Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmų teisėjas Rinaldas Adamonis, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro (Ukmergė) pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo surinkta medžiaga, kurioje:

A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Ukmergės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal patentą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis A. Š. mušdamas ir kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo mažamečius, o būtent:

jis, 2019 m. kovo 25 d., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su savo mažamečiais nukentėjusiais: sūnumi L. Š. ir dukra S. Š. metu, tyčia suėmė L. Š. už kaklo ir jį tokiu būdu pastūmė dėl ko L. Š. galva atsitrenkė į lovos kraštą, tokiu būdu nukentėjusiajam L. Š. sukėlė fizinį skausmą bei padarė 7 cm ilgio nubrozdinimą kaktoje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, po ko sugriebė S. Š. už kairės rankos ir delnu vieną kartą sudavė jai į veidą, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai S. Š. sukėlė fizinį skausmą bei padarė 1,5 cm dydžio kraujosruvą kairiojo dilbio viršutiniame trečdalyje, t.y. nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaip matyti iš kaltinamojo A. Š. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, jis su J. B. gyvena kartu jau penkiolika metų, jie turi bendrus tris vaikus: L., kuriam 12 metų, S., kuriai 10 metų ir M., kuriam 4 metai. Jis su J. nesusituokę, tačiau gyvena pilnavertį šeimyninį gyvenimą, veda bendrą ūkį. Jie visa šeima gyvena jam priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini). L. su S. labai neklauso nei motinos, nei jo, su jais sunku susitvarkyti. Jie abu nuolatos pykstasi ir mušasi. 2019 m. kovo 25 dieną, vakaro metu, tikslaus laiko neatsimena, gal apie 20 val. 00 min., jis buvo grįžęs iš darbo, nusiprausė ir atsigulė į lovą. Tuo metu L. su S. nebuvo paruošę pamokų. Jie visada pamokas ruošia paskutinę minutę prieš miegą ir tada nuolatos pykstasi, kad neranda kokio tušinuko ar sąsiuvinio, vienas su kitu pykstasi, mušasi. Taip jie susipešė ir minėtą vakarą. Jis buvo blaivus. Jam būnant lovoje kitame kambaryje, išgirdo S. verksmą, ir iš karto pakilo ir nuėjo pas vaikus į kambarį, kuriame buvo L. ir S. M. liko tame pačiame kambaryje, kuriame jis gulėjo lovoje. Jis negali pasakyti, kur tuo metu buvo jo sugyventinė J., gal tualete, gal lauke. Nuėjęs vienas į vaikų kambarį, jis pamatė kaip L. su S. pešasi, jie vienas su kitu mušėsi, todėl jis pradėjo šaukti, griežtai sakydamas: ,,raminkitės". Tuomet atsistojo prie vaikų ir vieną nuo kito bandė atskirti. Jis atsimena, kad viena ranka suėmė L. už kaklo ar už sprando ir jį pastūmė nuo sesers į jo lovos pusę. Jis nepamatė, kad L. būtų kur atsitrenkęs, tiesiog to nepastebėjo, kadangi tuo metu suėmė S. už rankos, kurios – nepamena, ir ją taip stumtelėjo į jos lovos pusę, dėl ko ji neišlaikė pusiausvyros ir atsisėdo ant lovos. Jis tikrai S. nesudavė nei delnu nei kuo nors kitu į veidą. Ji tai išsigalvoja, galbūt mokyklos darbuotojos ar socialinės ją taip primokė sakyti, kad jam pakenktų. Tada jis iš karto išėjo iš jų kambario. Jam einant iš kambario, išgirdo kaip L. verkia, tada grįžo atgal ir paklausė, kas nutiko ir L. pasakė: ,,tete, užgavai mane". Jis pamatė, kad L. kakta yra pamėlusi. L. jam pasakė, kad kai jis jį pastūmė, jis atsitrenkė į lovą, dėl ko užsigavo kaktą. Jis tada vaiko atsiprašė, pats nubėgo ir paėmė rankšluostį ir su ledais dėjo L. ant kaktos. S. jam nieko nesakė. Ji jam irgi neminėjo, kad būtų ją užgavęs. Jis tikrai M. netampė ir tikrai jo negąsdino, kad jis prišlapintų į kelnytes. Jis M. tikrai negąsdino, nebent jis atbėgo ir pamatė, kaip jis skyrė S. su L. ir dėl to išsigando. Atsimena, kad J. lyg tai atėjo į vaikų kambarį, kai jis jau buvo uždėjęs ledo ant L. kaktos. Gal ji jam padėjo uždėti ledą, neatsimena, bet ji atėjo į kambarį po viso konflikto. Tą patį vakarą jis susitaikė su L. ir S., vaikai ant jo nepyko, nejautė, kad vaikai jo bijotų. J. jam jokių pretenzijų neišsakė. Kovo 26 dieną jis su J. nutarė L. neleisti į mokyklą, kadangi ant jo kaktos buvo guziukas, norėjo, kad kiti nekalbėtų, kas nutiko L. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi. Gali būti, kad jis iš susijaudinimo, susinervinimo ir sudavė savo dukrai S. į veidą ir šito fakto neatsimena, dalyvavo dukros apklausoje, girdėjo ką ji sako, mano, kad taip ir galėjo būti. Jis tikrai labai apgailestauja dėl tokio savo elgesio, daugiau toks faktas nepasikartos, jis savo vaikų atsiprašė, jie susitaikė, vaikai jam atleido (b.l. 94-95, 100).

