Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-12-03 · Administracinė byla Nr. eI-7661-422/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-12-03
Bylos Nr.
eI-7661-422/2019
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01413-2019-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rimantas Giedraitis, Janina Vitunskienė, Jolanta Medvedevienė
Pareiškėjas
Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos
Atsakovas
V. B.
Trečiasis asmuo
Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-7661-422/2019Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01413-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 15.5; 51.5; 55.1.1 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. gruodžio 3 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Jolantos Medvedevienės ir Janinos Vitunskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Henrikai Žibutytei,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, atstovaujamos advokato P. J., pareiškimą atsakovei V. B., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, akcinei bendrovei „Lietuvos geležinkeliai“ dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Pareiškėja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą prašydama: 1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 7 d. akto Nr. ŽVP-84-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje“ teisėtumą, leisti įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamą V. K. teisių perėmėjos V. B. paveldėtą 1,1289 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), valstybės vardu ir pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams - Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje; 2) nustatyti, kad V. K. teisių perėmėjai atsakovei V. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 7 d. aktu Nr. ŽVP-84-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje“ paimtą 1,1289 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 4 330 Eur.

Šalies argumentai

Pareiškėja pareiškime nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ (toliau – Seimo 2011 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. XI-1612) pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją (toliau – ir Susisiekimo ministerija, pareiškėja).

Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31), kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarime Nr. 31 numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d.

Įsigaliojus Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimui Nr. 31, pareiškėja 2017 m. sausio 27 d. Jonavos rajono laikraštyje „Naujienos“ ir 2017 m. sausio 28 d. laikraštyje „Lietuvos aidas“ viešaisiais skelbimais informavo mirusiojo V. K. paveldėtojus apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jo nuosavybės teise valdomo 1,7000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), atžvilgiu, taip pat - apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios mirusio V. K. žemės sklypo dalies, paimamos visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti reglamentuoti veiksmai. Jonavos rajono 4-ojo notarų biuro notarės V. P. 2009 m. liepos 13 d. liudijime nustatyta, kad po V. K. mirties Jonavos rajono 4-ajame notarų biure pradėta paveldėjimo byla Nr. 97/2009, kurioje paveldėti mirusiojo turtą kreipėsi jo duktė V. B..

Parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje projektą (toliau – Projektas) pareiškėja 2018 m. gegužės 4 d. raštu Nr. 2-7839 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo mirusiojo V. K. teisių perėmėją V. B. (toliau – ir atsakovė) apie visuomenės supažindinimą su Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Šiuo pranešimu atsakovė taip pat buvo informuota apie tai, kad pagal Projekto sprendinius iš jos paveldėto 1,7583 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams paimama 1,1289 ha dydžio dalis. Apie visuomenės supažindinimą su Projektu atsakovė taip pat buvo informuota viešaisiais skelbimais 2018 m. gegužės 8 d. Jonavos rajono laikraštyje „Naujienos“ bei 2018 m. gegužės 9 d. laikraštyje „Lietuvos žinios“.

Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 18-KP02-195 buvo parengta 2018 m. balandžio 30 d., ją rengė uždaroji akcinė bendrovė „Capital vertinimas“. Pagal Vertinimo ataskaitą atsakovės paveldėto naujai formuojamo 1,1289 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. 195-3, adresas (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 2018 m. sausio 30 d. yra 4 330 Eur. Nuostoliai, susiję su visuomenės poreikiams paimamu žemės sklypu, nenustatyti.

