Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-02-17 · Civilinė byla Nr. 2A-392-640/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-17
Bylos Nr.
2A-392-640/2014
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-08532-2012-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Veniulytė-Jankūnienė
Ieškovas
UAB „Vilniaus energija“
Atsakovas
D. O. S.
Kategorijos
  • 45.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-392-640/2014Teisminio proceso Nr. 2-01-3-08532-2012-9Procesinio sprendimo kategorija 45.5.; 121.1. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. vasario 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo UAB „Vilniaus energija“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Vilniaus energija“ ieškinį atsakovei D. O. S. dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 19-20) prašydamas priteisti 1058,12 Lt skolos už šildymą ir karštą vandenį, 52,63 Lt palūkanų, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas (b.l. 19-20). Nurodė, kad UAB „Vilniaus energija“ tiekia centralizuotą šilumą butui, esančiam Kalvarijų g. 158-20, Vilnius, priklausančiam atsakovei nuosavybės teise. Buto šilumos tiekimo – vartojimo įrenginiai prijungti prie daugiabučio namo šilumos energijos tiekimo tinklų, todėl laikoma, kad UAB „Vilniaus energija“ žodžiu ir konkliudentiniais veiksmais sudarė su atsakove neterminuotą energijos pirkimo – pardavimo sutartį. Atsakovei, kaip šilumos vartotojai, kyla pareiga atsiskaityti su šilumos tiekėju. Ieškovas teigia, kad visas pastate suvartotas šilumos kiekis, nustatytas pagal atsiskaitomojo šilumos apskaitos prietaiso, esančio namo įvade rodmenis, paskirstomas vartotojams pagal Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2005-05-05 nutarimu Nr. 03-19 patvirtintą šilumos paskirstymo metodą Nr. 4. Laikotarpiu nuo 2010-07-01 iki 2012-05-31 atsakovė už šildymą mokėjo nepilnai, nereguliariai, todėl už šį laikotarpį susidarė 1005,49 Lt dydžio įsiskolinimas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-03-12 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies (b.l. 157-161). Priteisė iš atsakovės D. O. S. 136,25 Lt skolą, 21,51 Lt palūkanas, 5 procentus metines palūkanas už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2012-06-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10,59 Lt bylinėjimosi išlaidų. Nurodė, kad 2010-06-07 ieškovo atstovas perplombavo atsakovės bute esantį karšto vandens skaitiklį ir perplombavimo akte užfiksavo, kad skaitiklis tvarkingas, o mokesčiai už karštą vandenį skaičiuotini pagal skaitiklio rodmenis (b.l. 42). Ieškovui pripažinus faktą, kad atsakovei nuosavybės teise priklausantis karšto vandens skaitiklis tinkamas apskaitai, ieškovui pagal minėtus teisės aktus kilo pareiga atsakovei pasiūlyti perduoti (parduoti) skaitiklį, ir tik atsakovei atsisakius perduoti (parduoti) ieškovui nuosavybės teise turimą skaitiklį, įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Nurodė, kad nors ieškovas teigia, kad viešai spaudoje ir individualiai atsakovei pateikiamose sąskaitose siūlė parduoti atsakovei nuosavybės teise priklausantį skaitiklį, o atsakovė su tuo nesutiko, šis teiginys atmestinas kaip neįrodytas. Ieškovas į bylą nepateikė nei spaudos pranešimų, nei sąskaitų, kuriose atsakovei siūlė perduoti (parduoti) skaitiklį. Priešingai, atsakovės pateiktose į bylą sąskaitose nėra išreikšta siūlymo perduoti karšto vandens skaitiklio ieškovui (b.l. 81, 102). Pirmosios instancijos teismas laikė neįrodyta aplinkybė, kad ieškovas siūlė atsakovei perduoti (parduoti) jos nuosavybės teise valdomą ir tinkamą apskaitai skaitiklį. Tuo labiau, ieškovas neįrodė, kad atsakovei išaiškino tokio atsisakymo pasekmes, t. y. kad tokiu atveju atsakovas privalės įrengti savo skaitiklį. Nurodė, kad nors ieškovas teigia, kad atsakovė atsisakė perduoti (parduoti) ieškovui savo turimą skaitiklį, tačiau iš šalių susirašinėjimo (b.l. 37-40, 