Šiaulių apygardos teismo nutartis

2017-01-31 · Civilinė byla Nr. e2A-107-210/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-01-31
Bylos Nr.
e2A-107-210/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Ieškovas
Mažeikių rajono savivaldybės administracijos
Atsakovas
V. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-107-210/2016Teisminio proceso Nr. 2-29-3-01749-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.;2.6.10.2.4.1.;2.6.10.5.2.17.;3.3.1.20.; (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 31 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2179-344/2016 pagal ieškovės Mažeikių rajono savivaldybės administracijos ieškinį atsakovui V. S. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija ieškiniu kreipėsi į teismą prašydama iš atsakovo V. S. priteisti 1 000 Eur žalai atlyginti bei 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad atsakovas, būdamas (duomenys neskelbtini) (toliau – Asociacija) prezidentu ir žinodamas, kad Asociacija nevykdo veiklos ir tapo nemoki, nevykdė ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl šio straipsnio 4 dalies pagrindu privalo padengti žalą, kurią kreditoriai, t. y. ieškovė, patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas pažeidė šią ĮBĮ nustatytą imperatyviąją pareigą, neveikė rūpestingai, atidžiai, sąžiningai ir išmintingai Asociacijos bei kreditorių interesais. Ieškovė kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl bankroto bylos Asociacijai iškėlimo ir teismas pasiūlė ieškovei sumokėti 1000 Eur teismo ir administravimo išlaidoms apmokėti, todėl ieškovė prašo šią sumą priteisti iš atsakovo. Jei atsakovas, kaip Asociacijos prezidentas, būtų kreipęsis dėl bankroto bylos iškėlimo, šią sumą būtų privalėjęs sumokėti pats.

Atsiliepimas

2. Atsakovas V. S. su ieškiniu nesutiko.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Mažeikių rajono apylinkės teismas 2016 m. spalio 11 d. sprendimu ieškinio netenkino.

4. Teismas vertino, kad bankroto byla Asociacijai buvo iškelta praėjus gan ilgam laiko tarpui nuo to momento, kai ji tapo nemoki. Teismas nustatė, kad Asociacija jau 2006 m. birželio 30 d. buvo skolinga ieškovei, dėl to buvo sudarytas mokėjimų grafikas ir susitarta dėl mokėjimo dalimis. Toliau nemokant privalomų mokėjimų bei nevykdant sutarties ir Investicinės veiklos programos įsipareigojimų, dar ne kartą Asociacijai buvo suteikta teisė vykdyti įsipareigojimus. Kadangi Asociacija, vadovaujama jos prezidento A. P., praktiškai nevykdė jokios veiklos, buvo nutraukta panaudos sutartis ir UAB „Rekvizitas“ apskaičiavo padarytą žalą, kurios suma jau buvo aiški 2009 m. gruodžio 29 d. Teismui buvo akivaizdu, kad laikotarpiu nuo 2004 m. spalio 20 d. iki 2010 m. kovo 17 d. Asociacijos prezidentu buvo A. P., kuris žinojo Asociacijos veiklos (neveikimo) problemas. Teismas sprendė, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog nuo 2013 m. kovo 7 d. Asociacijos prezidento pareigas einantis atsakovas V. S. yra atsakingas už ieškovei padarytus nuostolius, kuriuos ji patyrė kreipdamasi dėl bankroto bylos Asociacijai iškėlimo. Teismas laikė nepateisinamu ilgą delsimą kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo Asociacijai. Ieškovė, būdama rūpestinga ir atidi, žinodama, kad Asociacija yra nemoki, neturi jokio turto, turėjo pareigą anksčiau kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl pareiga apmokėti susidariusius nuostolius priklausė prieš tai buvusiam Asociacijos prezidentui, nes būtent jo veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes ir užtraukė civilinę atsakomybę. Teismas sprendė, jog atsakovas V. S. negali būti atsakingas už prieš tai buvusio vadovo neveikimą ir jo nesikreipimą dėl bankroto bylos iškėlimo, todėl ieškinį atmetė.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

5. Apeliaciniu skundu ieškovė Mažeikių rajono savivaldybės administracija prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

5. 1. Teismas nusprendė, kad už bankroto bylos neiškėlimą laiku yra atsakingas buvęs Mažeikių kultūrinės veiklos ir užimtumo asociacijos vadovas A. P., ir konstatavo jo kaltę. Teismas negali spręsti dėl byloje neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų ir, apelianto įsitikinimu, tai yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas numatytas CPK 329 str. 2 d. 2 p.

Atsiliepimas

6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas V. S. prašo Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Byloje sprendžiamas klausimas dėl asociacijos vadovo civilinės atsakomybės laiku nesikreipus dėl bankroto bylos asociacijai iškėlimo. Apeliacinėje instancijoje kilo ginčas tik dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo – teismui nusprendus dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų.

8. Apeliantė, kvestionuodama skundžiamą sprendimą, teigia, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Apeliacinis skundas grindžiamas esminiu ir vieninteliu argumentu, kad teismas skundžiamu sprendimu iš esmės pripažino, kad už bankroto bylos neiškėlimą laiku yra atsakingas buvęs Mažeikių kultūrinės veiklos ir užimtumo asociacijos vadovas A. P., o ne atsakovas V. S., ir konstatuodamas jo kaltę, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialinių teisių ir pareigų. Apeliacinės instancijos teismas atmeta tokio pobūdžio argumentus kaip nepagrįstus.

9. Pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatą absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendžia dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, bet tik tais, kai tai susiję su įstatyme nustatytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų teisių ar pareigų, todėl kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. birželio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-312/2012; 2013 m. sausio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2013). Taigi, apeliacinės instancijos teismas gali panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nustatytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo įtakota neįtrauktų į procesą asmenų teisinė padėtis ir kokias įstatymo nustatytas teisines pasekmes teismo sprendimas jiems sukėlė.

10. Šiuo atveju apeliantė reikalavimą dėl žalos atlyginimo ĮBĮ 8 straipsnio 1 ir 4 dalių pagrindais pareiškė tik atsakovui V. S., todėl pirmosios instancijos teismas sprendė, ar yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę šiam atsakovui. Apeliantės skundžiamu sprendimu, kuriuo ieškinys atsakovo V. S. atžvilgiu atmestas, teismas nesprendė buvusio Mažeikių kultūrinės veiklos ir užimtumo asociacijos vadovo A. P. atsakomybės klausimo bei šioje byloje nenustatė jam jokių materialiųjų teisių ar pareigų ir neįtakojo šio asmens teisinės padėties. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje padarytos išvados, vertinant atsakovo V. S. civilinę atsakomybę, neturi ir negali turėti įtakos A. P. teisėms ir pareigoms. Nenustačius, jog buvo nuspręsta dėl minėto asmens materialiųjų teisių ir pareigų, nėra CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatyto absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo.

11. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą teismo sprendimą tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, todėl teismo sprendimo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Šiaulių apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Mažeikių rajono apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjas Vytautas Kursevičius