Žemesnės instancijos teismas

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) direktorius 2018 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1P-389-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo ir dėl suprojektuotų žemės sklypų pertvarkymo, nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo, žemės savininkų nuosavybės teisių įregistravimo Nekilnojamojo turto registre“ (toliau – ir NŽT įsakymas Nr. 1P-389-(1.17 E.)) patvirtino Projektą. Taip pat šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams, nurodyti Pertvarkomų žemės sklypų, reikalingų visuomenės poreikiams, sąraše (toliau - ir Sąrašas), ir nustatyti jų kadastro duomenys. Pagal Sąrašą atsakovės paveldėtas 1,7583 ha ploto žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), buvo pertvarkytas į 0,3823 ha ploto žemės sklypą (projektinis Nr. 195-1), į 0,2471 ha ploto žemės sklypą (projektinis Nr. 195-2) ir į 1,1289 ha ploto žemės sklypą (projektinis Nr. 195-3). NŽT 2018 m. spalio 4 d. įsakymu Nr. 1P-389-(1.17 E.) nustatyta, kad žyma apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliama į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. 195-3.

NŽT direktorius 2019 m. sausio 7 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktu Nr. ŽVP-84-(1.18) paėmė visuomenės poreikiams mirusio V. K. nuosavybės teise valdomą 1,1289 ha ploto žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis - žemės ūkio, naudojimo būdas - nenustatytas, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas). Šiuo aktu nustatyta, kad nuostolių dėl Žemės sklypo pagal Vertinimo ataskaitą paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 4 330 Eur, iš jų Žemės sklypo vertė – 4 330 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams, dydis - 0 Eur.

Pareiškėja 2019 m. balandžio 18 d. raštu Nr. 2-3116 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavo atsakovę, kad NŽT priėmė 2019 m. sausio 7 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-84-(1.18), pateikė šio akto kopijas ir pakvietė atsakovę per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti šį aktą ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu pareiškėja taip pat informavo atsakovę apie tai, kad jei minimas aktas per nustatytą terminą nebus pasirašytas, jame nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Papildomai apie priimtą NŽT 2019 m. sausio 7 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-84-(1.18) atsakovė buvo informuota ir 2019 m. sausio 18 d. skelbimu Jonavos rajono laikraštyje “Naujienos” bei 2019 m. sausio 22 d. laikraštyje “Lietuvos žinios”.

Atsakovė per nustatytą terminą NŽT 2019 m. sausio 7 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto nepasirašė.

Pareiškėja iki šio pareiškimo pateikimo pervedė NŽT 2019 m. sausio 7 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte nurodytą atlyginimo sumą – 4 330 Eur į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2019 m. liepos 10 d. raštu Nr. 2-5620 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ pranešė atsakovei.

Iš atsakovės visuomenės poreikiams paimamas Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – nenustatytas. Žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, Žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių. Vertinimo ataskaita yra galiojanti, todėl laikytina vieninteliu įrodymu nustatant atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą atsakovės žemės sklypą dydį. Atsakovė buvo informuota dėl vyksiančios jos paveldėto Žemės sklypo apžiūros, tačiau nepateikė jokių pastabų ar pasiūlymų dėl turto vertinimo proceso ar sklypo ir nuostolių vertės. Atsakovei pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.

Atsiliepimas

Atsakovė V. B. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ji pasirašė NŽT 2019 m. sausio 7 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-84-(1.18), taip sutikdama su jame nustatytu atlygiu už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą. Prašo tenkinti pareiškėjos pareiškimo reikalavimus visiškai. Atsakovei apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai (ABTĮ 72 str. 3 d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu sutinka, nes jame nurodyti argumentai pagrindžia tiek žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumą, tiek atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydį. Trečiajam suinteresuotam asmeniui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 7 d.).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į pareiškimą nurodė, jog su pareiškėjos pareiškimu sutinka, Turto vertinimo ataskaita Nr. 18-KP02-195 yra teisinga, todėl teismui yra pagrindas nustatyti už visuomenės poreikiams paimtą V. K. teisių perėmėjos V. B. paveldėtą 1,1289 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 4 330 Eur atlyginimo dydį pagal Turto vertinimo ataskaitą Nr. 18-KP02-195 ir 2019 m. sausio 7 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-84-(1.18). Trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai (ABTĮ 74 str. 7 d.).

