Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant vertėjai Tatjanai Zmejevskienei, prokurorui Jonui Selilioniui, nukentėjusiajai L. Š., kaltinamajam A. Š.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. 1987-05-21, LR pilietis, rusas, 6 klasių išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini). neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 145 str. 1 d., 245 str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A.Š. grasino nužudyti savo šeimos narį, o būtent: 2013-05-28 apie 18val.val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, namuose (duomenys neskelbtini)., kuriuose gyvena su motina L. Š., būdamas agresyviai nusiteikęs, be priežasties sukėlė konfliktą, kurio metu pagrasino jog užmuš savo motiną. Nukentėjusioji, išsigandusi grasinimų, pabėgo iš namų, tačiau iki atvykstant policijai, kaltinamasis toliau grasino motiną užmušti, kumščiais daužė sieną, ir šiais veiksmais leido motinai suprasti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d.

Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, nurodė, kad dėl girtumo įvykio aplinkybių gerai neprisimena, tačiau tai galėjo būti 2013-02-28. Jis su broliu A. R. girtavo namuose. Motina L. Š. pradėjo jiems priekaištauti dėl girtavimo namuose. Tarp jų kilo konfliktas. Konflikto metu galėjo grasinti motinai, kad užmuš. Tačiau realiai to neketino daryti. Motina galėjo šį jo grasiną suprasti kaip realų. Nurodė, kad nuo 2013 m. gruodžio mėnesio nebegeria, dirba. Gyvena atskirai nuo motinos.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę ir nustačius, kad šis pripažinimas neprieštarauja bylos įrodymams, bylą nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (LR BPK 273, 291 str.).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltė įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.

Nukentėjusioji L. Š. parodė, kad kaltinamasis yra jos sūnus. 2013-05-28 apie 18 val. grįžusi iš darbo namo rado A. Š. ir kitą savo sūnų A. girtus. A. pareikalavo duoti jam pinigų. jai atsisakius duoti pinigų, jis labai supyko, pradėjo grasinti, kad užmuš, suluošins. Išsigandusi ji iškvietė policiją.

Liudytojai S. G. ir V. J. iš esmės davė analogiškus parodymus ir nurodė, kad 2013-05-28 apie 18 val. buvo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini) vyksta šeimyninis konfliktas. Suprato, kad tai pas Š., nes dėl jų tarpusavio konfliktų policijoje gautas ne vienas pranešimas. Nuvykus į vietą, juos pasitiko L. Š., kuri paaiškino, kad jos sūnus A. būdamas girtas bandė jai suduoti, grasino užmušti, todėl ji pabėgo iš namų. Užėjus į kambarį A. Š. gulėjo. Atsikėlęs ir pamatęs motiną, ją pradėjo vadinti įvairiais necenzūriniais žodžiais, grasino užmušti, kelis kartu trenkė kumščiais į sieną. Iš A. Š. elgesio suprato, kad jeigu jų nebūtų buvę, A. Š. galėjo trenkti motinai ( b.l.15,16).

Iš alkotesterio parodymų matyti, kad 2013-05-28 A. Š. buvo nustatytas 1,74 promilių girtumas ( b.l.54)

Iš ištirtų įrodymų matyti, kad kaltinamojo elgesys ir veiksmai grasinant užmušti motiną davė pakankamą pagrindą nukentėjusiajai kaltinamojo grasinimus įvertinti kaip realius, kurie gali būti įvykdyti. A. Š. veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 145 str. 1 d.

Skirdamas bausmę už nusikaltimą, numatytą LR BK 145 str. 1 d., teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę (BK 54 str.).

Kaltinamojo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamojo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.

Kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, sistemingai baudžiamas administracinėmis nuobaudomis, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo dvi galiojančias administracines nuobaudas (b.l.50-53).

LR BK 55 str. numato, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad kaltinamasi dirba, bei vadovaujantis BK 54, 58, 61 straipsnių nuostatomis, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką skiriama su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė –bauda.

Trakų rajono apylinkės teismo 2013-05-29 nutartimi (b.l. 23-24) kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios du mėnesius nuo 2013-05-29 – terminas yra pasibaigęs.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 140 str. 9 d. BK 65 str. į kaltinamajam paskirtą bausmę įskaitomas jo laikino sulaikymo laikas nuo 2013-05-28 iki 2013-05-30, t.y.2 paros arba 4 MGL (520 Lt)

A. Š. taip pat pareikštas kaltinimas dėl teismo sprendimo, nesusijusio su bausme nevykdymo, t.y. dėl to, kad jis žinodamas jog baudžiamojoje byloje Nr. 28-1-00293-13 dėl grasinimo nužudyti artimoje aplinkoje, 2013-05-29 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi jam paskyrus kardomąją priemonę gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios L. Š. du mėnesius, yra įpareigotas nebendrauti ir neieškoti ryšių su nukentėjusiąja, nesilankyti jos gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)., nevykdė šio teismo sprendimo, nesusijusio su bausme – 2013-06-19 apie 21.49 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, buvo nukentėjusiosios L. Š. gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini)., t.y. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą LR BK 245 str.

Nors kaltinamasi ir dėl šios veikos savo kaltę pripažino visiškai, iš jam pareikšto kaltinimo ir bylos medžiagos matyti, kad šis kaltinimas A. Š. pareikštas dėl kardomosios priemonės, jam paskirtos šioje baudžiamojoje byloje – du mėnesius gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios L. Š.- nevykdymo.

BK 245 str. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas nevykdė teismo sprendimo, nesusijusio su bausmėmis. Nors šiame straipsnyje nėra konkretizuota, kokio teismo sprendimo nevykdymas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, pagal šios normos esmė ir paskirtį akivaizdu, kad baudžiamoji atsakomybė kyla asmeniui, nevykdančiam teismo sprendimo, vykdytino pagal Civilinio proceso kodekso VI dalies normas ir tik tokio, kurį įvykdyti gali tik pats skolininkas ir kai kitos poveikio priemonės, numatytos vykdymo procese, neužtikrino teismo sprendimo įvykdymo. Kardomoji priemonė baudžiamajame procese yra ne asmenų materialinių teisių gynimo ir teisingumo vykdymo rezultatas, o procesinė privartos priemonė siekiant BPK 119 str. nustatytų tikslų, kurių visų esmė – netrukdomas baudžiamasis procesas. Šių priemonių esmė nesikeičia nuo to, kuri institucija – ikiteisminio tyrimo teisėjas, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo įstaiga - šią priemonę taiko. Kardomosios priemonės sąlygų nevykdymo pasekmes numato BPK ir jas taiko ikiteisminiame tyrime dalyvaujančios institucijos, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo teisėjas. Nors ikiteisminio tyrimo teisėjas sprendimus ikiteisminiame tyrime priima teismo vardu, jo priimti sprendimai nėra teisingumo vykdymo aktai. Jų nevykdymas neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Todėl dėl šio kaltinimo A. Š. išteisintinas nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos požymių (BPK 303 str. 5 d. 1p)

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 273, 291, 297-308 str., teismas

nusprendė:

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) išteisinti nesant jo veiksmuose nusikalstamos veikos, numatyto BK 245 str. požymių

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalyje, ir nuteisti jį 21 MGL bauda.

Vadovaujanti BPK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 14 MGL (1820 Lt) baudą

A. Š. į bausmės laiką įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2013-05-28 iki 2013-05-30 (4 MGL)

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą apeliaciniu skundu.