Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. Z., asmens kodas - (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, nedirbantis, paskutinė žinoma gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), 8 kartus teistas, paskutinius du kartus Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2018-06-05 nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį sumažinta, subendrinta galutine 80 parų arešto bausme, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019-03-13 nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. S. Z. 2018-12-02 apie 21.00 val. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių draudimus vairuoti kelių transporto priemonę neturint teisės šią vairuoti ir esant neblaiviam, vairavo automobilį T. P., kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio – kai alkotesteriu nustatytas 2,72 prom. neblaivumas.

K. S. Z. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Jis paaiškino, kad įvykio vietoje nenorėjo su pareigūnais ginčytis, todėl davė paaiškinimus, kurie surašyti jo apklausos protokole, tačiau iš tikrųjų norėjo duoti teisingus paaiškinimus teismui. Pas jį nebuvo kaltinime nurodyto automobilio raktų, šis automobilis stovėjo. Jie, kurie buvo automobilyje, nebėgiojo. Jis buvo su mergina. Buvo žmogelis, kuris minėtą automobilį vairavo. Šio jis paprašė nuvežti jį iki Vilkaviškio. Jis (S. Z.) prie savęs automobilio raktų neturėjo. Atvažiavo į kapines pas draugo motiną. Tokiame stovyje jis niekada už vairo nesėda ir nesėdėjo (automobilio nevairuos ir nevairuoja). Pareigūnams jis girtas bet ką šnekėjo, norėjo, kad tik automobilį neatimtų. Atsakė, kad iš Vilniaus, ryte atvažiavo minėtu automobiliu į Vilkaviškio rajoną. Galėjo būti gruodžio 2 d. Jam atrodo į Vilkaviškį atvažiavo iš ryto. Už vairo buvo žmogelis, Vilkaviškio gyventojas. Jis (S. Z.) priėjo prie žmogaus, matė, kad šis blaivus, šio paprašė nuvežti, šis nuvežė, po to pastatė automobilį. Be to, šis, pamatęs, kad policija atvažiuoja, atidarė dureles ir pabėgo. Patikslino, kad atvažiavo minėtu automobiliu iš Vilniaus link Vilkaviškio. Iš Vilniaus minėtą automobilį vairavo jo draugas (duomenys neskelbtini), pavardės nežino, jos jam nereikia. Tuo metu minėtą automobilį nuomojosi draugas A.. Jis A. pasakė, kad jam reikia automobilio. Jis šiuo automobiliu atvyko į Vilkaviškio rajoną. Kartu važiavo mergina su kuria čia susipažino. Merginos vardas I.. Atsakė, kad koks skirtumas ką jis sakė ikiteisminio tyrimo metu. Be to tą dieną jis visur vartojo alkoholį. Be to jis kapinėse vartojo alkoholį. Po to iš kapinių, minėtu automobiliu jie keturiese išvažiavo. Tačiau nei vieno iš šių pavardžių negali nurodyti, nes neatsimena. Iš kapinių užvažiavo į kaimą. Tuo metu minėtą automobilį vairavo draugas, šis buvo blaivus, šis turėjo vairuotojo pažymėjimą ir jį jam parodė. Po to jie su minėtu automobiliu stovėjo miške, sėdėjo, prilėkė pareigūnai. Tas kuris buvo už vairo pabėgo, bet jis buvo blaivus. Jis nesuprato, kodėl šis bėgo. Be to šis pabėgo su minėto automobilio raktais. Pareigūnai pamatė, kad šis bėga, šį vijosi. Pareigūnai atvažiavo jiems iš paskos. Tas asmuo pabėgo kai pamatė mirgalkes. Po to jis perlipo į minėto automobilio priekinį sostą. Kai atvyko pareigūnai, jis lipo į priekinę sėdynę. Jis sutiko tikrintis girtumą. Ikiteisminio tyrimo metu specialiai davė tokius parodymus. Be to, buvo apklausiamas girtas. Automobilis buvo su raktais. Automobilio vairuotojas pabėgo su raktais. Atsakė, kad mergina, kurios vardas I., važiuojant iš kapinių buvo automobilyje. Jis neturi teisės vairuoti automobilį. Jis buvo vienas nuėjęs pas R. prašyti automobilio ir jis jam šį nedavė. Po to jis atėjo automobilio prašyti su žmogumi, kuris dabar Anglijoje, ir tada R. šiam davė automobilį. Minėtas žmogus atvažiavo šiuo automobiliu į Vilkaviškio rajoną. Po to, jis (S. Z.) nuėjo prie parduotuvės, paprašė žmogaus pavairuoti, nes tas, kuris iš Vilniau atvažiavo, išgėrė ir todėl nevairavo. Atsakė, kad jie jį (draugą, kuris vairavo automobilį iš Vilniaus) paliko viename bute, o prie parduotuvės paėmė kitą vairuotoją ir šis važiavo. Atsakė, kad įvykio vietoje buvo daug pareigūnų. Ikiteisminio tyrimo metu, po apklausos pasirašė, nors buvo girtas, buvo sušalęs ir visą naktį nemiegojęs. Po to jis vairuotojo ieškojo visą sekančią dieną. Vairuotoją rado P., prie parduotuvės, todėl po įvykio šio ieškojo ir šioje vietoje. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareigūnai nesako visko, jie nesakė, kad vijosi. Jie dėl to ir suinteresuoti taip sakyti, nes to žmogaus, kuris vairavo automobilį, nepagavo.

