- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2007-07-27
- Bylos Nr.
- I-1578-583/2007
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Remigijus Arminas, Irena Stulpinienė
- Pareiškėjas
- A.P.
- Atsakovas
- Plungės rajono savivaldybės administracijos
- Trečiasis asmuo
- L.P., savivaldybės įmonės (duomenys neskelbtini)
- Advokatai
- Kazimieras Motieka, Vidas Peikštenis
- Kategorijos
- 13.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Remigijaus Armino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Irenos Stulpinienės, Aušrelės Mažrimienės, sekretoriaujant Jurgitai Jonikaitei, dalyvaujant pareiškėjui A.P., pareiškėjo gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) atstovei R. G., pareiškėjų atstovui advokatui Kazimierui Motiekai, atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovui Stasiui Žilinskui, trečiojo suinteresuotojo asmens L.P. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) savininkui L.P., jo atstovui advokatui Vidui Peikšteniui, trečiojo suinteresuotojo asmens savivaldybės įmonės (duomenys neskelbtini) atstovei Z. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) ir A. P. skundą atsakovui Plungės rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiesiems asmenims L.P. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini), savivaldybės įmonei (duomenys neskelbtini) dėl Plungės rajono savivaldybės administracijos išduoto L.P. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) 2006-12-28 statybos leidimo Nr. 211/NS panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjai kreipėsi skundu į teismą, ir nurodė, kad tretysis suinteresuotas asmuo L.P. individuali įmonė (duomenys neskelbtini) (toliau - IĮ „Kompiuterinis langas") neturėdamas namų bendrasavininkių sutikimo ir teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindais išduoto statybai leidimo, jų namuose pradėjo statyti naujas orines ryšių linijas, kloti vamzdžius rūsiuose, vedžioti kabelius laiptinėse ir atlikti kitus darbus. Po kreipimosi į kompetentingas institucijas paaiškėjo, kad IĮ (duomenys neskelbtini) minėtus darbus vykdo be tokiai statybai reikalingo statybos leidimo. Pareiškėjai 2007 m. sausio 12 d. sužinojo, kad 206 m. gruodžio 28 d. Plungės rajono savivaldybės administracija (toliau Atsakovas) išdavė IĮ (duomenys neskelbtini) statybos leidimą Nr. 211/NS.
Pareiškėjai teigia, kad statybos leidimas Nr.211/NS išduotas nepagrįstai, nes jo išdavimas grubiai pažeidžia pareiškėjų, kaip butų ir bendrojo naudojimo patalpų bendrasavininkių teises ir teisėtus interesus, kadangi Aplinkos ministerijos sekretoriaus 2006 m. spalio 11 rašte Nr.(13-4)-D8-8280 „Dėl orinio ryšių linijų tarp statinių tiesimo" išaiškinta ir nurodyta, jog norint statyti oro ryšio linijas reikia parengti tokio statinio projektą ir gauti statybos leidimą Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo, statybos techninių reglamentų STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas", STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas" ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas" nustatyta tvarka. Statybos įstatymo 23 straipsnio 6 dalies 2 punktas nustato, kad gautų statybos leidimą, statytojas turi pateikti savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar kitam savivaldybės administracijos tarnautojui) statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai (20 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Taip pat nurodo, kad Statybos techninio reglamento 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas" IV skyriuje nurodyta privalomųjų projektų dokumentų sudėtis, kurių tarpe yra ir dokumentas dėl statinio bendraturčių sutikimo, kai rekonstruojamas statinys ar jo dalis priklauso jiems bendrosios nuosavybės teise (IV skyrius 8.3 punktas). Be to, Statybos techninio reglamento 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas" IV skyriuje nurodytos projektavimo sąlygų sąvado išdavimo įstatyminės nuostatos. Pagal šias nuostatas, statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) pateikia savivaldybės merui (jo įgaliotam savivaldybės administratoriui ar kitam savivaldybės administracijos tarnautojui) statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai (10.3 punktas). Šio akto VII skyriaus 44 punktas nustato reikalavimus, pagal kuriuos daugiabučio gyvenamojo namo bendro naudojimo objekto rekonstravimo projektavimo sąlygose turi būti išvardyti ne tiktai pagrindiniai rekonstravimo darbai, bet taip pat nurodytas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo ar balsavimo raštu protokolo, kuriuo pritarta šiems darbams, data ir numeris.