Nežiūrint į tai, kad kaltinamasis A. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje, be jo duotų parodymų kaltinimas yra grindžiamas nukentėjusiųjų L. Š. ir S. Š. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 45-47, 48-50), liudytojos J. B. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 23-24), Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešimu (b.l. 15), apžiūros protokolais (b.l. 26-29, 30-33) ir visa kita byloje esančia medžiaga.

Kaip matyti iš nukentėjusiojo L. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjai, pirmadienį jis pykosi su sese, kas miegos ant minkštesnės lovos, kambaryje yra foteliukas ir lova. Tuo metu buvo apie 19-20 val. Ant lovos dažniausiai miega jis. Atėjo mama ir sakė miegoti savo vietose, kaip priklauso. Mama išėjo, tada atėjo tėtis ir pradėjo rėkti, nelabai pamena, ką sakė. Paėmė jį už rankos ir nuvedė į lovą, tėtis trenkė jo galvą į lovos kampą, jis pradėjo verkti ir dar tėtis trenkė S. M. nusivedė į lovytę miegoti. Jis verkė, mama atėjo ir dėjo šaltą skudurėlį ir ledą, uogų šaldytų, ant kaktos. Tą dieną namuose svečių nebuvo. Tėtis buvo piktas ir pavargęs. Tėtis priėjo prie jo ir dešine ranka nuvertė ant lovos, paėmęs už rankos. Jis kakta atsitrenkė į fotelio kampą. Tėtis kažką sakė, bet nepamena. Sesers nematė, nes tuo metu jis buvo užsidengęs akis. Prieš tai sesuo buvo 3-4 žingsnius nuo jo. Ant jo kaktos buvo guzas. Kitą rytą nėjo į mokyklą, o kai nuėjo dar kitą dieną, pamatė auklėtoja, pasakė socialinei darbuotojai, atvažiavo toks vyras. Jis po sumušimo verkė, nelabai skaudėjo ir galėjo ištverti, sesė paverkė truputį, gal 3-5 min. Jis nematė, kaip trenkė sesei, pati sesuo jam tai papasakojo. Tėtis rėkia ant jų, kai būna girtas, kimba prie paprastų dalykų, paima mėnesiui telefoną, trenkia per subinę su diržu, nepamena už ką. Prieš du metus yra trenkęs su diržu, yra sudavęs per pakaušį prieš pusantrų metų. Kartą nenuėjo į mokyklą ir tėtis supykęs trenkė per koją ar ranką su diržu du kartus. Tai galėjo būti prieš metus. Viskas vyko tame pačiame kambaryje. Jis sėdėjo ant to paties fotelio, o sesė sėdėjo ant lovos. Norėtų, kad tėtis sugrįžtų, jei negertų. Norisi, kad tėtis negertų, kai negeria, būna labai geras (b.l. 45-47).

Kaip matyti iš nukentėjusiosios S. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui, pirmadienį, apie 19 val., namuose jos ir L. kambaryje pykosi su L., nes ji norėjo miegoti L. lovoje, nes ji minkštesnė. L. nesutiko, kad ji miegotų jo lovoje. Tėtis išgirdo, kaip ji barasi su L. Atėjo tėtis ir supyko, pastūmė brolį M. ir nuėjo prie lovos kampo. Tėtis buvo supykęs ir pavargęs, pasiėmė L. ir trenkė į foteliuko kampą, atėjo prie jos ir du kartus su delnu sudavė jai. Nebuvo labai skaudu. L. pradėjo verkti, ištino guzas ir buvo mėlynė, ji neverkė. B. M. buvo prie spintos, tėtis jį nusivedė, kai jai trenkė, jį pasiėmė ar už ausies, ar už rankos. M. prišlapino kelnes iš baimės, nes jam tik 4 metai. Mama atėjusi pamatė L. guzą, dėjo šalto vandens prie kaktos, jai nieko nebuvo, tik mėlynė, o gal pati susitrenkė. Mama nustatė žadintuvą, pažiūrėti kaip L. L. skaudėjo galvą, buvo mėlynė. Ji dažnai su L. pykstasi. Tėtis L. pastūmė dešine ranka link fotelio, gal norėjo patraukti L., gal netyčia, jis sakė baigti, nes atsibodo, kad pykstasi ir neklauso mamos ir tai erzina mamą. Kai stūmė brolį, tėtis nieko nesakė, o kai jai sudavė, sakė baigti pyktis. Taip pasakė ir nuėjo į kitą kambarį, paėmė M. už rankos, jis buvo prie kompiuterio ir išsivedė. M. apsišlapino iš baimės. M. nieko nesakė. Tėtis buvo piktas. Tėtis buvo išgėręs tą dieną, prisimena ir sprendžia iš akių ir veido. Neprisimena ar buvo svečių. Prisimena, kad gėrė vieną butelį alaus prieš tai ar „auksinis", ar „Utenos". Jai skaudėjo, kai tėtis sudavė per veidą, buvo suėmęs už rankos. Kai ji su broliu ginčijosi, jokių veiksmų nebuvo, jie nesimušė, tik barėsi. Kai įėjo tėtis į kambarį, atstumas tarp jų buvo pora žingsnių. Brolis buvo prie veidrodžio, tėtis buvo prie L. ir trenkė jį į fotelio kampą. Brolis pradėjo verkti, ji neverkė, tik truputėlį bėgo ašaros. Tėtis priekaištavo, kad neklauso mamos. Tėčio po to nebuvo sutikusi, nežino, kur jis yra, matė pirmadienį vakare namuose. Kai nuėjo į mokyklą, socialinė darbuotoja pamatė L., atėjo į klasę, pasikvietė ir ją, ir paklausė ar mušė tėtis. Po įvykio L. skaudėjo galvą, buvo ištinusi kakta ir ją skaudėjo, negalėjo suraukti kaktos. Kartą su L. nenuėjo į mokyklą, tėtis grįžo po darbo vakare apie 17 val., pamatė ją ir paėmęs laidą mušė ją su L., nes nenuėjo į mokyklą prieš atostogas. Mušė su laidu, sakė baigti. L. buvo su džemperiu, žaidė su telefonu po antklode, tėtis jį mušė. Ji buvo su marškinėlius, jis jai sudavė gal 5 kartus, ji sakė, kad klausys mamos. Tada buvo 2018 m. sausio mėnesis, ji buvo trečiokė. L. buvo savo kambaryje, ji buvo virtuvėje, darėsi sumuštinius, atėjo tėtis su laidu ir mušė. Išgėręs nebuvo. Tai buvo prieš atostogas gal sausio mėnesis, o gal gegužės mėnesis, neprisimena kada, tik kad prieš atostogas. Jai liko randas kairėje pusėje. Daugiau nebebuvo jokių mušimų. Mama su tėčiu sutaria, ji nori kad tėtis grįžtų (b.l. 48-50).

