Marijampolės apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išsprendė pareiškėjų I. V. ir M. Ž. prašymą patvirtinti taikos sutartį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjai I. V. ir M. Ž. teismui pateikė prašymą patvirtinti 2018 m. kovo 6 d. taikos sutartį, kuria būtų išspręsti nepilnamečio vaiko J. Ž. gyvenamosios vietos, išlaikymo ir bendravimo tvarkos klausimai.

Atsisakyta tvirtinti taikos sutartį.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) CK 6.983 straipsnio 1 dalis numato, kad taikos sutartimi šalys tarpusavio nuolaidomis išsprendžia kilusį teisminį ginčą, užkerta kelią kilti teisminiam ginčui ateityje, išsprendžia teismo sprendimo įvykdymo klausimą arba kitus ginčytinus klausimus. CK 6.985 straipsnis nurodo, kad teismo patvirtinta taikos sutartis jos šalims turi galutinio teismo sprendimo (res judicata) galią. Tokia sutartis turi atitikti teisinių santykių, kuriuos siekia išspręsti šalys, reglamentavimą, pati sutartis turi būti aiški, išsami ir galima įvykdyti. Remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- CPK) CPK 42 straipsnio 2 dalimi, teismas netvirtina taikos sutarties, jei ji prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Tokiu būdu CPK 42 straipsnio 2 dalis riboja civilinių santykių dalyvių elgesio dispozityviškumą tiek materialiniuose, tiek procesiniuose teisiniuose santykiuose ir atitinkamą teismo pareigą užtikrinti, kad jo priimamais procesiniais sprendimais, kuriais patvirtinama proceso dalyvių valia, nebūtų įtvirtintas neteisėtumas.

Pareiškėjai pateiktoje teismui tvirtinti taikos sutartyje (2.2 ir 2.4 punktai) susitarė dėl sūnaus J. Ž., gimusio 2007 m. gegužės 30 d., išlaikymo ne tik iki jo pilnametystės, bet ir iki vaikas mokysis pagal vidurinio ugdymo (mokymo) bendrąją programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą, bet ne ilgiau nei iki vaikui sueis 24 metai, ir numatė, kad pareiškėjo (vaiko tėvo) M. Ž. skiriamos vaiko išlaikymo lėšos bus pervedamos į vaiko motinos pareiškėjos I. V. nurodytą atsiskaitomąją sąskaitą, o šias vaiko išlaikymo lėšas uzufrukto teise tvarkys I. V..

CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Vadovaujantis CK 3.185 straipsnio nuostatomis, tėvai turi teisę valdyti uzufrukto teise tik nepilnamečių vaikų turtą su išimtimis, numatytomis CK 3.187 straipsnyje.

CK 3.192-1 straipsnyje numatyta, kad tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Jeigu vaiko, sulaukusio pilnametystės, tėvai (ar vienas iš jų) nevykdo pareigos materialiai išlaikyti savo vaiką, vaikas turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo priteisimo.

Atsižvelgdamas į minėtas įstatymines normas, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pateiktoje teismui tvirtinti taikos sutartyje pareiškėjų susitarimas, jog vaiko tėvo M. Ž. skiriamos sūnaus išlaikymui lėšos bus pervedamos į vaiko motinos I. V. atsiskaitomąją sąskaitą ir kad šias vaiko lėšas uzufrukto teise tvarkys vaiko motina I. V. net ir vaikui tapus pilnamečiu iki jo 24-ių metų amžiaus, prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, pažeidžia tiek pareiškėjų sūnaus J. Ž., tiek ir pareiškėjo M. Ž. teises ir teisėtus interesus.

Be to, teismas vertina, kad pareiškėjų pasirašytos taikos sutarties II punkto nuostatos, jog jų sudaryta taikos sutartis užkerta kelią kilti teisminiam ginčui tarp pareiškėjų dėl vaiko išlaikymo ateityje, taip pat prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, kadangi CK 3.201 straipsnyje numatyta, jog teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis arba atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos, taip pat teismas pagal aukščiau nurodytų asmenų prašymą gali pakeisti priteisto išlaikymo formą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsisakytina tvirtinti pareiškėjų pateiktą 2018 m. kovo 6 d. sudarytą taikos sutartį (CPK 582 straipsnis).

Pareiškėjams išaiškintina, kad ši teismo nutartis neužkerta kelio iš naujo kreiptis į teismą dėl taikos sutarties patvirtinimo (CPK 582 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 582 straipsniu, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

Atsisakyti tvirtinti pareiškėjų I. V. ir M. Ž. 2018 m. kovo 6 d. taikos sutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.