Pareiškėjai mano, kad atsakovas išdavė leidimą statybai neturėdamas Plungės miesto GNEB (duomenys neskelbtini) eksploatuojamo (duomenys neskelbtini)namo Plungės mieste ir (duomenys neskelbtini) namo, Plungės mieste, gyventojų bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimo jų namuose vykdyti kabelinės ryšių sistemos tinklų statybą. Skundžiamas statybos leidimas išduotas nesilaikant Elektroninių ryšių infrastruktūros įrengimo ir naudojimo taisyklių reikalavimų (žiūr. VŽ 2005 76-2786). Atsakovas neturėjo teisinio pagrindo išduoti leidimo statybai, nes daugiabučių namų (duomenys neskelbtini), Plungės mieste bendrųjų patalpų bendrasavininkiai tokiai statybai savo sutikimo nedavė. Todėl statybos leidimo išdavimas be patalpų savininkų sutikimo grubiai pažeidžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.85 straipsnio nuostatas.
Pareiškėjai šiais ir kitais skunde dėstomais pagrindais prašo teismą:
- panaikinti L.P. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) išduotą Plungės rajono savivaldybės administracijos 2006 m. gruodžio 28 d. statybos leidimą Nr. 211/NS;
- priteisti iš atsakovo žyminio mokesčio ir atstovavimo išlaidas.
Pareiškėjai ir jų atstovas advokatas Kazimieras Motieka skundą, remiantis jame išdėstytais motyvais, prašo patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo – Plungės rajono savivaldybės administracijos atstovas Stasys Žilinskas prašo pareiškėjų skundą, kaip nepagrįstą, atmesti. Nurodo, kad 2006 m. gruodžio 28 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos išduotas statybos leidimas Nr. 211/NS yra teisėtas, nes remiasi teisės normose nurodytais dokumentais. Tvirtina, kad: IĮ (duomenys neskelbtini) įsigijo jau egzistuojantį ryšių tinklą iš UAB (duomenys neskelbtini), pastarasis jį įrengė prieš keletą metų ir niekas dėl to neprotestavo. IĮ (duomenys neskelbtini) 2006 m. spalio 24 d. kreipėsi į Plungės rajono savivaldybės administraciją su prašymu projektavimo sąlygoms gauti, o 2006 m. gruodžio 6 d. protokolu Nr. 295 Nuolatinė statybos komisija (toliau – NSK) pritarė IĮ (duomenys neskelbtini) šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo atnaujinimui Plungės mieste. Kito konkurencingo ryšių duomenų perdavimo tinklo infrastruktūros atnaujinimas pasitarnautų visiems gyventojams, nes jie gautų kokybiškesnes bei pigesnes duomenų perdavimo paslaugas nei turi iki šiol. Plungės rajono savivaldybės administracija 2006 m. gruodžio 28 d. išduodama statybos leidimą Nr. 211/NS pasitarnavo laisvos konkurencijos principo įgyvendinimui. Todėl mano, kad 2006 m. gruodžio 28 d. statybos leidimo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo.
Trečiojo suinteresuoto asmens – L.P. individualios įmonės (duomenys neskelbtini) atstovai L. P. ir advokatas Vidas Peikštenis prašo pareiškėjų skundą, kaip nepagrįstą, atmesti. Nurodo, kad negalima panaikinti viso statybos leidimo, nes leidimas išduotas visam miesto tinklų atnaujinimui. Be to, bendrijos pirmininkė teismo posėdžio metu pripažino, kad yra gautas bendrijos narių sutikimas dėl tinklo diegimo ir pasirašyta sutartis, o dėl (duomenys neskelbtini) namo tinklų diegimo pretenzijas reiškia tik pareiškėjas A.P., nors kiti namo gyventojai tokių pretenzijų nereiškia. Byloje pareikštos pretenzijos yra grindžiamos ne teisiniais argumentais o konkurencine kova komunikacijų srityje, nes A.P. yra įmonės, teikiančios analogiškas paslaugas, direktorius.
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens – savivaldybės įmonės (duomenys neskelbtini)atstovė Z. G. prašo pareiškėjų skundą atmesti kaip nepagrįstą, nes sutikimai yra gauti nustatyta tvarka, gyventojai pasisakė už tinklų plėtrą, o įmonė nesikišo į tuos procesus, kaip buvo renkamai sutikimai ir reiškiama gyventojų valia.
