Panevėžio apygardos teismo nutarimas

Teisėja Vitalija Ragauskienė Proceso Nr. 4-14-3-00301-2013-2

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

2013 m. gruodžio 19 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo teisėjas Ričardas Gilys, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs S. V., (duomenys neskelbtini), apeliacinį skundą dėl Anykščių rajono apylinkės teismo 2013 m. spalio 11 d. nutarties, kuria buvo netenkintas S. V. skundas dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

Utenos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Anykščių rajono policijos komisariato 2013 m. gegužės 13 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) S. V. nubaustas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 110 straipsnio 10 dalyje numatytą pažeidimą 500 Lt bauda. S. V. nubaustas už tai, jog 2013 m. sausio 11 d., 19 val., (duomenys neskelbtini) km., neprižiūrimas galvijas išbėgo ant kelio Anykščiai – Troškūnai – Panevėžys, 28,100 km, ir apgadino UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį autobusą ir padarė materialinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 110 straipsnis priskiriamas ATPK 9 skirsniui nustatančiam atsakomybę už administracinius pažeidimus –emės ūkyje ir veterinarinių sanitarinių taisyklių pažeidimus.ATPK 110 straipsnio 10 dalyje nustatyta atsakomybė už gyvūnų įvežimo, įsigijimo, laikymo, veisimo, dresavimo, vežimo, naudojimo, prekybos jais ar kitokio jų perdavimo reikalavimų bei atskirų rūšių gyvūnų ženklinimo ir registravimo taisyklių pažeidimą dėl kurių atsirado žala asmens sveikatai ar turtui. Taigi, ši norma yra blanketinė ir nukreipia į kitą – konkrečias taisykles nustatantį teisės aktą.

Kaip matyti iš 2013-05-13 administracinio teisės pažeidimo protokolo bei nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (3 b.l.), juose nurodoma, jog buvo pažeistas Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2005-05-26 sprendimo Nr. TS-173 32 punktas. Nurodytu 2005-05-26 Anykščių rajono savivaldybės tarybos sprendimu nuspręsta pakeisti Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2005 m. kovo 31 d. sprendimo Nr. TS-100 ,,Dėl gyvūnų auginimo ir laikymo rajone taisyklių ir vietinės rinkliavos už šunų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose nuostatų patvirtinimo“ taisyklių 45 punktą ir išdėstyti jį taip:„45. Laikyti šunis, kates bute, privačiame name, kur gyvena kelios šeimos, leidžia tik turint raštišką visų jame gyvenančių pilnamečių asmenų sutikimą.“ Taigi akivaizdu, kad padaryta klaida nurodant konkrečias taisykles nustatantį teisės aktą. Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2005-03-31 sprendimu Nr. TS-100 patvirtintų „Gyvūnų auginimo ir laikymo Anykščių rajone taisyklių“ (Anykščių rajono savivaldybės tarybos 2013-10-31 sprendimu Nr. 1-TS-322 pripažintos netekusios galios) 32 punktas numato, jog gyvūnų savininkai privalo garantuoti, kad gyvūnų ir pavojingų gyvūnų auginimas ir laikymas nekels grėsmės žmonių ramybei, sveikatai, gyvybei, nuosavybei, nepažeis kitų asmenų teisių ir interesų. Savininkai privalo užtikrinti, kad jų neprižiūrimi gyvūnai nepatektų į kitas privačias valdas, bendrojo naudojimo teritorijas ir patalpas. Tačiau nei surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, nei priimant skundžiamą nutarimą bei apylinkės teismo nutartį nebuvo konstatuota, kokiais konkrečiais veiksmais susijusiais su žemės ūkyje vykdyta veikla pasireiškė S. V. padarytas administracinis teisės pažeidimas.

Iš administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytos ir skundžiamuose nutarime bei nutartyje patvirtintos teisės pažeidimo formuluotės matyti, kad S. V. pripažintas padaręs ATPK 110 straipsnio 10 dalyje numatytą pažeidimą tuo, kad „2013-01-11 19 val. (duomenys neskelbtini) k. neprižiūrimas galvijas išbėgo ant kelio Anykščiai-Troškūnai-Panevėžys 28,100 km., apgadino UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį autobusą ir padarė materialinę žalą“. Taigi, S. V. atsakomybė protokole ir sprendimuose siejama ne su pažeidimu vykdant veiklą žemės ūkyje, o su eismo tvarka - eismo įvykiu (Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio 11 punktas apibrėžia eismo įvykį kaip įvykį kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas). To paties įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad eismo tvarką Lietuvos Respublikos teritorijoje nustato Kelių eismo taisyklės (toliau KET), kurias tvirtina Vyriausybė. KET 77 punktas nustato, kad vadeliotojams, gyvulių ar paukščių varovams, raiteliams, kitiems asmenims draudžiama: 77.1. palikti gyvulius ar paukščius ant kelio arba greta jo be priežiūros;77.2. pririšti gyvulius taip, kad jie galėtų išeiti į kelią. Taigi, iš faktinių įvykio aplinkybių akivaizdu, kad asmens, palikusio gyvulį ant kelio ar greta jo atsakomybė sietina su ATPK 10 skirsnyje numatytais administracinio teisės pažeidimais transporte, kelių ūkio bei ryšių srityje. ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytų asmenų (tame tarpe kitų asmenų) padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį transporto priemonių, krovinių, kelių ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Iš to seka, kad S. V. inkriminuotas teisės pažeidimas atitinka ATPK 131 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo, o ne ATPK 110 straipsnio 10 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo požymius. Taigi, tiek administracinio teisės pažeidimo protokole, tiek policijos pareigūno nutarime ir apylinkės teismo nutartyje S. V. inkriminuota veika kvalifikuota netinkamai.

