- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-02-02
- Bylos Nr.
- 2A-58-611/2010
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski (pran.), Dalia Višinskienė, Virginija Volskienė
- Ieškovas
- UAB „Janasta“
- Atsakovas
- UAB „Autotrade“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, UAB ,,Vilrufas”, UAB ,,Mory”, A. B., G. Š., UAB ,,NPI”, A. G., G. Z., UAB ,,Immobilitas”, UAB ,,Vilstela”, UAB ,,Miko ir Tado leidyklos”, UAB ,,Jumila ir Ko”, UAB ,,Gerata”, UAB ,,Statybų rangovas”, UAB ,,Specializuotos prekybos sistemos”, UAB ,,Metalco Baltic”, Vygento Ličio firma ,,Evita”, UAB ,,Hansa lizingas”, UAB ,,Baltic master”, UAB ,,Alpilra”, UAB ,,Kulginta”, J. N., UAB ,,Kotryna”, UAB ,,Sultys”, UAB ,,Algaudra”
- Kategorijos
- 25.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andžej Maciejevski,
dalyvaujant ieškovo direktoriui V.K.J. ir atstovui adv.Girdučiui Vainiui, atsakovo direktoriui P.I. ir atstovui adv. Edmundui Budvyčiui,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Janasta“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Janasta“ ieškinį atsakovui UAB „Autotrade“ dėl atsisakymo duoti sutikimą statybai ir rekonstrukcijai pripažinimo nepagrįstu, tretieji asmenys – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, Vilniaus apskrities viršininko administracija, UAB ,,Vilrufas”, UAB ,,Mory”, A. B., G. Š., UAB ,,NPI”, A. G., G. Z., UAB ,,Immobilitas”, UAB ,,Vilstela”, UAB ,,Miko ir Tado leidyklos”, UAB ,,Jumila ir Ko”, UAB ,,Gerata”, UAB ,,Statybų rangovas”, UAB ,,Specializuotos prekybos sistemos”, UAB ,,Metalco Baltic”, Vygento Ličio firma ,,Evita”, UAB ,,Hansa lizingas”, UAB ,,Baltic master”, UAB ,,Alpilra”, UAB ,,Kulginta”, J. N., UAB ,,Kotryna”, UAB ,,Sultys”, UAB ,,Algaudra”.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Janasta“ kreipėsi į teismą, prašydamas pripažinti nepagrįstu atsakovo UAB „Auto trade“ atsisakymą duoti sutikimą ieškovui atlikti statybos ir rekonstrukcijos darbus jam nuosavybės teise priklausančiame pastate, esančiame S.Dariaus ir S.Girėno g. 99, Vilniuje, ir pripažinti ieškovui teisę gauti projektavimo sąlygų sąvadą ir leidimą statybai bei rekonstrukcijai be atsakovo sutikimo. Nurodė, kad pastatas, kurį jis nori rekonstruoti, stovi ant valstybinės žemės, kurią jis nuomoja iš Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – VAVA). Ieškovas kreipėsi į VAVA dėl leidimo atlikti statybos ir rekonstrukcijos darbus minėtame pastate. 2006-06-07 buvo gautas atsakymas, jog VAVA neprieštarauja su sąlyga, jog tokia rekonstrukcija atitiks šio žemės sklypo nuomos sutartyje nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus ir kad tam neprieštaraus bendraturčiai bei kiti šio sklypo naudotojai. Ieškovas dėl sutikimo kreipėsi į visus sklypo naudotojus, vienas iš sklypo naudotojų – atsakovas UAB „Auto trade“ nesutiko, kad ieškovas atliktų rekonstrukcijos darbus. Atsakovas nesutikimą motyvavo tuo, kad pravažiavimas tarp ieškovo ir UAB „Algaudra“ nuomojamų sklypų turi būti 9 m, o šiuo metu yra tik 5 m. Ieškovas nurodė, jog pravažiavimas tarp ieškovo ir UAB „Algaudra“ nuomojamų žemės sklypo dalių visada buvo ir yra 5,75 m, susiaurėjimas matyti 1998 m. žemės sklypo plane, kuris ieškovui buvo išduotas įsigyjant pastatą ir yra dėl ieškovui priklausančio pastato, žymimo 8f1/p, išsikišimo. Pažymėjo, jog pastatas buvo pastatytas 1988 m., o susiaurėjimas jau buvo ieškovui įsigijus pastatus. Nurodė, jog pagal paruoštą pastato eskizinį projektą statyti priestatus ir rekonstruoti esančias patalpas, matyti, kad pastato rekonstrukcija nepakeis žemės sklypo naudojimo dokumentuose nustatyto žemės sklypo naudojimo būdo ir jo tvarkymo