69-72, 76-78) matyti, kad atsakovė nesutiko su skaitiklio pakeitimu, tačiau ne jo pardavimu. Atsakovė, motyvuodama skaitiklio tinkamumu apskaitai, būtent ir siūlė parduoti ieškovui esamą skaitiklį. Nurodė, kad atsakovės valia parduoti esamą skaitiklį išreikšta ir procesiniuose dokumentuose. Teismas padarė išvadą, kad skaitikliui esant tinkamam apskaitai ir atsakovei sutinkant su jo pardavimu ieškovui, pastarajam neįgyvendinus pareigos perimti atsakovės turimą skaitiklį, ieškovas neturėjo įgaliojimų reikalauti iš atsakovės leisti įrengti savo karšto vandens skaitiklį. Tuo labiau, ieškovas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo nuo 2010 m. liepos mėn. skaičiuoti suvartoto karšto vandens kiekio pagal maksimalius karšto vandens suvartojimo normatyvus. Pagal Taisykles suvartoto karšto vandens kiekio skaičiavimas pagal normatyvą galimas tik išimtiniais Taisyklėse nurodytais atvejais. Esant galimybei tikslaus matavimo prietaiso pagalba nustatyti atsakovei patiekto ir suvartoto karšto vandens kiekį, būtent tokiu būdu šis kiekis ir turėjo būti nustatomas. Tai tiesiogiai numato Taisyklių ir Šilumos ūkio įstatymo nuostatos, o taip pat CK 6.385 straipsnio 1 dalis.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovas UAB „Vilniaus energija“ apeliaciniu skundu (b.l. 165-167) prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-03-12 sprendimą dalyje dėl dalies skolos (869,24 Lt), palūkanų (31,12 Lt) ir bylinėjimosi išlaidų (60,41 Lt) nepriteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti visiškai. Nurodė, kad ieškovas, vadovaudamasis teisės aktais, negalėjo teisingai skaičiuoti mokesčių pagal atsakovei priklausančio skaitiklio rodmenis. Karšto vandens tiekėjui neturint savo nuosavybėje apskaitos prietaiso (įsigyto iš vartotojo ar įrengto), yra priverstas karšto vandens suvartotam kiekiui apskaičiuoti taikyti maksimalius karšto vandens suvartojimo normatyvus, patvirtintus Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2009-03-10 nutarimu Nr. 03-26. Būtent todėl nuo 2010-08-01 skaičiuojant mokesčius už karštą vandenį taikomas normatyvinis suvartojamo vandens kiekis (vadovaujantis Vandens vartojimo normomis RSN 26-90, patvirtintomis 1991-06-24 LR Statybos ir urbanistikos ministerijos ir LR aplinkos apsaugos departamento įsakymu). Taip pat nurodo, kad atsakovė šiuo atveju nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jai priklausančio skaitiklio galiojančią metrologinę patikrą. Dar daugiau, Taisyklių 175 p. nurodyta, priėjimai prie karšto vandens apskaitos prietaisų turi būti laisvi. Taigi, atsakovės byloje išreikšta pozicija, kad ji esą sutinkanti perduoti skaitiklį, nurodydama, kokius darbus ieškovas turi atlikti jos bute (atitraukti spintelę ir pan.) neatitinka Taisyklėse numatytų reikalavimų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 176-178) atsakovė prašo palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą. Nurodė, kad atsakovė neatsisakė perduoti skaitiklį, tačiau turėjo ir savo sąlygų, kurių ieškovas nesvarstęs konstatavo, kad atsakovė atsisakė perduoti skaitiklį. Atsakovė, taip pat nurodė, kad ieškovui pateikė skaitliuko perplombavimo aktą 2010-06-07, kuriame aiškiai atžymėta: skaitliukas patikrintas, tvarkingas, mokesčius už karštą vandenį skaičiuoti pagal k.v. skaitliuko rodmenis. Taip pat nurodė, kad esant geram ir perplombuotam skaitliukui, jo keisti nebūtina. Jį gali energetikai išpirkti sutartinėmis sąlygomis ir tvarka. Tą ji ir siūlė anksčiau, nuo to neatsisako ir dabar.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Ieškovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia ta aplinkybe, kad nebuvo sutarta dėl karšto vandens skaitiklio perdavimo, todėl ieškovas siūlė įrengti savo skaitiklį atsakovės bute, kadangi to padaryti nepavyko, ieškovas vadovaujantis teisės aktais negalėjo tiksliai apskaičiuoti mokesčių pagal atsakovei priklausančio skaitiklio parodymus.

