantis šių įstatymų nuostatomis, įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo institutą Lietuvoje įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą, o kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai. Kaip numatyta BVK 157 straipsnyje, lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos gali būti tie nuteistieji, kurie ne tik atliko šiame įstatyme numatytą bausmės dalį, tačiau ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką (materialioji sąlyga). Taigi, kiekvienu konkrečiu atveju būtina įvertinti aplinkybių visetą: nuteistojo asmenybę, jo elgesį visą bausmės atlikimo laiką, taikytas socialinės reabilitacijos priemones, požiūrį į darbą, nusikaltimu padarytos žalos atlyginimą, socialinius ryšius ir kitas svarbias aplinkybes. Šie kriterijai, be kita ko, parodo, ar yra įstatyme nustatyta sąlyga lygtiniam paleidimui taikyti – ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką pakankama manyti, jog nuteistasis laikysis įstatymų bei nenusikals. Lygtinio paleidimo institutas Lietuvoje yra siejamas su pozityvia individualia prognoze ir netaikomas „automatiškai“. Apylinkės teismas, įvertinęs aplinkybių visumą, padaręs išvadą dėl lygtinio paleidimo netaikymo nuteistajam, aukštesniojo teismo vertinimu, įstatymų reikalavimų laikėsi, priešingai, nei teigiama skunde, Ministrų Komiteto rekomendacijų reikšmės nepaneigė.

13. A. S. skunde pabrėžia, jog gyvenimo stiliaus ir draugų, darbinės, mąstymo ir elgesio problemines sritys iš esmės priklauso ne nuo jo paties, o nuo įkalinimo įstaigos sąlygų atliekant bausmę, tačiau su šiuo skundo argumentu aukštesnysis teismas negali sutikti.

14. Kaip matyti iš nuteistojo asmens bylos, bausmės atlikimo metu A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys 2 metodiką buvo vertinta 2015 m. kovo 30 d., 2016 m. rugsėjo 14 d., 2020 m. sausio 6 d., 2021 m. vasario 11 d., 2021 m. liepos 20 d., visų vertinimų metu nusikalstamo elgesio rizika išliko vidutinė, nors ir buvo užfiksuoti teigiami pokyčiai išsilavinimo, mokymosi ir galimybės įsidarbinti srityse (nuteistasis patvirtino įsidarbinimo galimybę po paleidimo iš pataisos įstaigos) (asmens bylos 2 tomas, 1 dalis, b. l. 172). Vilniaus pataisos namuose 2022 m. balandžio 26 d. atliekant pakartotinį rizikos įvertinimą taikant OASys 1 metodiką taip pat nustatyta vidutinė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika. Aukštesnysis teismas pažymi, kad nors ir buvo fiksuoti teigiami nuteistojo elgesio pokyčiai, tačiau jie buvo nepakankami, jog A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika reikšmingai sumažėtų iki žemos. Taigi, ir toliau išliekant vidutinei A. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai, ypatingą reikšmę įgyja nuteistojo pažanga ją mažinti, kuri pagal BVK 157 straipsnio 1 dalį turi būti akivaizdi.

15. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išvadai, jog A. S. nepadarė akivaizdžios pažangos mažindamas pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

16. Kaip matyti iš asmens bylos, nuteistasis, laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuo 2010 m. spalio 14 d., per šį laikotarpį buvo skatintas 7 kartus (už gerą arba nepriekaištingą elgesį bei mokymąsi ir dalyvavimą įvairiose programose), pažymėtina, tik nuo 2017 m. kovo mėn., paskutinį kartą – 2021 m. liepos 8 d., tačiau 8 kartus baustas drausmine tvarka – pirmą kartą 2013 m. vasario 8 d., paskutinį – 2020 m. sausio 20 d. Didžioji dalis paskirtų nuobaudų susijusios su kompiuterio ar programinių įrangų naudojimu, taip pat nuteistojo asmeniniuose daiktuose buvo rastas telefonas, vieną kartą jis baustas ir už pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymą. Taigi, nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nepriekaištingas, nors paskirtos nuobaudos šiuo metu negalioja, tačiau nuobaudų skaičius ir pažeidimų pobūdis rodo nuteistojo nenorą paklusti įkalinimo įstaigose nustatytoms taisyklėms ir režimo reikalavimams, leidžia manyti, kad A. S. dar nerodo itin teigiamo požiūrio į taikomas pataisos priemones, kas neleidžia daryti išvados apie nuteistojo pažangą ir realias pastangas resocializuotis.

