Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2022-01-04 · Administracinė byla Nr. eI2-206-644/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2022-01-04Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2023-05-17Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-01-04
Bylos Nr.
eI2-206-644/2022
Teisminio proceso Nr.
3-62-3-01975-2021-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Audrius Grauželis, Jolanta Medvedevienė, Asta Urbonienė
Pareiškėjas
E. R.
Atsakovas
Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
Administracinė byla Nr. eI2-206-644/2022Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01975-2021-1Procesinio sprendimo kategorija: 36.; 55.1.1. (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. sausio 4 d.Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

sekretoriaujant Sigitai Damidavičienei,dalyvaujant pareiškėjui E. R.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. R. skundą atsakovui Kauno apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno VPK) Viešosios tvarkos valdybos Licencijavimo skyriaus specialistės O. J. 2021 m. liepos 22 d. sprendimą „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ Nr. 21-IL-20-01901-e (toliau – ir Sprendimas).

Pareiškėjas teismo posėdžio metu skundą palaikė ir nurodė, kad ginčijamu Kauno VPK Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 21-IL-20-01901-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“ nepagrįstai buvo panaikintas pareiškėjui išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Atsakovas Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto kontekste turėjo vertinti ne 21 metų pareiškėjo administracinių nusižengimų istoriją, o tik nuo 2019 m. birželio 10 d. padarytus pažeidimus, t. y. nuo tada, kai pareiškėjui buvo pratęstas leidimas laikyti (nešiotis) ginklą. Jei leidimas buvo pratęstas, vadinasi pareiškėjas nekėlė pavojaus kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimus, valstybės institucija negali asmens padarytus pažeidimus vertinti neribotą laiką. Prieš daugiau nei 20 metų padaryti administraciniai nusižengimai negali apibūdinti pareiškėjo asmenybės ir jį charakterizuoti šiai dienai. Be to, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto dalis įsigaliojo tik nuo 2011 m. kovo 1 d.

Pažymėjo, kad nuo 2019 metų pareiškėjas buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn už šiuos pažeidimus: elektriniu paspirtuku važiavo dviračiams važiuoti neleistinoje vietoje; pažeidė karantino metu skelbto judėjimo tarp savivaldybių draudimo reikalavimą, kadangi bandė nuvykti į Jonavos savivaldybėje esantį automobilių servisą; greitį viršijo 3 kartus, 2 iš jų daugiau kaip 16 km/h, 1 kartą 21 km/h.; buvo neprisisegęs saugos diržo; pareiškėjo vadovaujamai bendrovei priklausantis vilkikas važiavo viršydamas leistiną svorį. Taigi, pareiškėjas nėra sistemingas ir piktybinis teisės pažeidėjas keliantis tokio dydžio pavojų visuomenei, kad būtų proporcinga panaikinti jo turimą leidimą ginklui. Be to, Sprendime atsakovas apsiribojo tik faktinių aplinkybių išdėstymu, neargumentuodamas, kokiu būdu pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai. Sprendime nurodytos tik administracinių nusižengimų per 21 metus kiekis, o iš jų aprašytas tik vienas, nepagrindžiant, kokią grėsmę pareiškėjas kelia ir, kaip tariamai keliama grėsmė pasireiškia kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, nuosavybei, visuomenės saugumui ar viešajai tvarkai. Taip pat nėra aiškūs atsakovo motyvai išskirti būtent vieną pažeidimą. Pareiškėjas gyvena Kėdainių savivaldybėje, tačiau darbo reikalais turėjo nuvykti į Jonavos savivaldybėje esantį servisą, kur buvo remontuojamas pareiškėjo bendrovei priklausantis vilkikas. Pareiškėjas turėjo nuvežti remontui reikalingą detalę. Pareiškėjui nesupratus konkliudentiniais veiksmais pareigūnės rodomo gesto, t. y. klaidingai laikant, jog pareigūnė leido jam važiuoti, jis savivaldybės ribą kirto. Kadangi pareiškėjas nedelsiant buvo sulaikytas pareigūnų, jokio pavojaus visuomenei sukelti jis negalėjo, kadangi nebuvo išlipęs iš automobilio.

Pareiškėjas nurodė, kad jis yra ilgametis medžiotojas, medžiotojo bilietą ir leidimą ginklui turi nuo 2001 metų. Per visą ilgametę medžiotojo patirtį pareiškėjas nėra padaręs nei vieno su ginklų naudojimu ar medžioklės taisyklių laikymųsi susijusio pažeidimo. Visuomet ginklu naudojasi preciziškai laikantis visų saugumo reikalavimų, puikiai išmano visus medžioklės ir ginklų naudojimo reikalavimus.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymėjo, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu, padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4¹ dalyje, ir jam paskirta 300 Eur bauda, už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 22 d. apie 10.18 val., kelyje Jonava-Kėdainiai-Šeduva, ties įvažiavimu į Jonavą, privažiavęs automobiliu prie patikros posto pateikė policijos pareigūnei vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos liudijimą, kuriame buvo nurodyta, kad jis yra iš Kėdainių rajono ir paaiškino, kad į Jonavą atvyko apsipirkti automobilių servise „Dafta“. Pareiškėjas nepateikė policijos pareigūnams jokių duomenų, įrodančių jo teisę įvažiuoti į Jonavos miestą ir nepaisė pareigūno reikalavimo apsisukti ir palikti Jonavos miestą, t. y. pirmą kartą patikros poste policijos pareigūnei neįleidus į Jonavos miestą, pareiškėjas antrą kartą privažiavo prie patikros posto ir pareigūnams paliepus apsisukti ir išvažiuoti iš Jonavos, neapsisuko, padidinęs greitį įvažiavo į Jonavos miestą. Administracinių nusižengimų registro duomenimis, laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2021 m. pareiškėjas buvo 53 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus). Administracinių nusižengimų registre fiksuoti pareiškėjo padaryti administraciniai nusižengimai, jų kiekis, nuolatinis pasikartojimas, neabejotinai yra duomenys, neigiamai charakterizuojantys pareiškėją ir jo asmenybės patikimumą, leidžiantys spręsti apie pareiškėjo keliamą grėsmę visuomenės saugumui. Pareiškėjo keliamą grėsmę Įstatymo saugomoms vertybėms patvirtina ir Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarimas, kuriame nustatyta, jog pareiškėjo elgesys valstybėje paskelbtos ekstremalios situacijos metu kėlė pavojų kitų žmonių sveikatai ar gyvybei. Pareiškėjas toleruoja įstatymo nesilaikymą įvairiose gyvenimo srityse kaip jam priimtiną elgesį, už kurį tiesiog papildomai sumoka jam skiriamas baudas ir toliau pažeidinėja įstatymus. Gavus duomenis, jog pareiškėjas nubaustas už administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, buvo iš naujo įvertinti pareiškėjo pažeidimai ir 2021 m. liepos 22 d. priimtas sprendimas panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2020 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. KT103-N7/2020 pripažino, jog Įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktai tiek, kiek juose nurodyti asmenys neterminuotai nėra laikomi nepriekaištingos reputacijos asmenimis ir pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą visam laikui netenka teisės įsigyti ir turėti šio įstatymo 3 straipsnio 6-10 punktuose nurodytų ginklų, B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui. Šiuo atveju Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nebuvo taikomas ir klausimas, ar pareiškėjas laikytinas nepriekaištingos reputacijos asmeniu, nebuvo sprendžiamas.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo skundas atmestinas.

Byloje nustatyta, kad Kauno VPK Viešosios tvarkos valdyba 2021 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 21-IL-20-01901-e „Dėl leidimo laikyti (nešiotis) ginklus“, vadovaudamasi Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. V-362 patvirtinto Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 92, 92.1 ir 93 punktais, panaikino pareiškėjui E. R. išduotą leidimą laikyti (nešiotis) ginklus Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas buvo įpareigotas per 5 darbo dienas pristatyti jam priklausančius ginklus, jų priedus, šaudmenis, leidimą laikyti (nešiotis) ginklus, ginklų pažymėjimus.