Tačiau susitikti su tokiu ieškovo teiginiu nėra pagrindo. Ieškovas į bylą nepateikė jokių duomenų apie tai, kad siūlė atsakovei perduoti karšto vandens skaitiklį ieškovui. Taip pat nepateikė duomenų, kad atsakovė nesutiko su karšto vandens skaitiklio pardavimu, priešingai, iš byloje esančio atsakovės rašto (b.l. 69-73) ir atsiliepimo į apeliacinį skundą (b.l. 176-178), ji pakartotinai nurodo, kad sutinka jog ieškovas išpirktų jos turimą karšto vandens skaitliuką. Tą ji siūlė ir anksčiau ieškovui, tačiau šis jos siūlymas nebuvo išspręstas, atsakovei primygtinai buvo siūloma kita apskaitos galimybė, t.y. įrengiant naują ieškovo skaitiklį atsakovės bute.

Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų 2010-10-25 Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-297, nuostatos reglamentuoja tvarką, pagal kurią karšto vandens apskaitos prietaisais perduodami karšto vandens tiekėjams (Taisyklių 181-183 punktai). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas turėjo pasiūlyti karšto vandens vartotojui perduoti skaitiklį vandens tiekėjo nuosavybėn, tačiau tai, kad ieškovas laikėsi minėtos tvarkos, byloje neįrodyta. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams ir pakartotinai jų nekartoja.

Be to, pažymėtina, kad byloje yra nustatyta aplinkybė, kad 2010-06-07 ieškovo atstovas perplombavo atsakovės bute esantį karšto vandens skaitiklį ir perplombavimo akte užfiksavo, kad skaitiklis yra tvarkingas, o mokesčiai už karštą vandenį skaičiuotini pagal skaitiklio rodmenis (b.l. 42). Šią aplinkybė konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, o apeliantas teikdamas apeliacinį skundą pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių nenuneigė. Todėl teismo išvada, jog ieškovas neturėjo teisinio ir faktinio pagrindo nuo 2010 m. liepos mėn. skaičiuoti suvartoto karšto vandens kiekio pagal maksimalius karšto vandens suvartojimo normatyvus yra pagrįsta.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų teismas sprendžia, jog apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.

Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą taip pat prašo pripažinti ieškovo reikalavimą dėl 21,51 Lt palūkanų, 5% metinių palūkanų už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos 2012-06-21 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo – negaliojančiu, o 10,59 Lt pripažinti energetikų skola. Tačiau šis atsakovės prašymas negali būti nagrinėjamas, kadangi bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas, absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.) ir CPK 327 straipsnio 1 d. 2 p. nurodytų pagrindų patikrinimas. Atsakovė apeliacinio skundo su minėtais reikalavimais teismui nepateikė, todėl vadovaujantis aukščiau išdėstytu, atsiliepime į ieškovo apeliacinį skundą išdėstyti reikalavimai, nenagrinėtini ir dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. kovo 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė