Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

išvadą byloje duodančios institucijos: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) atstovei Neimantei Nicienei,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo G. K. ieškinį atsakovei A. K. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo, išvadą byloje duodanti institucija: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas G. K. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei A. K., kuriuo prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-835-715/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punktą, jį išdėstant sekančiai: „G. K. įsipareigoja nepilnamečio sūnaus G. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui kas mėnesį, iki einamojo mėnesio 20 dienos, mokėti po 400 Eur nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka. A. K. iš savo asmeninio turto ir pajamų nepilnamečio sūnaus G. K. išlaikymui, nuo 2023 m. gegužės 1 d. iki vaiko pilnametystės, kas mėnesį papildomai skirs tiek lėšų, kiek bus būtina visiškai patenkinti nepilnamečio vaiko poreikius. Vaiko išlaikymui skiriamas lėšas uzufrukto teise tvarkys A. K. ir naudos jas išskirtinai vaiko poreikiams tenkinti“ ir priteisti ieškovui iš atsakovės visas jo patirtas bylinėjimosi bei atstovavimo išlaidas.

Ieškinyje nurodo, kad teismo sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka bei patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria šalys susitarė, jog G. K. vaikų E. K. ir G. K. išlaikymui mokės periodines išmokas po 500 Eur kiekvienam, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. E. K. yra 20 metų amžiaus, todėl išlaikymas jam šios sutarties pagrindu nebeteikiamas, o šalių sūnui G. K. šiuo metu yra 14 metų. Šiai dienai ieškovas geranoriškai moka indeksuotą sumą nepilnamečio G. K. išlaikymui, kuri sudaro po 733 Eur per mėnesį. Ieškovas mano, jog jam nustatyta išlaikymo prievolė yra per didelė, todėl teismo prašo šią išlaikymo sumą sumažinti iki 400 Eur periodinės išmokos per mėnesį. Nurodo, kad išlaikymo dydis siejamas pirmiausia su vaiko poreikiais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Nuo 2023 m. sausio 1 d. minimali mėnesinė alga siekia 840 Eur, atskaičius mokesčius darbuotojas į rankas gauna 633 Eur už pilną mėnesio darbo krūvį, tuo tarpu ieškovas sūnaus išlaikymui moka po 733 Eur per mėnesį. Vaikas nelanko jokių būrelių ar sporto užsiėmimų, jo poreikiai tipiniai, niekuo neišsiskiriantys, todėl išlaikymo dydis viršija vaiko poreikius. Nurodo, kad ieškovo vaikui mokamas išlaikymas naudojamas ne pagal paskirtį, o pačios atsakovės poreikių tenkinimui. Iširus šeimai, ieškovas paliko buvusiai sutuoktinei visą santuokos metu užgyventą turtą ir išėjo kaip stovi. Be to, ieškovas suteikė savo buvusiai sutuoktinei 16 200 Eur dydžio išlaikymą, mokėdamas 18 mėnesių po 900 Eur kas mėnesį, vienas pats vykdė nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolę, mokėdamas po 500 Eur kas mėnesį kiekvienam vaikui. Po 2017 metų, kuomet teismas patvirtino šalių sudarytą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, aplinkybės pasikeitė, iš esmės pagerėjo atsakovės A. K. turtinė padėtis. Nutraukiant santuoką atsakovė įgijo nuosavybėn daug nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, gavo sau materialinį išlaikymą, nepatyrė išlaidų vaikų išlaikymui, dėl ko finansiškai sustiprėjo. Nepilnamečių vaikų išlaikymo prievolę vykdė tik ieškovas visa apimtimi, kiekvienam vaikui mokėdamas po 500 Eur per mėnesį, šią sumą indeksuodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovė A. K. papildomai įgijo nuosavybėn nekilnojamojo turto – paveldėjo 3 kambarių butą, esantį renovuotame name. Ji vykdo individualią veiklą, konsultuoja mitybos klausimais, gauna pajamų. Atsakovė yra sveika, darbingo amžiaus ir turi dėti pastangas gauti tiek lėšų, kad jų užtektų tinkamai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovas yra jūreivis, jo darbas yra nepastovus, kontraktai terminuoti. Būna kad ir 6 mėnesius ant kranto tenka laukti darbo pasiūlymo, todėl iš gaunamo uždarbio ieškovui privalu turėti galimybę pragyventi ir nedarbo periodus. Per metus ieškovas uždirbo 36 735 Eur, kas sudaro 3061,26 Eur per mėnesį. Be to, ieškovas patiria ir su darbu susijusių didelių išlaidų. Kaskart prieš išeidamas į jūrą jis privalo atnaujinti licencijas, praeiti specialius mokymus, gauti reikiamas pažymas, leidimus. Per metus tokios išlaidos siekia apie 1800 Eur. Gyvendamas atskirai, ieškovas pats turi pasirūpinti ir savo poreikiais, gyvenamuoju būstu, maitinimu, buitimi. Ieškovas remia ir savo pilnametystės sulaukusį sūnų E., taip pat du pilnamečius sūnus iš pirmos santuokos, kas mėnesį siunčia jiems po 50 Eur. Kaskart grįžęs iš jūros visiems savo vaikams duoda po 50 Eur, taip pat perka dovanas, vežasi kartu atostogauti. Su amžiumi ieškovo sveikata prastėja, ir tokio sunkaus darbo jis ilgai nebeišdirbs. Po skyrybų praėjo daug laiko, o ieškovui taip ir nepavyko susitaupyti didesnės sumos, kad galėtų įsigyti nuosavo nekilnojamojo turto, susikurti savo namus, pasiruošti ramiai senatvei. Buvo laikas, kai ieškovas visą finansinę naštą prisiėmė sau, kad palengvintų atsakovės padėtį, dabar atėjo laikas, kuomet atsakovė galėtų ir turėtų dalį tos naštos iš jo perimti.

Atsakovė A. K. pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodo, kad nesutinka su ieškiniu, kadangi visų pirma, šios bylos esmė ir svarbiausias dalykas yra vaiko gerovė, jo poreikių tenkinimas, sąlygų užtikrinimas vaiko vystymuisi, tai apima netik buitinius bet ir sveikatos, moralinius dalykus. Nors šioje byloje neturėtų būti vertinami santuokos nutraukimo sprendimu patvirtinti abipusiai susitarimai, kaip turto padalijimas bei sutuoktinei priteistas išlaikymas, kadangi šie dalykai minimi ieškinyje, nurodo, jog nekilnojamajam turtui įsigyti ir pradiniam įnašui sumokėti, buvo pasiskolinta iš atsakovės mamos, o po santuokos nutraukimo šalių susitarimu buvo nuspręstą šią skolą sumokėti dalimis per 18 mėnesių po 900 Eur, kaip atsakovės išlaikymui, o parduota nekilnojamojo turto suma buvo tokia, kaip ir sumokėtas kredito likutis AB SEB bankui, tad jokio praturtėjimo ar finansinės naudos atsakovė neturėjo, atvirkščiai ieškovui, buvo „nuimta“ piniginės prievolės našta kreditoriui. Tuo labiau, kaip praturtėjimą vertinti tik ką mirusios mamos paveldėta turtą neteisinga, neaišku, ką ieškovas gali ankščiau ar vėliau paveldėti mirus giminaičiams. Dėl buto draugiškai ir logiškai nusprendė, kadangi abu vaikai dar buvo mažo amžiaus, o tėvų santuokos nutraukimas, vaikams buvo be galo didelis psichologinis smūgis, tai dėl pastovios gyvenamosios vietos nekilo nesutarimų. Tai, kad ieškovas iki šiol nesusikūrė savo turto ir kaip išmano valdo savo finansus, neturėtų būti pagrindas pabloginant vaiko išlaikymo sąlygas, kurti savo asmeninę gerovę. Nurodo, kad 2022 m. birželio 6 d. šalys sudarė taikos sutartį dėl susidariusios 5494 Eur skolos vaikų išlaikymui, tąkart atsakovė geranoriškai dovanojo 1494 Eur ieškovui, nors galėjo pateikti vykdomąjį dokumentą priverstiniam išieškojimui, taip sukeliant papildomas išlaidas. E. K. sukakus 18 metų, atsakovė nenorėdama, kad blogėtų sūnaus ir tėvo santykiai, nepatarė kreiptis dėl išlaikymo priteisimo, nors šis mokosi dieniniame skyriuje (duomenys neskelbtini) kolegijoje, nusprendė, kaip nors išsilaikyti patys, ko pasėkoje stengiasi visais įmanomais būdais dirbti ir su individualia veiklos pažyma, kad kaip įmanoma vaikai gyventų pilnavertį gyvenimą, todėl mano, jog ieškovo argumentas visiškai nepagrįstas, kad atsakovė nepatiria išlaidų vaikų išlaikymui, dėl ko finansiškai sustiprėjo. Abu vaikus ieškovas tik kartą prieš 4-5 metus buvo nusivežęs atostogų į tolimesnį užsienį – Egiptą. Be būtinųjų išlaidų vaikams atsakovė laikui bėgant investavo į jų aplinkos gerinimą, tokį, kaip remontas, naujų baldų pirkimas, nes per laiką viskas dėvisi, taip pat atnaujino kompiuterius, dviračius, kitus nekasdieninius ir nepigius daiktus bei rūpinasi vaikų ekskursijomis, šventėmis, išvykomis. Nurodo, kad vaikui augant didėja ir jo poreikiai, tokie kasdieniniai dalykai kaip rūbai ir avalynė perkami iš suaugusių parduotuvės. Kitos išlaidos, kaip nekasdieniniai pirkiniai, reikalingi ir naudingi vaikui (dviračiai, kompiuteriai, ir k.t.), kelionės, ekskursijos ir pan., kurių visų neįmanoma įvardinti. Vaikas turėjo viršsvorį, todėl ypatingas dėmesys skiriamas jo mitybai. Rytais jis valgo subalansuotus pusryčius, o visą dieną kokybišką maistą, o tai tikrai nėra pigu. Subalansuota mityba reikalinga visam laikui, kaip ir maisto papildai, vitaminai. Vaikas turi problemų su plokščiapėdystę, kiekvienai avalynei perkami ortopediniai padai. Atsakovė atsakingai rūpinasi ne tik vaiko kasdienybe, bet ir ateitimi, yra apdraudusi investiciniu gyvybės draudimu, kas mėnesį įmoka po 60 Eur. Vaikui sunkiai sekasi mokykloje su matematikos ir lietuvių pamokomis, todėl naudojasi korepetitoriaus paslaugomis, po 2 kartus per savaitę. Dėl užklasinės veiklos – šiuo metu jis yra susidomėjęs žvejyba. Planuoja vykti į žvejybos stovyklą, stovyklos kaina 499,00 Eur. Atsakovei vienai tenka rūpintis vaikais: maisto gaminimas, priežiūra, higiena, sveikatos priežiūra, mokyklos (studijų) reikalai ir t.t., nors tokie dalykai neįvertinami pinigine išraiška, tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad į tai būtina atsižvelgti sprendžiant dėl išlaikymo dydžio paskirstymo tarp tėvų.