Daiktu turinčiu reikšmės nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti – automobiliu T. P., valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) kuris pagal pakvitavimą grąžintas A. V. (1 tomas, b. l. 48).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

K. S. Z. ikiteisminio tyrimo metu kaltę pripažino visiškai. Tuo metu jo duoti paaiškinimai objektyviai atitiko nustatytas aplinkybes, būtent, jog jis, pasiskolinęs automobilį iš draugo Vilniuje, atvažiavo į Gražiškius, išgėrė degtinės, ruošėsi važiuoti į Vilnių, kai jį sustabdė policijos pareigūnai, prisipažino, kad neblaivus, dėl padaryto nusikaltimo išreiškė gailėjimąsi.

Teisiamojo posėdžio metu S. Z. kaltės visiškai nepripažino, tvirtino, kad automobilio nevairavo, pareigūnams ikiteisminio tyrimo metu prisipažino, nes nenorėjo su jais ginčytis. Tačiau jo paaiškinimai duoti teisme yra nenuoseklūs, nelogiški, neįtikinantys. Nes, jis teisme tvirtino, kad jį į Vilkaviškį iš Vilniaus atvežė draugas (duomenys neskelbtini), pavardės nurodyti negali, tačiau prisigėrė, todėl jau Vilkaviškyje automobilį vairavo kažkoks žmogus, kurį pamatė prie parduotuvės, prie jo priėjo ir paprašė, kad pavairuotų. To žmogaus tapatybės jis (S. Z.) nurodyti negali. Nelogiška, kad visiškai nepažįstamam ir dar neblaiviam žmogui paprašius pavairuoti automobilį, šis sutiktų šį vairuoti. Bet jeigu taip būtų, - žmogus vežiotų nepažįstamą kompaniją, būdamas blaivus ir turėdamas vairuotojo pažymėjimą, kaip tvirtino S. Z., kad jis pats tuo įsitikino, tai logiškai nesuprantama, kodėl stabdomas policijos pareigūnų šis žmogus nesustojo, o bėgo, persekiojamas nevykdė teisėtų nurodymų ir pan. Be to aiškiai nesuprantamas, neįtikinantis S. Z. paaiškinimas, kad stovint miške, automobilyje, prie jų nei iš šio, nei iš to privažiavo policijos pareigūnai, automobilį vairavęs asmuo iš automobilio paspruko o jis tuo tarpu sėdėdamas automobilio gale iš karto perlipo į automobilio vairuotojo sėdynę ir todėl ten jį rado pareigūnai. Todėl šie S. Z. paaiškinimai nelogiški, neįtikinantys, juolab paneigti objektyviai tyrimo metu surinktais duomenims. Pirmiausiai paneigti liudytojų N. S. ir M. Ž. teisme duotais nuosekliais, aiškiais paaiškinimais, - jog jie gavo pranešimą, kad Skardupių kaime galimai automobilį vairuoja neblaivus asmuo, šią informaciją tikrino, surado apibūdintą automobilį, jį stabdė; automobilis iš pradžių pradėjo stoti, tačiau netrukus ėmė greitėti ir bėgti; jie (pareigūnai) automobilį persekiojo, kadangi pasuko Vištyčio kryptimi, į persekiojimą įtraukė pasieniečius; visą laiką automobilis buvo jų akiratyje, tai nutoldavo, tai priartėdavo, tik Pajevonyje, kaip nurodė M. Ž., automobilis iš jų akiračio dingo kelioms sekundėms, bet buvo prisnigta ir jie sekė automobilio vėžėmis, miškelyje, Pušyno