- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-12-23
- Bylos Nr.
- e2-94-1079/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-01651-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Ieškovas
- L. Č.
- Atsakovas
- Mažeikių rajono savivaldybės, Mažeikių rajono ugniagesių, Mažeikių rajono ugniagesių komandai
- Advokatai
- Mindaugas Normantas
dalyvaujant ieškovui L. Č., ieškovo atstovui advokatui Mindaugui Normantui (nuotoliniu būdu),
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. Č. patikslintą ieškinį atsakovėms Mažeikių rajono ugniagesių komandai ir Mažeikių rajono savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Šalių reikalavimai ir atsikirtimai
1. ieškovas L. Č. kreipėsi į teismą ieškiniu atsakovams Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui ir Mažeikių rajono savivaldybei dėl neturtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo AAS „BTA Baltic Insurance Company“ filialas Lietuvoje, kuriuo ieškovas prašė priteisti solidariai iš atsakovų 30 000 eurų, patirtai neturtinei žalai atlyginti, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), netinkamai organizuojant pavestų tarnybinių funkcijų atlikimo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Patikslinęs ieškinio reikalavimus, ieškovas pakeitė atsakovą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentą prie Vidaus reikalų ministerijos į Mažeikių rajono ugniagesių komandą, ir prašė priteisti solidariai 30 000 Eur patirtai neturtinei žalai atlyginti, atsiradusios dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo), netinkamai organizuojant pavestų tarnybinių funkcijų atlikimo, iš atsakovių Mažeikių rajono savivaldybės bei Mažeikių rajono ugniagesių komandos, taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.
1.1. Patikslintame ieškinyje nurodo, kad 2022 m. gruodžio 25 d. ieškovas kartu su žmona, apie 13 val. išvyko iš namų, adresu (duomenys neskelbtini), aplankyti giminaičių. Grįžtant namo, važiuodamas (duomenys neskelbtini), Ieškovas pastebėjo iš jam priklausančio namo rūkstančius dūmus, todėl jo žmona J. Č. 16.43 val. iškart paskambino į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau - BPC) ir pranešė, kad iš minėto namo, kuriame yra neįgali Ieškovo motina, rūksta dūmai ir reikalingi priešgaisrinės apsaugos pareigūnai. BPC pareigūnai informavo, kad dėl šio įvykio jie jau gavo pranešimą ir yra išsiųstos ugniagesių pajėgos. Laukdamas atvykstančių ugniagesių Ieškovas pats buvo atidaręs namo duris ir įėjęs į namą mėgino patekti į mamos kambarį, tačiau viduje buvo pilna dūmų, todėl jis negalėjo patekti į antrą aukštą, ir žmona J. ištempė jį iš namo. Taip pat, girdėjo virtuvėje lojančius ir cypiančius šuniukus, kurie duso nuo dūmų, tačiau vėlgi dėl tirštų dūmų, neturint kvėpavimo aparato negalėjo patekti nei į namo antrą aukštą, nei į virtuvę. Pirmas priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ekipažas atvyko maždaug 16.50 val., tačiau juo atvyko tik vienas Viekšnių ugniagesių grandies ugniagesys O. G., kuris net neturėjo kvėpavimo aparato, su kuriuo galima patekti į namą esant dūmams. Todėl Ieškovas su gaisrine žarna liejo vandenį, kurią pajungė atvykęs ugniagesys. Apie 17.06 val. į gaisro vietą atvyko antras ekipažas, tačiau tuo metu namo stogas jau degė atvira liepsna. 17.14 val. minėti priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai, jau naudodami kvėpavimo aparatus užėjo į namą ir išnešė mirusią ieškovo motiną bei du negyvus šunis.
1.2. Nurodė, jog pagal nustatytą teisinį reglamentavimą komandose, kuriose yra vienas budintis skyrius, prie automobilinės cisternos priskiriami ne mažiau kaip 2 darbuotojai (2 ugniagesiai gelbėtojai), o savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandose prie automobilinės cisternos priskiriami ne mažiau kaip 2 darbuotojai (2 ugniagesiai). Įstatymų leidėjas teisės akte, atsižvelgiant į priešgaisrinės apsaugos darbuotojų veiklos pobūdį ir naudojamas priemones ir įrankius, nustatė imperatyvų reikalavimą, kad savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių pamainos metu dirbtų ne mažiau kaip du pareigūnai. Matyti, kad vienas ugniagesys nepajėgus atlikti savo pareiginių funkcijų atvykus į gaisro vietą, namą gesino pats Ieškovas su vandens žarna, o pats ugniagesys pajungė šią žarną prie cisternos, t. y. vienas jis gelbėjimo ir gesinimo darbų negali atlikti.
1.3. Nurodė, jog priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos įvykio metu pirmiausia privalo gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą; darbas privalo būti organizuojamas taip, kad pagalba būtų suteikta per trumpiausią laiką ir įvykis būtų kuo greičiau likviduotas. Šiuo atveju nesilaikant šių privalomų teisės normų reikalavimų – pamainoje esant tik vienam ugniagesiui gelbėtojui, vietoje tiek nutarime, tiek darbo grafike numatytų dviejų, kilus gaisrui, į įvykio vietą atvykęs ugniagesys, būdamas vienas ir be būtinų priemonių – kvėpavimo aparato, negalėjo savarankiškai atlikti nei gaisro gesinimo, nei žmogaus gelbėjimo darbų; nesilaikant šio privalomo teisės akto reikalavimo, įvyko tragedija, kai atvykus vienam pareigūnui, kuris būdamas vienas negali savarankiškai bei pilnavertiškai atlikti savo darbo funkcijų, teko laukti atvykstant kito sukomplektuoto pareigūnų ekipažo. Laukiant jų buvo prarastas gyvybiškai svarbus laikas, kurio metu Ieškovo motina mirė dėl patalpose esančių dūmų-apsinuodijo anglies monoksidu.
1.4. Organizuodamas jam pavaldžių darbuotojų darbą kas yra darbdavio teisė, pareiga ir kompetencija, darbdavys privalo užtikrinant jam priskiriamų uždavinių ir funkcijų įgyvendinimą, saugant minėtas vertybes. Lokaliais teisės aktais-darbo grafikais-negalima paneigti aukštesnę juridinę galią turinčių teisės aktų-įstatymų ir poįstatyminių aktų (nutarimų) keliamų reikalavimų. Todėl darbdavys, vykdydamas imperatyvias teisines pareigas, numatytas jo pareigybės aprašyme ir įstatymuose bei teisės aktuose, susijusias su asmenų gyvybės ir nuosavybės apsauga, privalėjo paskirti kitą darbuotoją, užtikrinant kad pamainoje būtų bent minimalus ugniagesių skaičius – 2 darbuotojai.
1.5. Šiuo atveju organizuojant darbą, institucija, suteikusi darbuotojui papildomą poilsio dieną, pažeidė teisės normose įtvirtintą prievolę, kad gaisro gesinimą ir žmonių gelbėjimą atliktų ne mažiau kaip du ugniagesiai, ir kartu tokiais veiksmais pažeidžiant viešąjį interesą- asmenų teisę į jų gyvybės ir nuosavybės apsaugą valstybės institucijų įstatymų reglamentuota tvarka, todėl yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp pareigūnų neteisėtų veiksmų (darbo organizavimas pažeidžiant Nutarime įtvirtinta minimalų budinčių darbuotojų skaičių) bei to pasėkoje kilus gaisrui ir dėl per mažo darbuotojų skaičiaus institucijai nepajėgiant atlikti jai priskirtų pareigų, susijusių su gaisrų gesinimu ir žmonių gelbėjimu, žuvo ieškovo motina.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Mažeikių rajono savivaldybė atsiliepimu su ieškiniu nesutiko visiškai. Nurodė, jog pagrindinis ieškovo argumentas dėl ieškinio reikalavimo pagrindimo yra tai, kad į įvykio vietą atvyko tik vienas ugniagesys, nes laiku atvykus bent dviem ugniagesiams, kaip tai numatyta tiek jų darbinę veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, tiek sudarytame darbo grafike, tragiškų padarinių buvo galima išvengti, laiku išnešus asmenį ir gyvūnus iš degančio namo. Teigė, jog ieškovo argumentus, kad atvykus pirmajam ugniagesių ekipažui gyvenamasis namas dar nedegė atvira liepsna, paneigia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos pateikti įrodymai, kad jau skambučio į bendrąjį pagalbos centrą metu namas degė atvira liepsna. Taip pat teigė, jog atsakovei negali kilti atsakomybė dėl kito asmens padarytos veikos, nes nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą yra nurodyta, kad I. L. A. įvyko dėl kito asmens nusikalstamų veiksmų, t. y. dėl netinkamai (pažeidžiant taisykles) įrengto dūmtraukio, nutarime nebuvo įvardintas kaltas asmuo, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Prašė ieškinį atmesti.