reikalavimų. Eksplikacijoje ir eskize nurodyta, kad pastatai bus rekonstruojami užstatant dviejų aukštų antstatą (plotas pažymėtas ištisinėmis linijomis, geltona spalva), o šalia esamų pastatų bus statomi priestatai (pažymėti sukryžiuotomis linijomis, rausva spalva). Nesant sutikimų, ieškovas negali atlikti būsimo statinio projekto, nes negali gauti statinio projektavimo sąvado projektavimo darbams atlikti. Ieškovas pažymėjo, jog atsakovas neįvardija kokiai statybos bei rekonstrukcijos daliai duoda sutikimą, o kokiai – ne, todėl pažeidžia ieškovo teisę į statybas ir trukdo gauti projektavimo sąlygas ir statybos leidimą. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog jis pateikė visus galimus duomenis apie būsimą statinį, rekonstruoti ir statyti nori tiek, kiek leidžia esamas žemės sklypo režimas, todėl naujo detaliojo plano ruošti neketina. Specialistai įvertino eskizą ir patvirtino, kad planuojamas statinys neviršija nei aukštingumo, nei užstatymo ploto. Paklaustas kokio ploto bus naujas statinys, ieškovas atsakė, kad tiksliai nežino, statys, kiek bus leidžiama. Ieškovas nurodė, kad eskizas – tai jo norai, vizija, o statoma bus tai, ką savivaldybė nurodys. Kokia bus pastato paskirtis taip pat aiškiai nenurodė, galbūt gamybinė (I t. b.l. 151, II t. b. l.110-111).
Atsiliepimas
Atsiliepimu į ieškinį atsakovas nesutiko su ieškiniu. Nurodė, kad jis yra minimo žemės sklypo nuomininkas. Prieš sudarant žemės sklypo nuomos sutartį, buvo atlikti sklypo kadastriniai matavimai, kurie buvo suderinti su ieškovu. Plane tarp ieškovo UAB „Janasta“ ir UAB „Algauda“ žemės sklypo dalių buvo 9 m, tokiomis sąlygomis bendrovė pasirašė nuomos sutartį. Ieškovo pateiktame plane tarpas buvo 5,1 m, tačiau atsakovo planas yra suderintas įstatymų nustatyta tvarka ir įregistruotas viešame registre, priešingai nei ieškovo planas. Atsakovas nurodė, kad jis neginčija ieškovo teisės į statybą ar rekonstrukciją, tačiau pagal Statybos įstatymo 6 str. 4 d. statinys turi būti statomas ir pastatytas, o statybos sklypas tvarkomas taip, kad statybos metu ir naudojant pastatytą statinį, trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos, kurias jie turėjo iki statybos pradžios, galėtų būti pakeistos tik pagal normatyvinių statybos techninių dokumentų ir normatyvinių statinio saugos ir paskirties dokumentų nuostatas. Nurodė, jog pagal pateiktus priešprojektinius pasiūlymus ieškovas ketina rekonstrukcijos būdu tris daiktus sujungti į vieną, o tai neatitinka Statybos įstatymo 2 str. 18 p. statinio rekonstravimo sąvokai. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad pagal ieškovo eskizą sunku suprasti kokios apimties statyba bus vykdoma, nėra aiški kvadratūra, statinio paskirtis, statinio struktūra, infrastruktūros klausimai, kaip bus organizuojamas įvažiavimas į teritoriją, transporto srautai, parkavimo vietos ir kt. Nurodė, jog iš rašytinių dokumentų matyti, kad planuojama statyti iki trijų aukštų. Pagal įstatymus tai jau būtų ne rekonstrukcija, o nauja statyba, kuriai reikalingas detalusis planas. Atsakovas prašė ieškovo pateikti projektavimo užduotį, bet jis nepateikė. Atsakovas prašė priešprojektinių pasiūlymų ar projektavimo užduoties, tada būtų aišku ką ieškovas ketina statyti ir ar tokia statyba nepažeis atsakovo teisių.
Atsiliepimu į ieškinį tretysis asmuo VAVA prašė spręsti bylą teismo nuožiūra. Nurodė, kad administracija neprieštarauja, kad ieškovas statytų naujus statinius ar rekonstruotų esamus, jei tokia statyba ar rekonstrukcija atitiks šio žemės sklypo nuomos sutartyje nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus, su sąlyga, kad tam neprieštaraus bendraturčiai ir kiti sklypo naudotojai.