Kauno VPK Viešosios tvarkos valdybos 2021 m. liepos 22 d. sprendimas Nr. 21-IL-20-01901-e motyvuojamas tuo, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarimu E. R. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, ir jam paskirta 300 Eur bauda, už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 22 d. apie 10.18 val., kelyje Jonava-Kėdainiai-Šeduva, ties įvažiavimu į Jonavą, automobiliu privažiavęs prie patikros posto, pateikė policijos pareigūnei vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos liudijimą, kuriame buvo nurodyta, kad jis yra iš Kėdainių rajono, bei paaiškino, kad yra Kėdainių rajono gyventojas, o į Jonavą atvyko apsipirkti automobilių servise „Dafta“. E. R. nepateikė policijos pareigūnams duomenų, įrodančių jo teisę įvažiuoti į Jonavos miestą ir nepaisė pareigūnės teisėto reikalavimo apsisukti ir palikti Jonavos miestą, t. y. pirmą kartą patikros poste policijos pareigūnei neįleidus jo į Jonavos miestą, E. R. antrą kartą privažiavo prie patikros posto ir, policijos pareigūnams paliepus apsisukti, padidinęs greitį įvažiavo į Jonavos miestą.

Sprendime taip pat nurodyta, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis, laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2021 m. E. R. 53 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus) iš jų: 30 kartų už nustatyto greičio viršijimą, 6 kartus už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, 5 kartus už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 tonomis, bet ne daugiau kaip 4 tonomis ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 4 tonomis, bet ne daugiau kaip 8 tonomis, 2 kartus už automobilio vairavimą be atliktos valstybinės techninės apžiūros, 3 kartus už vairuotojų naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą, 2 kartus už daugiau kaip 20 proc. kelių transporto priemonių, vežančių keleivius ar krovinius vidaus ir (ar) tarptautiniais maršrutais, ekipažams (vairuotojams) privalomų tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš patikrintų vairuotojo darbo dienų), nesaugojimas nustatytą laiką įmonėje arba iš tachografo registracijos lapų ir (ar) duomenų, perkeltų iš skaitmeninio tachografo ir (ar) vairuotojo kortelės (iš įmonėje patikrintų vairuotojo darbo dienų), nustatytas daugiau kaip dvidešimt procentų vairuotojų darbo ir poilsio režimo pažeidimą, 2 kartus už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 2 t, bet ne daugiau kaip 4 t, kai administracinė nuobauda taikoma įmonių vadovams ar jų įgaliotiems asmenims, kuriems pavesta vadovauti krovinių ar keleivių vežimo veiklai, 1 kartą už vairuotojų Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), 1 kartą už ginklo registravimo terminų arba jo įrašymo į įskaitą pažeidimą, 1 kartą už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis, nesilaikymą.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą Nr. AN2-360-383/2021 pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Kauno apygardos teismas 2021 m. birželio 28 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarimą paliko nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. R. apeliacinio skundo netenkinto. E. R. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – bauda.

Nesutikimą su Kauno VPK 2021 m. liepos 22 d. sprendimu Nr. 21-IL-20-01901-e pareiškėjas, iš esmės, motyvuoja tuo, kad Sprendime nurodytos aplinkybės, kurių pagrindu buvo panaikintas jam išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus, nepatvirtina fakto, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. skundžiamo sprendimo motyvai nepatvirtina Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto nuostatų.

Ginklų ir šaudmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą, klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir šaudmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir šaudmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo tikslas – užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą (Įstatymo 1 str. 1 d.). Atitinkamai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, jog pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją valstybės valdžios ir valdymo institucijos turi pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, saugoti asmenį nuo kėsinimosi į jo gyvybę bei sveikatą, ginti žmogaus teises ir laisves. Kaip žinia, ginklai ir šaudmenys gali kelti pavojų viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į būtinumą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d., 2013 m. sausio 25 d. nutarimai). Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimai patvirtina, jog visuomenės ir valstybės saugumas yra konstitucinė vertybė.

Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas numato, kad leidimai nešiotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policijos įstaiga nurodo leidimo galiojimo panaikinimo motyvus. Pažymėtina, jog Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (žr., pvz., LVAT 2014 m. gruodžio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A624-1319/2014).