3. Atsakovė Mažeikių rajono ugniagesių komanda (toliau – Ugniagesių komanda) atsiliepimu su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog pagal išvykimo apskaitos kortelės duomenis, 2022 m. gruodžio 25 d. 16.43 val. BPC gautas pranešimas iš K. P., kad dega namas. 2022 m. gruodžio 25 d. 16.44 val. Ugniagesių komandoje Viekšnių ugniagesių grandyje gautas pranešimas dėl kilusio gaisro (duomenys neskelbtini). Į gaisravietės vieta 16.50 val. pirmasis atvyko Viekšnių ugniagesių grandies ugniagesys, gaisrine autocisterna (duomenys neskelbtini). Dviejų aukštų namas, namo stogas degė atvira liepsna. Namas mūrinis 15x13 m dydžio. 2 aukštų su palėpe, stogas dengtas bitumine danga. Gaisro lokalizacijai, tam, kad būtų sustabdytas gaisro plitimas, panaudotos dvi gesinimo žarnos ir du švirkštai bei pajungtas vandens siurblys tiesioginiam vandens tiekimui iš šalia esančio vandens telkinio. Namo gesinimas buvo vykdomas dviem žarnos, padedant namo savininkui. 17.06 val. į gaisravietės vietą atvyko Mažeikių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos (toliau-PGT), kurios pasijungė gesinti degančio namo, tam kad būtų prislopinta ugnis ir suformuota kvėpavimo organų apsaugos priemonių (toliau – KOAP) grandis. 17.14 val. iš namo išnešė sudegusį moters kūną ir 17.20 val. du negyvus šunis. 18.22 val. gaisras likviduotas, nutraukus aktyvų degimą ir 19.49 val. fiksuota baigiamųjų darbų pabaiga.
3.1. Nurodė, kad Savivaldybės priešgaisrinė tarnyba kaip PGP dalis, atlikdama gelbėjimo darbus atlieka gaisrų gesinimą ir pirminius žmonių bei turto gelbėjimo darbus; valstybinė priešgaisrinė gelbėjimo tarnyba atlieka: gaisrų gesinimą, žmonių, kurių gyvybei, sveikatai dėl gaisro kilo pavojus ir jie negali savarankiškai palikti grėsmės vietos, turto (taip pat gyvūnų) gelbėjimą (toliau gaisrų gesinimas); žinybinės priešgaisrinės pajėgos atlieka gaisrų gesinimą ir pirminius žmonių ir turto gelbėjimo darbus gaisrų metu. Ugniagesių komandose penkiose ugniagesių grandyse prie kiekvienos automobilinės cisternos yra priskirti ne mažiau kaip 2 ugniagesiai, kurie dirba keturiomis pamainomis 7/24 rėžimu.
3.2. Pagal patvirtinus darbo grafikus Ugniagesių komandoje numatytas dviejų ugniagesių pamainoje budėjimas, siekiant užtikrinti tinkamą bei operatyvų gaisrų ir gelbėjimo darbų atlikimą, tačiau pagal darbo laiko režimą, išdirbtų valandų skaičių, taikant suminę darbo laiko apskaitą, darbuotojams per ketvirtį suteikiamas papildomas poilsio laikas ir galimi reti atvejai kai dėl objektyvių priežasčių (pvz.. ligos atveju, atostogos ar kitais atvejais) pamainoje budi vienas ugniagesys.
3.3. Apibendrintai nurodė, jog Ugniagesių komandos Viekšnių ugniagesių grandies ugniagesys 16.50 val. atvyko i gaisravietę, kai namas jau degė atvira liepsna, įvertinęs gaisro pobūdį, jo išplitimą ėmėsi pirminių gelbėjimo darbų, t. y. išplitusio gaisro gesinimo sustabdymo iki atvyks kitos PGP. Dėl tų pačių aplinkybių neturėjo galimybės patekti į atvira liepsna degantį pastatą naudodamasis net KOAP ar naudoti kopėčių statymo prie pastato. Atvykus 17.06 val. Mažeikių PGT pajėgoms kartu vykdė gaisro plitimo stabdymą ir tik 17.14 val. sudaryta KOAP grandis iš pastato išnešė sudegusį moters kūną, kas leidžia daryti išvada apie buvusio išplitusio gaisro mastą, nes atvykus antram PGP dar buvo vykdoma gaisro lokalizacija, ir tik nutraukus aktyvų degimą, patekta į pastato vidų. Pagal Ugniagesių komandos patvirtintą KOAP aprašą, ugniagesiai su KOAP aparatais gali gelbėjimo darbus atlikti vieno aukšto pastatuose ir vieni, įvertinus įvykio sudėtingumą ir raudonosios zonos išplitimo ribas, realią padėti įvykio metu, galimus pavojus ir turimus resursus, todėl atsižvelgiant į tai, nesvarbų kiek ugniagesių pirmi būtų atvykę į įvykio vietą, neigiamų pasekmių (ieškovo mamos mirties) jau nebūtu galima išvengti. Prašė ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
4. Teismo posėdžio metu ieškovas L. Č. ieškinį palaikė. Nurodė, jog kreipėsi į teismą Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybos neveiksnumo, kadangi į gaisrą atvažiavo tik vienas ugniagesys, jis pats turėjo gesinti gaisrą, kol atvyko Mažeikių PGT. Tą dieną iš namų išvažiavo apie 13 val., o apie 16.45 val. grįžtant iš Mažeikių, iki namų likus 800-1000 m, pamatė pro namo stogą besiveržiančius dūmus, iš kurių suprato, kad yra kilęs gaisras. Kai išvyko iš namų, krosnis buvo užgesus. Dar važiuojant žmona paskambinusi Bendruoju pagalbos numeriu 112, pranešė apie gaisrą. Grįžus į namus puolė į namo pirmą aukštą, kuriame buvo šuniukai, kurie cypė, tačiau namo viduje buvo tirštai dūmų, nebegalėjo įeiti. Tada puolė pro antras koridoriuje esančias duris į antrą aukštą, tačiau ten iš vis buvo tirštai dūmų. Antrame aukšte buvo jo mama, norėjo lipti pas ją. Palipo tik iki antro aukšto laiptais, kur grindys prasideda, ir žmona jį ištraukė iš namo. Į gaisrą atvyko Viekšnių gaisrinės pareigūnas, kuris buvo vienas. Gaisrininkui pasakė, kad jam duotų gesinimui žarną. Kai jis paėmė žarną, ugniagesys puolė prie jo netoliese esančio tvenkinio, kur kirto eketę, kad pasijungtų vandenį, nes gesinant gaisrą vanduo sakė baigiasi per 3 minutes. Gesinant gaisrą jis pirmame aukšte išmušė katilinės langą, kur buvo dujų balionas, bijojo, kad nebūtų sprogimo. Tada išdužo antrame aukšte langai. Pilant vandenį atvyko Mažeikių priešgaisrinės tarnybos pareigūnai, kurių vienas gaisro gesinimui paėmė iš jo žarną, o antras pareigūnas su įranga lipo kopėčiomis į antrą aukštą. Liepsnos iš namo veržėsi. Pareigūnas konstatavo, kad mama nebegyva. Liepė jam atsitraukti, o jie patys toliau gesino gaisrą. Ar į gaisrą atvykęs Viekšnių gaisrininkas turėjo kvėpavimo aparatą, nežino, tačiau jei ir būtų turėjęs, vienas pats į gaisrą nebūtų galėjęs eiti. Gaisro metu žuvo jo mama, buvusi antrame aukšte, ir pirmame aukšte du šunys. Gaisrininkams dėl gaisro gesinimo neturi priekaištų, bet kaltė yra institucijų, kad leido vieną pareigūną dirbti. Jei į įvykio vietą būtų atvykę du Mažeikių raj Ugniagesių komandos pareigūnai – ugniagesiai, jie būtų galėję išgelbėti jo mamą, šunis, arba mama bent jau būtų palaidota atvirame karste, o ne maiše. Pagal statutą vienas pareigūnas negali budėti gaisrinėje. Dėl to taip pat atsakinga Mažeikių rajono savivaldybė. Kai į gaisrą atvyko Mažeikių priešgaisrinė tarnyba, kurie turėjo įrangą, iš karto tiesiai puolė į gaisrą. Jei būtų pirmieji į gaisrą atvykę du pareigūnai, gal būtų pavykę išgelbėti mamą. Dėl to atsakinga yra Ugniagesių komanda ir Mažeikių rajono savivaldybė, iš kurių prašo priteisti neturtinę žalą, dėl gaisro metu žuvusios jo mamos. Atvykęs pirmasis ugniagesys savo pareigą vykdė gerai, paruošė visą įrangą, davė jam žarną gesinimui, pats kirto tvenkinyje eketę ir jungė vandenį gaisro gesinimui, tačiau jis ne vienas pats galėjo gesinti gaisrą. Jei būtų du ugniagesiai atvykę, būtų puolę į vidų, būtų gelbėję ten esančius žmones ir gyvūnus. Gaisro kilimo priežastis nurodyta ieškinyje. Buvo iškelta baudžiamoji byla dėl mamos mirties priežasties nustatymo. Gaisras kilo katilinės patalpoje, kuri buvo pirmame aukšte. Mamos kambarys buvo virš katilinės antrame aukšte. Grįžus jam į namus, iš namo veržėsi tik dūmai, liepsnos nebuvo. Jei būtų liepsna, nebūtų galėjęs įlįsti į namą. Kai pradėjo gesinti pirmą aukštą, išdaužus katilinės langą, išdužo antro aukšto langai ir įsiplieskė liepsna. Kiek laiko nuo jo grįžimo, gaisrininko atvykimo praėjo, kai įsiplieskė liepsna, dėl šoko negali pasakyti. Pirmas pareigūnas į įvykio vietą atvyko 16.50 min. Dėl pareigūnų neveiksnumo iš Ugniagesių komandos ir Mažeikių rajono savivaldybės prašo priteisti 30000 eurų neturtinę žalą.