gatvėje persekiojimas baigėsi; priėję prie automobilio jie (pareigūnai) rado du asmenis, persekiodami automobilį jie taip pat matė du asmenis – vairuotoją ir keleivį, automobilio gale nepastebėjo kad sėdėtų žmonės; už automobilio vairo sėdėjo būtent ne kas kitas, o kaltinamasis, klausiamas, kodėl nestojo, jiems (pareigūnams) sakė norėjęs palenktyniauti; S. Z. jiems prisipažino vairavęs automobilį, o greta jo keleivio sėdynėje buvo mergina; S. Z. apie tai, kad automobilį vairavo kitas asmuo, kuris pabėgo, jiems (pareigūnams) nieko nesakė. Be to, minėti liudytojai nurodė, kad automobilis miškelyje buvo sustojęs taip, kaip atvažiavęs – nei durelės, nei bagažinė nebuvo atidaryta, žmonių pėdsakų prie automobilio, kad iš jo būtų išlipta ar įlipta, taip pat nebuvo, pareigūnai tai matė, nes buvo prisnigta. Taigi, šie minėtų liudytojų paaiškinimai neabejotinai patvirtina S. Z. kaltę įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Įvertinęs S. Z. prašymu apklaustos I. V. anksčiau aprašytus paaiškinimus, teismas sprendžia, jog ši liudytoja jokių nei kaltinimui, nei gynybai reikšmingų aplinkybių (faktų) nenurodė.

Be to, S. Z. po įvykio alkotesteriu nustatytas 2,39 promilių girtumas, tačiau kraujyje alkoholio koncentracija kur kas didesnė – 2,72 promilės, tai yra sunkus girtumas. Įvykio vietoje tokios būsenos S. Z. tikėtina negalėjo sugalvoti tokią versiją, kurią jis pateikė teismo posėdžio metu, todėl ir pasakė pareigūnams tiesą, kad jis vairavo, juolab apie jokį trečią asmenį jis pareigūnams nenurodė.

S. Z. kaltę iš dalies patvirtina ir liudytojo A. V. ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai, kad jis pradėjo ieškoti savo automobilio, skambino S. Z., šis jam paaiškino, kad jį sustabdė policijos pareigūnai ir automobilis policijoje.

Pagal anksčiau aprašytas aplinkybes bei vertindamas ikiteisminio tyrimo metu S. Z. duotus paaiškinimus, teismo posėdžio metu liudytojų N. S. ir M. Ž. duotus paaiškinimus bei anksčiau aprašytus kaltinimą grindžiančius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje, sulyginant su kitais, teismas pripažįsta juos teisėtai (baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka) gautais įrodymais, bei sprendžia, jog anksčiau aprašyti duomenys nei patys savaime, nei gretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui patikimai konstatuoti, jog kaltinamasis S. Z. vairavo (duomenys neskelbtini) lengvąjį automobilį ir tai darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai alkotesteriu nustatytas mažiausias 2,72 promilės neblaivumas, taip pat neturėdamas specialios teisės vairuoti jokios motorinės kelių transporto priemonės. Kaltinamojo baudžiamąją atsakomybę šalinančių, ar galinčių teikti pagrindą jį nuo tokios atsakomybės atleisti, aplinkybių teismas šioje byloje nenustatė.

