- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- 2S-1162-603/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00712-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Lipnickienė
- Pareiškėjas
- V. P., D. P.
- Suinteresuotas asmuo
- S. S.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Loreta Lipnickienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų V. P. ir D. P. atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutarties dėl antstolės T. G. veiksmų, suinteresuotas asmuo S. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
V. P. ir D. P. prašė panaikinti antstolės T. G. 2014-06-11 patvarkymą Nr.3.5.-S0016195 dėl turto aprašo Nr.2013016022, kuriuo atmestas skolininkų prašymas dėl turto aprašo pakeitimo ir jį tenkinti, t.y. pakeisti skolininkams V. P. ir D. P. 2014-02-17 pakeistą 2013-03-29 turto aprašu areštuotą turtą, panaikinant apribojimus akcijoms, banko sąskaitoms ir S. S. 443938,35 Lt dydžio ieškinio reikalavimui užtikrinti paliekant areštą tik nekilnojamajam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), ir žemės sklypui, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pastatui – stoginei, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), dviem ūkiniams pastatams, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), tvorai, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini).
Nurodė, kad antstolės 2014-06-11 patvarkymas dėl turto aprašo Nr. 3.5.-S016195 prieštarauja imperatyvioms LR CPK 675 straipsnio 2 dalyje įtvirtintoms teisės normoms.
Žemesnės instancijos teismas
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartimi skundą dėl antstolės veiksmų atmetė.
Teismas nustatė, kad 2013-03-25 antstolės T. G. kontoroje priimta vykdyti 2013-03-18 Vilniaus apygardos teismo nutartis Nr. 2-3432-560/13 dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo skolininkų V. P. ir D. P. turtui išieškotojo S. S. naudai. Vykdant vykdomąjį dokumentą 2013-03-29 surašytas skolininkų turto aprašas (turto arešto unikalus numeris 2013016022), nekilnojamąjį turtą įvertinus atsižvelgus į VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenis. Skolininkų prašymu antstolės 2013-12-16 patvarkymu Nr. 3.5.-S030423 buvo paskirta areštuoto nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko UAB „Krivita“. Nustatyta, kad skolininkų turto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 290000 Lt (UAB „Krivita“ Nekilnojamojo turto ekspertizės aktas Nr. 14-E-004). Antstolės 2014-02-17 patvarkymu Nr. 3.5.-S004637 atitinkamai buvo pakeistas Turto aprašas numeris 2013016022, sumažinant piniginių lėšų arešto mastą. Skolininkų prašymu antstolės 2014-03-28 patvarkymu Nr. 3.5.-S008619 buvo paskirta pakartotinė areštuoto nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizė, kurią atliko UAB „Negrita“, nustatyta, kad nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini) sav., rinkos vertė yra 461000 Lt (UAB „Negrita“ Ekspertizės aktas Nr. 14-05-13A). Išieškotojas S. S. pateikė prieštaravimus dėl eksperto nurodytos turto vertės, raštu nurodė, jog aprašant skolininkų turtą, svarbu nustatyti skolininkų nekilnojamojo turto vertę atsižvelgus į hipoteką, galimą priverstinį pardavimą ir kitus apsunkinimus, o piniginių lėšų ir vertybinių popierių arešto panaikinimas pažeistų jo kaip išieškotojo teises ir teisėtus interesus, neužtikrintų palankaus teismo sprendimo realaus įvykdymo, kadangi turto realizavimas be hipotekos kreditoriaus sutikimo nebus įmanomas. Skolininkų nekilnojamas turtas įkeistas bankui AB „Nordea Bank“ (Kreditavimo sutartis Nr. (duomenys neskelbtini)), prievolė nėra įvykdyta, skolininkai nėra pateikę duomenų apie tai, kaip yra vykdomas hipoteka užtikrintas įsipareigojimas kreditoriui. Iš vykdomojoje byloje esančio skolininkų 2013-04-08 Kredito grąžinimo grafiko, pateikto antstolei kartu su skolininkų 2013-04-11 skundu, matyti, kad skolininkams mokant kreditą pastoviomis įmokomis, prievolės dydis bankui (hipotekos kreditoriui) 2014 m. birželio mėnesio pabaigoje siekia apie 605 000 Lt, visos prievolės įvykdymo terminas yra 2036-06-20 (po 22 metų). Taigi turtas yra įkeistas didesnei sumai nei galimai yra šio turto vertė (prievolės dydis šiuo metu siekia apie 605 000 Lt, atliekant mokėjimus pagal grafiką per metus yra padengiama tik 12000 Lt prievolės sumos.
