Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2019-05-30 · Civilinė byla Nr. 2S-822-613/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-05-30
Bylos Nr.
2S-822-613/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Giedrė Seselskytė
Ieškovas
K. C.
Atsakovas
I. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-822-613/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-00400-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.8.2; 3.3.2.4; 3.3.2.5. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gegužės 30 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo K. C. (K. C.) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutarties pagal ieškovo K. C. ieškinį atsakovei I. C. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas K. C. kreipėsi į teismą, prašydamas pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-12336-618/2013 nustatytą vaiko išlaikymo dydį ir priteisti iš tėvo (ieškovo) nepilnametės dukters M. C., gimusios (duomenys neskelbtini), išlaikymui iki dukters pilnametystės kas mėnesį mokamas 300,00 Eur periodines išmokas. Ieškovas nurodė, kad nepilnamečio vaiko mama (atsakovė) 2018 m. rugpjūčio 24 d. išvyko į Airiją, ten gyvena ir dirba savarankiškai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Klaipėdos apylinkės teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

3. Teismas pagal ieškovo pateiktus bei pagal Gyventojų registro duomenis nustatė, kad atsakovė, šalių nepilnametės dukros motina, yra deklaravusi išvykimą į Airiją, kur dirba ir gyvena savarankiškai, t. y. atsakovės ir vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Airijoje. Todėl teismas sprendė, kad ieškinys nėra teismingas Lietuvos Respublikos teismams.

III. Atskirojo skundo argumentai

4. Atskiruoju skundu ieškovas K. C. prašo panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

5. Ieškovo nuomone, teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovės bei šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Airijoje. Byloje nekeliamas reikalavimas dėl asmens statuso ar teismingumo.

6. Atsakovė 2017 m. rugsėjo 15 d. savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi (duomenys neskelbtini), o 2018 m. rugpjūčio 24 d. išvyko į Airiją. Taigi, atsakovės išvykimo faktas nėra adekvatus teismo teiginiui, kad atsakovė nuolat gyvena ne Lietuvoje, o Airijoje. Taip pat byloje nėra patikimų duomenų apie nepilnamečio vaiko išvykimą į Airiją.

7. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio, kuris buvo nustatytas Klaipėdos apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimu, pakeitimo, todėl prioritetas teiktinas nacionaliniam teismingumui pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 781 ir 784 straipsnių nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas

8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

9. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

10. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui (jurisdikcija) yra tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Kad bylos su tarptautiniu (užsienio) elementu teismingumo klausimas būtų teisingai išspręstas, būtina nustatyti, koks konkretus teisės aktas turi būti taikomas.

11. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovas į teismą kreipėsi dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo. Tačiau, priešingai nei teigiama atskirajame skunde, pats ieškovas savo ieškinyje yra pažymėjęs, kad atsakovė kartu su nepilnamečiu vaiku yra išvykusi į Airiją, kurioje nepilnamečio vaiko motina dirba ir gyvena savarankiškai, naudojasi Airijos socialinėmis garantijomis. Šią aplinkybę taip pat patvirtina ir Gyventojų registro centro pažyma, iš kurios matyti, kad atsakovė yra deklaravusi savo išvykimą į Airiją. Taigi, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad atsakovės nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, bet Airijoje.

12. Taip pat atmestinas ir ieškovo argumentas dėl nežinomos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos. Pats ieškovas ieškinyje nurodė, kad atsakovė nepilnametį vaiką yra išsivežusi kartu su savimi į Airiją. Be to, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimu šalių nepilnamečio vaiko gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su motina (atsakove) jos gyvenamojoje vietoje.

13. Nurodytos aplinkybės dėl atsakovės ir šalių nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos leidžia spręsti, kad su šeimos teisiniais santykiais susijusi byla turi tarptautinį elementą, todėl klausimas spręstinas pagal Europos Sąjungos (toliau – ES) teisės aktuose nustatytas taisykles.

