Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Aurelija Petkevičienė, sekretoriaujant G.Liogailienei, dalyvaujant M. Ž., jo atstovei advokatei R. Klimienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) lietuviui, Lietuvos Respublikos piliečiui, gyv. (duomenys neskelbtini), surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 str. 4 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. Ž. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kad jis 2016 m. liepos 9 d., 20 val. 46 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį RENUALT LAGUNA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas girtas, kai nustatyta 2,18 promilių girtumas. Šiais savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus bei padarė pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje.

Liudytojas R. J. parodė, kad jis su M. Ž. ir savo drauge buvo atvykę prie Piktaičių tvenkinio , buvo pasiruošę žvejoti visą naktį . Viską iškrovus iš automobilio, M. pasakė, kad važiuoja į Raseinius žvejybai tinkliuką nusipirkti ir išvažiavo. Jie visi buvo blaivūs. Maždaug už 15 min. M. grįžo, atėjo prie tvenkinio , buvo labai susinervinęs, rankos drebėjo. Jis papasakojo , kad jį persekiojo juodos spalvos Mercedes automobilis su užtamsintais langais. Jis dar paklausė M., gal yra ką nors prisidirbęs, gal kokių skolų turi. Martynas atsakė, kad skolų neturi. Jis pasiūlė M. išgerti alkoholio, kad praeitų drebulys. Kartu su M. išgėrė ir sodybos , kurioje jie buvo pasistatę automobilius, savininkas. M. labai nervinosi, rūkė cigaretes vieną po kitos. Maždaug už 15 min. jie pastebėjo, kad atvažiavo juodos spalvos Mercedes automobilis. Vairuotojas klausė- ar nematė automobilio. Jis atsakė, kad automobilio nematė. T. M. automobilis nuvažiavo prie sodybos, kurios kieme stovėjo M. Ž. automobilis. Prie šlakbaumo sustojo. Sodybos savininkas, kuris buvo prie jų, nuėjo pasižiūrėti, ko ieško Mercedes vairuotojas. Netrukus sodybos savininkas atėjo ir pasakė, kad prie Martyno automobilio atvykęs asmuo sukinėjasi. Jiems nuėjus prie automobilio, jis pamatė, kaip Mercedes automobilio vairuotojas pasiėmė M. piniginę iš automobilio. Jis sakė, kad yra buvęs policijos pareigūnas. Sakė, kad pinigų jam nereikia, pasiėmė tik dokumentus. Iškvietė policijos pareigūnus. Jis tvirtina, kad jie nebuvo pradėję vartoti alkoholio iki to laiko, kai M. išvažiavo Raseinius. M. vairavo blaivus. Jis pats taip pat buvo blaivus, dėl to jam policijos pareigūnai perdavė Martyno automobilį, kai jį patį išvežė į PK.

Liudytojas V. T. parodė, kad jis važiavo iš Šiluvos Raseinių link. Važiavo su drauge, kurios pavardės negali nurodyti. Jis važiavo juodos spalvos automobiliu Mercedes. Iš šalutinio kelio iššoko RENAULT automobilis, sudarė avarinę situaciją. Tačiau eismo įvykis neįvyko dėl to, kad jis išvažiavo į kitą kelio pusę ir sustojo. RENAUL automobilis nuvažiavo toliau, nesustojo. Jis įtarė, kad RENAULT automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, dėl to pradėjo persekioti automobilį L. Š. automobilis įsuko į vieškelį ir važiavo dideliu greičiu. Jo automobilis yra brangus , geresnis už RENAULT, tačiau žemas, dėl to jam vieškeliu važiuoti buvo sunkiau. Jis lėkė netgi vieškeliu. Kadangi jis yra iš Tauragės, nežino visų keliukų, negalėjo gerai susiorientuoti, be to labai dulkėjo. Jis kartais automobilį vijosi tiktai pagal matomas dulkes. Už posūkio jis buvo pametęs iš akių RENAULT automobilį. Tačiau po kiek laiko šį automobilį surado stovintį namo kieme. Vairuotojas jau buvo prie tvenkinio, kai jis sodybos kieme pamatė stovintį automobilį. Jis tada iš automobilio paėmė raktelius, iš piniginės paėmė dokumentus tam kad vairuotojas nepabėgtų. Tada paskambino 112 ir pranešė, kad sulaikė neblaivų vairuotoją. Atvykus policijos pareigūnams, jis atidavė dokumentus ir raktelius policijos pareigūnams. Jis kasdien susiduria su panašiomis situacijomis, nes dirba UAB „T.“ vadybininku . Ši firma su tralu išvežioja iš eismo įvykio vietos automobilius. Dėl to jis žino, kaip reikia elgtis su girtais vairuotojais.

Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo, matyti, kad automobilis atiduotas blaiviam R. J. (b. l. 5); iš asmens blaivumo testo matyti, kad M. Ž. 20.46 val. nustatyta 2,18 promilės girtumas (b. l. 7); iš vyriausiojo patrulio G. M. tarnybinio pranešimo (b. l. 12), matyti, kad 112 telefonu buvo gautas V. T. pranešimas, kad girtas vairuotojas sudarė avarinę situaciją ir nuvažiavo prie tvenkinio. Nuvykus į (duomenys neskelbtini), V. T. parodė asmenį, vairavusį automobilį RENAULT , tai buvo M. Ž., kuriam buvo nustatytas 2,18 prom. girtumas ir surašytas protokolas, automobilis perduotas blaiviam draugui R. J. Iš A. Ž. vairuotojo pažymėjimo kopijos matyti, kad jis vairuoja nuo 2008 metų (b. l. 13); Iš vyriausiojo patrulio M. P. tarnybinio pranešimo ( b.l.24) matyti, kad apie 20.30 val. buvo gautas pranešimas, kad pranešėjas konfliktuoja su avarinę situaciją sudariusiu vairuotoju . Pranešėjas mano, kad vairuotojas neblaivus. Nuvykus į įvykio vietą, automobilį RENAULT rado namo kieme. Nustatė vairuotojui girtumą. Kadangi baigėsi jų pamaina, įvykio įforminimą perėmė kiti policijos pareigūnai; iš pažymos apie asmens administracines nuobaudas (b. l. 16), matyti, kad M. Ž. baustas administracine tvarka , tačiau nuobaudos negaliojančios ( paskutinį kartą baustas 2012 lapkričio 16 d. už tai , kad pastatė automobilį aikštelėje, pažeisdamas ženklo Nr. 540 reikalavimus).

LR ATPK 126 str. 4 d. numatytas pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia..

Administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių , bet sąmoningai leido joms kilti ( LR ATPK 10 str.)

M. Ž. kategoriškai neigia nuo pat tyrimo pradžios , kad būtų vairavęs automobilį būdamas neblaivus. Nepaneigta jo versija, kad jis vairavo automobilį blaivus, važiavo į Raseinius ir labai išsigando, kai jį pradėjo persekioti juodos spalvos Mercedes automobilis, kuriame važiavo ne vienas asmuo. Jis grįžo pas draugų, buvo labai išsigandęs, dėl to išgėrė keletą taurelių alkoholio. Tik po to atvyko jį persekiojęs automobilis, buvo iškviesti policijos pareigūnai ir patikrino girtumą. Šiuos M. Ž. parodymus patvirtina liudytojas R. J., iš dalies patvirtina ir liudytojas V. T.. Tai, kad buvo sudaręs avarinę situaciją išsukdamas iš šalutinio kelio, M. Ž. neneigia. Tačiau dėl to eismo įvykis neįvyko ir jam nekilo pareiga nepasišalinti iš eismo įvykio vietos. M. Ž. taip pat neneigia, kad jis buvo vartojęs alkoholio, dėl to jam buvo nustatytas girtumas. Tačiau tai buvo po to, kai jis grįžo prie tvenkinio.

Jokių kitokių įrodymų, įrodančių M. Ž. kaltę apsvaigus vairavus automobilį byloje nėra.

Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N9-990/2006, Nr. N62-954/2012, Nr. N575-2224/2010 ir kt.).

Be to, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismas yra nurodęs, kad įrodymus renka pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, o patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija ir bylos sėkmę lemia parodymų tvirtumas bei jų išsamumas. <...> apylinkės teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas prielaidomis ir tikėtinomis išvadomis (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N 9(62)– 883/2007).

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu principu, kad visos abejonės aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N444-216/2011; 2011 m. vasario 18 d. nutartis Nr. N444-619/2011). Byloje nesant pakankamų ir patikimų duomenų, pagrindžiančių M. Ž. kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymo, administracinė byla jo atžvilgiu turi būti nutraukta, nesant jo veikoje administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties ((duomenys neskelbtini) str.1d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. teismas

nutaria:

nutraukti M. Ž. administracinio teisės pažeidimo bylą už administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 126 str. 4 d.

Nutartis per 20 dienų gali būti skundžiama Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.