5. Ieškovo atstovas advokatas Mindaugas Normantas nurodė, jog pateikto ieškinio esmė atsakyti į klausimą ar atsakovai tinkamai organizavo pavestų funkcijų vykdymą ir ar buvo galima išgelbėti ieškovo motiną. Mažeikių ugniagesių paskirtis gesinti gaisrus ir atlikti pirminius žmonių gelbėjimo darbus. Remiantis Lietuvos Respublikos Priešgaisrinės saugos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies nuostatomis, Ugniagesių komandos paskirtis gesinti gaisrus ir atlikti pirminius žmonių gelbėjimo darbus. Ugniagesių komandos veiklą ir vidaus tvarką reglamentuoja Ugniagesių komandos nuostatai, kurių 3 skyriaus 10.1 papunktyje nurodytas vienas iš uždavinių – gesinti gaisrus, gelbėti žmones ir turtą gaisro vietoje. Ugniagesių komandai vadovauja įstaigos vadovas, kuris sprendžia ugniagesių komandai priskirtus klausimus ir asmeniškai atsako, kad būtų atliekami ugniagesių komandai pavesti uždaviniai ir funkcijos, nuolatinė parengtis. Pirmieji atvykę į gaisravietę ugniagesiai turėjo pareigą pirmiausia imtis žmonių ir turto gelbėjimo patenkant į degančias patalpas, pagal galimybę dujų balionų ir kitų medžiagų, keliančių sprogimo pavojų, pašalinimo, ugnies gesinimo ir panašių veiksmų. Šiuo atveju atvyko Ugniagesių komandos cisterna su vienu ugniagesiu, kuris, akivaizdu, vienas negalėjo atlikti nurodytų funkcijų. Gaisrą gesino pats ieškovas, pildamas vandenį gaisrininko jam paduota žarna, kai ugniagesys tuo metu pjovė ledą, šalimai esančiame tvenkinyje, kad užtikrinti papildomą vandens padavimą. Atsakovas savaip interpretuoja 2013 m. balandžio 17 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 354 patvirtintų Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto nuostatų 12 punktą, kad Valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos ir savivaldybių priešgaisrinių tarnybų minimalūs budinčios pamainos sudėties reikalavimai nustatyti priede, kur numatyta, kad komandose prie automobilinės cisternos priskiriami ne mažiau kaip du darbuotojai. Ieškovas, kaip mokesčių mokėtojas, turi teisėtus lūkesčių tikėtis, kad gyvendamas teisinėje valstybėje turi gauti paslaugas, kurias valstybė yra delegavusi atitinkamiems subjektams. Šiuo atveju valstybė pavedė atsakovams funkcijas gesinti gaisrus ir atlikti pirminius žmonių ir turto gelbėjimo darbus. Ieškovas įsitikinęs, kad atsakovai vykdė netinkamai pavestas pareigas, kas turėjo įtakos netinkamai reaguojant į įvykį, o konkrečiai į įvykį atvykus ne pilnos sudėties ugniagesių ekipažui, kuris pagal teisės aktų reikalavimus turėjo būti ne mažiau dviejų ugniagesių, dėl ko buvo prarastas brangus laikas ir galimybė išgelbėti ieškovo motiną. Kaip žinoma iš faktinių bylos aplinkybių Ugniagesių komanda, t. y. antrasis ekipažas, į įvykio vietą atvyko 17.06 val., o 17.14 val. išnešė žuvusią ieškovo motiną. Tai patvirtina ieškovo teismo posėdžio metu duotus parodymus, kad atvykęs antras ugniagesių ekipažas iš kart puolė į vidų ir pateko į kambarį, kur buvo ieškovo motina. Logiškai mąstant, atvykus antrajam ekipažui 17.06 val., kažkiek laiko užtruko įrangos paruošimas, kopėčių pastatymas, patekimas į namo vidų, žuvusios išnešimas. Tai, kad ieškovo žuvusią gaisre mamą ir du šuniukus iš vis dar degančio namo išnešė Mažeikių pareigūnai, patvirtina išvykimo apskaitos kortelės duomenys, susiję su įvykio aprašymu, kad atvykus Priešgaisrinės gelbėjimo pajėgoms namo stogas ir kambarys degė atvira liepsna, 17.14 val. išneštas kūnas. Šias aplinkybes nurodo iš Priešgaisrinės saugos tarnybos departamentas ir yra pateiktame atsiliepime į ieškinį. Iš konstatuotų faktinių aplinkybių, galima daryti logišką išvadą, kad šiuos nurodytus gelbėjimo darbus taip pat būtų galėjęs atlikti ekipažas, kuris į įvykio vietą atvyko pirmasis, t. y. 16.50 val., 16 minučių anksčiau, nei antrasis ekipažas, jei šis ekipažas būtų sudarytas ne iš vieno ugniagesio. Atsakovai ginasi, ne va atvykus pirmajam ekipažui, namas degė jau atvira liepsna, ir net būnant dviem ugniagesiam, jie nebūtų galėję patekti į namą dėl liepsnos, tačiau su tokiais argumentais, nesutinka. Pirma, tokius argumentus paneigia atvykus antrojo Priešgaisrinės gelbėjimo darbų ugniagesių veiksmai, kad net ir degant namui, jie pateko į namo antrą aukšto kambarį, kuriame buvo ieškovo motina, ir antra, jokių garso įrašų apie realios liepsnos buvimą ir atsiradimą nėra. Ir kaip tiksliai skambėjo pranešimas apie gaisrą, nėra galimybės patikrinti. Apie tai, kad namas atvykus pirmajai ugniagesių cisternai jau degė atvira liepsna, atsakovas patvirtina, kuris neabejotinai yra suinteresuotas gintis, taip pateisinant savo paties ekipažą, tiek bandant teisinti ir toliau ginti atsakovo gynybinę poziciją. Kadangi liudytojas G. yra atsakovo darbuotojas, todėl teismas jo parodymus turėtų vertinti atsargiai ir atsakingai. Byloje apklaustas liudytojas, skambinęs ir pranešęs apie gaisrą, tiksliai pokalbio turinio neprisimena, tačiau nurodė, kad skambino tada, kai buvo dūmai, po to jis privažiavo arčiau namo ir ugnis pasirodė jam ten bebūnant. Kitas liudytojas B. paaiškino, kad jis atvažiavo iš paskos su pirmuoju ugniagesių automobiliu ir tuo metu atviros liepsnos dar nebuvo. Byloje yra du neutralūs liudytojai, teigiantys skirtingas liepsnų atsiradimo momento versijas, tačiau bet kuriuo atveju faktinės aplinkybės yra tokios, kad atvykęs antrasis ugniagesių ekipažas, nežiūrint į tai, kad gaisras nebuvo užgesintas, nedelsiant pateko į degantį pastatą ir išnešė tiek ieškovo žuvusią motiną, tiek du žuvusius šunis. Todėl neabejotina, kad šiuos gelbėjimo veiksmus privalėjo atlikti pirmasis ekipažas, jeigu būtų buvęs ne mažiau dviejų ugniagesių. Kaip nurodė ieškovas, atvykęs dar prie rūkstančio namo, jis pats puolė į namo vidų, tačiau jį iš ten ištraukė žmona. Aplinkybės patvirtina tai, kad atvykęs pilnai sukomplektuotas ugniagesių ekipažas, turėdamas apsauginius rūbus bei kvėpavimo kaukes, būtų galėjęs patekti į namo vidų ir išgelbėti ieškovo motiną. Remiantis nurodytais argumentais, manytina, kad yra pagrindas atsakovų civilinei atsakomybei kilti pagal CK 6.271 straipsnį. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikia taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai pagal įstatymus privalėjo veikti. Administracinis teismas yra nurodęs, kad neteisėti veiksmai, kaip valstybinės civilinės atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį nustatomi pagal tai ar viešos valdžios institucijos turėjo teisinę pareigą, ar objektyviai ją vykdė ir ar ją vykdė tinkamai, kartu vertinama ar institucijos nepažeidė bendrosios teismingumo pareigos, kaip numatyta CK 6.246 straipsnio 1 dalyje. Šiuo atveju, atsakovai turėjo teisinį pagrindą veikti, kadangi kaip minėta, atsakovams tokias pareigas numato Lietuvos Respublikos priešgaisrinės apsaugos įstatymas bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymas. Šiuo atveju, organizuojant darbą ir suteikus darbuotojui papildomą poilsio dieną buvo pažeista teisės normose įtvirtinta pareiga, kad gaisro gesinimą atliktų ne mažiau kaip du ugniagesiai ir kartu tokiais veiksmais buvo pažeistas viešas interesas – asmenų teisę į jų gyvybes ir turto gelbėjimą, todėl yra akivaizdus priežastinis ryšys tarp pareigūnų neteisėtų veiksmų, ir ko pasekoje dėl per mažo darbuotojų skaičiaus institucijai nepajėgiant atlikti paskirtų darbų, žuvo ieškovo motina, todėl teismo prašo iš atsakovų solidariai priteisti ieškovo naudai 30000 eurų neturtinei žalai atlyginti, atsiradusiai dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, netinkamai organizuojant pavestų tarnybinių funkcijų atlikimą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
