Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2020-06-04 · Civilinė byla Nr. 2-938-881/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-06-04
Bylos Nr.
2-938-881/2020
Bylos rūšis
civilinė byla
Instancija
Apeliacinė instancija
Rezultatas
Nutartis palikta nepakeista.
Teisėjas
Vilija Mikuckienė (pirm.)
Pareiškėjas
K. P., K. Š.
Ieškovas
Kauno apskrities valstybinė mokesčių insepkcija, Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija
Atsakovas
Bankrutavusi A. Penkevičienės firma Ketalda
Kategorijos
  • 3.4.3.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-938-881/2020Teisminio proceso numeris nėra suteiktasProcesinio sprendimo kategorija 3.4.3.11 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 4 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų K. P. ir K. Š. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-297-555/2020, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų K. P. ir K. Š. pareiškimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apygardos teismas 2002 m. liepos 1 d. nutartimi iškėlė A. P. firmai ,,Ketalda“ bankroto bylą. 2002 m. gruodžio 4 d. nutartimi teismas pripažino A. P. firmą ,,Ketalda“ bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

Šalies argumentai

2. Pareiškėjai K. P. ir K. Š. (P.) pateikė teismui procesinį dokumentą pavadinimu „Pareiškimas dėl nedalyvavimo individualios įmonės versle“ A. P. firmos „Ketalda“ bankroto byloje. Šiame dokumente prareiškėjai prašė pripažinti, kad K. P. su A. P. nevykdė A. P. firmoje „Ketalda“ jungtinės veiklos ir įmonė nebuvo bendras K. P. su A. P. šeimos verslas; pripažinti, kad K. P. nėra nei subsidiariai, nei solidariai atsakingas už A. P. firmos „Ketalda“ skolas (reg. Nr. DOK-7374).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Kauno apygardos teismas 2020 m. kovo 31 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų K. P. ir K. Š. procesinį dokumentą, pavadinimu „Pareiškimas dėl nedalyvavimo individualios įmonės versle“, kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (reg. Nr. DOK-7374).

4. Teismas nustatė, kad pateiktu procesiniu dokumentu pareiškėjai prašė pripažinti faktą, kad jie nedalyvavo įmonės veikloje ir K. P. atžvilgiu negalima subsidiari nei solidari atsakomybė už individualios įmonės skolas, o kaip reikalavimo pagrindą nurodė, kad A. P. firma „Ketalda“, atstovaujama nemokumo administratoriaus, nėra pareiškusi ieškinio K. P. dėl atsakomybės už individualios įmonės skolas, įrodinėjant CK 3.109 straipsnio taikymo pagrindus, taip pat nėra pareiškusi ir ieškinio dėl žalos atlyginimo, tačiau reiškia pretenzijas į K. P. ir K. Š. priklausantį turtą, todėl pareiškėjams yra pagrindas kreiptis į teismą, siekiant įrodyti, kad K. P. nedalyvavo individualios įmonės veikloje ir jam nekyla atsakomybė už individualios įmonės skolas.

5. Teismas sprendė, kad pareikštas reikalavimas negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes tokio reikalavimo patenkinimas pats savaime nesukurs materialinių teisinių padarinių pareiškėjų atžvilgiu, o pripažinimas, kad A. P. firma „Ketalda“ nebuvo šeimos verslas ir, kad K. P. nėra nei subsidiariai, nei solidariai atsakingas už individualios įmonės skolas, pareiškėjams galimai sukurtų tik civilinius procesinius (kaip įrodinėjimo dalykas kitoje byloje), o ne materialiuosius padarinius.

6. Teismas pažymėjo, kad ieškinys dėl pripažinimo yra toks, kuriuo reikalaujama pripažinti civilines teises ar teisinius santykius, tuo tarpu pareiškėjų reikalavimas nėra dėl pripažinimo, nes jo patenkinimas tokių padarinių nesukeltų.

7. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, teismas sprendė, kad pareikšto reikalavimo patenkinimas nesukels jokių materialinių teisinių padarinių, todėl procesinį dokumentą, pavadinimu „Pareiškimas dėl nedalyvavimo individualios įmonės versle“, atsisakė priimti kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Pareiškėjai K. P. ir K. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį ir priimti pareiškėjų pateiktą pareiškimą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pateikto pareiškimo priėmimo klausimą, turėjo patikrinti ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti pareiškimą. Skunde nurodomas pirmosios instancijos teismui pateikto pareiškimo teisinis pagrindas – CPK 442 ir 444 straipsniai (juridinio fakto nustatymas).

8.2. Reikalavimas grindžiamas savininko teisių apsaugos teisių normomis, subsidiarios atsakomybės ir sutuoktinių atsakomybės už solidarias jų skolas teisės normomis.

8.3. K. P. ir A. P. santuoką nutraukė 1995 metais, Valstybinė mokesčių inspekcija A. P. firmos „Ketalda“ skolą nustatė 1998 metais, o įmonės bankroto byla iškelta 2002 metais. Nors po santuokos nutraukimo praėjo 25 metai, o po bankroto bylos iškėlimo praėjo 18 metų, tačiau pareiškėjas K. P. iki šiol negali disponuoti jam priklausančiu turtu.