Teismas sprendė, kad atsižvelgus į tai, kad skolininkams priklausantis nekilnojamasis turtas yra suvaržytas hipoteka, šio turto nepakanka užtikrinti hipotekos kreditoriaus ir ieškovo reikalavimus, todėl nėra pagrindo tenkinti skolininkų V. P. ir D. P. atstovės advokato padėjėjos J. U. skundo dėl antstolės T. G. veiksmų.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde apeliantai prašė panaikinti Vilniaus Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį ir tenkinti pareiškėjų skundą.
Nurodė, kad antstolė areštavo daugiau turto negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Teismo motyvai, jog nekilnojamasis turtas yra apsunkintas hipoteka negali būti pagrindu pakeisti turto aprašą, yra nepagrįsti. Tarp apeliantų ir suinteresuoto asmens S. S. vyksta teisminiai ginčai. Apeliantų nuomone, jie nėra skolingi S. S., kurio prašymu ir buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – turto areštas. Be to, antra ekspertizė nustatė, kad nekilnojamojo turto vertė yra didesnė, todėl antstolė turėjo areštuoti tik nekilnojamąjį turtą ir panaikinti turto apraše areštuotą kitą turtą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo S. S. atsiliepime į atskirąjį skundą prašė skundą atmesti.
Nurodė, kad apeliantai klaidina teismą teigdami, jog antstolė areštavo turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Taip pat apeliantai siekdami palikti tik hipoteka apsunkintą nekilnojamąjį turtą, nori išvengti atsakomybės. Sutiktina su teismo argumentais, kad skolininkams priklausančiu nekilnojamuoju turtu negali būti užtikrintas išieškotojo reikalavimo realus įvykdymas, nes į šį turtą pirmiausia būtų nukreiptas to turto hipoteka užtikrinto reikalavimo išieškojimas. Suinteresuotas asmuo nesutinka su atskirojo skundo teiginiu, jog visos vykdomosios bylos šalys ir pati antstolė sutiko, jog pirmoji ekspertizė kelia abejonių, tuo tarpu pakartotinė – nekelia. 2014-05-29 motyvuotame prašyme antstolei, suinteresuotas asmuo nurodė, kad turto vertinimo ekspertai, nustatydami areštuoto turto rinkos vertę, neatsižvelgė į tą aplinkybę, kad turtas yra apsunkintas hipoteka.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
Išnagrinėjus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas pasisako, kad pirmos instancijos teismas teisingai nustatė reikšmingas bylos nagrinėjimui aplinkybes, tinkamai taikė procesinės teisės normas, todėl padarė pagrįstas išvadas bei priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmos instancijos teismo argumentais, jog skolininkams priklausančiu nekilnojamuoju turtu negali būti užtikrintas išieškotojo reikalavimo realus įvykdymas, nes į šį turtą pirmiausia būtų nukreiptas to turto hipoteka užtikrinto reikalavimo išieškojimas, o šio turto, kaip nustatyta byloje, nepakanka ir hipotekos kreditoriaus, ir ieškovo reikalavimams užtikrinti.
Atmestini atskirojo skundo argumentai, jog antstolė areštavo daugiau turto negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Pabrėžtina, kad nagrinėjamu atveju reikia vertinti areštuoto turto likvidumą.
Pirmos instancijos teismas pagrįstai rėmėsi LR CPK 747 str. 3 d. nuostata, kurioje nurodyta, kad jeigu hipotekos ar įkeitimo kreditorius nesutinka, kad būtų išieškoma iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto, arba per keturiolika dienų nepateikia antstoliui savo rašytinio sutikimo dėl išieškojimo, išieškoti iš hipoteka ar įkeitimu įkeisto turto negalima.
Kasacinis teismas savo praktikoje ne kartą yra pasisakęs apie hipotekos instituto, inter alia hipotekos kreditoriaus turimos daiktinės teisės absoliutumą, jo privilegijuotą padėtį prieš kitus kreditorius.
Įvertinus bylos aplinkybes, vadovaujantis įstatymo nuostatomis bei kasacinio teismo išaiškinimais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmos instancijos teismo argumentai, jog taikomas turto areštas turi būti efektyvus, turto arešto aktu turi būti ne formaliai apribojamos skolininko teisės, bet taikomais apribojimais sukuriamas pagrindas realiam išieškotojo reikalavimo patenkinimui, tuo tarpu hipotekos kreditoriui nedavus sutikimo išieškoti iš hipoteka įkeisto skolininko turto, ieškovas neturėtų jokio realaus garanto, kad skola kada nors galėtų būti išieškoti, yra pagrįsti.
Kiti atskirojo skundai motyvai nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo kitokiai apeliacinės instancijos teismo išvadai dėl ginčo susiformuoti, todėl teismas dėl jų nepasisako.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutarė:
Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nutartį palikti nepakeistą.