Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Evaldas Burzdikas, teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui R. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl vieno sutuoktinio kaltės ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme iškelta civilinė byla pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui R. Z. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikams priteisimo.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Ieškovės A. Z. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino. Iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5595-638/2015 priėmimo nustatė nepilnamečių vaikų R. Z. (gim. (duomenys neskelbtini))ir A. Z. (gim. (duomenys neskelbtini)) gyvenamąją vietą kartu su vaikų motina A. Z..Iki teismo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-5595-638/2015 priėmimo priteisė iš atsakovo R. Z. laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams R. Z. ir A. Z. kiekvienam vaikui po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Visų priteistų piniginių išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė A. Z..

Atskirojo skundo argumentai

jaunesnysis sūnus A. Z. gyvena su atsakovu (duomenys neskelbtini), iš čia vaikas lanko (duomenys neskelbtini) mokyklos 5 klasę. Su tuo ieškovė sutiko, iš čia vaikui yra patogiau, ši vieta yra jo gimtoji vieta. Ieškovė gyvena išsinuomotame bute (duomenys neskelbtini). Nutartis laikinai vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove vaikui sukels nereikalingą traumavimo procesą. Siekiama susitarti gražiuoju ir šeimą išsaugoti.teismas nustatė per didelę išlaikymo sumą 150 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui, kai atsakovo darbo užmokesčio vidurkis sudaro 426,62 Eur. Ieškovės pajamos didesnės. Šiuo metu vaikais šalys yra pasidalijusios, todėl išlaikymas nepritesitinas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į atskirojo skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

Dėl laikinos vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Kiekvienu atveju sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, taip pat ir tuomet, kai toks gyvenamosios vietos nustatymas yra laikinojo pobūdžio ir taikomas kaip apsaugos priemonė iki teismas išnagrinės bylą iš esmės, būtina įvertinti aplinkos, kurioje vaikas gyvena procesinio sprendimo priėmimo metu, tinkamumą jo fizinei, psichologinei bei socialinei raidai ir priimti pamatuotą sprendimą, ar vaikui įprastos aplinkos keitimas yra būtinas ir neišvengiamas. Nusistovėjusios ir vaikui įprastos aplinkos keitimas kiekvienu atveju yra susijęs su emociniais išgyvenimais ir gali sukelti didesnę ar mažesnę socialinę bei psichologinę žalą. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.

Taigi esminis laikinosios apsaugos priemonės – laikino gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų – santuokos nutraukimo byloje taikymo kriterijus yra siekis užtikrinti išimtinai vaiko interesus ir jų apsaugą iki bus išnagrinėta santuokos nutraukimo byla ir išspręsti vaiko gyvenamosios vietos, išlaikymo ir kiti klausimai.

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis faktinių aplinkybių visetu, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai, įvertindamas vaikų gyvenamosios vietos procesinio sprendimo – dėl laikino vaikų gyvenamosios vietos nustatymo – priėmimo metu tinkamumą jų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, taikė laikinąsias apsaugos priemones, reglamentuotas CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 ir 4 punktuose. Kaip matyti, teismas sprendimą laikinai nustatyti vaikų gyvenamąją vietą su ieškove (vaikų mama) grindžia esmine vaikų interesus nurodytu klausimu pažyminčia aplinkybe – abu vaikai šiuo metu gyvena su mama (b. l. 16-17).

Atsakovas nutarties dėl laikino vaiko gyvenamosios vietos su mama nustatymo neteisėtumą grindžia tuo, kad jaunesnysis sūnus A. Z. gyvena su atsakovu (tėvu), adresu (duomenys neskelbtini), Kauno r. sav., ir iš čia lanko mokyklą, laikinas gyvenamosios vietos nustatymas traumuos vaiką. Taigi atsakovas nesutinka dėl vaiko A. Z. gyvenamosios vietos nustatymo. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad atskirajame skunde (b. l. 20) ir tos pačios dienos data (b. l. 18-19) pateiktame atsiliepime į ieškinį matyti iš esmės prieštaringi atsakovo argumentai dėl vaikų gyvenamosios vietos, tame tarpe ir dėl sūnaus A. Z.. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodo, kad lanko vaikus ieškovės išnuomotame bute, atsiveža ir paruošia maistą, rūpinasi vaikais, skalbia visos šeimos drabužius, lankosi vaikų mokyklose ir kt., kas, atsižvelgiant į atsakovo nurodytas aplinkybes bei ieškovės ieškinyje nurodytas aplinkybes, leidžia daryti išvadą, kad šalių nepilnamečiai vaikai gyvena su ieškove išnuomotame bute (duomenys neskelbtini), Kauno raj. Šiuo metu byloje nėra pateikta jokių įrodymų, kad ši gyvenamoji vieta vaikams yra netinkama. Priešingai, nors tai nėra vaikų gimtoji gyvenamoji vieta, tačiau nuomojamame bute abu vaikai gyvena kartu su mama (broliai auga kartu), čia lankosi tėtis (atsakovas), todėl teismo vertinimu ši gyvenamoji vieta laikytina tinkama gyvenamąja vieta vaikų fizinei, psichologinei bei socialinei raidai, iš esmės užtikrinančia vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugą, jos keitimas vaikams nėra būtinas ir (ar) neišvengiamas.

Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismui buvo pakankamas pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną (iki teismo sprendimo priėmimo dienos) vaikų gyvenamą vietą su mama, taip užtikrinant vaikų fizinę, socialinę ir psichologinę raidą bei jų tinkamas ir saugias gyvenimo sąlygas.

Dėl laikino išlaikymo priteisimo

Laikino išlaikymo paskirtis – užtikrinti minimalius nepilnamečio vaiko poreikius ir sprendžiant laikino išlaikymo priteisimo klausimą, prioritetas yra teikiamas vaiko interesų apsaugai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones ir priteisdamas laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, tik preliminariai vertina vaiko poreikius ir jam teiktino išlaikymo dydį, atsižvelgdamas į pateiktus duomenis ir nurodytus argumentus. Tačiau tarp šalių kilęs ginčas dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo iš esmės nesprendžiamas. Šias faktines aplinkybes pirmosios instancijos teismas turės galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tiek tikrieji vaikų poreikiai, tiek tėvų galimybės teikti konkretaus dydžio išlaikymą vertintinos išnagrinėjus bylą.

Materialinio išlaikymo pareiga nepilnamečiams vaikams be išimties egzistuoja abiems tėvams, nepriklausomai nuo jų turtinės padėties. Tokios pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus imperatyvas išlieka ir teismui nustačius laikiną vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, šiuo atveju mama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra taikomas orientacinis kriterijus dėl priteistino išlaikymo dydžio, nustatytas, atsižvelgiant į CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostatas – vieno mėnesio vaiko išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009). Minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, ar kitomis aplinkybėmis. Taigi, materialinės padėties kriterijus reikšmingas tik materialinio išlaikymo dydžiui nustatyti.

Nagrinėjamu aspektu atsakovas, nesutikdamas su teismo priteista laikina vaikų išlaikymo suma, t. y. po 150 Eur, atskirajame skunde nurodo, kad teismo nustatyta išlaikymo suma per didelė, ieškovės pajamos didesnės nei atsakovo. Taip pat nurodo, kad išlaikymas yra nepriteistinas, kadangi šiuo metu šalys vaikais yra pasidalijusios.

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nustačius laikiną vaikų gyvenamąją vietą su ieškove, atsižvelgiant į teismų praktiką ir teisinį reglamentavimą, nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos, priteisiant nepilnamečiams vaikams laikiną išlaikymą po 150 Eur. Nurodyto dydžio laikiną išlaikymą teismas priteisė pagrįstai, įvertindamas, kad byloje tiksliai nenustatyti vaikų poreikiai ir tėvų turtinė padėtis, tačiau siekdamas užtikrinti nepilnamečių vaikų interesus ir atsižvelgdamas į ieškovės argumentus. Atsakovo argumentas, kad 150 Eur suma per didelė vaikų būtiniems poreikiams patenkinti yra deklaratyvaus pobūdžio, grindžiamas išimtinai atsakovo asmeniniais, o ne vaikų interesais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu priteistas laikinas išlaikymas yra protingo dydžio, kad bylos nagrinėjimo eigoje patenkintų vaikų minimalius poreikius. Teismas, priteisdamas vaikams išlaikymą po 150 Eur, tokio paties išlaikymo dydžio naštą paliko ir ieškovei. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis, atsižvelgiant į tai, kad vaikų kasdieniams poreikiams patenkinti skirtas išlaikymas reikalingas nuolat ir kiekvieną dieną, tik preliminariai įvertinami vaikų poreikiai, nesprendžiant ginčo iš esmės. Laikino išlaikymo priteisimo negalima pripažinti ginčo dėl išlaikymo priteisimo pagal šalių pareikštų reikalavimus išankstiniu išsprendimu, kadangi skundžiama nutartimi yra tik pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekiant laikinai bylos nagrinėjimo metu apsaugoti nepilnamečių vaikų turtinius interesus (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Išsprendęs šalių ginčą iš esmės, pirmosios instancijos teismas turės nustatyti teiktiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams, kuris gali būti nustatytas tiek didesnis, tiek ir mažesnis už skundžiama nutartimi priteistą laikiną išlaikymą, kas reiškia, kad išsamus kiekvieno vaiko poreikių pagal jo amžių vertinimas ir atitinkamai išlaikymo dydžio nustatymas yra bylos iš esmės nagrinėjimo dalykas.

Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas yra darbingas žmogus, nėra duomenų, kad turi sveikatos problemų ar jam nustatytas nedarbingumo lygis, todėl, siekiant tinkamai įgyvendinti savo, kaip tėvo, pareigą išlaikyti nepilnamečius vaikus, atsakovas turi būti aktyvus siekdamas susirasti geriau mokamą darbą, tikslu išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartis priimta teisėtai ir pagrįstai, laikantis tėvų turtinės padėties bei vaikų poreikių proporcingumo principo, todėl nėra jokio pagrindo jos naikinti atskirajame skunde nurodytais motyvais (CPK 337 str. 1 d. 1 p. 338 str.).

Kiti atskirojo skundo argumentai nesvarstytini, nes jie neturi reikšmės nutarties pagrįstumui ir teisėtumui.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 4 d. nutartį palikti nepakeistą.