Atsiliepimu į ieškinį tretysis asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracija prašė spręsti bylą teismo nuožiūra. Kadangi ieškovas negauna žemės sklypo bendranaudotojų sutikimo statybos ir rekonstrukcijos darbams atlikti, vadovaujantis Statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2 p. savivaldybės administracijos direktorius negali išduoti statinio projektavimo sąlygų sąvado.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2009 m. birželio 11 d. sprendimu ieškinį atmetė ir priteisė atsakovui iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Remdamasis bylos duomenimis teismas nustatė, jog ieškovas, siekdamas realizuoti savo teisę į statybą, kreipėsi į VAVA sutikimo. 2009-06-07 VAVA nurodė, kad neprieštarauja naujų statinių statybai ar esamų rekonstrukcijai, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija atitiks šio žemės sklypo nuomos sutartyje nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus su sąlyga, kad tam beprieštaraus bendraturčiai ir kiti sklypo naudotojai. Vienas iš žemės sklypo bendranuomininkių - atsakovas - ieškovo statinių statybai ir rekonstrukcijai sutikimo nedavė. Iš LR CK 4.75 str. 1 d. nuostatų teismas padarė išvadą, jog jei vienas teisėtas žemės sklypo naudotojas siekia įgyvendinti teisę – projektuoti tam, kad statinį rekonstruotų ir statytų, kiti gali ginčyti tokios teisės įgyvendinimo būdą ir įrodinėti, kad pasirinktas būdas pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus. LR Statybos įstatyme apibrėžta kas yra statinio projektas (Įstatymo 2 str. 27 d.) – tai normatyvinių statybos techninių dokumentų sudėties dokumentų, kuriuose pateikiami statytojo sumanyto statinio sprendimai (aiškinamoji dalis, projekto dalys, skaičiavimai, brėžiniai), skirtų statinio statybai įteisinti ir vykdyti visuma. Teismas nurodė, jog ieškovas, nepateikdamas numanomo statyti statinio projektinio pasiūlymo, negalėjo patvirtinti aplinkybės, kad jo sumanytas statinys nepažeis atsakovo ar kitų bendro žemės sklypo naudotojų teisių. Teismas, atsižvelgdamas į materialinės teisės normas bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, padarė išvadą, kad projektiniai pasiūlymai yra skirti taip pat ir bendraturčiams ar bendro sklypo naudotojams apsispręsti, ar duoti sutikimą statytojo norimai atlikti statinio dalies rekonstrukcijai ar statybai, ar ši nepažeis jų teisėtų interesų, o taip pat yra pagrindas teismui nuspręsti, ar norima atlikti statinio rekonstrukcija ir statyba nepažeis kaip šiuo atveju bendranuomininių teisėtų interesų, ar jų atsisakymas duoti sutikimą yra pagrįstas ir proporcingas. Teismas pabrėžė, jog ieškovas pateikė vieną eskizą – gatvės fasado atvaizdavimą (I t., b.l.34) ir UAB „Geodezinis standartas“ atliktą brėžinį – sklypo eksplikaciją su numatomomis rekonstruoti ieškovo patalpomis ir kartu UAB „Imobilitas“ rekonstruojamomis patalpomis (I t., b.l.36), todėl minėti dokumentai ir buvo vertinti. Kaip matyti iš eskizo ir valstybės nuomojamo žemės sklypo plano-brėžinio (eksplikacijos), ieškovas nori rekonstruoti 178,49 kv.m. ploto statinį. Greta ieškovas nori statyti du priestatus, kurių dydžio nenurodo, jie eksplikacijoje pažymėti rausva spalva (I t., b.l.36). Eksplikacijoje nurodyta, kad numatomos rekonstruoti ieškovo patalpos, įrengiant administracines patalpas; rekonstruojami pastatai, užstatant dviejų aukštų antstatą, o naujai statomi trijų aukštų priestatai. Ieškovo prašymu teisme liudytoju apklaustas UAB „Archisetus“ darbuotojas, projektų vadovas G. G. paliudijo, kad