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo (toliau – ir Žemės paėmimo įstatymas) 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų projektą įgyvendinančios institucijos pareiškime, žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę.

Regionų apygardos administracinio teismo 2019 m. rugsėjo 10 d. nutartimi buvo patenkinta pareiškėjos pareiškimo dalis dėl 2019 m. sausio 7 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto Nr. ŽVP-84-(1.18) teisėtumo patvirtinimo ir leidimo pareiškėjai įregistruoti visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą valstybės vardu bei pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams, todėl nagrinėjamu atveju spręstinas klausimas tik dėl antro reikalavimo – atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą atsakovės nuosavybės teise valdomą žemės sklypą dydžio nustatymo.

Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnyje nustatyta, kad, paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo Specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.

Iš V. K. teisių perėmėjos V. B. visuomenės poreikiams paimtas paveldėtas Žemės sklypas yra žemės ūkio paskirties, naudojimo būdas – nenustatytas. Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų matyti, kad Žemės sklypui buvo nustatyta įvairių žemės naudojimo apribojimų, vadovaujantis Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343 „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“. Žemės sklype nebuvo Nekilnojamojo turto registre įregistruotų ar neįregistruotų statinių.

Vertinimo ataskaitoje nurodyta Žemės sklypo rinkos vertė 4 330 Eur, kitų nuostolių nenustatyta. Žemės sklypo vertė nustatyta taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka numatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“. Lyginamojo metodo esmė – vertinamo turto palyginimas su analogišku arba panašiu turtu, kurių sandorių kainos yra žinomos turto vertintojui (Metodikos 57 punktas). Žemės sklypo rinkos vertę nustatė UAB „Capital vertinimas“ vertintojas D. G., turintis turto vertintojo kvalifikaciją. Turto vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga, kol Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Atsakovė nepateikė jokių argumentų ar įrodymų dėl konkrečios atlyginimo už paimamą žemę sumos ir kitų patirtų nuostolių, atsakovė atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad ji pasirašė NŽT 2019 m. sausio 7 d. Žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktą Nr. ŽVP-84-(1.18), taip sutikdama su jame nustatytu atlygiu už visuomenės poreikiams paimamą žemės sklypą, prašė tenkinti pareiškėjos pareiškimą visiškai, todėl teismas vertina, jog atsakovė nurodytam atlyginimo dydžiui neprieštarauja. Vertinimo ataskaita yra galiojanti, nenuginčyta, todėl teismas ja vadovaujasi, nustatydamas atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę dydį.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovei pagal Vertinimo ataskaitą nustatytas atlyginimo už Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams dydis ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą 1289 ha žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 4 330 Eur.

Pareiškėja į bylą pateikė prašymą atlyginti 544,5 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato suteiktas paslaugas, kurias sudaro pareiškimo parengimas.

Iš bylos duomenų matyti, kad teisines paslaugas pareiškėjai teikė advokatas P. J., AKJ Consultus advokatų profesinės bendrijos narys.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato, jog proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas.

Teismas pažymi, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi, jog atstovavimo išlaidų priteisimas viešojo administravimo subjektui iš bylą pralaimėjusios šalies yra galimas. Tačiau administracinis teismas, spręsdamas, ar priteisti ir kokio dydžio atstovavimo išlaidas priteisti viešojo administravimo subjekto naudai, turi kompleksiškai įvertinti, ar, atsižvelgiant į atitinkamo viešojo administravimo subjekto vidinius administravimo pajėgumus ir bylos pobūdį, advokato pasitelkimas buvo būtinas. Nustatant bylos pobūdį, turi būti atsižvelgiama, be kita ko, į byloje keliamo teisinio klausimo naujumą (ar teismų praktika atitinkamu klausimu yra suformuota), į bylos apimtį ir sudėtingumą, į pareiškėjos pozicijos formulavimą byloje, į skundo pagrindą ir dalyką, į tai, ar pats pareiškėjas yra atstovaujamas advokato, į tai, ar bylos baigtis gali turėti platesnį poveikį ne tik byloje susiklosčiusiems, bet ir susijusiems teisiniams santykiams, o taip pat ir viešajam interesui. Nė vienas iš šių kriterijų neturi lemiamos reikšmės sprendžiant atstovavimo išlaidų viešojo administravimo subjektui priteisimo klausimą. Priešingai, bylą nagrinėjantis teismas turi įvertinti šių kriterijų visumą bei spręsti, ar yra pagrindas iš bylą pralaimėjusios šalies priteisti atstovavimo išlaidas (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-375/2008).