Kaip matyti iš liudytojos J. B. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, ji su A. Š. gyvena kartu apie 14 metų. Turi tris vaikus – L. 12 metų amžiaus, S. 10 metų amžiaus ir M. 4 metų amžiaus. Gyvena dviejų kambarių name. Namas priklauso A. 2019 m. kovo 25 d. vakare A. su savo draugu namuose išgėrė apie 3-4 litrus alaus. Išėjus tam jo draugui, namuose liko jų šeima. Ji išėjo į lauką pašerti šuns, parūkyti. Ji tą vakarą alkoholio nevartojo. Parūkius apie 20 val. 30 min. įėjo į namus ir išgirdo vaikų kambaryje L. verksmą. Ar A. ten ką rėkavo, ar ne ji negali pasakyti, nes viskas įvyko labai greitai. Įėjusi į vaikų kambarį pamatė, kad L. sukniubęs prie lovos, M. buvo įsispraudęs į kampą prie spintos, matėsi, kad išsigandęs. S. irgi buvo tame pačiame kambaryje bet nežino ar sėdėjo, ar stovėjo. L. verkė. Kai ji įėjo į tą vaikų kambarį A. pastvėrė M. už kairės rankos ir ištraukė jį iš to kampo, rėkdamas: „mauk gult" ar kažkaip panašiai. Ji pasakė: „ką čia darai?". Jis atsakė: „padarysiu savo tvarką jei tu nesusitvarkai". Tada jis atsisukęs į S. kažkaip stipriai stvėrė už rankos kažkurios ir stumdamas pasakė: „eik gult". Po to pasiėmęs M. už rankos išsivedė į kitą kambarį. Ji tada pradėjo apžiūrinėti L. Ant L. kaktos matėsi gumbas. Ji pradėjo šaldyti jam kaktą. L. verkdamas pasakė, kad tėvas jį trenkė į lovą. Kovo 26 d. ji L. net neleido į mokyklą, nes L. sakė, kad jam skauda galvą, kad negali pasilenkti. Kovo 27 d. ji L. norėjo vesti pas gydytojus, bet A. pasakė, kad nevestų L. A. klausė ką ji pasakys gydytojams dėl guzo kaktoje. Tai nebe pirmas kartas kai A. smurtauja prieš vaikus ir prieš ją, bet ji niekada į policiją nesikreipė. Vaikai A. bijo, nes jis ir žodžiais vis daro spaudimą vaikams, pavyzdžiui S. išvadina žiurke ir pan. Pas S. ant kairės rankos dilbio dėl A. sugriebimo atsirado kraujosruva. Sakė kad jai skaudėjo. Taip pat S. tą vakarą kai viskas įvyko jai pasakė, kad tėvas jai delnu sudavė smūgį į veidą. Bet ji to smūgio nematė. M., kai A. jį tempė iš kampo, apsišlapino (b.l. 23-24).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2019 m. kovo 27 d. pranešimo, 2019 m. kovo 27 d. Ukmergės Šilo pagrindinės mokyklos direktorius el. paštu informavo, kad į mokyklą su galimai smurto žymėmis atėjo L. Š.. Dėl ko Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai sureagavo į pranešimą ir pakalbėjo su L. Š. ir jo seserimi S. Š., kurie nurodė, kad prieš juos namuose smurtavo tėvas (b.l. 15).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio apžiūros protokolo, specialistas R. L., susipažinęs su 2019 m. kovo 27 d. gydytojo įrašu apie S. Š. pžiūrą, davė išvadą, kad S. Š. padaryta 1.5 cm dydžio melsvai žalsva kraujosruva kairiojo dilbio viršutiniame trečdalyje, paveikus kietu buku daiktu, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 26-29).

Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio apžiūros protokolo, specialistas R. L., susipažinęs su 2019 m. kovo 27 d. gydytojo įrašu apie L. Š. apžiūrą, davė išvadą, kad L. Š. padaryta 7 cm ilgio nubrozdinimas kaktoje, paveikus kietu buku daiktu ar atsitrenkus į tokį, galimai aptariamojo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 30-33).