ieškovas užsakė atlikti darbus – apskaičiuoti sklypo užstatymo tankį, kaip jis keisis esant realizuotai projektų vadovo architekto A. M. parengtą ir ieškovo kaip būsimos statybos viziją byloje pateiktą fasado pjūvio eskizą ir eksplikaciją bei paskaičiuoti statinio parametrus. Liudytojas pripažino, kad eskize atvaizduoti trijų aukštų priestatai. Nurodė, kad jis suklydo ir kad išraišką dviejų aukštų antstatas reikia suprasti kaip du, o ne tris aukštus. Teismas kritiškai vertino liudytojo G. G. parodymus apie antstato aukštų skaičių, nes jie prieštaravo ieškovo pateiktam projektų vadovo A. M. rengtiems eskizui ir eksplikacijai, o taip pat normatyviniams statybos teisės aktams. LR aplinkos ministro 1999-09-30 įsakymu Nr.310 patvirtintas reglamentas STR 1.14.01:1999 „Pastatų tūrių ir plotų skaičiavimo tvarka“ nustato, kad tuo atveju, kai antstato plotas didesnis nei pusė aukšto ploto, jis yra eilinis aukštas. Kadangi ieškovas nepateikė duomenų kokio ploto antstatą ir priestatus jis ruošiasi statyti, teismas negalėjo padaryti išvados ar rekonstruodamas esamą statinį ieškovas ketina pristatyti dviejų aukštų antstatą ar dar du papildomus aukštus. Taip pat nebuvo aišku kokio dydžio (ploto, tūrio) statinį ieškovas ketino sukurti. Ieškovas neatskleidė savo ketinimų, nors ir pirmosios instancijos teismas 2007-08-28 protokoline nutartimi buvo įpareigojęs ieškovą pateikti teismui projektavimo užduotį, taip pat apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas nepateikė jokių konkrečių duomenų apie pagrindinius sprendinius, statybos ir rekonstrukcijų apimtį (I t., b.l.233-238). Teismas taip pat 2008-05-19 nutartimi pasiūlė ieškovui pateikti naujus įrodymus (II t., b.l.3), tačiau ieškovas aiškių projektinių pasiūlymų ar projektavimo užduoties nepateikė. Teismas nurodė, jog nesant projektinių pasiūlymų, numatomo projektuoti statinio rodiklių (ploto, aukštų skaičiaus, inžinerinių sprendimų, nuotekų šalinimo ir kitų komunikacijų bei susisiekimo klausimų) nustatyti nėra galimybės, todėl nebuvo faktinio pagrindo konstatuoti ir ieškovų teisių pažeidimo. Dėl šių priežasčių teismas atsakovo atsisakymą duoti sutikimą vertino kaip proporcingą. Teismas konstatavo, kad buvo pagrįstas atsakovo atsikirtimas, jog nesant aiškiai rekonstrukcijos bei statybos apimčiai, gali būti apsunkintas sklypo tvarkymas ir naudojimas, kadangi ieškovo eskize nėra jokių sklypo tvarkymo sprendinių, susisiekimo, parkavimo vietų statinių. Teismas pabrėžė, jog LR teritorijų planavimo įstatyme yra nustatyta, kada detalieji planai turi būti rengiami, tarp jų – kai keičiamas bent vienas iš šių privalomų teritorijų tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimų. VAVA ir ieškovo sudarytoje valstybinės žemės nuomos sutartyje yra nustatyti architektūriniai-urbanistiniai apribojimai ir sąlygos: pastatų statybos, rekonstrukcijos bei teritorijos tvarkymo darbus vykdyti tik pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektinę dokumentaciją, laikytis sąlygų, kad sklype esančių pastatų aukštis – 1-2 aukštai. Sutartyje nurodyta, kad keičiant sklypo tvarkymo režimą, reikia vadovautis LR teritorijų planavimo ir LR statybos įstatymais (Sutarties 11.2. p.). Teismas nustatė, kad ieškovo pateiktas eskizas ir eksplikacija rodo apie ieškovo ketinimus po rekonstrukcijos sukurti trijų aukštų statinį, o tai reikštų, kad keičiamas žemės nuomos sutartyje įtvirtintas teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – užstatymo aukštis, todėl ieškovas privalėjo pateikti detalų planą.