Vertinant pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vidinius administravimo bei teisinio atstovavimo pajėgumus, atsižvelgtina į tai, jog ministerijoje veikia atskiras struktūrinis padalinys – Teisės ir personalo skyrius, kurio vienas iš uždavinių yra savarankiškai arba kartu su kitais ministerijos administracijos padaliniais atstovauti ministerijos ir valstybės (jei ministerijai pavesta atstovauti valstybei) interesams teismuose (Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2018 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr. 3P-131 patvirtintų Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės ir personalo skyriaus nuostatų 5.3 p.). Šiame padalinyje dirba 11 darbuotojų, iš jų 4 patarėjai ir 6 vyriausieji specialistai (duomenys gauti iš oficialios Susisiekimo ministerijos interneto svetainės). Darytina išvada, kad pareiškėjos vidiniai resursai buvo pakankami tinkamai atstovauti ministerijai viso teisminio proceso metu šioje byloje. Pareiškėja nepateikė įrodymų, patvirtinančių advokato paslaugų būtinumą šioje byloje surašant pareiškimus.

Vertindamas bylos pobūdį, teismas atsižvelgia į tai, kad, kreipiantis į teismą su analogiško pobūdžio reikalavimais, advokato pagalbos poreikis išlieka itin minimalus. Kaip pagrindas pasitelkiama bazinė byla, suformuota jurisprudencija, o einamojoje administracinėje byloje paprastai keičiasi tik šalis, žemės sklypo duomenys, NŽT priimtų aktų pavadinimai ir rekvizitai, atlyginimo už paimamą žemės sklypą suma, reikalavimo formuluotė ir kiti techniniai duomenys. Šiems duomenims surašyti kvalifikuota teisinė pagalba yra labiau perteklinis momentas, nes pastarojo pobūdžio darbas gali būti atliekamas ir teisinio vieneto, atsakingo už žemės sklypų paėmimą, jėgomis. Byloje nebuvo keliama nauja teisinė problematika, galinti turėti itin reikšmingos įtakos pareiškėjos administravimo funkcijų vykdymui arba viešajam interesui, byla buvo tiesiogiai susijusi su jos vykdomomis funkcijomis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovė žemės paėmimo aktų patvirtinimui ir atlyginimo dydžiui neprieštaravo, todėl iš esmės ginčo šioje byloje nėra, jos eiga nebuvo komplikuota ir sudėtinga.

Pažymėtina, kad atsakomybė už kiekvienos institucijos finansinių išteklių ir darbuotojų darbo laiko racionalų paskirstymą tenka institucijos vadovui. Būtent jis, duodamas atitinkamus pavedimus, privalo įvertinti būsimos naudos ir sąnaudų santykį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1331-520/2016).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad pareiškėja nepagrindė aplinkybės, jog advokato pasitelkimas atstovauti jos interesams teisme šiuo atveju buvo būtinas, todėl jos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 40 straipsniu,

nusprendžia:

Nustatyti, kad V. K. teisių perėmėjai atsakovei V. B. atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. sausio 7 d. aktu Nr. ŽVP-84-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektą (Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas–Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti Jonavos rajono savivaldybės teritorijoje)“ paimtą 1,1289 ha ploto žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), dydis yra 4 330 Eur.

Pareiškėjos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo netenkinti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Rimantas GiedraitisJolanta MedvedevienėJanina Vitunskienė