- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-01-22
- Bylos Nr.
- 1A-48-135/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00768-2014-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Bronius Zalaga (pirm.), Gražvydas Poškus, Vaclovas Iždonas
- Nuteistasis
- A. P.
- Kategorijos
- 1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.10.3Bausmių bendrinimas jas iš dalies sudedant (BK 63 str. 1, 4 d.)
- 1.1.10.1Bausmės vykdymo atidėjimas (BK 75 str.)
- 1.2.4.5Nesunkus sveikatos sutrikdymas (BK 138 str. 1 d.)
- 2.4.6.3.2Jeigu neteisingai paskirta bausmė (BPK 328 str. 2 p.)
Pranešėjas Bronius Zalaga Baudžiamoji byla Nr. 1A-48-135/2015
Teisėjas Aleksandras Prygunkovas Teisminio proceso Nr. 1-41-1-00768-2014-5 Procesinio sprendimo kategorija:
1.1.7.1;1.1.8.1; 1.1.8.10.3; 1.1.10.1;
1.2.4.5; 2.4.6.3.2.
2015 m. sausio 22 d.
Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Broniaus Zalagos,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. P. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 2 (dviems) mėnesiams.
Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia nustatyta nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 str., į bausmės laiką įskaitytas laikiname sulaikyme bei suėmime išbūta viena para - 2014-05-19.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. P. nuteistas už tai, kad 2014 m. gegužės 19 d. apie 02.20 val. (duomenys neskelbtini), smogdamas vieną kartą metaliniu daiktu nukentėjusiajam A. J. į veidą, padarė nukentėjusiajam nosies kaulo lūžį, poodinę kraujosruvą nosies nugarėlėje pereinančią į abiejų akių vokus, odos nubrozdinimus nosies nugarėlėje, t.y. nesunkiai sužalojo nukentėjusįjį A. J..
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis A. P. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį ir jam taikyti BK 75 str. nuostatas bei atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.
Skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 75 str. nuostatų, kadangi, jo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti neskyrus jam realios laisvės atėmimo bausmės. Pažymi, kad savo kaltę pripažino nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, per visas apklausas nurodė įvykio aplinkybes, dėl padarytos veikos gailėjosi, kaltę pripažino ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Nurodo, kad prieš nukentėjusįjį smurtavo dėl to, kad jam kilo pavydas dėl jo draugės, supranta, kad pasielgė neadekvačiai ir neprotingai ir tam įtakos turėjo alkoholis, teisme nukentėjusiojo atsiprašė, jis jokių pretenzijų jam neturi, atlygino žalą už nukentėjusiojo gydymą. Pažymi, kad įvykis buvo sunkiu jo gyvenime periodu, nes prieš keletą mėnesių buvo mirusi mama, po to susipyko su drauge ir ji nutarė jį palikti, o šios nesėkmės ir nelaimės pastūmėjo jį vartoti alkoholį, dėl ko ir nusikalto. Tvirtina, kad taip pasielgė ne sąmoningai, o spontaniškai, kilus pykčiui ir dėl to pats labai išgyvena.
Nurodo, kad per bylos nagrinėjimą įsidarbino, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jokių kitų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nebuvo pradėta. Pažymi, kad buvo nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o elgesys po nusikaltimo rodo jo norą taisytis ir tai, kad jis savo veiksmus vertina kritiškai. Tai, nuteistojo nuomone, rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Sprendžia, kad faktas, jog nėra išnykęs jo teistumas, negali būti vienintelis ir lemiamas, kurio pagrindu būtų skiriama reali laisvės atėmimo bausmė.
Nuteistasis teismo prašo atidėti paskirtos bausmės vykdymą, nes suvokė ir gailisi dėl savo nusikalstamo poelgio, taip pat dėl to, kad dirba, turi pragyvenimo šaltinį ir nori toliau gyventi laisvėje, nenusikalsti, laikytis visuomenės normų. Tvirtina, kad nėra priklausomas nuo alkoholio ir stengiasi jo visai nevartoti, ruošiasi sukurti šeimą, gyvena kartu su sena, ligota močiute, kurią prižiūri ir nėra jos daugiau kam prižiūrėti, turi tvirtus socialinius ryšius ir neigiamai vertina savo elgesį, o jį izoliavus, jam po to bus sunku adaptuotis ir susirasti darbą.