6. Mažeikių rajono savivaldybės atstovė Laura Kelerė nurodė, kad su ieškinio reikalavimais nesutinka. Atkreipia dėmesį į rašytinius įrodymus, kad ieškovas teigia, kad namas atvykus UK ugniagesiui dar nedegė atvira liepsna, šiuos argumentus paneigia byloje pateikti įrodymai, būtent Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento kartu su atsiliepimu 3 priedu pateiktoje įvykio kortelėje užfiksuota, kad 16.43 val. yra gautas pranešimas apie gaisrą, skambinantis asmuo nurodė, kad „dega 2, 3 aukštų namas, dega stogas. Ar yra žmonių nežino, sako, kad namas ir pasitiks“. Taip pat 16.59 val. įvykio kortelėje pažymėta, kad „matom iš tolo namo stogas dega atvira liepsna“. Mano, kad tai yra svarbūs argumentai, vertinant ar stogas degė atvira liepsna, kadangi jau 16.43 val. užfiksuotame pranešime yra nurodyta, kad dega stogas. Taip pat ieškovas su ieškinio 3 priedu pateikė Šiaulių apygardos prokuratūros 2023 m. kovo 21 d. nutarimą, kuriame užfiksuota, kad papildomos apklausos metu L. Č. parodė, kad katilinėje prie lubų buvo prisuktas dūmų detektorius, kuris buvo veikiantis. Tuo tarpu paros įvykio suvestinėje, kuri pateikta departamento 4 priedu, yra nurodyta, kad dūmų detektoriaus namuose nebuvo. Atsižvelgiant į šiuos prieštaravimus tarp ieškovo parodymų ir oficialiai užfiksuotų duomenų, kritiškai vertina ieškovo nurodytas aplinkybes. Prokuratūros nutarimo 3 lape nurodyta, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad mirusiosios mirtis įvyko dėl kito asmens nusikalstamų veiksmų, t. y. dėl netinkamai pažeidžiant taisykles įrengto dūmtraukio. Pažymėjo tai, kad ieškovas išvengė baudžiamosios atsakomybės vien dėl to, kad suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas. Mano, kad nutarimu buvo aiškiai įvardintas dėl I. L. A. mirties kaltas asmuo, todėl savivaldybei negali kilti atsakomybė dėl kito asmens padarytos veikos. Taip pat prokuratūros nutarimo 3 lape užfiksuota, kad skrodimą atlikusio specialisto išvadoje nurodyti 3 punktai, iš kurių du – tai, kad mirtis įvyko nuo ūmaus apsinuodijimo anglies monoksidu ir, kad mirusiosios kūne rasti pomirtiniai terminiai nudegimai, priešmirtinių mechaninių sužalojimų tiriamosios kūne nenustatyta. Ši specialisto išvada leidžia teigti, kad antro namo aukštui pradėjus degti atvira liepsna, dar iki ugniagesių pajėgų atvykimo, ieškovo mama jau buvo mirusi, kadangi priešingu atveju būtų nustatyti ir priešmirtiniai terminiai nudegimai. Ugniagesys pasielgė taip, kaip ir privalėjo pagal Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartą, t. y. 7 punktą, kai jis atvyko vienas, jis pasitelkė ir kitus ugniagesius, t. y. Laižuvos, Balėnos ir Mažeikių priešgaisrinę tarnybą. Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimo Nr. 354, kuriuo patvirtintas Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartas, 7 punkte pažymėta, kad nesant galimybių į įvykio vietą viena automobiline cisterna atvykti nustatytam budinčių darbuotojų skaičiui, turi būti užtikrinamas budinčių darbuotojų atvykimas keliomis automobilinėmis cisternomis, kas ir buvo padaryta, buvo pasitelkti kiti ugniagesiai. To paties nutarimo 2.4 punkte numatyta, kad komandoje, kurioje yra vienas budintis skyrius yra reglamentuoti du darbuotojai, t. y. bendras standartas, bendrosios nuostatos, ir į įvykio vietą galėjo atvykti vienas darbuotojas. Iš bendrų standartų, teisės taikymo prasme, nebuvo pažeista jokia tvarka, buvo galima atvykti ir vienam darbuotojui, tik tokiu atveju privalu užtikrinti, kad atvyktų ir kiti ugniagesiai. Prašė ieškinį atmesti.
Šalies argumentai
7. Atsakovės Ugniagesių komandos atstovas Aurijus Jusys teismo posėdžio metu nurodė, kad su pateiktu ieškiniu nesutinka. Nurodė, jog remiantis išvykimo kortele, kita civilinėje byloje pateikta medžiaga, matyti kada į Viekšnių ugniagesių grandį iš BPC buvo gautas pranešimas, į įvykio vietą išvykta per 7 minutes. Pranešime nurodyta, kad dega namas, stogas atvira liepsna. Ugniagesys į gaisravietę, pagal kortelės išvykimą užfiksuota, atvyko 16.50 val., 16.59 val. pateiktas jo informacinis pranešimas į BPC, kad namas dega atviru stogu. Kadangi buvo išplitęs gaisras, namas degė atvira liepsna, ugniagesys gaisro lokalizacijai, tam, kad būtų sustabdytas gaisro plitimas, panaudojo dvi žarnas, du švirkštus bei pajungė vandens siurblį, tiesioginiam vandens patekimui iš šalia esančio vandens telkinio. Atvykęs ugniagesys turi 2 tonas 800 litrų vandens ir tam, kad sustabdytų ugnies plitimą, suteikė galimybę ieškovui atlikti pirminį gesinimą, kol jis iš šalia esančio tvenkinio pajungė siurblį, kad būtų vykdomas pastovus vandens tiekimas, iki tol, kol atvyks kitos gelbėjimo pajėgos. Pagal išvykimo kortelę, antras ekipažas – Mažeikių PGT atvyko 17.06 val. Toliau buvo vykdomas gesinimas, kadangi reikėjo nuslopinti ugnį, ir tik 17.14 val. sudarius grandį dėl kvėpavimo organų aparatų, buvo patekta į vidų, išnešta sudegusi moteris, vėliau 17.20 val. buvo išnešti du negyvi šunys. Pats gaisras, nutraukus aktyvų degimą, likviduotas 18.22 val. Pirmiausia atvykęs savivaldybių ugniagesys, namui degant atvira liepsna, atliko pirminius gesinimo darbus. Atvykęs ugniagesys neturėjo galimybių nei kopėčių statyti, nei eiti į namo vidų. Jei namas dega atvira liepsna, išplitęs gaisras, reikia įvertinti, kad kopėčių nepastatysi prie einančios ugnies, plintančio gaisro. Ugniagesio užduotis buvo sustabdyti atvirą liepsną, kol atvyko Mažeikių PGT, vėliau Balėnų ir Laižuvos gaisrininkai. Kurie nuslopinus degimą, atliko kitus darbus. Pagal Vyriausybės nutarimo standartą numatyta, kad prie kiekvienos komandos turi būti ne mažiau kaip du ugniagesiai prie automobilio cisternos, tačiau pabrėžta, kad Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartas, patvirtintas Vyriausybės nutarimu Nr. 354, nustato gelbėjimo pajėgų reagavimo į pagalbos pranešimus, išvykimo ir atvykimo laiko trukmę, organizacinę struktūrą, pajėgų, reikalingų reaguoti pagalbos prašymams ir įvykiams likviduoti, skaičiaus nustatymo visus principus, t. y. nedetalizuota, pagal standartą yra nustatyta kiek PGT turi būti ugniagesių, kiek turi būti komandų, kiek automobilinių cisternų. Pagal 7 punktą, jeigu ugniagesys dirba vienas atvykęs į gaisrą, jis pirmas įvertina situaciją, perduoda informaciją ar reikalingos papildomos pajėgos, kiek reikia iškviesti pajėgų. Pagal valstybės deleguotas funkcijas, kaip savivaldybių ugniagesių komanda, yra nustatyta, kad yra viršininko pareigybė, specialisto ūkinei finansinei veiklai ir prie vienos grandies yra skyrininkas ir 8 ugniagesiai, t. y. 9 žmonės. Viekšnių komandoje dirbo 9 žmonės. Prie kiekvienos kitos