ATPK 284 straipsnio 2 dalis nustato, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Tiek policijos pareigūnas, tiek apylinkės teismas to nepadarė, taigi pažeidė ATPK 284 straipsnio 2 dalį ir vien dėl to skundžiami sprendimai negali būti laikomi teisėtais ir pagrįstais.

Kiekvienoje administracinio teisės pažeidimo byloje būtina nustatyti pažeidimo padarymo faktą, asmens kaltę ir kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Tik išsiaiškinus visus įrodinėjimo dalyko elementus galima tikėtis, kad tinkamai bus įgyvendinti teisenos uždaviniai. Nagrinėjamu atveju faktinės įvykio aplinkybės nėra ginčijamos, akivaizdu, kad 2013-01-11 19 val. (duomenys neskelbtini) neprižiūrimas galvijas išbėgo ant kelio Anykščiai-Troškūnai-Panevėžys 28,100 km., apgadino UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį autobusą ir padarė materialinę žalą. Apeliantas ginčija tik tą aplinkybę, kad eismo įvykį sukėlė ne jam priklausantis galvijas, t.y. ginčija kaltę. Administracinį teisės pažeidimą padariusio asmens kaltė –svarbus įrodinėjimo dalyko elementas, susijęs su teisės pažeidimo sudėties subjekto ir subjektyviosios pusės nustatymu. Neįrodžius asmens kaltės ir nenustačius kaltės formos administracinė atsakomybė apskritai negalima. Administracinės atsakomybės taikymas nenustačius asmens kaltės – šiurkštus teisėtumo principo, kurio įgyvendinimas garantuoja administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos dalyvių teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pažeidimas.

Teismų, nagrinėjančių administracinių teisės pažeidimų bylas, praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas expressis verbis nėra išdėstytas Administracinių teisės pažeidimų kodekse, bet jis kyla iš ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, kuriuo administracinių teisės pažeidimų kodekso uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas, be kitų reikalavimų, suponuoja ir tai, kad <...> visos valstybės valdžią įgyvendinančios ir kitos valstybės ir savivaldybių institucijos, visi pareigūnai turi veikti remdamiesi teise, paklusdami Konstitucijai ir teisei; konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu (2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

Įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, kitokiais dokumentais (ATPK 256 str. 1, 2 d.).

Administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Taigi, apkaltintasis asmuo neturi pareigos įrodinėti, kad jis nekaltas. Jis laisvai gali pasirinkti bet kokį gynybos būdą ir visos abejonės vertinamos patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Iš 2013-05-13 administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l.) esančio S. V. paaiškinimo matyti, kad jis savo kaltės nepripažino, paaiškino, kad augina apie 250 galvijų, ar jam priklausantis galvijas 2013 m. sausio 11 buvo išbėgęs iš fermos jis nežino, kadangi jie (galvijai buvo ir yra sveiki, nesužaloti, todėl nežino ar tikrai jam priklausantis galvijas apgadino autobusą. Kad S. V. iki priimant 2013-05-13 nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje būtų davęs kokius nors kitus paaiškinimus, jokių duomenų byloje nėra. Taigi, kaip jau minėta, asmens kaltę turėjo įrodyti administracinį protokolą surašiusi institucija. Kaip seka iš bylos medžiagos nutarimas, kuriuo S. V. nubaustas pagal ATPK 110 straipsnio 10 dalį priimtas remiantis įvykio vietos schema (b.l. 8-9), kurioje užfiksuota autobuso judėjimo kryptis ir jo stovėjimo vieta –kelio Panevėžys-Anykščiai 28 kilometro 120 metre bei nenustatyto gyvūno judėjimo kryptis, tarnybiniu R. M. pranešimu, kad atvykęs į įvykio vietą pastebėjo kelkraštyje stovintį apgadintą autobusą, matė ant dešinio sparno likusių gyvūno šerių liekanų, nuvykus į šalia esančią sodybą priklausančią ūkininkui V. niekas neatidarė durų, apžiūrėjus įvykio vietą kritusio gyvūno nematė, išklausė G. B. ir A. S. paaiškinimus, kad į kelią iš dešinės pusės išbėgo jautis šviesiai rudos spalvos, kuris atsitrenkęs į autobuso dešinę pusę pabėgo, G. B. paaiškinimu, kad vairuojant automobilį į kelią iš dešinės pusės išbėgo šviesiai rudos spalvos jautis, pajuto smūgį į dešinį priekinį kampą, jautis pabėgo, įvykio vietoje buvo kelio ženklas „Laukiniai gyvūnai“, tyrėjo R. K. tarnybiniu pranešimu, kad (duomenys neskelbtini) k. gyventojai nurodė, jog į autobusą galėjo atsitrenkti ūkininko S. V. jautis ar mėsinė telyčia, nes jos prieš tai buvo pabėgę ir S. V. niekaip negalėjo jų pagauti, kitų gyventojų galvijai nebuvo pabėgę, o gyventojai duoti raštiškus paaiškinimus atsisakė, Anykščių valstybinės vaisto ir veterinarijos tarnybos raštu, kuriame nurodyta, kad duomenų apie ūkininko S. V. galvijų žuvimą, gaišiną ar priskerdimą dėl traumų nėra užfiksuota