Kaltinamojo S. Z. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal BK 281 straipsnio 7 dalį teisingai. Nes patikimai alkotesteriu nustatyta, jog S. Z. nusikalstamos veikos įvykdymo metu buvo 2,72 prom. (daugiau nei 1,5 prom.) neblaivus. Kokių tai abejonių dėl alkotesterio duomenų patikimumo, šių duomenų gavimo teisėtumo teismui nekyla. Be to, šiuos duomenis patvirtina anksčiau aprašyta specialisto toksikologo išvada. Bylos duomenimis S. Z. neturėjo specialios teisės vairuoti tokios kategorijos transporto priemonę.

Spręsdamas, kokios rūšies ir kokio dydžio bausmę kaltinamajam S. Z. paskirti, teismas pirmiausiai atsižvelgia į jo veikos pobūdį, taip pat šios pavojingumo visuomenei laipsnį. Tiek vieną, tiek kitą šiuo konkrečiu atveju teismas kvalifikuoja kiek didesniu nei rūšinės baudžiamojo įstatymo (BK 281 straipsnio 7 dalis) dispozicijos lygmeniu, nes vairavo automobilį, ir kuriuo vežė asmenį, būdamas palyginus sunkaus neblaivumo stovyje; jis neblaivus vairavo palyginus didelį atstumą ir netrumpą laiką, jis, stabdomas policijos pareigūnų, automobilio nenustabdė, šiuo nuo pareigūnų bėgo keliais, kuriuose palyginus intensyvus kelių transporto priemonių, galimai ir pėsčiųjų asmenų judėjimas (BK 54 straipsnio 2 dalies 1 ir 8 punktai).

Kaltės forma ir rūšis šiuo atveju tiesiogiai sąlygoja (apsprendžia) kaltinamojo veikos kvalifikaciją, todėl papildomai dar ir bausmės individualizavimo požiūriu (BK 54 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktai) tai nevertinama. Iš esmės dėl tos pačios priežasties atskirai nevertinama ir įrodytos kaltinamojo veikos stadija - nusikalstama veika buvo baigta nuo pat nusikalstamais pripažįstamų veiksmų atlikimo pradžios momento (formalioji nusikaltimo sudėtis), S. Z. suvokė, todėl žinojo, kad yra apsvaigęs nuo alkoholio, kad vairavimas tokioje būklėje pažeidžia kelių eismo taisyklių reikalavimą (draudimą), kelia grėsmę eismo saugumui bei yra uždrausta baudžiamuoju įstatymu, ir norėjo taip elgtis – veikė tiesiogiai tyčia (BK 54 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Aptariamais kriterijais griežtinti ar švelninti skirtiną kaltinamajam bausmę nėra faktinio pagrindo.

Toliau spręsdamas bausmės individualizavimo klausimą, teismas taip pat atsižvelgia į kaltinamojo S. Z. asmenybę, kurią vertina neigiamai (BK 54 straipsnio 2 dalies 5 punktas) : kaltinamasis iki nagrinėjamos veikos padarymo buvo 7 kartus nuteistas, jis baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, jam atimta teisė vairuoti transporto priemones, jis nustatytą nusikaltimą padarė teistumui neišnykus ir nesant šiam panaikintam. Be to, po šio nusikaltimo padarymo jis nuteistas pagal BK 281 straipsnio 7 dalį. Tai rodo, jog jis dėl teismo nubaudimo tinkamų išvadų nepadarė, linkęs toliau daryti nusikalstamas veikas. Todėl nagrinėjama nusikalstama veika teismo vertinama iš esmės kaltinamojo elgesio modeliu.