Dėl trečiųjų suinteresuotųjų asmenų įtraukimo į procesą.
Trečiojo suinteresuotojo asmens atstovas advokatas Vidas Peikštenis teismui pateikė 2007 06 22 dienraštį „Plungės žinios“, ir nurodė, kad skelbimų skiltyje yra išspausdintas skelbimas apie liepos 04 d. šaukiamą Plungės miesto (duomenys neskelbtini) namo patalpų savininkų bendrijos steigiamąjį susirinkimą. Todėl prašo teismą atidėti bylos nagrinėjimą ir į bylos nagrinėjimą trečiuoju suinteresuotuoju asmeniu įtraukti bendriją. Pateikti duomenų, kad bendrija jau įregistruota ir išduotas registracijos pažymėjimas negali, nurodo, kad teismas turi būti aktyvus, o neįtraukęs į bylos nagrinėjimą bendrijos pažeis gyventojų teises.
Motyvuojamoji dalis
ABTĮ 48 straipsnio 2 dalis numato, kad administracinės bylos proceso šalys yra: pareiškėjas (skundą, prašymą padavęs subjektas; teismas, priėmęs nutartį); atsakovas (institucija, įstaiga, tarnyba, tarnautojas, kurių aktai ar veiksmai skundžiami); tretieji suinteresuoti asmenys (t. y. tie, kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos). Iš to seka, kad trečiaisiais suinteresuotais asmenimis į bylos nagrinėjimą įtraukiami tik tie asmenys kurių teisėms ar pareigoms bylos išsprendimas gali turėti įtakos. Šiuo atveju į bylos nagrinėjimą, būtent atstovauti (duomenys neskelbtini) namo patalpų savininkų interesus yra įtraukta savivaldybės įmonė (duomenys neskelbtini), kuri teikia šiam namui administravimo paslaugas, nes būtent iki šiol nėra įsteigta savininkų bendrija. Šios įmonės atstovė Z.G. teismo posėdžio metu nurodė, kad iki teismo posėdžio pradžios nėra gauta jokių prašymų išbraukti šio namo iš administruojamų pastatų sąrašo, nėra pateiktas ir bendrijos registracijos pažymėjimas, todėl pastatą iki šiol administruoja SĮ (duomenys neskelbtini) (b.l.184). Šias aplinkybes patvirtina ir 2006 m. spalio 30 d. sutartis (b.l.161) ir priedas prie sutarties (b.l.162-163), kuria nurodomi šios įmonės administruojami namai. Be to statybos leidime nėra nurodomas statybos objektas, jis neidentifikuotas, nenurodyta kur bus atliekami statybos darbai (b.l. 105), todėl nėra pagrindo plėsti trečiųjų asmenų rato. Pagal statybos leidimo objekto apibrėžimą, statybos darbai gali būti atliekami bet kuriame Plungės miesto objekte.
Iš šių aplinkybių viseto seka, kad pagrindų įtraukti į procesą trečiuoju asmeniu nurodomą bendriją nėra teisinio pagrindo, juolab, kad nėra jokių duomenų, kad ši bendrija įregistruota kaip juridinis asmuo.
Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami panaikinti Plungės rajono savivaldybės administracijos 2006 m. gruodžio 28 d. išduotą statybos leidimą Nr. 211/NS, t.y. ginčas kyla bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektams įgyvendinant savo teises. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad IĮ (duomenys neskelbtini) Plungės rajono savivaldybės administracija 2006 m. gruodžio 1 d. išdavė projektavimo sąlygų sąvadą (toliau – Sąvadas) (b.l. 97). Plungės rajono savivaldybės nuolatinė statybos komisija 2006 m. gruodžio 6 d. patvirtino, kad statinio projektas atitinka statinio projektavimo sąlygų sąvadą (b.l. 106) ir Plungės rajono savivaldybės administracija 2006 m. gruodžio 28 d. išdavė statybos leidimą Nr. 211/NS (b.l. 105). Analizuojant išduotą projektavimo sąlygų sąvadą, nustatyta, kad Sąvade statybos rūšis įvardinta „rekonstrukcija-nauja statyba“, tačiau tai neatitinka Statybos įstatymo 2 straipsnio 2 dalies, 17 dalies ir 18 dalies apibrėžimų, t.y. įstatymas nenumato tokios statybų rūšies. Iš Sąvado ir kitų byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad vykdoma statyba atitiko Statybos įstatymo 2 straipsnio 18 dalies apibrėžimą, t.y. rekonstrukcija. Pažymėtina, kad atsakovas atsiliepimu pripažįsta, jog NSK pritarė IĮ (duomenys neskelbtini) šviesolaidinio duomenų perdavimo tinklo atnaujinimui, o ne naujai statybai.