Iš Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo turinio matyti, kad įstatymo leidėjas yra išsamiai diferencijavęs sąlygas ir nustatęs platų ratą atvejų, kada asmeniui gali būti išduotas ar panaikintas leidimas nešiotis ir laikyti B, C kategorijų ginklus bei šaudmenis, būtent - yra nustatęs griežtus reikalavimus asmenų elgesiui laikant bei nešiojantis šaunamuosius ginklus ir juos, kaip asmenybes, charakterizuojančioms aplinkybėms. Įstatymo turinys rodo, jog įstatymų leidėjas ginklus traktuoja kaip ypatingos prigimties civilinėje apyvartoje esančius daiktus, ši apyvarta, be kita ko, siekiant užtikrinti visuomenės ir valstybės saugumą, sveikatą, išsamiai reglamentuojama. Įstatymo nuostatos (pvz., Įstatymo 17, 18, 30 str.) rodo, kad asmenims, kurie nori įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis, jų elgesiui keliami itin aukšti reputacijos, rūpestingumo ir atidumo reikalavimai.

Pagal Fizinių asmenų ginklų ir šaudmenų civilinės apyvartos tvarkos aprašo 92.1 punktą, pareigūnas leidimą laikyti (nešiotis) ginklus panaikina per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo Policijos licencijuojamos veiklos informacinėje sistemoje arba per 10 darbo dienų nuo aplinkybių, dėl kurių asmuo negali turėti ginklų įsiteisėjimo Įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka. Leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga (Aprašo 93 p.).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjo grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, visuomenės saugumui patvirtina Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmų 2021 m. kovo 31 d. nutarimas, kuriuo E. R. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 506 straipsnio 4¹ dalyje, kuri numato atsakomybę už pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, kai jis padarytas karo, nepaprastosios padėties, mobilizacijos, karantino, riboto karantino metu, taip pat susidarius ekstremaliajai situacijai ar ekstremaliajam įvykiui, jeigu ekstremalioji situacija ar ekstremalusis įvykis kelia pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai. Kaip minėta, pareiškėjas buvo nubaustas už tai, kad jis 2020 m. gruodžio 22 d. apie 10.18 val., kelyje Jonava-Kėdainiai-Šeduva, ties įvažiavimu į Jonavą, automobiliu privažiavęs prie patikros posto, pateikė policijos pareigūnei vairuotojo pažymėjimą ir automobilio registracijos liudijimą, kuriame buvo nurodyta, kad jis yra iš Kėdainių rajono, bei pats paaiškino, kad yra Kėdainių rajono gyventojas, o į Jonavą atvyko apsipirkti automobilių servise „Dafta“. E. R. nepateikė policijos pareigūnams jokių duomenų, įrodančių jo teisę įvažiuoti į Jonavos miestą ir nepaisė pareigūnės teisėto reikalavimo apsisukti ir palikti Jonavos miestą, t. y. pirmą kartą patikros poste policijos pareigūnei neįleidus jo į Jonavos miestą, E. R. antrą kartą privažiavo prie patikros ir, policijos pareigūnams paliepus apsisukti ir išvažiuoti iš Jonavos, padidinęs greitį įvažiavo į Jonavos miestą. Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai 2021 m. kovo 31 d. nutartyje, be kita ko, pažymėjo, kad esant ekstremaliai situacijai, kuri paskelbta kilus grėsmei gyventojų sveikatai, pareigūnų teisėtų nurodymų nevykdymas kelia didesnę grėsmę tiek gyventojų, tiek pačių pareigūnų sveikatai ir tokie veiksmai yra pavojingesni, nei padaryti įprastomis sąlygomis. Teismo vertinimu, E. R. veiksmai – nepaisymas pareigūno išsakyto teisėto reikalavimo apsisukti ir palikti Jonavos miestą bei įvažiavimas į Jonavos miestą padidinus greitį, yra pavojingi savaime ir charakterizuoja pareiškėją kaip asmenį, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Pažymėtina ir tai, kad pagrindas pareiškėjo elgesį vertinti kaip keliantį grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui yra ir tai, kad laikotarpiu nuo 2000 iki 2021 metų pareiškėjas buvo 53 kartus baustas už administracinius nusižengimus (pažeidimus) iš jų: 30 kartų už nustatyto greičio viršijimą, 6 kartus už kelio ženklų ar ženklinimo nesilaikymą, 5 kartus už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą, 3 kartus už vairuotojų naudojimosi saugos diržais tvarkos pažeidimą ir pan. Šie pareiškėjo padaryti pažeidimai rodo juos padariusio asmens nuostatas nepaisyti esminių teisinės tvarkos taisyklių, nepaklusimą tvarką saugančių pareigūnų teisėtiems nurodymams. Dėl 2000 iki 2021 metais pareiškėjo padarytų kitų pažeidimų, teisėjų kolegija pažymi, kad šie pažeidimai nėra savarankiškais pagrindais leidimui nešioti ir laikyti ginklus ir šaudmenis panaikinimui, tačiau tai yra duomenys, charakterizuojantys juos padariusį asmenį, kurių, atliekant pareiškėjo veiksmų kvalifikavimą vadovaujantis Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, teisinis įvertinimas suponuoja bendrą teisinį įsitikinimą dėl asmens nuostatų, taikomų savo elgesio standartams, inter alia žvelgiant ir į teisinės tvarkos bei teisėtumo reikalavimus. Šiuo aspektu vertinant pareiškėjo daromus pažeidimus, jų sistemiškumas liudija asmens nenorą paklusti pagrindinėms teisinės tvarkos taisyklėms, demokratinės valstybės pilietinei visuomenei būdingos ir tokiose visuomenėse dominuojančios veiksmų / elgesio atitikties teisei principų nepaisymą.

