- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-04-14
- Bylos Nr.
- 2A-171/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Gasiūnienė, Kazys Kailiūnas, Gintaras Pečiulis
- Ieškovas
- S. R.
- Atsakovas
- Pakruojo ūkininkų
- Advokatai
- Arvydas Penelis, Jonas Nekr
- Kategorijos
- 11.9.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Gasiūnienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2007 m spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-303-368/2007 pagal ieškovės S. R. ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė S. R. 2007 m. balandžio 4 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai, prašydama grąžinti S. R. į pirmesnį darbą Pakruojo ūkininkų kredito unijoje į finansininkės (buhalterės) pareigas, priteisti iš atsakovo po 3 000 Lt mėnesinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovė nurodė, kad ji dirbo finansininke Pakruojo ūkininkų kredito unijoje ir 2004 m. balandžio 19 d. atvykusi į darbą pamatė, kad jos darbo vieta užimta ir joje dirba kita darbuotoja. Ieškovė pažymėjo, kad Pakruojo ūkininkų kredito unijos administracijos vadovė L. G. kartu su unijos valdybos pirmininku A. A. pareikalavo rašyti pasiaiškinimą dėl operacijų, susijusių su unijos pinigų dingimu. Vėliau, ieškovės teigimu, A. A. ir L. G. pareikalavimo rašyti pareiškimą, kad ji nutraukia darbo sutartį savo noru, nes, priešingu atveju, atleis iš darbo su įrašu apie vagystę. Ieškovė nurodė, kad kadangi jos atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas dėl finansinių operacijų, susijusių su unijos pinigais, būdama susijaudinusi, verčiama A. A. ir L. G. , bijodama netekti galimybės įsidarbinti pagal jos turimą kvalifikaciją, ji parašė prašymą dėl atleidimo iš darbo savo noru. Ieškovės teigimu, aplinkybė, kodėl darbdavio iniciatyva ji buvo atleista iš unijos, jai liko nežinoma, nes su įsakymu dėl atleidimo iš darbo nebuvo supažindinta ir nebuvo atlikti jokie įrašai jos darbo sutartyje, taip pat jai nebuvo grąžintas valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas. Ieškovės teigimu, ji dėl grąžinimo į darbą ilgą laiką nesikreipė, kadangi jos atžvilgiu buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, o po atleidimo iš darbo 2004 m. birželio 7 d. įsidarbino UAB „Ergvila“. Ieškovė nurodė, kad 2007 m. kovo 15 d. jos prašymu gavo iš atsakovo 2004 m. balandžio 19 d. įsakymo dėl atleidimo iš darbo bei nutrauktos darbo sutarties nuorašus ir susipažinusi su šiais dokumentais suprato, kad neteisėtai atleista iš darbo, kadangi ieškovė buvo atleista iš darbo darbdavio iniciatyva be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Ieškovės nuomone, dėl neteisėto atleidimo iš darbo priteistinas iš atsakovo ieškovei vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Kadangi dėl atleidimo iš darbo ji patyrė depresiją, sutriko bendravimo galimybės, turėjo ieškoti kito darbo, negalėjo kelti kvalifikacijos, turėjo palikti studijas Šiaulių universitete, ieškovės nuomone, jai priteistinas 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas Pakruojo ūkininkų kredito unija nurodė, kad ieškinys nepagrįstas, ir prašė teismą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė teismą taikyti ieškinio senaties institutą ir ieškinį atmesti dėl ieškinio senaties.
Žemesnės instancijos teismas
Ieškovė S. R. Šiaulių apygardos teismo 2007 m. rugsėjo 27 d. posėdyje patikslino ieškinio reikalavimus, prašydama pripažinti jos atleidimą iš darbo Pakruojo ūkininkų kredito unijoje finansininkės (buhalterės) pareigų neteisėtu, nes ieškovei nebus sudarytos tinkamos darbo sąlygos, ir priteisti iš atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos po 3 000 Lt darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei 150 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo.