Teismo posėdžio metu ieškovas G. K. ieškinį palaikė ir papildomai paaiškino, kad ieškinį palaiko, prašo sumažinti išlaikymo sumą iki 500 Eur. Tokį sprendimą lėmė tai, jog dėl dabar mokamos sumos, jis nesugeba apsirūpinti savęs, neužtenka pajamų susikurti savo gerovei, taip ir liks be nieko. Jis nori išlaikymą truputį sumažinti, nesako, kad reikia iki 200 – 300 Eur sumažinti. Kai vyko skyrybos, jam buvo pateikta sutartis dėl dar didesnio išlaikymo, bet sutarė dėl 500 Eur išlaikymo teikimo, nes sakė, kad kaups mokslams. Vaikas pradėjo mokintis, o tų pinigų nebėra, tai klausimas kur tie pinigai. Vaikai prašo jo pinigų, nes sako, kad mama neduoda, bet jam ir reikia susikurti savo gyvenimą. Jo alga išaugo dabar dėl infliacijos. Tačiau pajamos mokamos kol jis būna jūroje, o jūroje praleidžia iki penkių mėnesių, tuomet panašų laiko tarpą oficialiai nedirba. Kai išsiskyrė, atlyginimo mokėjimo principas buvo toks pats, po skyrybų jis šešis ar septynis mėnesius buvo be darbo. Nuosavybės teise valdomo turto neturi, įsipareigojimų neturi. Po skyrybų jis atsakovei paliko visą turtą – automobilius, už parduotą namą gautus pinigus, jis viską paliko, pasiėmė tiks savo lagaminą ir kelis asmeninius daiktus. Kai būna, kad turtas dalijamas per pusę, tai jis atsisakė, nes nenorėjo, kad šeima gyventų ant gatvės, jis visiškai basas išėjo. Jis ilgą laiką mokėdavo po 500 Eur, o po to jam buvo pareikšta, kad jis yra skolingas, nes nemokėjo indeksacijos. Pradėjo grasinti antstoliais, nors jis tuomet nebuvo įsigilinęs į tą indeksavimo sąlyga. Jis viską jau išmokėjo, grąžino apie 5000 Eur skolą. Išlaikymą jis mokėjo geranoriškai. Jis turi du vaikus dar iš pirmos santuokos, kuriems taip pat siunčia pinigus. Dabar moka išlaikymą beveik 800 Eur vaikui. Jis vaikus išsiveždavo pramogauti. Jam darbo funkcijoms vykdyti tenka praeiti sveikatos patikrinimus, mokytis, tai jis už tai patiria išlaidas. Vaikas dabar susidomėjo žvejyba, o daugiau tai būna su draugais, žaidžia kompiuteriu, jokių užsiėmimų nelanko. Dantis jam sakė pradės vėliau tvarkyti (dės kapas), nes per anksti dar. Kai vyko skyrybos nebuvo jokios kalbos kiek atsakovė prisidės prie išlaikymo. Jam jo advokatė skyrybų metu sakė, kad jis kvailas, jog tiek skirs vaikams, nes sakė daug mažesnės sumos užtenka, bet jis sakė, kad dar užsidirbs, tačiau taip išėjo, kad jis nebesugeba sau gyvenimo susikurti. Mano, kad vaikui 500 Eur užtektų su indeksacija toliau, jis sutiktų mokėti 500 Eur išlaikymą. Po 733 Eur išlaikymą jis moka nuo sausio pradžios, o didesnis išlaikymas prasidėjo nuo 2022 metų.

Teismo posėdžio metu atsakovė A. K. paaiškino, kad nesutinka su ieškiniu. Iš esmės viską išdėstė atsiliepime į ieškinį, nes ieškovas kaip buvo numatyta mokėjo po 500 Eur, tačiau netaikė indeksavimo, todėl ji suskaičiavo sumas ir kreipėsi į ieškovą dėl skolos apmokėjimo, parašė jam, kad tai galima išspręsti taikos sutartimi, kad nereikėtų kreiptis į antstolių kontorą. Ji geranoriškai pasiūlė jam netempti laiko ir sumokėti iškart 4000 Eur, nors visa skola sudarė 5499 Eur, tai ji tuos 1499 Eur tiesiog padovanojo. Ta skola buvo susidariusi už nesumokėtus alimentus dviem vaikams už du mėnesius ir nesumokėta indeksacija už visą 5 metų laikotarpį, kaip minėjo ieškovas. Sūnus turėjo antsvorį ir gana nemažą, todėl didelis dėmesys buvo skirtas mitybai, po šiai dienai sūnus maitinasi išskirtinai, valgo specialius subalansuotus pusryčius, kurių kaina kasdien siekia daugiau nei 5 Eur. Sūnus dėvi specialius padus už beveik 30 Eur ir tuos padus perka kiekvienai avalynei. Per tris mėnesius jam reikia padų keitimo bent 2 kartus. Sūnus dabar yra susidomėjęs žvejyba, tai ir kainuoja. Norėjo važiuoti į stovyklą vasarą, bet kai sūnus išgirdo, kad tėvas kreipėsi dėl jo išlaikymo, jis pasakė, jog nevažiuos. Pirko dviratį, dviratį taip pat reikia remontuoti. Sūnui reikia rūbų, kanceliarinių prekių, visokių smulkių išlaidų, yra rinkliavų mokykloje. Ji pati dirba, tvarko įmonių finansus ir dirba vadove, pajamos siekia apie 2000 Eur, bet jos nėra stabilios, tai priklauso nuo komandos pasiekimų. Turi automobilio lizingą, kuris siekia 122 Eur per mėnesį. Nuosavybės teise ji turi 70 kv/m butą ir yra paveldėjusi dar vieną 49 kv/m butą. Sveikatos problemų neturi. Sūnui skiria po 5 Eur per dieną dienpinigių ir atskirai duoda pinigų, kai eina kur su draugais. Vaikui samdo korepetitorius. Ugdymo poreikių jam nėra, bet rūpi jo ateitis, todėl samdo korepetitorius. Kai išvažiuoji apsipirkti jie išleidžia 500 Eur vienu metu vaikams, dabar jau vaikai patys renkasi parduotuves. Apsipirkti jie visada važiuoja į kitą miestą. Iš valstybės Vaiko pinigus ji gauna. Mano, kad ieškovo finansinė padėtis nepablogėjo, tuo labiau, kad išlaikymą jis dabar moka tik vienam vaikui. Dalį šiuo metu ieškovo skiriamų pinigų ji atideda vaiko mokslams. Prieš du metus sūnui buvo nupirktas naujas dviratis, o šiemet buvo vėl nupirktas naujas. Dabar ji nesutinka, kad ieškovas teiktų 500 Eur išlaikymą sūnui ir 200 Eur prisidėtų prie pilnamečio vaiko išlaikymo. Ji pradžioje neprašė indeksavimo, nes manė, kad ieškovas sumokės.

Teismo posėdžio metu Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė Neimantė Nicienė pagarsino byloje parengtą išvadą.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ieškinys tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Mažeikių rajono apylinkės teismo (šiuo metu - Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmai) 2017 m. vasario 28 d. sprendimu abiejų sutuoktinių bendru sutikimu nutraukta ieškovo ir atsakovės santuoka bei patvirtinta patikslinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurios 3.2. punktu ieškovas įsipareigojo G. K., išlaikymui iki kiekvieno mėnesio 20 dienos mokėti periodines išmokas po 500 Eur kas mėnesį iki G. K. pilnametystės, indeksuojant šią sumą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsakovė įsipareigojo šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Byloje pateikti duomenys nurodo, kad ieškovas nekilnojamojo turto savo vardu nėra įgijęs, o atsakovė asmeninės nuosavybės teise yra įgijusi nekilnojamąjį turtą – butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini) ir butą, esantį adresu: (duomenys neskelbtini). Iš gyventojo pajamų mokesčių deklaracijų už penkerius metus (laikotarpis nuo 2017 – 2021 metai), matyti, kad ieškovo neapmokestinamos darbo pajamos kas mėnesį vidutiniškai sudarė 3407,02 Eur sumą. Iš byloje pateiktos pažymos apie G. K. sveikatos būklę matyti, kad nepilnametis vaikas turi sveikatos problemų, susijusių su kojų nuovargiu ir pėdų skausmu. Vis tik, minėtoje pažymoje nurodyti diagnozių kodai ir pavadinimai neįtraukti TLK-10-AM / ACHI / ACS elektroninio vadovo ligų klasifikacijos sisteminį sąrašą. Iš byloje pateikto draudimo liudijimo taip pat matyti, kad nepilnametis vaikas atsakovės yra apdraustas gyvybės draudimu, susijusiu su investiciniais fondais; draudimu nuo nelaimingų atsitikimu ir ligos atvejų. Byloje, be kita ko, atsakovė yra pateikusi vaiko poreikių lentelę, kurioje nurodyta, kad vaiko išlaikymui reikia 1485 Eur per mėnesį.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (sumažinimo).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje yra numatyta imperatyvi tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias CK normas (CK 3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti.

Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pasikeisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (lot - galutinis teismo sprendimas) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydis gali būti peržiūrėtas (pakeistas) dviem pagrindais: 1) įvykus esminiam tėvų turtinės padėties pasikeitimui; 2) pasikeitus nepilnamečio vaiko poreikiams. Priklausomai nuo pagrindo, kuriuo remiamasi, reikalaujant peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, skiriasi faktinės aplinkybės, sudarančios bylos dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nagrinėjimo dalyką. Asmuo gali remtis abiem pagrindais, reikalaudamas pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį (pvz., savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių sumažėjimu (reikalaujant sumažinti išlaikymo dydį); savo turtinės padėties esminiu pablogėjimu ir nepilnamečio vaiko poreikių padidėjimu (reikalaujant padidinti išlaikymo dydį)). Bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo pagrindo, tas asmuo, kuris reikalauja pakeisti teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, turi pagrįsti, kad egzistuoja faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą tą padaryti (CPK 12 ir 178 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-395-313/2018).