Kadangi nukentėjusiesiems S. Š., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir L. Š., gimusiam (duomenys neskelbtini), nėra suėjęs 14 metų amžius, t.y. nusikalstamos veikos padarymo metu jie buvo mažamečiai asmenys, todėl, įvertinus ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, laikytina, kad kaltinamasis A. Š., dėl asmeninių paskatų kilusio konflikto metu panaudodamas fizinį smurtą prieš mažamečius vaikus, sukėlė jiems fizinį skausmą bei nežymiai sužalojo ir savo nusikalstamais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Kaltinamojo A. Š. nusikalstama veika turtinė žala nepadaryta, baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo.

Kaltinamasis A. Š. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutikdamas su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu bei dėl sunkios turtinės padėties prašydamas leisti baudą sumokėti per 1 m. 6 mėn. laikotarpį (b.l. 130-132).

Sankcijoje už kaltinamajam A. Š. inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 3 dalyje, padarymą bauda, kaip bausmės rūšis, yra numatyta kaip alternatyvinė, todėl teismas, priimdamas sprendimą pagal Lietuvos Respublikos BPK XXXI skyriuje reglamentuotą bylų nagrinėjimo supaprastinta tvarka procesą, vadovaujasi bendrais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje.

Svarstant kaltinamojo A. Š. baudžiamosios atsakomybės klausimą, atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis anksčiau buvo teistas, teistumas išnykęs. Administracine tvarka baustas penkis kartus. Kaltinamasis visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi, kas lengvina jo atsakomybę. Sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis yra dirbantis. Nusikalstamais veiksmais turinė žala nepadaryta. Tokiu būdu, atsižvelgiant tiek į padarytos veikos aplinkybes ir jos sukeltas pasekmes, tiek ir į paties kaltinamojo A. Š. asmenybę, laikytina, kad, BK 41 straipsnyje numatytiems bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam A. Š. už padarytą nusikalstamą veiką yra tikslinga skirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį – baudą, paliekant prokuroro siūlomos skirti šios bausmės rūšies dydį (BK 47 straipsnis).

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. Š. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaičiuotinas laikotarpis nuo 2019 m. kovo 27 d., 16 val. 40 min. iki 2019 m. kovo 29 d., 13 val. 49 min., t.y. dvi kardomojo kalinimo (suėmimo) dienas, kada kaltinamasis A. Š. laikinai buvo sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šias kardomojo kalinimo (suėmimo) dienas prilyginant 4 MGL (200 Eur) dydžio baudai.

Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 67, 68, 72, 72¹ ir 72² straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, tarp kurių yra numatytas ir dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 42 str. 6 d.). Atsižvelgiant į kaltinamojo A. Š. asmenybę, jo užimtumą ir padarytos veikos pobūdį, kaltinamajam, kaip smurtavusiam asmeniui, yra paskirtina aukščiau minėta įstatymo numatyta baudžiamojo poveikio priemonė (BK 67 str. 2 d. 8-9 p.p.).

Remiantis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 421-422 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 3 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3.750,00 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų)) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu A. Š. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 50 MGL (2.500,00 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų)) dydžio baudą.

BK 66 straipsnio pagrindu į bausmės laiką įskaičiuoti laikotarpį nuo 2019 m. kovo 27 d., 16 val. 40 min. iki 2019 m. kovo 29 d., 13 val. 49 min., t.y. dvi kardomojo kalinimo (suėmimo) dienas, kada kaltinamasis A. Š. laikinai buvo sulaikytas kaip asmuo, įtariamas padaręs nusikaltimą, šias kardomojo kalinimo (suėmimo) dienas prilyginant 4 MGL (200 Eur) dydžio baudai.

Kaltinamajam A. Š. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie jo arčiau nei nustatytu atstumu baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Lietuvos Respublikos BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 3 dalies, 72² straipsnio pagrindu, kaltinamajam A. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą probacijos tarnybos organizuojamose smurtinį elgesį keičiančiose programose, per 10 (dešimt) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos išklausant visą šių programų kursą.

Kaltinamajam A. Š. išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta per 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laikotarpį po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.

Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos BPK nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.