komandos, dar yra ne komplektas 3 etatai. Į pamainą yra paskirti 2 žmonės, bet vadovaujantis Darbo kodeksu, darbo laiko režimu, ugniagesiai dirba pagal suminę darbo laiko apskaitą ir darbuotojams per ketvirtį perdirbus valandų skaičių, per mėnesį suteikiamas poilsio laikas. Tuo metu, 2022 m. gruodžio 25 d., kai turėjo budėti du ugniagesiai, vienas ugniagesys buvo parašęs prašymą, kad jo poilsio laiką iš gruodžio 9 d. perkelti į 25 d. (26 d.). Tokia teisė yra suteikta pagal vidinius teisės aktus, darbo taisykles. Net jei į gaisrą būtų atvykę du ugniagesiai, jie pirmiausia būtų vykdę gaisro stabdymą, kad neišplistų ugnis. Kaip minėjo, buvo panaudotos dvi žarnos, kurių viena gesino ugniagesys, kita ieškovas. Kad ir būtų atvykę du ugniagesiai, turėdami kvėpavimo aparatus, pagal departamento aprašą, tiek jų patvirtintą, pagal kokius lygius ugniagesiai gali patekti į uždūmintas patalpas, savivaldybių ugniagesiai, jeigu budi dviese, gali vienas asmuo patekti į vieno aukšto nesudėtingų konstrukcijų patalpas. Tuo metu kitas ugniagesys stebi, nes vienam įėjus, kitas stebi ugniagesį 10 metrų atstumu. Šiuo atveju, jei būtų dviese atvykę, degant namui atvira liepsna, jie vykdant darbo saugos reikalavimus, nebūtų galėję eiti į pastato vidų. Ugniagesiai turi kvėpavimo aparatus, yra išlaikę kursus. Atvykęs pirmas ugniagesys pirmiausia įsivertina situaciją, kokia ji yra. Kiekvienoje pamainoje yra po du žmones, yra 4 pamainos, dirba 24 val. 7 dienas per savaites. Kiekvienas ugniagesys turi savo pamainas, jei darbuotojus keisti iš vienos pamainos į kitą, išsibalansuotų darbo režimas. Daugiau nėra finansavimo, neateina dirbti žmonių. Jei trūksta tik vieno žmogaus, tai keičia skyrininkas, bet jei kuris yra atostogose ar nedarbingas, nebeišeina sudaryti pamainų po du ugniagesius. Darbuotojų ugniagesių komplektacija yra tokia, kokia numatyta pagal Valstybės deleguotas funkcijas. Vėliau atvykus į įvykio vietą, vadovavimą perima kito lygio pareigūnai. Šiuo atveju atvykus sukarintos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams, vadovavimą perima jie. Savivaldybių ugniagesys tampa pavaldus darbų gelbėjimo vadovui, pagal gaisrų gesinimo nuostatus. Pagal nustatytus standartus ugniagesiai turi atvykti į įvykio vietą per 18 minučių, bet šiuo atveju iš Viekšnių į Pakalupio k. jie atvyko per 7 min. Išvykimo kortelės pildomos elektroninėje BPC sistemoje, kuris aktyvuoja gautus pranešimus, užfiksuoja reikalingą informaciją ir ją perduoda jiems. Pagalbos centras sprendžia kiek papildomų pajėgų reikia. Nėra uždrausta vienam ugniagesiui vykti į gaisrą. Prie automobilių cisternos priskiriami ne mažiau nei du darbuotojai. Atvykęs pirmas ekipažas su ieškovu vykdė gesinimą. Antras 17.06 val. ugniagesių ekipažas vykdė gesinimą, kad nutraukti aktyvią ugnį, ir tik 17.14 val. suformavus grandį buvo išneštas moters lavonas. Priešgaisrinės gelbėjimo departamento direktoriaus patvirtinti gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisro gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatai privalomi priešgaisrinės pajėgoms, taip pat nuostatai taikomi ir kitoms gelbėjimo pajėgoms, kaip ir savivaldybėms. Prašė ieškinį atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
II. Teismo nustatytos bylos aplinkybės ir įrodymų vertinimas
Ieškinys atmestinas.
8. Ieškovas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo solidarioms atsakovėms Mažeikių rajono savivaldybei ir Ugniagesių komandai kildina iš to, kad institucijos ir pareigūnai elgėsi neteisėtai, pažeisdami privalomus teisės aktų reikalavimus, t. y. netinkamai organizavo ugniagesių komandos darbą vykdant gaisro gesinimą ir gelbėjant žmogų bei gyvūnus, dėl ko negalėjo tinkamai atlikti jiems pavestų funkcijų, buvo prarastas gyvybiškai svarbus laikas ir kilo neigiami padariniai, gaisre žuvo ieškovo motina. Iš patikslinto ieškinio argumentų matyti, kad ieškovas neteisėtus Institucijos ir Ugniagesių komandos veiksmus grindžia ta aplinkybe, jog į gaisro įvykio vietą atvyko tik vienas Ugniagesių komandos ugniagesys, kuris pasak ieškovo neturėjo kvėpavimo aparato ir buvo nepajėgus atlikti savo pareiginių funkcijų, kadangi vienas pareigūnas negali nei gelbėti žmonių, nei gesinti gaisro.
9. Pagal Mažeikių rajono ugniagesių komandos nuostatus (toliau – Nuostatai), patvirtintus 2017 m. sausio 27 d. Mažeikių rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T1-14, Ugniagesių komanda yra Mažeikių rajono savivaldybės biudžetinė įstaiga; įstaigos savininkas Mažeikių rajono savivaldybė (Nuostatų 1 punktas). Ugniagesių komanda yra nuolatinės parengties civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos dalis, gesinanti gaisrus ir atliekanti pirminius žmonių bei turto gelbėjimo darbus, kurios veiklos tikslas – išsaugoti žmonių gyvybę, sveikatą, turtą, apsaugoti aplinką nuo ekstremalių įvykių ir situacijų poveikio. Vienas svarbiausių Ugniagesių komandos uždavinių yra gesinti gaisrus, gelbėti žmones ir turtą gaisro vietoje (Nuostatų III skyriaus 10.1 papunktis). Ugniagesių komandai vadovauja įstaigos vadovas, pavaldus ir atskaitingas merui, kuris sprendžia Ugniagesių komandos kompetencijai priskirtus klausimus ir asmeniškai atsako už tai, kad būtų vykdomi Ugniagesių komandai pavesti uždaviniai ir funkcijos, <...>, atlieka kitas personalo valdymo funkcijas, organizuoja ir atsako už Ugniagesių komandos tarnybinės veiklos kontrolę ir nuolatinę parengtį (Nuostatų IV skyriaus 13 punktas, 14.1.–14.2., 14.5., 14.9. papunkčiai), o UK darbuotojai savo darbe vadovaujasi VRM, PAGD prie VRM metodiniais nurodymais, kitais teisiniais aktais, reglamentuojančiais profesinį parengimą ir įvykių likvidavimo tvarką, vidaus darbo tvarkos taisyklėmis (Nuostatų IV skyriaus 16 punktas).
10. Tipinės savivaldybių priešgaisrinių tarnybų veiklos atlikimo tvarkos aprašas (toliau – Tipinės SPTVAT Aprašas), patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus Reikalų ministerijos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. 1-226 (aktuali Originali redakcija), nustato Savivaldybių priešgaisrinių tarnybų (toliau – SPT) funkcijas gaisrų gesinimo ir pirminių žmonių bei turto gelbėjimo darbų atlikimo tvarką. Pagal Aprašą pirminiai žmonių ir turto gelbėjimo darbai suprantami kaip gelbėjimo darbai, atliekami SPT, atvykusių į įvykio vietą pirmąja gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemone (Aprašo 4 punktas). SPT, užtikrindamos saugų darbą: atlieka gaisrų gesinimo ir žmonių bei turto gelbėjimo darbus atvirose teritorijose; atlieka gaisrų gesinimo ir žmonių bei turto gelbėjimo darbus statiniuose ir konstrukcijose (Aprašo 6.1 ir 6.2 punktai). SPT gaisro gesinimo metu gaisro gesinimo vadovo nurodymu, naudodamos turimą techniką ir atsižvelgdamos į gaisro pobūdį, gali atlikti gaisro žvalgybą, lokalizavimą, likvidavimą, baigiamuosius darbus (budėjimą) gaisravietėje (Aprašo 7 punktas su papunkčiais). SPT pirminių žmonių ir turto gelbėjimo darbų metu gaisro gesinimo vadovo nurodymu, naudodamos turimą įrangą ir atsižvelgdamos į gaisro pobūdį, gali atlikti žmonių ir turto gelbėjimą (Aprašo 8 punktas, 10 punktas su papunkčiais).
11. Priešgaisrinių gelbėjimo pajėgų atliekamų gaisrų gesinimo ir kitų gelbėjimo darbų organizavimo nuostatai (toliau – Gelbėjimo darbų nuostatai), patvirtinti 2013 m. lapkričio 18 d. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus Reikalų ministerijos direktoriaus įsakymu Nr. 1-280, aktuali redakcija patvirtinta 2021 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. 1-72, nustato gelbėjimo darbų organizavimo tvarką, kuri užtikrintų tinkamą pagalbą ir maksimalią žmogaus gyvybės, sveikatos, turto apsaugą įvykių metu (Gelbėjimo darbų nuostatų 3 punktas). Gelbėjimo darbų nuostatų 8 punkte su papunkčiais nurodyti gelbėjimo darbų organizavimo principai – darbuotojo saugumo užtikrinimo - numatyti ir organizuoti gelbėjimo darbus, atsižvelgiant į dirbančių darbuotojų saugą ir sveikatos būklę. Žmonių, turto (taip pat gyvūnų) gelbėjimo rizika neturi viršyti gelbėjimo darbus atliekančio darbuotojo gyvybei, sveikatai gresiančio pavojaus (8.1 punktas); žmogaus gyvybės, sveikatos išsaugojimo ir gelbėjimo prioriteto- priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos (toliau-PGP) įvykio metu pirmiausia privalo gelbėti žmogaus gyvybę, sveikatą (8.2 punktas); minimalaus įvykio išplitimo - siekti likviduoti įvykį tokio dydžio, kurį jis pasiekė visų reikiamų numatytų PGP atvykimo ir išsidėstymo metu (8.3 punktas); blogiausio atvejo prognozavimo – įvertinti rizikos veiksnių dinamiką ir, numačius sudėtingiausią įvykių eigą, telkti reikalingas PGP ir kitas pajėgas (8.4 punktas) <...>. Pagal 11.2 punktą SPT atlieka gaisrų gesinimą ir pirminius žmonių bei turto gelbėjimo darbus.
12. Kvėpavimo organų apsaugos priemonių naudojimo tvarkos apraše (toliau – KOAP aprašas), patvirtintas Ugniagesių komandos viršininko 2021 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. P-58, nustato <...> darbo su kvėpavimo organų apsaugos priemonėmis organizavimą, darbuotojų, dirbančių su kvėpavimo organų apsaugos priemonėmis, pasirengimą dirbti, jų veiksmus, atliekant gaisrų gesinimo ir kitus gelbėjimo darbus (toliau – gelbėjimo darbai) <...> (KOAP aprašo 2 punktas). KOAP aprašo 19 punkte numatyta, kad gelbėjimo darbų vadovas (toliau – GDV), siekdamas užtikrinti su kvėpavimo aparatais dirbančių pareigūnų (darbuotojų), atliekančių gelbėjimo darbus, saugumą, turi nustatyti apsaugos lygmenį. Atsižvelgiant į įvykio sudėtingumą ir raudonosios zonos išplitimo ribas, realią padėtį įvykio metu, galimus pavojus ir turimus resursus, gelbėjimo darbai raudonojoje zonoje gali būti vykdomi trimis apsaugos lygmenimis (toliau - lygmuo). Pagal I lygmenį, kai raudonoji zona susidaro atviroje teritorijoje ar vieno aukšto patalpose, kuriose atstumas iki geltonosios zonos yra ne didesnis kaip 10 m ir numatoma, kad gelbėjimo darbai užtruks ne ilgiau kaip 30 minučių, raudonojoje zonoje gali dirbti vienas darbuotojas, kuris, atlikdamas gelbėjimo darbus, privalo nenutolti toliau, nei jį gali matyti saugumo posto budėtojas (priedas prie 2024 m. gegužės 8 d. DOK-10440).
13. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 17 d. nutarimu Nr. 357 patvirtintus Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto (aktuali redakcija 2018 m. gruodžio 27 d.) priedą dėl minimalių budinčios pamainos sudėties reikalavimų 2.4 punktą savivaldybių priešgaisrinių tarnybų ugniagesių komandose prie automobilinės cisternos priskiriami ne mažiau kaip 2 darbuotojai (2 ugniagesiai).
14. Pagal Ugniagesių komandos viršininko patvirtintą 2022 m. spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesio darbo grafiką 2022 m. gruodžio 25 d. turėjo dirbti du ugniagesiai O. G. ir S. M.; pagal darbo laiko apskaitos žiniaraštį Nr. BT-157, 2022 m. gruodžio 25 d. nurodyta, kad O. G. dirbo 16,5 val., S. M. – P (poilsio diena), perkelta remiantis 2022 m. gruodžio 7 d. S. M. prašymu (priedas prie 2024 m. gegužės 8 d. DOK-10440).
15. Iš bylos duomenų nustatyta, kad apie ieškovo L. Č. gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), kilusį gaisrą pirmas pranešimas BPC gautas 2022 m. gruodžio 25 d. 16.43 val. iš pranešėjo K. P.. Įvykio kortelėje užfiksuotas pranešimo turinys „dega namas važiuojant link Viekšnių; dega 2-3 namas; dega stogas ar yra žmonių nežino; sako, kad namas; pasitiks“; 16.59 val. fiksuotas ugniagesių pranešimas – matom iš tolo namo stogas dega atvira liepsna, Viekšnių Ugniagesių komanda yra vietoje; 17.14 val. fiksuotas pranešimas – grandis atliko darbą, viduje rastas sudegęs moters kūnas; 17.20 val. fiksuotas pranešimas – grandis išnešė du negyvus šunis (priedas – įvykio kortelė, prie 2023 m. rugsėjo 14 d. DOK-21169).
16. Išvykimo apskaitos kortelėje užfiksuotas incidento aprašymas, kuriame nurodoma, kad gautas pranešimas iš pil. K. P., tel. Nr. (duomenys neskelbtini), kad dega namas. Atvykus PGP, namo stogas ir kambarys degė atvira liepsna. 17.14 val. KOAP grandis, iš namo išnešė sudegusį moters kūną. 17.20 val. KOAP grandis, išnešė du negyvus šunis. Namas mūrinis 15x13 m dydžio, 2 aukštų su palėpe, stogas dengtas bitumine danga. Dūmų detektoriaus namuose nebuvo. Išdegė katilinė ir kambarys 3x4 m ploto kuriame buvo rasta žuvusioji. Apdegė stogas, palėpė, išdužo langai, sulietos patalpos (priedas – išvykimo apskaitos kortelė, prie 2023 m. rugsėjo 14 d. DOK-21169).
17. Iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr.01-1-48276-22 duomenų – specialisto išvados Nr. GP\GT\2023\01-5, matyti, kad atlikus tyrimą dėl kilusio gaisro ir gaisro kilimo priežasčių, buvo pateikta išvada, kad 1) gaisro kilimo vieta (gaisro židinys) yra katilinės patalpoje, perdangos lygyje, šalia įrengto katilinės kieto kuro katilo dūmtraukio; 2) gaisras kilo dėl šiluminio savaiminio (medinių konstrukcijų) užsiliepsnojimo. Gaisro kilimui įtakos galėjo turėti per arti degių medžiagų įrengtas katilinės kieto kuro katilo dūmtraukis; 3) įrengiant dūmtraukį, perdangos lygyje, nebuvo išlaikytas minimalus saugus atstumas (250 mm) nuo išorinės dūmtraukio sienelės iki degių medžiagų. Šis pažeidimas galėjo turėti įtakos gaisro kilimui (ikiteisminio tyrimo b. l. 91-113; 2023 m. kovo 21 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą (ieškinio priedas)).
18. Kaip minėta 8 punkte, ieškovas savo reikalavimą reiškia dviem solidarioms atsakovėms Mažeikių rajono savivaldybei, kuri yra Ugniagesių komandos savininkė (sprendimo 9 punktas) ir Ugniagesių komandai.
19. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą priešgaisrinė sauga yra valstybės savivaldybėms perduota funkcija (7 straipsnio 4 punktas). Kiek tai susiję su konkrečiomis savivaldybių institucijų ir įstaigų bei savivaldybių priešgaisrinių tarnybų funkcijomis priešgaisrinės saugos srityje, Priešgaisrinės saugos įstatyme nustatyta, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją savivaldybės teritorijoje organizuoja ir kontroliuoja priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir kitų gaisrų prevencijos priemonių įgyvendinimą (9 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taip pat šiame įstatyme įtvirtinta, kad savivaldybių priešgaisrinės tarnybos įgyvendina priešgaisrinę saugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, gaisrų prevencijos priemones, vykdo visuomenės švietimą gaisrų prevencijos srityje, gesina gaisrus, atlieka pirminius žmonių ir turto gelbėjimo darbus, taip pat atlieka savanorių ugniagesių veiklos organizatoriaus funkcijas (9 straipsnio 2 dalis).
20. Ieškovas atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės atsakomybę grindžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio pagrindu, kuomet valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
21. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, t. y. civilinę atsakomybę be kaltės. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: 1) valdžios institucijos (jos tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis); 2) asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis); 3) neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.
22. Tai reiškia, kad valstybės, savivaldybės civilinei atsakomybei aptariamu pagrindu kilti turi būti nustatytos trys civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai (neveikimas), žala ir priežastinis neteisėtų veiksmų (neveikimo) bei žalos ryšys. Nurodytas civilinės atsakomybės sąlygas privalo įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis). Kai neįrodyta bent viena iš būtinųjų sąlygų, civilinė atsakomybė negali būti taikoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2010; 2020 m. lapkričio 19 d. nutartis Nr. e3K-3-307-969/2020, 36 punktas).
23. Kaip minėta 19 punkte, pagal Vietos savivaldos įstatymą savivaldybės priešgaisrinės saugos funkciją vykdo kaip valstybės joms perduotą funkciją. Įgyvendindamos šią funkciją, jos turi įstatymų nustatytą sprendimų priėmimo laisvę, tačiau kartu jas riboja valstybės institucijų ar pareigūnų sprendimai. Vyriausybė nustato priešgaisrinės saugos užtikrinimo standartus ir priima priešgaisrinės saugos užtikrinimui būtinus teisės aktus. Kaip matyti iš sprendimo 10-13 punktuose išdėstyto teisinio reglamentavimo Ugniagesių komandos kaip savivaldybės priešgaisrinės tarnybos saugos užtikrinimo standartus nustatė Vyriausybė savo nutarimu (sprendimo 13 punktas); o veiklos organizavimą reglamentuoja Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos priimti žinybiniai aktai (sprendimo 10-11 punktai). Taigi iš esmės Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius yra patvirtinęs bendrus pasirengimo gesinti gaisrus ir atlikti kitus gelbėjimo darbus užtikrinimo nuostatus ir pavyzdines vidaus tvarkos taisykles, kurias rekomenduojama taikyti ir SPT.
24. Nagrinėjamu atveju ieškovas reikšdamas reikalavimą Mažeikių rajono savivaldybei nenurodo jokių šios atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo, susijusio su netinkamu Mažeikių rajono ugniagesių komandos darbo organizavimu, jai priskirtoje viešojo administravimo srityje ir vykdant jai valstybės perduotą priešgaisrinės saugos funkciją. Nenurodo, kokių atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo pagrindu ieškovui dėl kilusio gaisro buvo padaryta žala, neįrodinėjo ir priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ar neveikimo ir kilusios žalos. Vien ta aplinkybė, jog atsakovė Mažeikių rajono savivaldybė yra Ugniagesių komandos savininkė, nesant įrodytų, 21 ir 22 punktuose nurodytų, savivaldybės civilinės atsakomybės sąlygų, nesudaro pagrindo priteisti iš atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės neturtinę žalą. Teismo vertinimu, ieškovas neįrodė atsakovės Mažeikių rajono savivaldybės būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, todėl patikslinto ieškinio reikalavimas dėl žalos priteisimo iš Mažeikių rajono savivaldybės atmestinas kaip nepagrįstas.
25. Ieškovas savo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo reiškė ir kitai atsakovei Ugniagesių komandai dėl netinkamo jos darbo organizavimo vykdant gaisro gesinimą ir gelbėjant žmogų bei gyvūnus, t. y. neužtikrinus, kad į įvykio vietą gesinti gaisro būtų atvykę du budintys ugniagesiai ir, kad ugniagesys turėtų tinkamą įrangą gaisrui užgesinti bei žmogui išgelbėti. Patikslintu ieškiniu Ugniagesių komandos ugniagesio pareiga pirmiausia gelbėti gaisre žuvusią ieškovo motiną, grindžiama tuo, jog atvykus pirmajam ugniagesiui namas buvo tik uždūmytas, nedegė atvira liepsna.
26. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis). Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Kitaip tariant, neturtine žala yra laikomas pakenkimas teisės saugomoms ir ginamoms neturtinėms, nematerialiosioms vertybėms – asmens garbei, orumui, privačiam gyvenimui ir pan. Sprendžiant, ar atsakovei yra kilusi prievolė atlyginti ieškovui neturtinę žalą, nustatytinos visos deliktinės atsakomybės sąlygos, būtinos tokiai prievolei atsirasti, t. y.: 1) ji neįvykdė įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atliko veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidė bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai, 2) yra padaryta turtinė ir neturtinė žala; 3) yra priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos; 4) žalą padaręs asmuo yra kaltas. Žalos atlyginimui būtinų sąlygų – neteisėtų veiksmų, žalos ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos buvimą privalo įrodyti ieškovas. Tuo tarpu skolininko kaltė preziumuojama, jeigu atsakovas neįrodys priešingai.???
27. Pagal Priešgaisrinės saugos įstatymą SPT, be kita ko, ir atsakovė Ugniagesių komanda, yra savarankiškas juridinis asmuo savarankiškai priima sprendimus tiek dėl darbo organizavimo ir įstaigos administravimo, tiek dėl pavestų funkcijų vykdymo. Pagal Ugniagesių komandos nuostatus už įstaigos darbo organizavimą ir pavestų funkcijų vykdymą yra atsakingas viršininkas.
28. Iš bylos duomenų nustatyta, kad 2022 m. gruodžio 25 d. Ugniagesių komandoje Viekšnių ugniagesių grandyje pagal patvirtiną grafiką budėjo tik vienas ugniagesys, antrajam ugniagesiui buvo suteikta poilsio diena (sprendimo 14 punktas).
29. Kaip minėta 13 punkte, pagal Vyriausybės patvirtintą Priešgaisrinės saugos užtikrinimo standarto priedą dėl minimalių budinčios pamainos sudėties reikalavimų 2.4 punktą SPT ugniagesių komandose prie automobilinės cisternos priskiriami ne mažiau kaip 2 darbuotojai (2 ugniagesiai). Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, jog organizuojant Ugniagesių komandos darbą 2022 m. gruodžio 25 d. buvo nesilaikyta šio reikalavimo, kad komandoje būtų du ugniagesiai, ugniagesys, kuriam buvo suteikta poilsio nebuvo pakeistas kitu ugniagesiu ar skyrininku (Ugniagesių komandos nuostatų 15 punktas). Dėl šios aplinkybės, teismo vertinimu, Ugniagesių komandos viršininkas, būdamas atsakingas už tinkamą komandos darbo organizavimą tinkamai nevykdė savo pareigos (neteisėtas neveikimas).
30. Sprendžiant dėl atsakovės Ugniagesių komandos deliktinės atsakomybės būtina nustatyti ir kitas atsakomybei kilti sąlygas – padarytą žalą ir priežastinį ryšį tarp neteisėtos veikos ir kilusių neigiamų padarinių – žalos. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant priežastinį ryšį, sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų, t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėto veiksmo. Be to, nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą,
31. SPT pajėgos atlieka svarbų vaidmenį pirminėje gaisrų gesinimo stadijoje (kol atvyksta VPGT pajėgos), nes jų veiksmai daug lemia, ar bus laiku išgelbėtos žmonių gyvybės. Įstatyme nustatyta, kad SPT gesina gaisrus ir atlieka pirminius žmonių bei turto gelbėjimo darbus, tačiau nėra apibrėžta, kokie gelbėjimo darbai priskiriami pirminiams. Pagal Tipinės SPTVAT aprašą pirminiai žmonių ir turto gelbėjimo darbai suprantami kaip gelbėjimo darbai, atliekami SPT, atvykusių į įvykio vietą pirmąja gaisrų gesinimo ir gelbėjimo transporto priemone. Tikslesnio reglamentavimo, kas yra pirminiai žmonių ir turto gelbėjimo darbai, nėra, todėl galima teigti, kad tai yra visas spektras gaisrų gesinimo veiksmų, kuriuos vykdo pirmieji į gaisravietę atvykę ugniagesiai, t. y. ir žmonių gelbėjimas, turto gelbėjimas patenkant į degančias patalpas, pagal galimybę dujų baliono ir kitų medžiagų, keliančių sprogimo pavojų, pašalinimas (išnešimas), ugnies gesinimas, ir pan. (sprendimo 10 punktas, Tipinės SPTVAT aprašo I skyriaus 4 punktas).
32. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad pirminis pranešimas apie gaisrą BPC gautas 2022 m. gruodžio 25 d. 16.43 val. Pirmasis į gaisro įvykio vietą išvyko Ugniagesių komandos ugniagesys O. G. su gaisrine cisterna, atvykimo laikas 16.50 val., ir pradėjo vykdyti gaisro gesinimo darbus (sprendimo 15-16 punktai). Kad ugniagesys tinkamai vykdė savo pareigas ginčo šioje byloje nėra, šią aplinkybę patvirtino ir pats ieškovas.
33. Ieškovas įrodinėdamas atsakovės Ugniagesių komandos atsakomybę dėl jam atsiradusios žalos nurodė, jog jam atvykus prie namo, namas nedegė atvira liepsna, dėl to jeigu būtų atvykę du ugniagesiai, jie būtų galėję įeiti į uždūmintą namą ir galimai išgelbėti ten buvusią jo motiną ir šunis.
34. Iš šalių paaiškinimų teismo posėdžio metu bei pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad ginčas tarp šalių kyla dėl į gaisro vietą atvykusio ugniagesio pirminių gaisro gesinimo ir gelbėjimo veiksmų atlikimo, taip pat dėl tuo metu buvusio gaisro išplitimo – ar gyvenamasis namas jau degė atvira liepsna, ar tik buvo stipriai uždūmintas.
35. Iš šalių ir liudytojų paaiškinimų teismo posėdžio metu neginčijamai nustatyta, kad atvykęs į gaisro vietą ugniagesys O. G. pirmiausia ėmėsi ugnies gesinimo veiksmų, t. y. pajungė vandens žarną iš automobilio, su kuria ieškovas pradėjo lieti vandenį, taip pat ėmėsi būtinų veiksmų, kad būtų užtikrintas tolimesnis vandens tiekimas gaisro gesinimui – iškirto eketę netoliese esančiame vandens telkinyje, nutiesė antrą vandens žarną. Vykdė ugnies gesinimo darbus.
36. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad jam atvykus prie namo, namas dar nedegė atvira liepsna buvo tik uždūmintas, dėl ko jis puolė į vidų gelbėti savo motinos. Tačiau tokius ieškovo teiginius dėl ugnies išplitimo paneigia tiek teismo posėdžio metu duoti liudytojo K. P. parodymai, tiek ir byloje esanti įvykio kortelė, kurioje pirminio pranešimo metu yra fiksuota, jog „dega stogas“ (sprendimo 15 punktas). Teismo posėdžio metu liudytojas K. P. patvirtino, kad jis buvo pirmasis asmuo pranešęs BPC apie pamatytą gaisrą. Liudytojas nurodė, kad važiuodamas į gaisro vietą nuolat kalbėjo su BPC operatoriumi, kai atvažiavo į namo kiemą ugnis jau buvo ant stogo, po 10-15 sekundžių sprogo šoninis langas, pro šoninį antro aukšto langą veržėsi ugnis ir kilo ant stogo. Liudytojas taip pat nurodė, jog po jo atvykimo savininkas į kiemą atvažiavo po 2-3 minučių, savininkas puolė į namo vidų ir po kelių sekundžių išpuolė lauk. Pokalbį su BPC liudytojas nurodė baigęs, kai atvyko pirmasis ugniagesys ir pradėjo gesinimo darbus. Tai, kad atvykus į gaisro vietą namo stogas degė atvira liepsna teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytojas ugniagesys O. G..
37. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai J. Č. ir P. B. nepaneigė liudytojų K. P. ir O. G. parodymų dėl gaisro išplitimo (tai, kad atvykus pirmajam ugniagesiui namas jau degė atvira liepsna). Liudytoja J. Č. parodė, jog grįžus, iš namo veržėsi juodi tiršti dūmai, pats gaisras buvo kitoje namo pusėje, per dūmus nebuvo galima įeiti į namą. Liudytojas P. B. nurodė, kad į įvykio vietą atvyko kartu su gaisrinės mašina, matė besiveržiančius juodus dūmus pro vėjalentes, matė ugnį pro šoninį kambario langą, bet ne lauke. Nurodė, jog ugnis lauke pasirodė po 10-15 minučių, ugniagesiai atvyko po 30 minučių, tačiau šiuos liudytojo nurodomus laikotarpius paneigia byloje esantys rašytiniai įrodymai – įvykio kortelė, kurioje fiksuotas Mažeikių PGT padalinio pranešimas 16.59 val. matom iš tolo namo stogas dega atvira liepsna, taip pat užfiksuoti ugniagesių atvykimo į gaisro vietą laikai (sprendimo 15 punktas).
38. Gesinant gaisrus ir vykdant gelbėjimo darbus VPGT ir SPT gali vykdyti skirtingas funkcijas. VPGT komandos gali vykdyti visus gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus, SPT tik pirminius darbus gesinant gaisrus ir gelbėjimo darbus teikiant pagalbą gyventojams ir pagalbą kitoms tarnybom.
39. Nagrinėjant bylą buvo keliamas klausimas, jog jeigu į įvykio vietą būtų atvykę du ugniagesiai jie pasinaudodami kvėpavimo aparatais galėjo patekti į namą ir išgelbėti ieškovo motiną.
40. Pateikti duomenys patvirtina, kad Ugniagesių komandos ugniagesiai automobiliuose turi KOAP ir yra apmokyti juos naudoti. Ieškovo ieškinio teiginiai, jog atvykęs ugniagesys neturėjo KOAP nepagrįstas jokiais įrodymais. Nustatyta, kad ugniagesys KOAP nenaudojo. Taip pat Ugniagesių komandoje yra nustatyta KOAP naudojimo tvarka, atsižvelgiant į gaisro vietoje su kvėpavimo aparatais dirbančių pareigūnų apsaugos lygmenį. Nustatyta, kad vienas darbuotojas, atlikdamas gelbėjimo darbus, gali dirbti raudonojoje zonoje, kai raudonoji zona susidaro atviroje teritorijoje ar vieno aukšto patalpose, kuriose atstumas iki geltonosios zonos yra ne didesnis kaip 10 m ir numatoma, kad gelbėjimo darbai užtruks ne ilgiau kaip 30 minučių, šiuo atveju jam talkinti gali vienas darbuotojas be kvėpavimo aparato (jis atlieka ir saugumo posto budėtojo funkcijas), tačiau būtina įvertinti gaisravietę, jos plotą, ugnies ir kitų pavojingų veiksnių plitimo kryptis (sprendimo 12 punktas, priedai prie 2024 m. gegužės 8 d. DOK-10440).
41. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ieškovui priklausantis gyvenamasis namas yra dviejų aukštų, pirmajam ugniagesiui atvykus į gaisro vietą, namo dalis ir stogas jau degė atvira liepsna, todėl teismo vertinimu, net jeigu į gaisro vietą būtų atvykę du SPT ugniagesiai, atsižvelgiant į reglamentuotą KOAP panaudojimo tvarką (sprendimo 12 punktas), taip pat į nustatytus gelbėjimo darbų organizavimo principus, užtikrinant pareigūnų ir darbuotojų saugumą (sprendimo 11 punktas), šiuo konkrečiu atveju SPT ugniagesiai, vykdydami pirminius gaisro gesinimo ir gelbėjimo veiksmus, nebūtų galėję panaudoti KOAP ir eiti į atvira liepsna degantį namą.
42. Pažymėtina, kad pagal ikiteisminio tyrimo byloje esančius duomenis, gaisro židinys buvo katilinės patalpoje, perdangos lygyje, šalia įrengto katilinės kieto kuro katilo dūmtraukio, katilinėje aplink dūmtraukį ties lubomis matomas labiausiai išdegusios ir gaisro pažeistos medinės perdangos konstrukcijos (perdegęs perdangos skersinis bei perdegusi perdanga); gaisras išplito į antrą aukštą, apdegė antro aukšto kambarys (specialisto išvada, ikiteisminio tyrimo b. l. 91-102); virš katilinės įrengtas kambarys, kuriame buvo rasta ieškovo motina, buvo stipriai apdegęs; perdanga tarp kambario ir palėpės vietomis perdegusi kiaurai, medinės perdangos konstrukcijos apanglėjusios; stogo medinės konstrukcijos apanglėjusios (ikiteisminio tyrimo medžiaga, b. l. 61-68), kas rodo, jog ugnis buvo stipriai pažeidusi kambarį virš katilinės, kuriame buvo ieškovo motina.
43. Teismas nepagrįstais laiko ieškovo argumentus, kad tik atvykę į gaisro vietą Mažeikių PGT pareigūnai iš karto lipo į degantį namą ir iškėlė mirusią ieškovo motiną, nes pateikta įvykio kortelė patvirtina, kad atvykę ugniagesiai darbą pradėjo 17.06 val., 17.14 val. iš namo išneštas ieškovo motinos kūnas, kas rodo, jog ugnis buvo gesinama dar apie 8 minutes, ir tik tuomet suformavus KOAP grandį eita į namo vidų. Ugnies gesinimo darbus vykdė ir pirmasis į gaisro vietą atvykęs ugniagesys. Kaip minėta sprendimo 39 punkte, gesinant gaisrus ir vykdant gelbėjimo darbus VPGT ir SPT gali vykdyti skirtingas funkcijas. VPGT komandos gali vykdyti visus gaisrų gesinimo ir gelbėjimo darbus, SPT tik pirminius darbus gesinant gaisrus ir gelbėjimo darbus teikiant pagalbą gyventojams. Nustatytos faktinės aplinkybės ir sprendimo 10, 12 punktuose išdėstytas SPT ugniagesių veiksmų atliekant gaisrų gesinimo ir pirminius gelbėjimo darbus reglamentavimas suponuoja teismui išvadą, kad tarp Ugniagesių komandos neteisėto neveikimo (sprendimo 29 punktas) ir ieškovui kilusios žalos nėra priežastinio ryšio.
44. Teismas, įvertinęs 10-17, 26, 30-43 punktuose nustatytų aplinkybių visumą sprendžia, jog ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovės Ugniagesių komandos neteisėto neveikimo ir kilusių žalingų padarinių, ieškovo motinos ir šunų žūties, yra priežastinis ryšys. Šiuo atveju žalingi padariniai kilo dėl netinkamai įrengto dūmtraukio, dėl kurio kilo gaisras ieškovui priklausančiame name, o ne dėl to, kad 2022 m. gruodžio 25 d. Ugniagesių komandoje budėjo vienas ugniagesys.
45. Esant neįrodytam atsakovės Ugniagesių komandos visam civilinės atsakomybės sąlygų visetui, ieškovo ieškinys šiai atsakovei dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip neįrodytas ir nepagrįstas.
CPK 93 straipsnis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies.
Atsakovės Mažeikių rajono savivaldybė ir Mažeikių rajono ugniagesių komanda duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė, todėl teismas dėl bylinėjimosi išlaidų atmetus ieškovo ieškinį nesprendžia.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 301 straipsniu
nusprendžia:
patikslintą ieškinį atmesti.
Sprendimui įsiteisėjus ikiteisminio tyrimo bylą Nr. 01-1-48276-22 grąžinti Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Dokumentų administravimo valdybos Šiaulių apygardos dokumentų valdymo skyriui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.