8.4. Nustačius prašomus faktus, pareiškėjas galės pasidalyti turtą su A. P. (gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus), prašyti panaikinti laikinąsias apsaugos priemones bei savo turto dalį perleisti kitiems asmenims. Be to, įmonės bankroto administratorius negalės reikšti pretenzijų dėl įmonės turimų skolų. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada, kad juridinių faktų nustatymas neturės teisinių pasekmių yra nepagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį ribų.

10. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų K. P. ir K. Š. pareiškimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Teisės kreiptis į teismą, kaip konstitucinės asmens teisių ir laisvių garantijos, įtvirtintos Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, turinys – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama subjektinė materialioji teisė arba įstatymų saugomas interesas. Asmenų, kurių materialiosios subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami interesų gynimas –įstatyme įtvirtintas civilinio proceso tikslas (CPK 2 straipsnio 1 dalis). Įgyvendinus teisę į teisminę gynybą pasiekiamas materialusis teisinis efektas, t. y. modifikuojamos (sukuriamos, panaikinamos, pakeičiamos) suinteresuoto asmens subjektinės teisės ar pareigos. Materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2013).

12. Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą siekdamas civilinių teisių gynybos, inter alia turi nurodyti, kokių materialiųjų teisinių padarinių jis siekia, t. y. suformuluoti ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo procesinės situacijos, turi arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu (CPK 293 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jeigu ji jau iškelta. Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas, nes, jo reikalavimą teismui priėmus ir išnagrinėjus, teisė į teisminę gynybą nebūtų įgyvendinta.

13. Nagrinėjamu atveju apeliantai kreipėsi į pirmosios instancijos teismą, prašydami pripažinti, kad K. P. su A. P. nevykdė A. P. firmoje „Ketalda“ jungtinės veiklos ir įmonė nebuvo bendras K. P. su A. P. šeimos verslas bei pripažinti, jog K. P. nėra nei subsidiariai, nei solidariai atsakingas už A. P. firmos „Ketalda“ skolas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad toks reikalavimas negali būti savarankiškas civilinės bylos nagrinėjimo dalykas, nes tokio reikalavimo tenkinimas nesukurs materialinių teisinių padarinių pareiškėjų atžvilgiu.

14. Atskirajame skunde remiamasi CPK 442 (bylos, teismo nagrinėjamos ypatingos teisenos tvarka) ir 444 (teismo nagrinėjamos bylos dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymų) straipsnių nuostatomis ir nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas pateikto pareiškimo priėmimo klausimą, turėjo patikrinti ar egzistuoja visos teisės kreiptis į teismą prielaidos ir šios teisės įgyvendinimo sąlygos, ar nėra procesinių kliūčių priimti pareiškimą. Pareiškėjai pateiktą savo reikalavimą grindžia savininko teisių apsaugos teisių normomis, subsidiarios atsakomybės ir sutuoktinių atsakomybės už solidarias jų skolas teisės normomis.

15. CPK 442 straipsnio 1 punktas numato, kad ypatingosios teisenos tvarka teismas nagrinėja bylas dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Pagal CPK 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos (CPK 442 straipsnio 2 dalies 9 punktas). Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).

16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, yra suformulavęs taisyklę, kad įrodinėjimo dalykas civilinėse bylose yra materialinio teisinio pobūdžio juridiniai faktai, kurių pagrindu dalyvaujantiems asmenims atsiranda teisės ir pareigos, bei įrodomieji faktai, kurių pagrindu teismas sprendžia apie reikšmingų bylos aplinkybių egzistavimą. Kai faktai yra įrodomieji, bet ne juridiškai reikšmingi, jie nenustatinėjami CPK 444 straipsnyje nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408-421/2015).

17. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliantų procesiniuose dokumentuose dėstomus argumentus, išanalizavęs apeliantų pareiškimo turinį ir reikalavimų formuluotę, daro išvadą, kad fakto nustatymas reikalingas siekiant paneigti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją tam, kad, kaip ir nurodyta atskirajame skunde, apeliantas K. P. galėtų pasidalinti turtą su A. P. (su kuria santuoką nutraukė dar 1995 m.), pasinaikinti jo turto daliai taikomas laikinąsias apsaugos priemones, perleisti turtą tretiesiems asmenims bei išvengti A. P. firmos „Ketalda“ bankroto administratoriaus pretenzijų dėl įmonės skolų. Tačiau šiuo atveju prašomas nustatyti faktas nelaikytinas juridiniu, o ginčai dėl nuosavybės teisės turi būti nagrinėjami ginčo teisenos tvarka. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad apeliantų reikalavimų tenkinimas galimai sukurtų civilinius procesinius, bet ne materialinius padarinius.

18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pareiškėjų K. P. ir K. Š. atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkinamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apygardos teismo 2020 m. kovo 31 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė