Vilniaus apygardos teismo nutartis

2013-10-25 · Civilinė byla Nr. 2S-1731-553/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-10-25
Bylos Nr.
2S-1731-553/2013
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-26524-2013-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Pareiškėjas
Ž. M.
Kategorijos
  • 82.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.20pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1731-553/2013Teisminio proceso Nr. 2-68-3-26524-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 82.1; 122.4; 128.20 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. spalio 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (pareiškėjo) Ž. M. atstovės J. J. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-14 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. S2-33527-596/2013 susipažinus su pareiškėjo Ž. M. atstovės J. J. prašymu leisti atsidalinti nekilnojamąjį turtą.

Teisėja, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Pareiškėjo atstovė kreipėsi į teismą, prašydama leisti pareiškėjui Ž. M. atsidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 3/16 buto su rūsiu, esančių (duomenys neskelbtini), dalį, pareiškėjui gaunant už šią dalį 36 562,50 Lt kompensaciją, o buto bendraturtei J. M. perleidžiant visą pareiškėjui priklausančio buto su rūsiu dalį.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-08-14 nutartimi nutarė atsisakyti priimti pareiškėjo Ž. M. atstovės J. J. prašymą dėl teismo leidimo atidalyti jam priklausančią nekilnojamojo turto dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės išdavimo. Teismas nustatė, kad 2011-06-09 sprendimu neterminuotai apribojus pareiškėjo motinos J. M. valdžią, 2011-11-04 teismo nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. N2-19417-127/2011, J. J. paskirta nuolatine pareiškėjo Ž. M., gim. 2004-03-05, globėja. Pareiškėjo atstovei nustatyta galimybė uzufrukto teise disponuoti pareiškėjo turtu. Pareiškėjo Ž. M. atstovė J. J. kreipėsi į teismą Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka ir prašė leisti pareiškėjui Ž. M. atsidalinti buto su rūsiu dalį, pareiškėjui gaunant kompensaciją pinigais, o bendraturtei J. M. perleidžiant visą buto dalį. Iš prašymo turinio matyti, kad pareiškėjas siekia ne gauti teismo leidimą sandorio, susijusio su nekilnojamojo daikto perleidimu ar daiktinių teisių į jį suvaržymu, atlikimui, o išspręsti ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės. Ginčai dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nagrinėjami ieškinine tvarka. Teismas prašymą atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną CPK XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. Pareiškėjo atstovei išaiškinta, jog kreipiantis į teismą su ieškiniu dėl Ž. M., kuris yra nepilnametis, priklausančio turto atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, turi būti pateikti įrodymai, jog dėl daikto, kurį prašoma atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės, padalijimo su kitu bendraturčiu dėl atidalijimo būdo yra nesutarimai, o nagrinėjant tokio pobūdžio bylą yra privalomas globos (rūpybos) institucijos dalyvavimas.

Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu apelianto (pareiškėjo) Ž. M. atstovė globėja J. J. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-14 nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – leisti pareiškėjui Ž. M. atsidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančią 3/16 buto su rūsiu, esančių (duomenys neskelbtini), dalį, pareiškėjui gaunant už šią dalį 36 562,50 Lt kompensaciją pagal pareiškėjo prašyme nurodytas sąlygas, o bendraturtei J. M. atitenkant visai buto daliai. Nurodo, kad teismas netinkamai įvertino apelianto prašymą. Neaišku, kodėl teismas nusprendė, kad tarp šalių yra kilęs ginčas dėl bendro turto atidalijimo. Prašyme aiškiai nurodyta, kad turtas ketinamas atidalinti sumokant kompensaciją šalims dėl to sutarus, t. y. nesant ginčo ir, atitinkamai, nesant pagrindo reikšti ieškinį teisme dėl turto atidalijimo būdo. Sutarties dėl buto atidalijimo sudarymui pagal prašyme išdėstytas esmines sąlygas, pareiškėjo atstovei yra privaloma turėti išankstinį teismo leidimą (Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.244 straipsnio 3 dalis). Į teismą buvo kreiptasi būtent dėl CK 3.244 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos pareigos gauti išankstinį teismo leidimą sutarties dėl buto atidalijimo sudarymui, o ne dėl neegzistuojančio ginčo išsprendimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalys, 338 straipsnis) nėra nustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

Susipažinęs su bylos medžiaga, apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apeliantas į pirmosios instancijos teismą CPK XXXIX nustatyta supaprastinta proceso tvarka (nesumokant žyminio mokesčio) kreipėsi su prašymu leisti atsidalinti nekilnojamąjį turtą. Tokį prašymą apelianto vardu pateikė jo globėja kaip įgaliotas asmuo (CK 3.240 straipsnis). Prašyme aiškiai nurodyta, kad pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl leidimo atsidalinti buto dalį pareiškėjui gaunant kompensaciją pinigais, o bendraturtei J. M. perleidžiant visą buto dalį (b. l. 1). Nors pats prašymas yra suformuluotas „leisti atsidalinti buto dalį“, o ne „išduoti leidimą sudaryti susitarimą dėl buto dalies atsidalijimo“, tačiau anksčiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad apeliantas visgi prašė teismo leidimo, o ne siekė supaprastinta proceso tvarka nesumokant žyminio mokesčio išspręsti ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės (CK 4.80 straipsnis). Jeigu pirmosios instancijos teismui kilo neaiškumų dėl tikrųjų pareiškėjo ketinimų pateikiant tokį prašymą, šie neaiškumai galėjo ir turėjo būti pašalinti prašymo priėmimo stadijoje per trūkumų šalinimo institutą, o ne atsisakant priimti prašymą kaip nenagrinėtiną teisme supaprastinto proceso tvarka (CPK 115 straipsnis, 443 straipsnio 1 dalis, 581, 582 straipsniai).

Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė procesines teisės normas, reglamentuojančias bylų dėl teismo leidimų išdavimo nagrinėjimo tvarką, kas sudaro pagrindą skundžiamą teismo nutartį panaikinti ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Vadovaujantis CPK 580 straipsniu, prašymo dėl teismo leidimo išdavimo priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, nes tik apylinkės teismas sprendžia klausimą dėl teismo leidimo išdavimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

nutarė:

Pareiškėjo Ž. M. atstovės J. J. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-08-14 nutartį panaikinti ir pareiškėjo Ž. M. atstovės J. J. prašymo leisti atsidalinti nekilnojamąjį turtą priėmimo klausimą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

Teisėja Aldona Tilindienė