Šalies argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimą panaikinti ir apelianto ieškinį tenkinti pilnai bei priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog nesutinka su teismo išvada, kad projektiniai pasiūlymai turi būti pateikiami ir bendranuomiams, o ne tik VAVA, kadangi įstatymai ir poįstatyminiai aktai tokios pareigos nenumato. Pažymėjo, jog atsakovo, kaip sklypo bendranuomio, teisėti interesai nėra pažeidžiami, tuo labiau, kad visi bendranuomiai, kurių sklypų dalis ribojasi su apelianto valdomais objektais jokių pretenzijų nereiškė. Teismas turėjo nustatyti ar apelianto kaip statytojo ketinimai ir planuojamos rekonstrukcijos pažeis atsakovo kaip sklypo bendranuomininko teises ir teisėtus interesus, tačiau teismo pateikta išvada į minėtą klausimą neatsakė. Iš teismo sprendimo neaišku kam atsakovo atsisakymas turi būti proporcingas, ar apelianto ketinimams rekonstruoti jam priklausančius pastatus, ar apelianto pateiktiems dokumentams ir brėžiniams. Teismas, priimdamas sprendimą, vadovavosi statybos santykius reglamentuojančiais įstatymais, kurių pagrindu nebuvo galima spręsti kokie atsakovo teisėti interesai bus pažeisti dėl apelianto ketinamos vykdyti rekonstrukcijos, ir ar iš viso jie bus pažeisti. Teismas pažeidė LR CPK 263 str. 2 d., kurioje nurodyta, jog teismas turi pagrįsti sprendimą tik tais įrodymais ir aplinkybėmis, kurios buvo ištirtos teismo posėdyje. Kritikuodamas liudytojo G. G. parodymus, teismas pažeidė LR CPK 185 str. 2 d., kurioje nurodoma, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Minėtas liudytojas nurodė, jog brėžinyje eksplikacijoje dviejų aukštų antstatai ir trijų aukštų priestatai yra techninė klaida ir iš tikrųjų bus tik vieno aukšto antstatai, o priestatai dviejų aukštų. Pateiktame brėžinyje aiškiai matyti, kad brėžiniui taikomas mastelis M 1:200, kas patvirtina ieškovo teiginius, kad tai yra dviejų aukštų pastatas. Minėti liudytojo parodymai pagrindžia faktą, kad apeliantas neprivalo rengti detaliųjų planų, kadangi po rekonstrukcijos nebus keičiami žemės nuomos sutartyje įtvirtinti teritorijos tvarkymo ir naudojimo rėžimai: nebus keičiamas teritorijos (žemės sklypo) naudojimo būdas ir (ar) pobūdis, leistinas pastatų aukštis, leistinas sklypo užstatymo tankumas ir intensyvumas. Teismo išvada, jog teritorijos režimas bus keičiamas, yra padaryta ištyrus byloje esančius rašytinius įrodymus, tačiau ignoruojant liudytojo parodymus ir Vilniaus savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2009-05-27 raštą Nr.A51-12184 (2.15.2.31-MP8), kuriame nurodyta, jog rekonstrukcijos darbai nekeičia sklypo privalomų tvarkymo ir naudojimo rėžimo reikalavimų.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog VAVA pareikalavo gauti ir pateikti bendraturčių sutikimus apelianto planuojamiems statybų darbams. Jeigu apeliantas mano, kad VAVA toks reikalavimas yra neteisėtas (perteklinis), tai jis turėjo tokį reikalavimą skųsti teisės aktų nustatyta tvarka. Tačiau apeliantas iš atsakovo siekia gauti sutikimą statybos ar rekonstrukcijos darbams, nepateikdamas tos statybos tikslių minimalių parametrų. Pažymėjo, jog apeliantas nepagrįstai teigia, kad teismas, vertindamas įrodymus, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, pirmenybę suteikdamas paties apelianto pateiktiems rašytiniams įrodymams. Pažymi, kad apelianto liudytojui nurodžius, kad sprendimui dėl sutikimo pateiktas projektinis pasiūlymas yra techninė klaida, jokių naujų įrodymų, iš kurių teismas ir atsakovas galėtų spręsti apie planuojamus statybos ar rekonstrukcijos darbus, apeliantas nepateikė. Techninė klaida yra esminis kriterijus sprendžiant, ar apelianto ketinami atlikti statybos ir rekonstrukcijos darbai nepažeis bendraturčių teisių ir teisėtų interesų, ar jie atitiks valstybinės žemės nuomos sąlygas. Akivaizdu, kad projektinis pasiūlymas su esminėmis techninėmis klaidomis, turinčiomis lemiamos reikšmės pačiai rekonstrukcijai bei statybai, negali būti laikomas tinkamu įrodymu teismui ir bendraturčiams nuspręsti, ar tokia statyba ar rekonstrukcija nepažeis jų teisių ar teisėtų interesų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis LR CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, be to, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 str. 2 d. ir 3 d. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė.
Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas UAB „Janasta“ nuosavybės teise valdo patalpas pastate (pažymėtas plane nuo 1-1 iki 1-12), kurių paskirtis yra gamybinė, bendras plotas 178,49 kv.m, esančiame S.Dariaus ir S.Girėno g. 99, Vilniuje (I t., b.l.12). Pagal Turto pardavimo iš varžytynių aktą ieškovas nuosavybėn įsigijo kompresorinę, pažymėtą indeksu 3g1/p, 178 kv. m, kontrolinį punktą ir sveriamąją, pažymėtus indeksais 1g1/p, 2f1/p, 9f1/p, 8f1/p, esančius tuo pačiu adresu (I t., b.l.72, 22-25).