Ieškovas prašydamas sumažinti priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui iki 400 Eur per mėnesį, ieškinyje bei duodamas paaiškinimus teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl indeksacijos šiai dienai nepilnamečio vaiko išlaikymui moka po virš 733 Eur sumą per mėnesį, kas vien iš jo pusės sudaro didesnę pinigų sumą nei Lietuvos Respublikoje šiuo metu egzistuojantis minimalaus atlyginimo dydis (netto – grynosios pajamos). Nurodė, kad vaikas nelanko jokių būrelių ar sporto užsiėmimų, jo poreikiai tipiniai, niekuo neišsiskiriantys, todėl išlaikymo dydis viršija vaiko poreikius, o atsakovė minėtą teikiamą išlaikymą naudoja ne pagal paskirtį. Be kita ko, po santuokos nutraukimo, pasikeitė ir šalių turtinė padėtis – iš esmės pagerėjo atsakovės turtinė padėtis, ji įgijo nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, gavo sau materialinį išlaikymą, nepatyrė išlaidų vaikų išlaikymui, dėl ko finansiškai sustiprėjo, todėl taip pat turi tinkamai prisidėti prie vaiko išlaikymo. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad norėtų sumažinti išlaikymo sumą iki 500 Eur per mėnesį, kadangi po indeksacijos pasikeitus išlaikymo sumai, jis nebesugeba apsirūpinti savęs, neužtenka pajamų susikurti savo gerovei. Skyrybų metu jis sutiko su didesniu išlaikymo dydžiu, kadangi buvo sakoma, jog pinigai bus kaupiami vaikų mokslams, bet kai vyresnysis sūnus įstojo mokintis, pasirodė, kad tie pinigai nesukaupti.

Tuo tarpu atsakovė nesutikimą su ieškovo ieškiniu motyvavo tuo, jog svarbiausias dalykas yra vaiko gerovė, jo poreikių tenkinimas, sąlygų užtikrinimas, o tai apima netik buitinius bet ir sveikatos bei moralinius dalykus. Mano, jog tai, kad ieškovas iki šiol nesusikūrė savo turto ir kaip išmano valdo savo finansus, neturėtų būti pagrindas pabloginanti vaiko išlaikymo sąlygas. Atsakovės teigimu augant vaikui didėja ir jo poreikiai, ypatingas dėmesys skiriamas jo mitybai, pusryčiams, kurių kaina siekia 5 Eur per dieną. Pažymėjo, kad vaikas turi problemų su plokščiapėdystę, todėl kiekvienai avalynei perkami ortopediniai padai, kurių kaina siekia 30 Eur. Nurodė, kad vaikui sunkiai sekasi mokykloje su matematikos ir lietuvių pamokomis, todėl samdo korepetitorius. Nurodė, kad sūnus dabar yra susidomėjęs žvejyba, o minėta veikla kainuoja. Pažymėjo, kad sūnui reikia rūbų, kanceliarinių prekių, visokių smulkių išlaidų, taip pat yra įvairios rinkliavos mokykloje. Patvirtino, kad atsakovė šiuo metu pati dirba, tvarko įmonių finansus ir dirba vadove, jos pajamos siekia apie 2000 Eur, o įsipareigojimai 122 Eur per mėnesį už automobilio lizingą. Mano, kad ieškovo finansinė padėtis nepablogėjo, tuo labiau, kad išlaikymą jis dabar moka tik vienam vaikui, todėl ji nesutinka su pareikštu ieškiniu.

Pažymėtina, jog įstatyme numatyta, kad materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2, 3 dalys). Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Sprendžiant klausimą dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams dydžio turi būti nustatyti šie teisiškai reikšmingi faktai: vaiko poreikiai, abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

Teismo vertinimu, atsakovės byloje pateikti duomenys apie šalių nepilnamečiui vaikui reikalingas skirti išlaikymo lėšas – 1485 Eur, yra akivaizdžiai perdėtos ir surašytos taip, jog atitiktų būtent šiuo metu iš ieškovo pusės teikiamą išlaikymo dydį. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovė iš esmės jokiais rašytiniais duomenimis nepagrindžia sudarytoje išlaikymo lėšų lentelėje nurodytų sumų, o tiesiog deklaratyviai jas nurodo, nesiekdama pateikti jų pagrindimo, taip pat nepateikia jokių duomenų, kad pusę nurodytos sumos nepilnamečio vaiko išlaikymui skiria pati atsakovė. Pastebėtina ir tai, jog minėta išlaikymo suma, reikalinga skirti nepilnamečiui vaikui, net viršija Lietuvos Respublikoje vidutinį mėnesinį darbo užmokestį (netto – grynąsias pajamas). Teismui, šiuo konkrečiu atveju, susipažinus su byloje esančiais duomenis, sutiktina su ieškovu, jog nepilnamečio vaiko poreikiai nėra kažkuo išskirtiniai. Vien tai, jog vaiko avalynei reikalingi atitinkami specialūs padai, kurių kaina siekia 30 Eur ir tai, jog jam reikalinga subalansuota mityba, kadangi nepilnametis vaikas linkęs į antsvorį, nesudaro pagrindo teigti, kad nepilnamečio vaiko poreikiai ypač išsiskiria iš kitų panašaus amžiaus vaikų. Šiuo atveju teismas, be kita ko, pažymi, kad vaiko poreikiai vertinami ir išlaikymas priteisiamas tokio dydžio, koks yra reikalingas sprendimo priėmimo metu, o ne į ateitį.

