- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-09-04
- Bylos Nr.
- 2S-2433-656/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17342-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Ignotas
- Pareiškėjas
- S. J., B. G.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Andrius Ignotas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų (apeliantų) S. J. ir B. G. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų S. J. ir B. G. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjai kreipėsi į teismą prašydami taikyti laikinąsias apsaugos priemones vadovaujantis CPK 510 straipsnio nuostatomis – 1) uždrausti antstolei V. M. tęsti žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – Turtas), varžytynes, kol įsiteisės teismo sprendimas, kuriuo bus išnagrinėtas skundas dėl antstolės 2018 m. gegužės 29 d. paskelbtų varžytynių Nr. 154967 ir nustatytos pradinės kainos, teisėtumo; 2) sustabdyti vykdymo veiksmus vykdomosiose bylose Nr. 0015/16/01390 ir 0015/16/01387. Pareiškėjų manymu, būtinybę taikyti šias laikinąsias apsaugos priemones lemia tai, kad tęsiant varžytynes, kuriose neteisėtai (nepagrįstai sumažinta) nustatyta pradinė kaina, o teismui vėliau pripažinus pradinės kainos neteisėtumą, gali būti patirti dideli nuostoliai, susiję su neteisėtu turto perleidimu, su nepagrįstu kainos sumažinimu, su trečiųjų asmenų teisėtų interesų ir lūkesčių pažeidimu.Pateikė teismui duomenis, kad CPK 510 straipsnio nustatyta tvarka yra pateikę skundą antstolei dėl jos veiksmų.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 14 d. nutartimi pareiškėjo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė. Teismas nurodė, kad pagrindiniai pareiškėjų argumentai, pagrindžiantys būtinumą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra tai, kad pareiškėjai yra įkaito davėjai (turto savininkai), bet nėra skolininkai vykdymo procese, todėl antstolė negalėjo taikyti CPK 694 straipsnyje numatyto Turto realizavimo būdo – turtą realizuoti parduodant iš varžytynių ir atitinkamai nustatyti, kad pirmosiose varžytynėse parduodamo Turto pradinė kaina sudaro 80 proc. nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis). Be to, pareiškėjų manymu, eksperto nustatyta Turto vertė neatitinka realios turto vertės.Atsižvelgdamas į pareiškėjų išdėstytus argumentus, teismas konstatavo, kad pareiškėjų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra nepakankamai motyvuotas, pareiškėjai nenurodė faktinių duomenų ar aplinkybių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo. Teismas pareiškėjų argumentą, kad jų, kaip įkaito davėjų, turtas negali būti realizuojamas CPK 694 straipsnyje numatytu būdu, t. y. turtą parduodant iš varžytynių, atmetė kaip nepagrįstą. Teismas nurodė, kad pagal CPK 745 straipsnį išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendras vykdymo proceso taisykles, o įkaito davėjas vykdant išieškojimą iš įkeisto turto turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad pareiškėjai nesutikimą su eksperto nustatyta Turto verte (1 490 000 Eur) grindžia tik subjektyviais samprotavimais, nurodydami, kad šalia yra parduodamas analogiškas sklypas už 1 700 000 Eur. Pažymėjo, kad pareiškėjai kartu su skundu nepateikė teismui jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių aplinkybę, kad reali Turto vertė yra didesnė negu nustatė ekspertas. Be to, pareiškėjai nepateikė ir duomenų, kad vykdymo procese būtų suradę pirkėją, kuris jų Turtą būtų pirkęs už didesnę nei eksperto nustatyta kainą. Teismas konstatavo, kad nenustatė CPK 144 straipsnyje numatytų pagrindų taikyti pareiškėjų prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Be to, teismo vertinimu, prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymu būtų pažeistas vykdymo proceso šalių teisių ir jų teisėtų interesų proporcingumas.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą teisiniai argumentai
Pareiškėjai padavė atskirąjį skundą, kuriuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį panaikinti ir prašymą išspręsti iš esmės – taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones. Atskirojo skundo argumentai:Teismas procesinį sprendimą motyvavo tuo, kad prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių preliminariai nepagrįstas, nors pagal teisinį reglamentavimą turi būti vertinamas tikėtinas skundo dėl antstolio veiksmų (dėl ginčo esmės) pagrįstumas. Pagal formuojamą teismų praktiką spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą ir vertindamas preliminarų skundo pagrįstumą teismas nenagrinėja klausimo iš esmės, o tik nustato, ar pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų galėtų būti priimtas palankus sprendimas. Prima facie skundo reikalavimo vertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai reiškiamas reikalavimas akivaizdžiai nepagrįstas. Teismas iš vis nevertino skundo argumentų, kad antstolio padėjėjas neturi teisės atlikti veiksmų, susijusių su turto realizavimu, nors šiuo atveju ginčijamas varžytynes paskelbė būtent antstolės padėjėja. Be to, teismas išėjo už sprendžiamo klausimo ribų, selektyviai vertino atskirus CPK straipsnius, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą dėl preliminaraus skundo pagrįstumo.Antstolė padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:Iš esmės sutinka su teismo išdėstytais argumentais.Nurodė, kad pareiškėjai klaidina teismą, teikdami tikrovės neatitinkančius teiginius apie tai, kad prašomas stabdyti varžytynes paskelbė antstolio padėjėja. Tai rodo pareiškėjų norą vilkinti išieškojimo procesą.