Teisėjų kolegija, įvertinusi visumą byloje nustatytų aplinkybių, sprendžia, kad bylos duomenys apie E. R. pavojingus veiksmus ekstremalios situacijos metu, taip pat pareiškėjo asmenybę charakterizuojantys duomenys apie kitus pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus neabejotinai rodo, jog pareiškėjas kelia grėsmę kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui, o tai nesuderinama su Įstatymo tikslais užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumą. Todėl atsakovas turėjo pakankamą faktinį pagrindą priimti ginčijamą Sprendimą panaikinti pareiškėjui leidimą laikyti (nešiotis) ginklus. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodomi argumentai, jog jis nėra padaręs nei vieno su ginklų naudojimu ar medžioklės taisyklių laikymųsi susijusio pažeidimo, nesudaro pagrindo nukrypti nuo Įstatyme įtvirtintų reikalavimų ir netaikyti Įstatyme įtvirtintų teisės įsigyti ir turėti ginklus apribojimų.

Teismas nesutinka su pareiškėjo pozicija, kad ginčijamas Sprendimas yra nemotyvuotas, kadangi jame yra aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, nurodyta, jog pagal surinktus faktinius duomenis (pareiškėjo padarytus administracinius nusižengimus, iš kurių dauguma susiję su pavojumi asmenų gyvybei ir sveikatai, visuomenės saugumui, viešajai tvarkai) nuspęsta, kad pareiškėjo elgesys yra nesuderinamas su Įstatymo tikslais ir jame įtvirtintais rūpestingumo ir atidumo reikalavimais, keliamais specialios teisės subjektui – leidimo turėtojui. Ginčijamame sprendime aiškiai nurodytas Įstatyme įtvirtintas teisinis reglamentavimas, kuriuo remiantis sprendimas priimtas, t. y. Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktas ir Aprašo 92, 92.1 ir 93 punktai. Teismas pripažįsta, kad išdėstytos aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą teigti, kad pareiškėjas savo elgesiu gali kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėjo netenkina skundžiamo sprendimo motyvai ar jų dėstymas, nesuteikia pagrindo pripažinti ginčijamą aktą nemotyvuotu ir jį panaikinti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimą teisėjų kolegija sprendžia, kad atsakovas pagrįstai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, nusprendė panaikinti leidimą laikyti (nešiotis) ginklus pareiškėjui ir ginčijamas sprendimas iš esmės yra pagrįstas bei teisėtas, jo naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 straipsniais 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo E. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.

Teisėjai Audrius Grauželis Jolanta Medvedevienė Asta Urbonienė