Be to, pagal bylos duomenys ieškovas, atsakovas ir tretieji asmenys, išskyrus VAVA ir Vilniaus m. savivaldybės administraciją, yra 95451 kv.m. ploto žemės sklypo, esančio S.Dariaus ir S.Girėno g.99, Vilniuje naudotojai (nuomininkai), o šis sklypas nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, patikėjimo teise valdo VAVA (I t., b.l.37-39).
Pagal 1999-10-01 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartį (I t., b.l.18) VAVA išnuomojo ieškovui 99 metams 1428 kv.m ploto žemės sklypo dalį, esančią 95451 kv.m ploto žemės sklype S.Dariaus ir S.Girėno g. 99, Vilniuje. Pagal minėtos sutarties 3 p. žemė išnuomota kitai paskirčiai, t.y. administracinio pastato, pusfabrikačių cecho, sandėlių, saugyklų, svarstyklių, dirbtuvių, pramoninių statinių kompleksui bei elektros tinklų transformatorinės pastotės statiniui eksploatuoti. Sutarties 11.2 p. nurodyti architektūriniai – urbanistiniai apribojimai ir sąlygos: pastatų statybos, rekonstrukcijos bei teritorijos tvarkymo darbus vykdyti tik pagal nustatyta tvarka parengtą ir suderintą projektinę dokumentaciją, laikytis sąlygų, kad sklype esančių pastatų aukštis – 1-2 aukštai, sklypo užstatymo tankis – 70 proc.; keičiant sklypo tvarkymo režimą, vadovautis LR teritorijų planavimo ir LR statybos įstatymais. Vėliau susitarimu su kitais nuomininkais ieškovas sumažino jo naudojamą žemės sklypo dalį.
Ieškovas ketina rekonstruoti jam priklausančias patalpas bei papildomai jas praplėsti naujomis statybomis. VAVA 2006-06-07 raštu informavo ieškovą, kad ji neprieštarauja, jog ieškovas nuomojamoje žemės sklypo dalyje statytų naujus statinius ar įrenginius arba rekontruotų esamus, jeigu tokia statyba ar rekonstrukcija atitiks šio žemės sklypo nuomos sutartyje nustatyto teritorijos tvarkymo ir naudijimo režimo reikalavimus su sąlyga, kad tam neprieštaraus bendraturčiai ir kiti šio sklypo naudotojai (I t., b.l.27). Toks VAVA sutikimas nėra besąlyginis, t.y. VAVA sutinka tuo atveju, jeigu ieškovas gaus kitų bendraturčių ir žemės sklypo naudojotų sutikimą, taip pat jeigu ieškovo ketinama vykdyti statyba ar rekonstrukcija nepažeis nustatyto pagal sutartį žemės sklypo tvarkymo ir naudojimo režimo reikalavimus. Visi bendraturčiai ir aukščiau minėto žemė sklypo naudotojai, išskyrus atsakovą, davė sutikimus ieškovo ketinamiems vykdyti darbams. Atsakovas atsisakė sutikimą duoti, motyvuodamas tuo, kad jam trūksta duomenų apie būsimo statinio koordinuotą vietą toponuotraukoje, tarp ieškovo ir UAB ,,Algaudra” nuomojamų sklypų pravažiavimas yra 5 metrai vietoj privalomų 9 m (I t., b.l.31). Bylos nagrinėjimo metu atsakovas papildomai nurodė, kad pagal pateiktus priešprojektinius pasiūlymus, ieškovas ketina rekonstrukcijos būdu tris daiktus sujungti į vieną, o tai neatitinka Statybos įstatymo 2 str. 18 p. statinio rekonstravimo sąvokai. Pagal pateiktą eskizą sunku suprasti būsimo statybos apimtis, neaiški būsimo statinio paskirtis, struktūra, plotas, infrastruktūros klausimai.
Kaip minėta, byloje nustatyta, kad ieškovas ir atsakovas yra to paties valstybės žemės sklypo atskirų dalių naudotojai, o VAVA įpareigojo ieškovą gauti sutikimą ne tik bendraturčių, bet ir kitų valstybinės žemės sklypo naudotojų. Asmens teisė būti statytoju įgyvendinama Statybos įstatymo 3 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 2 dalies 2, 3 punktuose įtvirtinta statytojo pareiga parengti statybos projektą ir gauti statybos leidimą. Statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas privalo pateikti statinio bendraturčių sutikimus (Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis). Tam, kad bendraturtis galėtų pareikšti savo poziciją dėl statybos darbus (rekonstrukciją) inicijuojančio kito bendraturčio būsimų veiksmų poveikio jo teisėms, statytojas turi atskleisti jam savo siekius. Pagal įstatymą reikalaujamas pateikti bendraturčių sutikimas reiškia ne abstraktų, o konkretizuotą bendraturčių sutikimą, t. y. sutikimas duodamas ne bendrai teisei į statybą įgyvendinti, bet konkretiems statybos darbams atlikti. Tinkamu bendraturčio – galimo statytojo – būsimos rekonstrukcijos planų atskleidimu kitiems bendraturčiams teismų praktikoje pripažįstamas tinkamo projektinio pasiūlymo (tokio, kaip jis apibūdinamas Statybos įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje, t. y. eskizinio projekto, kurio tikslas – išreikšti projektuojamo statinio architektūros ir kitų pagrindinių sprendinių idėją ir kuris pateikiamas kaip medžiaga projektuotojo parinkimo konkursui bei gali būti naudojamas projektavimo sąlygoms parengti) pateikimas. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį. Savo ruožtu nesutikimas turi būti protingai motyvuotas bei akivaizdžiai atskleidžiantis pateikto projektinio pasiūlymo negatyvų poveikį kito bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto bendraturčio teisėms ir teisėtiems interesams (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009, 2009-12-21 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-571/2009).
Aplinkos ministro 2004-12-30 įsakymu Nr.D1-708 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.05.06.2005 „Statinio projektavimas“ 8.4.1-8.4.3 p. nustatyti projektiniam siūlymui keliami reikalavimai, .t.y. kas jame turi būti nurodoma. Ieškovas į bylą pateikė eskizą ir UAB „Geodezinis standartas“ sudarytą eksplikaciją su numatomomis rekonstruoti ieškovo patalpomis (I t., b.l.34, 36). Minėti dokumentai, atsižvelgiant Statybos techninio reglamento STR 1.05.06.2005 „Statinio projektavimas“ 8.4.1-8.4.3 p. reikalavimus, negali būti pripažįstami projektiniu pasiūlymu, nes juose nėra atspindimi ir nurodomi visi būtini klausimai. Pažymėtina, kad eskizas net neatspindi visų patalpų dydžio ir išorės. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad rekonstruojant turimus pastatus, ieškovas ketina ant esamų patalpų statyti dviejų aukštų antstatą ir naujai pastatyti trijų aukštų priestatą (I t., b.l.36). Pagal eskizą, kurio mastelis 1:200, po rekonstrukcijos pastato aukštis sieks iki 11 m, tokio aukščio paprastai pakanka įrengti trims administracinių patalpų aukštams. Eskizą pasirašė projektų vadovas architektas A. M., o byloje liudytoju apklaustas projektų vadovas G. G. nėra šį eskizą rengęs asmuo, jis nerengė eskizo ir sklypo eksplikacijos. Šis liudytojas pripažino, kad vietomis pastatas gaunasi trijų aukštų, jis nepagrindė, kodėl nuoroda apie tris aukštus yra techninė klaida. Esant prieštaringiems rašytiniams įrodymams ir liudytojo parodymams, kadangi jis vertina ne savo ruoštą projektą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi byloje esančiais rašytiniais įrodymais, o ne minėto liudytojo parodymais. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR CPK 185 str. nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai juos įvertino, teisingai taikė teismų praktikoje susiformavusį tikimybių pusiausvyros principą. Teismas tinkamai pagrindė, kodėl atmetė liudytojo parodymus ir vadovavosi rašytiniais įrodymais. Minėti ieškovo pateikti dokumentai neatspindi būsimų patalpų paskirties, infrastruktūros klausimų išsprendimo, parkavimo klausimo išsprendimo. Taigi, kaip matyti, ieškovas ketina statyti trijų aukštų naują priestatą ir esamą pastatą aukštinti iki trijų aukštų, o tai pažeidžia 1999-10-01 Valstybinės žemės nuomos ne žemės ūkio veiklai sutartie 11.2 p. nustatytus architektūrinius – urbanistinius apribojimus ir sąlygas (I t., b.l.18), leidžiančias tik statinius iki 2 aukštų. Ieškovo pateiktuose dokumentuose nenurodoma konkrečiai, kiek padidės patalpos, tačiau sprendžiant iš ketinamo statyti antstato, priestato ir jų būsimo aukštų skaičiaus, galima daryti prielaidą, kad ieškovas ketina vykdyti ne rekonstrukciją, o statybą, nes patalpų plotas didėtų daugiau