17. Nuteistasis skunde nesutinka, kad problemine sritimi ir toliau išlieka darbas. Apygardos teismas vertina, kad apylinkės teismas šią aplinkybę įvertino tinkamai. Kaip nurodyta socialinio tyrimo išvadoje, nepaisant to, jog yra įgijęs daug profesinių kvalifikacijų, nuteistasis A. S. motyvacijos laisvės atėmimo vietose savęs realizuoti darbinėje veikloje neišreiškia. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad ir būdamas laisvėje nuteistasis neįgavo pakankamos darbinės patirties, o jeigu dirbo, paties A. S. teigimu, tai darė nelegaliai. Atkreiptinas dėmesys, jog nuteistajam dar būnant Marijampolės pataisos namuose ir pasiūlius sutvarkyti bendro naudojimo virtuvėlę, A. S. tai daryti atsisakė, o interviu metu nurodė, kad kitų kalinių akivaizdoje tvarkyti nenorėjo, kadangi tai yra žeminantis, nepopuliarus darbas. Be to, panašią nuostatą išreiškė ir atlikdamas bausmę Vilniaus pataisos namuose, nurodydamas, kad nesutiktų dirbti valytoju ar tvarkiniu bei prieš priimdamas pasiūlymą dirbti pataisos įstaigoje, jis atsižvelgtų į siūlomą atlyginimą. Tuo būdu, yra pagrindo išvadai apie nuteistajam būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas bei priimtinų taisyklių ignoravimą, nuteistojo dviprasmiškos pažiūros į darbą kelia dvejones dėl jo nuoširdumo iš tikrųjų resocializuotis. Nuteistasis teigia ir tai, kad jo įsitraukimas į darbinę veiklą nepriklauso nuo jo valios, tačiau šis skundo argumentas nepagrįstas. Iš asmens bylos matyti, kad Vilniaus pataisos namų direktoriaus įsakymu nuteistajam yra leista užsiimti apmokestinamąja individualia veikla – teikti paslaugas fiziniams ir juridiniams asmenims (namų projektavimo veikla) bei turėti šiai veiklai reikalingą priemonę – asmeninį kompiuterį. Kitaip tariant, įkalinimo įstaigoje nuteistajam yra realiai suteikta galimybė dirbti, dalyvauti pozityvaus užimtumo priemonėse, tačiau nuteistasis laikosi ambivalentiškos nuostatos į darbinę veiklą, todėl apylinkės teismas pagrįstai vertino, jog nuteistojo darbas ir požiūris į jį ir toliau išlieka problemine sritimi ir reikalauja tolesnių nuteistojo tikslinių veiksmų.

18. Skundžiamoje nutartyje taip pat konstatuota, kad probleminėmis sritimis išlieka ne tik minėtas nuteistojo požiūris į darbą, bet ir gyvenimo stilius bei draugai, mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje nurodyta, kad laisvėje A. S. dažniausiai rinkosi netinkamus savęs realizavimo būdus. Savo pirmas nusikalstamas veikas nuteistasis paaiškino jaunatvišku maksimalizmu, sunkia materialine padėtimi, pasidavimu draugų įkalbinėjimams. Dabartinį nusikaltimą nuteistasis linkęs pateisinti nesuvokimu, kad daro sunkų nusikaltimą, nurodo, kad tikėjosi užsidirbti ne iš narkotikų platinimo, o iš cigarečių kontrabandos. Pažymėtina, kad dabartinius nusikaltimus A. S. darė dalyvaudamas nusikalstamo susivienijimo veikloje, o tai reiškia, kad tarpusavio ryšiai tarp narių buvo itin glaudūs ir stiprūs, tačiau asmens byloje nėra duomenų, jog šiuos ryšius nuteistasis vertintų kritiškai. Taigi, A. S., analizuodamas savo kriminalinę patirtį, vengia prisiimti atsakomybę už savo destruktyvius poelgius, dėl jų nesigaili, kritiškai nevertina ir jį supusios aplinkos, o praeities teistumus nuteistasis taip pat vertina kaip ne nuo jo priklausiusius, o tai taip pat leidžia abejoti nuteistojo pastangomis daryti akivaizdžią pažangą. Atsižvelgiant į tai, pritartina apylinkės teismo išvadoms apie nuteistajam būdingas tam tikras kriminalinį elgesį palaikančias nuostatas bei priimtinų taisyklių ignoravimą, o nuteistojo reiškiamos nuostatos iš tikrųjų gali būti siejamos su jo nusikalstamo elgesio raiška. Todėl, priešingai nei teigia nuteistasis, tiek Komisija, tiek apylinkės teismas nuteistojo gyvenimo stiliaus, draugų, darbinę, mąstymo ir elgesio sritis kaip problemines išskyrė pagrįstai, skundžiamoje nutartyje apylinkės teismas į nuteistojo skundo argumentus atsakė išsamiai.

19. Nuteistasis akcentuoja, kad duomenys apie ankstesnius teistumus nėra vertinamieji kriterijai sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Šiuo aspektu pažymėtina, kad, kaip minėta, lygtinis paleidimas iš įkalinimo įstaigos yra specifinis teisės institutas ir sprendžiant klausimą dėl jo taikymo tikslingumo yra vertinamas ir prognozuojamas asmens elgesys ateityje, tai yra, ar būdamas laisvėje nuteistasis laikysis įstatymų ir jų nepažeis. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį ir tokios prognozės gali būti daromos atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje bei jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes. Tokiu būdu, vertinama ir tai, ar asmuo turi kriminalinio elgesio patirtį, į jam taikytų poveikio priemonių veiksmingumą. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę, vertinimas nelaikomas įstatymo nuostatų pažeidimu, priešingai, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras asmenines savybes ir įvertinti elgesio pokytį laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu, į jas būtina atsižvelgti. Šiuo atveju apylinkės teismas išskirtinės reikšmės aptartoms, su praeityje buvusiu elgesiu susijusioms, aplinkybėms neteikė, o jas vertino kitų lygtinio paleidimo taikymui reikšmingų duomenų kontekste, ir tokiu vertinimu baudžiamojo proceso ar bausmių vykdymo įstatymų nuostatų nepažeidė.

20. Apibendrinus išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo išvadai, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas. Byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad A. S. šiuo metu gali būti taisomas neizoliuojant jo nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą. Tenkinti nuteistojo A. S. skundo jame išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo A. S. skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. birželio 10 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.