- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-11-10
- Bylos Nr.
- I-8867-463/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- G. R.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. R. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – Lukiškių TI-K), 3000Eur (tris tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad nuo 2016m. gegužės 12d. iki 2016m. rugpjūčio 22d. buvo laikomas kamerose, kuriose buvo kalinamas jis vienas arba dar vienas asmuo, kameros plotas buvo 7,3 kv.m. ir neatitiko nustatyto ploto, turėjusio tekti vienam asmeniui, reikalavimo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad kamerose yra tamsu, neužtikrintas nei dieninis, nei dirbtinis apšvietimas, kadangi stinga šviesos neįmanoma nei skaityti nei rašyti, yra 2 dviaukštės lovos, stalas pritaikytas tik dviem asmenims, trūksta baldų, todėl daiktus reikia laikyti po lovomis. Sanitarinis mazgas matomas pro duryse, esantį langelį, pareigūnai stebi kaip atliekami gamtiniai reikalai, kamerose nepalaikoma švara, duodama per mažai higienos reikmenų: pastos, tualetinio popieriaus ir t.t. kameroje nėra radijo ryšio, pasivaikščiojimai kiemelyje per trumpi, pareigūnai į jo prašymus pagerinti sąlygas nereagavo. Pareiškėjas skunde nurodė, kad dėl neteisėtų Lukiškių TI-K veiksmų patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, didžiulį psichologinį sukrėtimą, dėl ko pablogėjo sveikata, sutriko visavertis gyvenimas, sumažėjo pasitikėjimas savimi, ko pasėkoje tapo nervingas, negali ramiai miegoti, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolat jaučia pyktį ir baimę.
Pareiškėjui apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l.15-21).
Lukiškių TI-K atsiliepime nurodė, kad iš pareiškėjo asmens įskaitos kortelės kopijos matyti, jog vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje atitiko minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą.
Atsiliepime atkreipė dėmesį, kad Lukiškių TI-K administracija stengiasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarydama galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, taip pat naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis.
Pažymėjo, kad Lukiškių TI-K yra specifinė įstaiga, nes apjungia ir tardymo izoliatorių ir kalėjimą. Maksimalus leistinas Lukiškių tardymo – izoliatoriuje- kalėjime laikomų asmenų skaičius yra 954 asmenys ir šis skaičius nuolat yra viršijamas ir gali siekti virš 1000 asmenų.
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 8 straipsnį Lukiškių TI-K yra pataisos įstaiga, atliekanti teismų nutarčių, sprendimų vykdymo funkcijas ir negali daryti įtakos atvykstančių asmenų skaičiui. Skirstant atvykusius asmenis į kameras laikomasi Bausmių vykdymo kodekso 70 straipsnyje nustatytų nuteistųjų atskiro arba izoliuoto laikymo pataiso įstaigose reikalavimų. Pripažino, kad vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytą ribą, tačiau pareiškėjo atveju, tokių pažeidimų nebuvo.
Higienos reikalavimų yra laikomasi teisės aktuose nustatyta tvarka, Visuomenės sveikatos centras periodiškai tikrina kameras.
Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K
pareigūnai(deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Todėl atsakovo nuomone konkrečiu nagrinėjamu atveju nėra būtinos CK 6.271str. nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Atsakovei apie posėdį pranešta tinkamai, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Byloje vertinamas laikotarpis nuo 2016m.gegužės 12d. iki 2016m. rugpjūčio 22d., kuriuo, pareiškėjo teigimu, jis buvo laikomas netinkamomis sąlygomis Lukiškių TI-K.
Dėl minimalaus ploto vienam asmeniui kamerose
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas G. R. 2016m. gegužės 12d. atvyko į Lukiškių TI–K, o 2016m. rugpjūčio 22d. išvyko iš Lukiškių TI-K. Šią aplinkybę patvirtina ir kalinamojo (nuteistojo) asmens įskaitos kortelėje nurodyti duomenys, bei atsakovo pateikti rašytinai įrodymai (b.l.14; 25).
Pareiškėjas teigia, kad buvo laikomas kamerose, kurios neatitiko nustatyto minimalaus, turinčio tekti vienam asmeniui kameros ploto, reikalavimo.
Lietuvos higienos normos HN 76:2010 19 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti apgyvendinami tik tam skirtose patalpose. Minėtos higienos normos 5 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos – bendrabučių gyvenamieji kambariai, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariai, kameros tipo patalpos, baudos, drausmės izoliatorių, kalėjimų, karcerio, tardymo izoliatoriaus, areštinių kameros, karantino (izoliavimo) patalpos. Higienos normoje nėra nurodytas minimalus kameros plotas, turintis atitekti vienam asmeniui kameroje. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Vyriausybės 2009-09-30 nutarimu Nr. 1248, nustatytų priemonių įgyvendinimo vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių-pataisos namus). Nustatytos minimalaus kameros ploto, tenkančio vienam asmeniui, normos nesilaikymas visų pirma lemia Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkto, įpareigojančio užtikrinti sveikatai saugią aplinką, pažeidimą, nes, esant mažesniam plotui, neišvengiamai blogėja visos gyvenimo sąlygos, jos laikytinos žeminančiomis, ypač kai asmuo tokiomis sąlygomis laikomas ilgesnį laiką. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis nustato, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, jog asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamam (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000-10-26 sprendimas byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001-07-24 sprendimas V. prieš Lietuvą, 44558/98).
Teismas remdamasis TI-K pateiktais duomenimis nustatė, kad pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr.117, kurios plotas - 7,31m² – atvykimo į Lukiškių TI-K dieną buvo laikomas vienas, sekančią dieną perkeltas į kamerą Nr.161 (plotas -7,94 kv.m.); kur taip pat įskaitant pareiškėją periodiškai buvo laikomas dar vienas asmuo; nuo 2016m. rugpjūčio 19d. iki rugpjūčio 22d. pareiškėjas buvo laikomas kameroje Nr.329 vienas arba su kitu asmeniu.
Teismas įvertinęs įrodymus byloje nustatė, kad pareiškėjo buvimo atsakovo įstaigoje laikotarpiu nuo 2016m. gegužės 12d. iki 2016m. rugpjūčio 22d. (103 paros) vienam asmeniui tenkantis plotas kameroje pilnai atitiko minimalaus kameros ploto, turinčio tekti vienam asmeniui, reikalavimą, todėl pareiškėjo reikalavimas dėl ploto trūkumo kamerose, kuriose jis buvo laikomas atmestinas kaip nepagrįstas.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 str. nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal Civilinio kodekso 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atmestinas kaip nepagrįstas.
Dėl kitų pareiškėjo skunde išdėstytų argumentų
Byloje nustatyta, kad pareiškėjo buvimo laikotarpiu kalinimo įstaigoje iš jo nebuvo gauta jokių skundų, dėl netinkamų kalėjimo sąlygų. Atsižvelgus į Lukiškių TI-K pateiktus prie atsiliepimo papildomus duomenis, matyti, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas yra įrengtos sanitarinio mazgo patalpos su klozetu, kurios atitvertos 1,5m. aukščio pertvara ir toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka galiojančių teisės aktų (LR higienos norma MN 76:2010 “Laisvės atėmimo vietos : bendrieji sveikatos reikalavimai“) reikalavimus. Taigi darytina išvada, kad kamerose, kuriose buvo pareiškėjas sanitarinio mazgo vieta atitiko tokiam sanitarinio mazgo įrengimui keliamus reikalavimus, kurių Lukiškių TI-K nepažeidė. Taip pat nustatyta, kad laikotarpiu, kuomet pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K byloje yra pateikti kamerų periodinio patikrinimo aktai, kuriuos atliko Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyrius, kuriuose nėra konstatuotų pažeidimų arba nustatyti pažeidimai pašalinti(b.l.30-36). Byloje pateikta paslaugų teikimo sutartis paneigia pareiškėjo argumentus apie švaros ir higienos normų nesilaikymą atsakovo įstaigoje.(b.l.39-42).
Teismas pareiškėjo teiginius dėl jo privatumo pažeidimo atmeta kaip nepagrįstus. Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnyje nustatyta privaloma nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra. Kalėjimų departamento direktoriaus 2005-07-04 įsakymu Nr. 4/07-130, patvirtintoje Laisvės atėmimo vietų apsaugos ir priežiūros instrukcijoje, nustatyta, kad asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, priežiūrą sudaro šių asmenų nuolatinė elgesio kontrolė jų buvimo vietose, patikrinimai ir skaičiuotės, įstatymų nustatyto suėmimo ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo režimo reikalavimų pažeidimų užkardymas, asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, pataisos įstaigose, areštinėse, laisvės atėmimo vietų patalpų bei teritorijos apžiūros ir kratos. Viena iš vidaus tvarkos užtikrinimo priemonių yra būtent pareigūnų galimybė netrukdomai stebėti kalinius ir suimtuosius. Teismas nenustatė, kad atsakovas būtų varžęs pareiškėjo teisę į privatumą. Lukiškių TI-K turi atlikti kamerų nuolatinę stebėjimo kontrolę, todėl tokie veiksmai atsakovui yra būtini ir negali paneigti atsakovo pareigos tinkamai atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus.
Pažymėtina, kad teismui pateikti pareiškėjo argumentai yra abstraktaus pobūdžio, jie nekonkretūs, pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo patirtus nepatogumus ar sveikatos sutrikdymą. Pažymėtina, kad pareiškėjas teikdamas skundą teismui jo neindividualizavo, skundo tekstas yra rašytas kompiuteriu, paliekant neužpildytas eilutes, pareiškėjas ranka jose nurodė tik laikotarpį, kuriuo buvo atsakovo įstaigoje, kiek asmenų buvo tuo metu kamerose bei prašomos priteisti neturtinės žalos dydį. Tokio paties turinio, tik nurodant skirtingą laikotarpį, kalinamų asmenų kamerose skaičių bei prašomą priteisti žalos dydį yra teikiami Vilniaus apygardos teismui( pvz. administracinė byla Nr. I-8693-463/2016). Tokios aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai, nesusiję su ploto trūkumu vienam asmeniui, nėra individualūs ir todėl negali būti laikomi pagrįstais.
Atsižvelgiant į išdėstytą teismas konstatuoja, kad pareiškėjo skunde nurodyti pažeidimai laikytini nepagrįstais, todėl atmestini. Teismas nenustatė, kad būtų buvusi pažeista esminė - ploto tenkančio vienam asmeniui pažeidimo – sąlyga, ar kitų pažeidimų, susijusių su higienos normų pažeidimu.
Dėl nurodytų motyvų pareiškėjo skundas laikomas nepagrįstu ir yra atmestinas.
Atsakovo Lukiškių TI-K prašymas priteisti 1,14 Eur bylinėjimosi išlaidas atmestinas kaip nepagrįstas, kadangi atsakovas jų nepagrindė, o dokumentus į bylą teikė teismo nurodymu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84; 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. R. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.