nei 20 procentų. Ieškovui nepateikus projektinių siūlymų, numatomo projektuoti statinio rodiklių, inžinierinių sprendimų, nuotekų šalinimo ir kitų komunikacijų bei susisiekimo klausimų išsprendimo, nėra galimybės įvertinti ieškovo ketinamus vykdyti darbus ir ar jie nepažeis atsakovo teisių ir teisėtų interesų. Pagal bylos duomenis ieškovo nuosavybės teise valdomas statinys 8f1/p (svarstyklės) įsiterpia į bendram naudojimui skirtą žemės sklypo dalį, dėl ko faktinis įvažiavimo į teritoriją plotis yra 5 m., nors pagal bendrą žemės sklypo planą turėtų būti 9 m. Kaip nurodo atsakovas, o ieškovas to neginčijo, tai yra vienintelis įvažiavimas į teritoriją. Ieškovas ketina minėtą įsiterpusį statinį taip pat rekonstruoti, plečiant jį ir dar labiau įsiterpiant į bendro naudojimo žemės sklypo dalį (įvažiavimo susiaurėjimas prasitęs), tokiu būdu galimai dar labiau apsunkinant susisiekimą. Kadangi ieškovo ketinami atlikti rekonstrukcijos (statybos) darbai keičia nustatytus žemė sklypo architektūrinius – urbanistinius apribojimus ir sąlygas, todėl pagal LR teritorijų planavimo įstatymo 22 str. ieškovas turėtų rengti detalųjį planą. Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija pripažįsta, kad ieškovas tinkamai neatskleidė būsimos rekonstrukcijos planų atsakovui, iš ieškovo pateiktų dokumentų, kaip minėta, nėra galimybės spręsti, ar nebus pažeistos atsakovo teisės ir teisėti interesai. Todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė duoti sutikimą ieškovo ketinamiems vykdyti darbams. Ginant ginčijamą teisės į statybą įgyvendinimo būdą ir sąlygas, būtina nurodyti konkrečius statybos darbus, statybos paskirtį ir netgi jos atlikimo laikotarpį, tačiau ieškovas to nenurodė. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovo ieškinį kaip neįrodytą, nes ieškovas neįrodė, kad atsakovas nepagrįstai ir neteisėtai neduoda jam sutikimo atlikti rekonstrukcijos (statybos) darbus (LR CPK 178 str.).
Pirmosios instancijos teismas įvertino visus byloje esančius įrodymus, juos analizavo ir to pasekoje padarė teisingas išvadas. Pagal LR CPK nuostatas šalys nurodo faktines ginčo aplinkybes, o teismas ginčą teisiškai kvalifikuoja, pritaiko jam tinkamas teisės normas. Kadangi šalių ginčas kilęs iš statybos teisinių santykių, todėl teismas teisingai taikė statybos teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas ir šiuo aspektu vertino ieškovo ieškinio pagrįstumą. Teismas pagrįstai atmetė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos miesto plėtros departamento 2009-05-27 raštą (II t., b.l.106), nes ieškovas nepateikė į bylą rekonstrukcijos projektinių siūlymų ir skaičiavimų, todėl neaišku ką ieškovas buvo pateikęs vertinti minėtai institucijai ir kuo remiantis tokios išvados buvo padarytos. Be to, šis raštas nėra pakankamas konstatuoti, kad atsakovo teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti.
Apeliantas nepagrįstai nurodo, kad priimtas teismo sprendimas užkerta jam įgyvendinti jam savo teises ir teisėtus interesus. Ieškovo teisė valdyti ir naudoti nuosavybės teise priklausančias patalpas nėra absoliuti. Ieškovas gali savo teises apginti, pateikdamas tinkamai paruoštus projektinius siūlymus atsakovui, o šiam nepagrįstai nedavus sutikimo, ieškovas galės savo teises ginti teismine tvarka.
Taigi pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės bei įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos, teismo išvados visiškai atitinka byloje nustatytas aplinkybes. Apeliacinio skundo argumentai nepaneigė teismo sprendimo motyvų ir išvadų, dėl to nėra pagrindo apeliacinio skundo motyvais panaikinti skundžiamą teismo sprendimą (CPK 263, 329-330 str.). Todėl skundžiamas teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (LR CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Atmetus apeliacinį skundą, iš apelianto priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurias sudaro 11,20 Lt, į valstybės biudžetą (LR CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 2 d.). Taip pat iš apelianto priteistinos atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Tačiau atsižvelgiant į LR CPK 98 str. 2 d., į LR teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, į atsakovo atstovo darbo ir laiko sąnaudas apeliacinės isnatncijos teisme bei bylos sudėtingumą, atsakovui iš ieškovo priteistina 1600 Lt advokato teisinės pagalbos išlaidų.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p., 331 str., teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2009 m. birželio 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo UAB „Janasta“ (į.k.123398824) 1600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „Auto trade“ (į.k.121156135) ir 11,20 Lt (vienuolika litų 20 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.