14. Išlaikymo bylose, turinčiose tarptautinį elementą, taikytinas 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau – Išlaikymo reglamentas). Išlaikymo reglamento 1 straipsnyje nustatyta, kad šis Reglamentas taikomas išlaikymo prievolėms, atsirandančioms iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės. Išlaikymo reglamento preambulėje (11 punkte) taip pat nurodyta, kad šio Reglamento taikymo sritis turėtų apimti visas išlaikymo prievoles, kylančias iš šeimos santykių, tėvystės ar motinystės, santuokos ar giminystės, kad visiems išlaikymo kreditoriams būtų užtikrintos vienodos sąlygos. Šiame reglamente terminas „išlaikymo prievolės“ turėtų būti aiškinamas autonomiškai. Išlaikymo reglamento 3 straipsnyje įtvirtinta, kad jurisdikciją nagrinėti su išlaikymo prievolėmis susijusias bylas valstybėse narėse turi: a) tos vietos, kurioje yra atsakovo įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba b) tos vietos, kurioje yra kreditoriaus įprastinė gyvenamoji vieta, teismas; arba c) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su asmenų statusu susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe; arba d) teismas, kuris pagal teismo valstybės teisę turi jurisdikciją nagrinėti su tėvų pareigomis susijusias bylas, jei kartu keliamas reikalavimas dėl išlaikymo, išskyrus atvejus, kai ši jurisdikcija grindžiama vien tik vienos iš šalių pilietybe.

15. Nagrinėjamoje byloje ieškovo pareikšto reikalavimo dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo teismingumas Lietuvos Respublikos teismams negali būti grindžiamas Išlaikymo reglamento 3 straipsnio c punktu, nes nagrinėjamoje byloje nebuvo keliamas reikalavimas dėl asmens statuso; taip pat negalima remtis Išlaikymo reglamento 3 straipsnio d punktu, nes byloje nėra reiškiami kiti su tėvų pareigomis susiję reikalavimai, dėl kurių jurisdikcijos atitinkamos valstybės teismams klausimą reiktų spręsti.

16. Bendroji jurisdikcija nustatoma pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus įprastinę gyvenamąją vietą. Tarp šių dviejų jurisdikcijos pagrindų nėra jokios hierarchijos, todėl jie konkuruoja tarpusavyje. Pažymėtina, kad Išlaikymo reglamentas nepateikia įprastinės gyvenamosios vietos sąvokos, tačiau ji turi būti aiškinama autonomiškai, atsižvelgiant į Išlaikymo reglamento tikslus ir keliamus uždavinius. Visų pirma siekiama užtikrinti silpnesniosios šalies interesus, garantuojant jai teisę į tinkamą procesą ir teisę būti išklausytai. Paprastai jurisdikciją dėl išlaikymo priteisimo turi kreditoriaus įprastinės gyvenamosios vietos teismas, laikantis pozicijos, kad kreditoriaus, t. y. asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, gyvenamojoje vietoje gali būti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sąlygos. Tačiau reikalavimas dėl išlaikymo gali būti keliamas ir skolininko gyvenamosios vietos valstybėje, jei taip pasirenka kreditorius, taip pat ir skolininkas gali kreiptis dėl sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, modifikavimo jo įprastinės gyvenamosios vietos valstybėje, išskyrus tam tikrus apribojimus, t. y. jei teismo sprendimas buvo priimtas ES valstybėje narėje arba 2007 m. Hagos konvencijos susitariančiojoje valstybėje, kurioje kreditorius vis dar turi įprastinę gyvenamąją vietą, tai skolininkas negali pradėti proceso dėl teismo sprendimo keitimo ar naujo priėmimo kitoje valstybėje (Išlaikymo reglamento 8 straipsnio 1 dalis). Šio apribojimo išimtys nustatytos Išlaikymo reglamento 8 straipsnio 2 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gruodžio 22 d. Tarptautinės ir Europos Sajungos teisės taikymo sprendžiant jurisdikcijos nustatymo klausimą šeimos bylose apžvalga Nr. AC-43-1. Teismų praktika. 2015, 43, p. 632-713, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. rugpjūčio 23 d. Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų, reglamentuojančių taikytinos teisės nustatymo taisykles šeimos bylose, apžvalga Nr. AC-44-1. Teismų praktika. 2016, 44, p. 515-569).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs reiškiamo reikalavimo pobūdį (dėl priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo) ir atsižvelgdamas į aukščiau nurodytą teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad byla teisminga tam valstybės narės teismui, kurioje yra kreditoriaus (fizinis asmuo, kuriam privaloma mokėti išlaikymo išmokas arba kuris reikalauja, kad jos būtų jam mokamos) įprastinė nuolatinė gyvenamoji vieta. Atsižvelgiant į tai, kad šalių nepilnamečio vaiko šiai dienai nustatyta gyvenamoji vieta yra Airijoje, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad būtent Airijos teismų jurisdikcijai priskirtinas ieškovo ieškinio dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo nagrinėjimas.

18. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

19. Apibendrindamas tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl paliekama nepakeista, o ieškovo atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Giedrė Seselskytė