Pažymėtina, kad įvykio vietos schema visiškai neinformatyvi, kaip seka iš G. B. paaiškinimo, joje net nenurodyti prie kelio buvę kelio ženklai , nenurodyta ar šalia kelio esantys laukai turi aptvarus ar elektrinius piemenis, kokiu atstumu nuo įvykio vietos yra sodybos ir kieno jos, nėra jokių duomenų ir apie tarnybiniame pranešime nurodyto ūkininko V. sodybos buvimo vietą. R. K. tarnybinio pranešimo laikyti S. V. kaltės įrodymu jokio pagrindo nėra, nes jis išvestinis, o duomenų šaltiniai, kuriuos būtų galima patikrinti, nenurodyti. Iš policijos pareigūnės K. S., surašiusios administracinį teisės pažeidimo protokolą ir skundžiamą 2013-05 nutarimą, paaiškinimų apylinkės teismui, kad jeigu ginčijamas atvejis, tai traukiamas asmuo gali užsisakyti ekspertizę, o jiems ekspertizės neprireikė, akivaizdu, kad įrodinėjimo našta buvo perkelta administracinės atsakomybėn traukiamam asmeniui.

Pažymėtina ir tai, kad nei administracinio teisės pažeidimo protokole, nei skundžiamame nutarime nėra formuluotės, kad į kelią išbėgo būtent S. V. priklausantis neprižiūrimas galvijas.

Remiantis išdėstytu, kad nurodytuose bylos dokumentuose nėra jokių patikimų ir neginčijamų duomenų, kad į kelią išbėgo būtent S. V. priklausantis galvijas, skundžiamas 2013-05-13 Anykščių rajono PK nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

Anykščių rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas nubaustojo S. V. skundą žodinio proceso tvarka teismo posėdyje apklausė nubaustąjį S. V., liudytojus K. S., R. M., R. K., G. B., A. S.. Iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad nurodyti asmenys kokių nors papildomų įrodymų patvirtinančių S. V. kaltę nenurodė, tik liudytojas R. M. papildomai paaiškino, kad iš kart po įvykio nei prie įvykio vietos, nei lauke prie fermų gyvūnų jis nematė, o S. V. papildomai paaiškino, kad šalia kitų galvijų jis turėjo ir hailendų veislės galvijus.

Apylinkės teismas remdamasis išdėstytais aukščiau duomenimis skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog 2013-01-11, 19 val. (duomenys neskelbtini) k., neprižiūrimas S. V. hailendų veislės galvijas išbėgo ant kelio Anykščiai – Troškūnai – Panevėžys, trenkėsi į UAB (duomenys neskelbtini) autobusą ir jį apgadino, tačiau apeliacinės instancijos teismui nėra suprantama kokiais duomenis remiantis yra padaryta tokia kategoriška išvada. Vien ta aplinkybė, kad asmuo laikė hailendų veislės galvijus nėra jo kaltės, kad būtent šios rūšies galvijas išbėgo į kelią, įrodymas. Taigi atsižvelgiant į liudytojų parodymus, įvykio aplinkybes, byloje nėra neabejotinai nustatyta, jog įvykį sukėlė ir turtinę žalą padarė būtent S. V. priklausantis galvijas (tame tarpe ir hailendų veislės).

Administracinio teisės pažeidimo byloje (b.l. 12) yra vokas su nežinomos kilmės plaukais. Kokiomis aplinkybėmis jis atsirado byloje duomenų nėra, apie plaukų paėmimą nėra minima nei įvykio vietos schemoje nei kituose bylos dokumentuose. Iš liudytojų paaiškinimų seka, kad ant autobuso buvo rasti šeriai, tačiau nustatyta tvarka šio daiktinio įrodymo paėmimas nėra įformintas. Taigi, nėra ir pagrindo papildomai aiškinantis aplinkybes tirti, kokiam gyvūnui priklauso plaukai esantys voke.

Remdamasis išdėstytu apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad S. V. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą neįrodyta. Kaip jau minėta, visos abejonės vertinamos traukiamo administracinės atsakomybėn asmens naudai.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis yra naikintina ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

NUTARĖ:

Panaikinti Molėtų rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartį S. V. administracinio teisės pažeidimo byloje ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Ši nutartis neskundžiama.