Nagrinėjamu atveju sutiktina su ieškovo ieškinyje nurodyta aplinkybe, kad po santuokos nutraukimo praėjus keletui metų atsakovės finansinė padėtis iš esmės pagerėjo, ji pati teismo posėdžio metu nurodė uždirbanti didesnes nei vidutines pajamas, todėl akivaizdu, kad skirtingai nei santuokos nutraukimo metu, gali ir turi pareigą adekvačiai prisidėti prie sūnaus išlaikymo didesne pinigų suma nei nutraukiant santuoką, kai jai pačiai iš ieškovo pusės buvo reikalingas išlaikymas.

Pažymėtina, jog nors Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba parengtoje išvadoje nurodo, kad skyriaus vertinimu, priteisto ir indeksuoto išlaikymo sumažinimas nepilnamečiui G. K. prieštarautų šio vaiko interesams, minėta išvada grindžiama tik ieškovo nepasikeitusia turtine padėtimi, tiksliau gaunamu darbo užmokesčiu, tačiau visiškai neatsižvelgiama į pasikeitusią realią abiejų tėvų padėtį šios bylos nagrinėjimo metu. Minėtoje išvadoje iš esmės visiškai nevertinama šiuo metu pagerėjusi atsakovės turtinė padėtis lyginant su buvusia santuokos nutraukimo metu ir konkrečiai šiai dienai egzistuojantys nepilnamečio vaiko poreikiai. Pastebėtina, jog minėtoje išvadoje iš esmės apžvelgiama tik santuokos nutraukimo metu egzistavusią situaciją, tačiau esamai situacijai neteikiama jokios reikšmės, todėl minėta išvada teismo vertintina ganėtinai kritiškai.

Nagrinėjamu atveju, teismas įvertinęs byloje pateiktų bei aukščiau nurodytų duomenų visumą, išklausęs šalių paaiškinimus bei atsižvelgęs į tai, jog dėl indeksacijos ieškovo skiriamo išlaikymo dydis neproporcingai išaugo (apie 50 proc.), tuo tarpu nepilnamečio vaiko poreikiai realiai išliko nepakitę, o atsakovės turtinė padėtis pagerėjo, bei vadovaudamasis proporcingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju, yra pagrindas ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies ir sumažinti ieškovo skiriamo išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui iki 500 Eur kas mėnesį, kadangi tokia suma neabejotinai ir toliau pakankamai užtikrins nepilnamečio vaiko poreikius ir išlaikys abiejų tėvų pusiausvyrą išlaikant savo bendrą vaiką.

Atkreiptinas dėmesys, jog CK 3.203 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad priteistas išlaikymas privalo būti naudojamas tik vaiko interesams, o išlaikymą teikiantis tėvas turi teisę kontroliuoti išlaikymo panaudojimą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, jog šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Tuo tarpu jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisimos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Teismas gali nukrypti nuo CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Ieškovas šioje byloje patyrė 1040 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro advokatės pagalbos išlaidos, kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjų teikiamą pagalbą maksimalių dydžių.

Nagrinėjamu atveju ieškovo ieškinys patenkintas 80 procentų, todėl ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 832 Eur (1040 Eur x 80 proc.) bylinėjimosi išlaidų.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-268, 270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2017 m. vasario 28 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-835-715/2017 patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.2. punktą, kuriuo priteistas išlaikymas, dalyje dėl G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teikiamo išlaikymo dydžio ir priteisti iš ieškovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), nepilnamečiui vaikui G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 500 Eur (penkis šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo priėmimo dienos (2023 m. spalio 30 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovės A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 832 Eur (aštuonių šimtų trisdešimt dviejų eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai, sprendimo apskundimas vykdymo šioje dalyje nesustabdo.

Teismo sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.