Byloje surinktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad pareiškėjas A. P. nuosavybės teise valdo patalpas, esančias(duomenys neskelbtini) Plungės mieste, daugiabučiame name. Pareiškėjas GNEB (duomenys neskelbtini) yra ne pelno organizacija, įgyvendinanti (duomenys neskelbtini), Plungės m. namo patalpų savininkų bendrąsias teises, pareigas ir interesus, susijusius su namo bendrojo naudojimo objektų ir įstatymų nustatyta tvarka namui priskirto žemės sklypo valdymu, naudojimu, priežiūra ir tvarkymu (Daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CK 4.82 straipsnio 1 dalies normos pagrindu tai reiškia, kad pareiškėjui A. P. ir pareiškėjo GSEB (duomenys neskelbtini) nariams bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitų patalpų savininkais priklauso pastatų (daugiabučių namų) bendrojo naudojimo patalpos, pagrindinės konstrukcijos ir įranga.
CK 4.85 straipsnio 1 dalyje nustatyta butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo taisyklė: sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatuose ar jungtinės veiklos sutartyje nenumatyta kitaip. Ginčijamas atsakovo leidimas išduotas daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpų rekonstrukcijai, t.y. veiksmams, susijusiems su bendrųjų naudojimo objektų disponavimu ir naudojimu, dėl to išduodant šį leidimą turėjo būti taikomi CK 4.85 straipsnio reikalavimai dėl bendrosios dalinės nuosavybės dalyvių pritarimo numatomiems rekonstrukcijos darbams. Nurodytos CK normos yra perkeltos ir į tiesiogiai ginčijamus atsakovo veiksmus reglamentuojančius teisės aktus: Statybos įstatymo 23 straipsnio "Statybos leidimas" 6 dalyje nustatyta, kad norėdamas gauti statybos leidimą statytojas (užsakovas) savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui), be kitų dokumentų, turi pateikti dokumentus, nurodytus šio Įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose; Statybos įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinio projektavimo sąlygų sąvadui gauti statytojas (užsakovas) turi pateikti savivaldybės administracijos direktoriui (jo įgaliotam savivaldybės administracijos valstybės tarnautojui) statinio bendrosios nuosavybės bendraturčių sutikimą, kai rekonstruojami daugiabučio namo bendro naudojimo objektai.
Statybos teisinius santykius reguliuojančiuose teisės aktuose (Statybos įstatyme, STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas", STR 1.05.07:2002 „Statinio projektavimo sąlygų sąvadas" ir STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas") nustatyta, kad statybos leidimui gauti yra būtinas statinio bendrosios nuosavybės bendratučių sutikimas, tačiau nereglamentuota, kaip toks sutikimas turi būti išreikštas, todėl vertindamas, ar yra bendraturčių sutikimas leidžiamiems rekonstrukcijos darbams, atsakovas turėjo vadovautis CK 4.85 straipsnio nuostatomis, t. y. nustatyti, kad sutikimą davė dauguma visų patalpų savininkų, arba, kad bendrijos įstatuose yra nustatyta kitokia tokio sutikimo priėmimo tvarka ir susirinkimo sprendimas priimtas šios laikantis. GNEB (duomenys neskelbtini) įstatuose nėra nustatyta kitokia sutikimo priėmimo tvarka, o iki 2006 m. gruodžio 28 d. statybos leidimo Nr. 211/NS išdavimo sutikimas iš GNEB (duomenys neskelbtini) nebuvo gautas. Kad (duomenys neskelbtini) namo bendrasavininkių valios išreiškimas būtų laikomas tinkamu, sutikimą privalėjo duoti daugiau nei pusė iš name esančių 50 butų 57 savininkų (b.l. 138-142). Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų sutikimą davė tik 23 (duomenys neskelbtini) namo butų savininkai (b.l. 38), o po statybos leidimo išdavimo sutikimą davė dar 4 butų savininkai (b.l. 148). Sutikimai gauti po statybos leidimo išdavimo negali būti pripažįstami gauti teisės aktų nustatyta tvarka ir eliminuoti padarytus pažeidimus, nes statybos leidimo išdavimo momentu šių savininkų sutikimas nebuvo gautas.