Teismo posėdžio metu nuteistasis A. P. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
A. P. skundas tenkinamas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d. nuostatas, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti.
Teisėjų kolegija, ištyrusi baudžiamojoje byloje surinktų ir pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto A. P. kaltės dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 str. 1 p.).
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, kuriais vadovaujantis buvo paskirta nuteistajam laisvės atėmimo bausmė ir nustatytas jos dydis, todėl sprendžia, kad paskirta bausmė nėra per griežta. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. LR BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam A. P. laisvės atėmimo bausmę, minėtų įstatymo nuostatų nepažeidė, atsižvelgė į LR BK 54 str. nuostatas, į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, jos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę. Apelianto atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, taip pat tai, kad atlygino Valstybinei ligonių kasai padarytą turtinę žalą, atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Be to iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad apeliantas nusikalstamos veikos padarymo metu nedirbo, buvo registruotas darbo biržoje, praeityje teistas, bausmę atlikęs, nusikalstamą veiką padarė teistumui neišnykus, baustas administracine tvarka. Šios aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį ir teismui leido manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti paskiriant apeliantui A. P. už padarytą nusikaltimą laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina ir tai, kad pagal LR BK 27 str. 1 d., asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra laikomas recidyvistu ir vadovaujantis LR BK 56 str. 1 d., recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Už LR BK 138 str. 1 d. numatytos veikos padarymą teismas skyrė A. P. laisvės atėmimo 1 metams 2 mėnesiams bausmę, kuri atitinka įstatyme numatytus reikalavimus.
Vienok teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad nuteistasis A. P. nusikalto praėjus metams po bausmės, paskirtos ankstesniu nuosprendžiu, atlikimo, bylos nagrinėjimo metu įsidarbino, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad jo sugyventinė laukiasi kūdikio ir nuteistasis ruošiasi kurti šeimą, taip pat į tai, kad jis atsiprašė nukentėjusiojo, kuris jam pretenzijų neturi, padarė išvadas ir žada daugiau nenusikalsti. Įvertinus šiuos duomenis, kolegijos nuomone, yra galimybė svarstyti dėl LR BK 75 str. numatyto bausmės vykdymo atidėjimo taikymo.
LR BK 75 str. 1 d. numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos BK nepateikia nei baigtinio, nei pavyzdinio sąrašo aplinkybių, pagal kurias teismas turėtų nuspręsti, ar bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Darydamas išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, dėl kitų asmenų įtakos, ar nuteistajam apskritai būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, yra ryškių polinkių daryti nusikalstamas veikas ir pan.
Kaip matyti iš nustatytų aplinkybių, paties nuteistojo parodymų bei jį charakterizuojančios medžiagos, nors jis anksčiau ir buvo teistas, tačiau šiuo metu bausmę yra atlikęs, bylos nagrinėjimo metu įsidarbino, žada kurti šeimą, per laikotarpį nuo bausmės atlikimo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo jo atžvilgiu nebuvo pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai, nusikalstamos veikos padarymą iš dalies sąlygojo konfliktinė situacija su sugyventine, kas leidžia daryti išvadą, kad nusikaltimas buvo atsitiktinis, o apeliantas stengiasi keisti savo kriminalinį gyvenimo stilių. Atsižvelgdama į tai kolegija daro išvadą, kad LR BK 41 str. numatyti bausmės tikslai šiuo atveju gali būti pasiekti pritaikius A. P. atžvilgiu LR BK 75 str. numatytą bausmės vykdymo atidėjimą bei paskyrus įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, taip pat paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę - įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Kartu pažymėtina, kad nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, pažeidus teismo paskirtus įpareigojimus, jis gali būti pasiųstas atlikti realią laisvės atėmimo bausmę.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
A. P. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. spalio 21 d. nuosprendį pakeisti:
A. P., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7, 8 punktais, 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant A. P. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo, neišeiti iš namų nuo 22 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, bei, vadovaujantis LR BK 67 str. 2 d. 6 p., 71 str., paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – 5 MGL (190 EUR) (650 Lt) įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, sumokant ją per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.