Kaltinamojo S. Z. atsakomybę lengvinančios aplinkybės teismas nenustatė. Jo atsakomybę sunkina tai, kad veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Teismas sprendžia, kad šioje byloje, veikos pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį įvertinus kiek didesniu nei rūšinės nusikaltimo sudėties lygmeniu, įvertinus kaltinamojo S. Z. asmenybę, nustačius atsakomybę sunkinančią aplinkybę, taip pat atsižvelgiant ir į susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio ir kaltininko padėties bylose, yra teisinga kaltinamajam S. Z. paskirti griežčiausią pagal baudžiamojo įstatymo sankciją bausmę, - laisvės atėmimą ir jos dydį nustatyti pagal sankcijos vidurkį.

Kaltinamajam S. Z. skirti švelnesnę bausmę, nei nustatyta baudžiamojo įstatymo sankcija, nėra pakankamo faktinio pagrindo ir teisinių argumentų (BK 62 straipsnis, 54 straipsnio 3 dalis). Į individualias šios bylos aplinkybes, susijusias su kaltinamojo amžiumi, darbine veikla, turtine padėtimi, nagrinėjamos veikos aplinkybėmis ir jo paties pavojingumu, teismas, jas įvertinęs, atsižvelgė individualizuodamas kaltinamajam bausmę ir dar pagal vidurkį jos dydžiu.

Kaltinamajam S. Z. taikytina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones (BK 67 straipsnio 3 dalis, 68 straipsnio 1 dalis), kadangi nusikalstamą veiką jis įvykdė piktnaudžiaudamas tokia teise. Specialios teisės atėmimo terminas nustatytinas 2 metams, atsižvelgiant tiek į BK 68 straipsnio 2 dalį, tiek į Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalis, 28 straipsnis, 422 straipsnio 6 dalis, nustatančios tokios teisės atėmimo terminus asmenims, vairavusiems apsvaigus iki lengvo girtumo, nuostatas. Pagal byloje esančius duomenis nėra priežasties konfiskuoti anksčiau aprašyto automobilio, kurį vairuodamas S. Z. nusikalto. Tačiau pagal bylos faktines aplinkybes S. Z. turi būti paskirta dar ir baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, - iš S. Z. išieškojimas konfiskuotino turto – automobilio T. P., kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 6000 Eur (BK 72 straipsnio 1, 2 dalys). Baudžiamojo įstatymo (BK 72 straipsnio 5 dalis) numatytų išimčių teismas pagal šios bylos aplinkybes nenustatė.

Kaltinamajam S. Z. byloje yra paskirta ir taikoma kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, Ši priemonė pagal byloje esančius duomenis nereikalinga, todėl naikintina.

Daiktiniu įrodymu byloje pripažintas automobilis su dokumentais paliktini A. V. (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnis).

Civilinių ieškinių byloje nepareikšta, priteistinų atlyginti proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 297 straipsniu, 298 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis,

nusprendžia:

pripažinti S. Z. kaltu pagal BK 281 straipsnio 7 dalį ir nubausti jį šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Paskirti S. Z. baudžiamojo poveikio priemonę – nuo 2023-12-28 2 (dvejiems) metams uždrausti vairuoti kelių transporto priemones (BK 68 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Paskirti S. Z. baudžiamojo poveikio priemonę turto konfiskavimą ir iš S. Z. išieškoti konfiskuotino turto – lengvojo automobilio T. P., kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 6000 Eur (šešis tūkstančius eurų, BK 72 straipsnio 1, 2 ir 5 dalys).

S. Z. taikomą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuo 2023-12-28 panaikinti.

Daiktiniu įrodymu byloje pripažintą automobilį T. P., kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) šio dokumentus, kurie perduoti saugoti A. V., įsiteisėjus šiam nuosprendžiui palikti A. V., esant aplinkybėms vykdyti sutartį su (duomenys neskelbtini).

Mobilaus ryšio telefoną, perduotą saugoti S. Z., įsiteisėjus šiam nuosprendžiui palikti S. Z..

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.