Taigi, kaip matyti iš šioje byloje aptartų įrodymų, Plungės rajono savivaldybės administracijos 2006 m. gruodžio 28 d. statybos leidimas Nr. 211/NS išduotas nesant tinkamo bendratučių sutikimo rekonstrukcijos darbams, todėl naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams (ABTĮ 89 str. 1 d. 1 p.). Dėl šios kategorijos administracinių bylų nagrinėjimo yra pasisakyta aprobuotoje teismų praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. A14 – 05-2005 (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Administracinių teismų praktika Nr. 7, Vilnius, 2005, p. 192 – 200), todėl teismas, vadovaudamasis ABTĮ 13 straipsniu, šią vienodą administracinių teismų praktiką taiko šioje administracinėje byloje.
Kaip jau minėta dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos 2006 m. gruodžio 28 d. statybos leidimas Nr. 211/NS išduotas nesant tinkamo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkių sutikimo, todėl naikintinas kaip neteisėtas iš esmės, t.y. savo turiniu prieštaraujantis aukštesnės galios teisės aktams. Atsakovo atstovas ir trečiojo asmens atstovas nurodo, kad statybos leidimas gali būti naikinamas tik dalyje dėl Jucio g. 43 namo ir Vaišvilos 9 – ojo namo tinklų rekonstrukcijos. Statybos leidimas yra vientisas teises suteikiantis ir pareigas nustatantis teisės aktas, todėl jo neteisėtumo konstatavimas bet kuriuo iš pagrindų reiškia jo negaliojimą visa apimtimi kartu su pakeitimais, padarytais po jo išdavimo. Tokia teisės aiškinimo taisyklė 1.3.6.2 yra suformuota Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2006 12 12 išnagrinėjus administracinę bylą Nr. A7 – 1698/2006 (Administracinių teismų praktika Nr. 10, Vilnius, 2007, p. 210 – 235). Todėl teismui pripažinus, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos 2006 m. gruodžio 28 d. statybos leidimas Nr. 211/NS išduotas nesant tinkamo bendrojo naudojimo objektų bendrasavininkių sutikimo, konstatuotas statybos leidimo neteisėtumas ir statybos leidimas naikintinas visa apimtimi.
Dėl žyminio mokesčio ir atstovavimo (bylinėjimosi) išlaidų atlyginimo.
ABTĮ 44 straipsnio 1, 2 ir 6 dalyse nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kai sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, šis turi teisę reikalauti atlyginti inter alia sumokėtą žyminį mokestį, skundo (prašymo) surašymo ir padavimo išlaidas, transporto išlaidas. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 straipsnio 6 dalis). ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.
Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. LR CPK 98 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose Teisingumo ministro 2004 04 02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteisiamo užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau Rekomendacijos). Šių Rekomendacijų 8 punkte rekomenduojami užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą dydžiai apskaičiuojami pagal koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga.
Pareiškėjai prašo priteisti atstovavimo išlaidas. Rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad advokato Kazimiero Motiekos orderis atstovauti Klaipėdos apygardos administraciniame teisme išrašytas 2007 m. sausio 22 d. (b.l. 9). Už pareiškėjų atstovavimą Klaipėdos apygardos administraciniame teisme pareiškėjas A. P. advokatui sumokėjo 11800 litų su PVM (b.l. 179-180).
Pagal minimų Rekomendacijų 8 punktą už advokato teikiamas teisines paslaugas rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai yra:
8.2. už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį - 3;
8.18. už vieną atstovavimo valandą teisme - 0.15;
Išnagrinėtoje administracinėje byloje pateiktas procesinis dokumentas (skundas) patenka į Rekomendacijose apibrėžtą procesinių dokumentų sąvoką, todėl už šio dokumentų surašymą pagal Rekomendacijų 8.2 punktą pareiškėjui priteistina 1800 litų išlaidų atlyginimo suma. Procesinis dokumentas yra pateiktas 2007 m. sausio 25 d. (b.l.5), todėl pagal Rekomendacijų 7 punktą, teisinių paslaugų apmokėjimo dydžio paskaičiavimo pagrindu imama tuo metu galiojusi Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kurios dydis 2006 12 24 Vyriausybės nutarimu Nr. 1301 nuo 2007 m. sausio 01d. buvo nustatytas 600 litų (koeficientas 3 x 600 = 1800 Lt).
Pareiškėjai taip pat buvo atstovaujami advokato teisminio nagrinėjimo metu. Todėl pagal Rekomendacijų 9 punktą atstovavimo laikas skaičiuojamas nuo faktinio bylos nagrinėjimo pradžios iki pabaigos, neįskaitant pertraukų, ir vienoje byloje sumuojamas. Jeigu teisinių paslaugų teikimo laiko suma skaičiuojama su minutėmis, ji apvalinama: iki 30 minučių atmetama, 30 ir daugiau minučių laikoma kaip valanda. Kaip matyti iš 2007 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio protokolo (b.l. 131-132), šiame posėdyje advokatas K.Motieka dalyvavo, posėdis truko 45 min, 2007 m. birželio 6 d. teismo posėdyje advokatas dalyvavo, posėdis truko 1 val. 35 min. (b.l. 167-171). 2007 m. liepos 17 d. teismo posėdyje advokatas irgi dalyvavo, posėdis truko 2 val. 5 min. (b.l. 187-185). Taigi, susumavus pagal Rekomendacijų 9 punkte nurodytas taisykles atstovo darbo, atstovaujant teisme, laiką, gaunamos 4 valandos. Rekomendacijų 8.18. punkte nurodytas maksimalus advokato užmokesčio dydis už atstovavimą teisme yra 0.15 MMA (minimalios mėnesinės algos). 2006 12 24 Vyriausybės nutarimu Nr. 1301 nuo 2007 m. sausio 01d. minimali mėnesinė alga patvirtina 600 litų, todėl už atstovavimo laiką 2007 m. balandžio 25 d. ir 2007 m. birželio 06 d. užmokesčio dydis skaičiuojamas už 2 valandas (koeficientas 0.15 x 600 x 2 h. = 180 Lt. Už atstovavimą 2007 07 17 teismo posėdyje užmokesčio dydis skaičiuojamas už 2 valandas, atsižvelgiant į tai, kad 2007 m. birželio 6 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 543, nuo 2007 m. liepos 01 d. patvirtinta minimali mėnesinė alga 700 litų, todėl atstovavimo išlaidų atlyginimas skaičiuojamas (koeficientas 0.15 x 700 x 2 = 210 Lt). Tokiu būdu, pagal Rekomendacijų nuostatas už atstovavimą teismo posėdyje pareiškėjui priteistina 390 litų atstovavimo išlaidų atlyginimo suma. Kitoje dalyje prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo netenkintinas, nes patirtos atstovavimo išlaidos viršija Rekomendacijų maksimalius dydžius.
Pareiškėjas prašo priteisti ir žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą. Įmokos mokėjimo kvitas patvirtina, kad buvo sumokėtas žyminis mokestis – 200 litų (b.l. 27). Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. vasario 5 d. nutartimi pareiškėjui A. P. buvo grąžinta sumokėto 200 litų žyminio mokesčio dalis – 100 litų (b.l. 3-4). Todėl iš atsakovo yra priteistina 100 litų žyminio mokesčio.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 straipsniu, 87 straipsniu, 88 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 89 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendė:
pareiškėjų gyvenamojo namo eksploatavimo bendrijos (duomenys neskelbtini) ir A. P. skundą patenkinti ir panaikinti L.P. individualiai įmonei (duomenys neskelbtini) 2006 m. gruodžio 28 d. Plungės rajono savivaldybės administracijos išduotą statybos leidimą Nr. 211/NS.
Iš atsakovo Plungės rajono savivaldybės administracijos pareiškėjui A. P. priteisti 100 litų sumokėto žyminio mokesčio išlaidų atlyginimą ir 2190 litų atstovavimo išlaidų atlyginimą
Kitoje dalyje pareiškėjų prašymą dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo priteisimo, atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Klaipėdos apygardos administracinį teismą, arba tiesiogiai – apeliacinės instancijos teismui.