Šiaulių apygardos teismas 2007 m spalio 10 d. sprendimu nusprendė ieškinį tenkinti iš dalies; pripažinti ieškovės S. R. atleidimą iš darbo pagal DK 127 straipsnį neteisėtu ir laikyti, kad darbo sutartis su atsakovu Pakruojo ūkininkų kredito unija yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos; priteisti iš atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2004 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos 83 456,33 Lt ir nuo 2007 m. spalio 10 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, skaičiuojant nuo atlyginimo vidurkio 1 986,37 Lt, ir 2 000 Lt neturtinės žalos ieškovei S. R. atlyginimo bei 2 563,68 Lt žyminio mokesčio ir 99,47 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo valstybei; areštuoti 88 119,48 Lt sumai atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai nuosavybės teise priklausantį turtą, pavedant ji surasti ir aprašyti ieškovės pasirinktam antstoliui.
Teismas konstatavo, kad vieno mėnesio termino kreiptis į teismą ieškovė nepraleido, kadangi, ieškovės teigimu, atsakovo 2004 m. balandžio 19 d. įsakymą Nr.16 dėl jos atleidimo iš darbo gavo 2007 m. kovo 15 d., o ieškinį teismui padavė 2007 m. balandžio 3 d.
Teismas nepripažino pagrįstais atsakovo argumentų, kad atleidimo iš darbo metu ieškovei buvo įteiktas jos valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas su įrašu apie atleidimą, nes ieškovė kategoriškai neigė šio pažymėjimo gavimą iš atsakovo, be to, teisme apklausti liudytojai L. G. , R. L. , N. S. nepaaiškino, kas ir kada įteikė minėtą pažymėjimą ieškovei, o kitų įrodymų, kad šį pažymėjimą ieškovė atsiėmė iš atsakovo, į bylą nepateikta.
Teismas pažymėjo, kad nors ieškovė pripažįsta, jog po atleidimo iš darbo atsakovas į jos sąskaitą 2004 m. balandžio 23 d. pervedė 703,11 Lt atsiskaitymą, tačiau tai negali būti laikoma įsakymo (potvarkio) įteikimu ieškovei dėl jos atleidimo iš darbo.
Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje Nr. 75-1-102-04 atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus, kurie buvo atlikti prieš atleidžiant ieškovę iš darbo 2004 m. balandžio 9 d., bei aplinkybę, kad nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje ieškovės atžvilgiu yra priimtas po jos atleidimo iš darbo, t. y. 2005 m. rugsėjo 15 d., konstatavo, kad ieškovės argumentai, jog prašymą atleisti iš darbo ji parašė to reikalaujant unijos vadovaujantiems darbuotojams A. A. ir L. G. , nes ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje dėl jos nusikalstamos veikos nebuvo baigtas ir ji realiai galėjo tikėti būti atleista iš darbo dėl vagystės, turto pasisavinimo, t. y. tais pagrindais, dėl ko jai buvo pateikti įtarimai baudžiamojoje byloje (DK 235 str. 2 d. 7 p.), pagrįsti.