Išieškotojas Luminor Bank AB padavė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimo argumentai:Pareiškėjų skundas preliminariai nepagrįstas ir pareikštas piktnaudžiaujant procesinėmis teisėmis (siekiant vilkinti procesą). Vykdomieji dokumentai Banko naudai išduoti dar 2016-06-20 ir pareiškėjų sklypo pardavimo procesas užsitęsė dėl teisminių ginčų. Pareiškėjų argumentai, kad antstolė negalėjo jų turto (įkeisto Bankui) parduoti iš varžytynių ir varžytynėse negalėjo mažinti parduodamo turto kainos 80 procentų neatitinka teisinio reglamentavimo (CPK 718 straipsnis). 2018-05-29 paskelbtos varžytynės neįvyko, jose nedalyvavus nei vienam dalyviui, dėl ko paskelbtos antrosios varžytynės, atitinkamai mažinant kainą iki 60 procentų. Pareiškėjai savo pirkėjo nesiūlė.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).Byloje vertintinas nutarties, kuria atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumas ir pagrįstumas.CPK 510 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali prašyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones vykdymo procese, kai teikia skundą dėl antstolio veiksmų ar atsisakymo juos atlikti. Šioje byloje prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių - išieškojimo vykdymo procese sustabdymo (CPK 145 straipsnio 1 dalies 10 punktas) - specifika lemia, kad jos turėtų būti taikomos tik išimtiniais atvejais, esant pakankamai preliminarių duomenų apie asmens, prašančio jas taikyti, galimą teisių bei teisėtų interesų pažeidimą.Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjai yra padavę skundą dėl antstolės V. M. veiksmų vykdomosiose bylose Nr. 0015/16/01390 ir 0015/16/01387, kuriuo prašo atšaukti paskelbtas jų turto varžytynes ir įpareigoti antstolę jų turtą realizuoti už eksperto nustatytą rinkos kainą (CPK 510 straipsnis). Vieną skundo egzempliorių kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones persiuntė apylinkės teismui (CPK 510 straipsnio 2 dalis).Iš bylos duomenų spręstina, kad iš varžytynių parduodamas pareiškėjų kaip įkaito davėjų sklypas, kuris įkeistas išieškotojui Bankui. Pareiškėjai prašo atšaukti varžytynes bei sustabdyti vykdymo veiksmus. Pareiškėjai prašydami laikinųjų apsaugos priemonių remiasi tuo, kad antstolė negalėjo realizuoti jų turto iš varžytynių, nes jie nėra skolininkai, be to, antstolė negalėjo pirmosiose varžytynėse mažinti pardavimo kainos iki 80 procentų nustatytos rinkos kainos, vadovaujantis CPK 718 straipsnio nuostata. Jų tvirtinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ir pardavus turtą nepagrįstai maža kaina gali būti patirti dideli nuostoliai. Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė, kad atlieka skundo dėl antstolės veiksmų reikalavimų preliminarų pagrįstumo vertinimą, tačiau iš nutarties motyvų matyti, kad teismas atliko būtent preliminarų skundo (ne prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kaip nurodyta nutartyje) reikalavimų vertinimą ir pripažino skundą preliminariai nepagrįstu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokia teismo išvada.Pažymėtina, kad teisės normų taikymas yra teismo prerogatyva. Taigi pareiškėjams pareiškus skundo reikalavimą, teisinį vertinimą atliks būtent teismas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismo nurodytas teisinis reglamentavimas dėl įkaitų davėjų turto pardavimo tvarkos nelaikytinas skundo ribų peržengimu ir ginčo iš esmės nagrinėjimu. Teismas pagrįstai nurodė, kad tiek įkaito davėjų, tiek skolininkų turto pardavimo iš varžytynių tvarka iš esmės nesiskiria, todėl skundą laikė preliminariai nepagrįstu. Apeliantai atskirajame skunde tvirtina, kad teismas vertindamas skundo pagrįstumą nepagrįstai nepasisakė dėl skundo argumento, kad varžytynės paskelbtos netinkamo subjekto – antstolės padėjėjos, o ne antstolės, kas būtų pagrindu varžytynes pripažinti paskelbtas netinkamai. Tačiau šie argumentai nesudaro pagrindo pripažinti pirmosios instancijos teismo nutartį nepagrįsta. Pareiškėjai nurodytai aplinkybei pagrįsti nei su skundu nei su atskiruoju skundu nepateikė jokių duomenų. Jie pateikė antstolės padėjėjos pasirašytą informacinio pobūdžio raštą, informuojantį apie paskelbtas varžytynes, tačiau šie duomenys nepatvirtina argumentų, kad varžytynes paskelbė antstolės padėjėja. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu nustatomos dvi sąlygos: ieškinys tikėtinai pagrįstas ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi laikinųjų apsaugos priemonių taikymui būtinos abi sąlygos, tiek ieškinio pagrįstumas, tiek teismo sprendimo įvykdymo galimas pasunkėjimas. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui nustačius, kad nėra vienos iš CPK 144 straipsnio 1 dalyje reikalaujamos sąlygos, t. y. tikėtino ieškinio pagrįstumo, prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, juo labiau atsižvelgiant į laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išimtinumą vykdymo procese, atmestas pagrįstai.Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną atskirojo skundo argumentą, todėl teismas dėl kitų apeliantų nurodytų aplinkybių, teisiškai nereikšmingų teisingam bylos išnagrinėjimui, nepasisako. Remdamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą vykdymo procese, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartis paliktina nepakeista (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.