Šalies argumentai
Teismas pažymėjo, kad aplinkybė, jog prašymas atleisti iš darbo neatitiko pačios ieškovės valios ir interesų, bei ieškovės siekis bent iš dalies apginti savo teises matyti iš jos pateikto prašymo Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdybai, kuriame be prašymo atleisti ją iš darbo buvo pateiktas prašymas rasti galimybę išmokėti keturių mėnesių darbo užmokesčio dydžio kompensaciją atsižvelgiant į tai, kad ji viena augina du nepilnamečius vaikus. Be to, tai, kad ieškovės atleidimas iš darbo neatitiko jos interesų, patvirtina ir aplinkybė, kad ieškovė, turėdama du nepilnamečius vaikus, po ištuokos su A. R. gyvendama Pakruojo mieste bei turėdama įsiskolinimų už komunalines paslaugas, įsidarbino įmonėse, kurios yra ne jos gyvenamojoje vietoje, bet Panevėžyje, Kėdainiuose ir kt.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad ieškovės argumentus, jog ji ne savo valia buvo atleista iš darbo, patvirtino liudytojai S. J. ir R. J. bei ieškovės motina A. E. R. , kurie taip pat dirbo pas atsakovą. Teismo nuomone, netikėti šių trijų liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes jie iš esmės sutampa su ieškovės teiginiais dėl atleidimo iš darbo aplinkybių. Teismas pažymėjo, kad nors liudytoja A. E. R. yra ieškovės motina, tačiau netikėti jos parodymais taip pat nėra pagrindo, nes ji kartu dirbo su ieškove pas atsakovą buhalterėmis, minėtoje baudžiamojoje byloje yra teisiamoji, jos parodymai sutampa su liudytojų S. J. , R. J. , ieškovės parodymais, kitais byloje esančiais įrodymais.
Teismo nuomone, nėra pagrindo tikėti ir remtis liudytojų A. A. ir L. G. teiginiais dėl to, kad jie nedarė poveikio ieškovei apsisprendžiant išeiti iš darbo jos pačios prašymu, nes tai neatitinka tikrųjų bylos aplinkybių, be to, nėra pagrindo remtis ir liudytojų R. B. , A. L. , J. J. , K. M. , N. S. , G. B. , I. G. parodymais, nes šie liudytojai parodė, kad apie ieškovės atleidimo iš darbo priežastis nieko konkretaus nežino.
Teismas konstatavo, kad atsakovas, elgdamasis nesąžiningai, primetė ieškovei savo valią, nes prašymas atleisti iš darbo savo noru ieškovės buvo parašytas tai padaryti siūlant atsakovo darbuotojams L. G. ir A. A. , ieškovės prašyme atleisti ją iš darbo savo noru išreikšta jos valia susiformavo dėl vykstančio ikiteisminio tyrimo ir atsakovo atstovų veiksmų, atliktų prašymo atleisti iš darbo pateikimo dieną, pasėkoje, ir neatitiko jos interesų, o atsakovas ieškovės prašymą atleisti ją iš darbo priėmė ir darbo sutartį nutraukė nepaisydamas DK 35 straipsnio nuostatų laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis sąžiningumo ir teisingumo principų, nepiktnaudžiauti savo teise.
Dėl nurodytų motyvų teismas konstatavo, kad ieškovės atleidimas iš darbo pagal DK 127 straipsnį yra neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas nurodė, kad kadangi ieškovė atleista iš darbo pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, todėl darbo sutarties su ja nutraukimas pripažintinas neteisėtu, laikant, kad darbo sutartis su ieškove yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsigaliojimo dienos, priteisiant vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos 2004 m. balandžio 19 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos, t. y. iki 2007 m. spalio 10 d., viso – 83 456,33 Lt, ir iki visiško sprendimo įvykdymo, skaičiuojant nuo atlyginimo vidurkio 1 986,37 Lt.
Teismas pažymėjo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog atsakovas tendencingai siekė atleisti ieškovę iš darbo, todėl tokie darbdavio neteisėti veiksmai neabejotinai sukėlė ieškovei dvasinius išgyvenimus, stresą, pažeminimą, nestabilumo darbo santykiuose jausmą bei neužtikrintumą savo ateitimi ir ieškovė turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad atleidimas iš darbo nesutrukdė ieškovei dirbti darbą, atitinkantį jos kvalifikaciją, ji dirbo ir šiuo metu dirba keliose įmonėse buhaltere, iš esmės dėl savo teisių gynimo į teismą galėjo kreiptis daug anksčiau, todėl jos reikalavimas priteisti 150 000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir neatitinta sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijų. Teismas, atsižvelgdamas į nurodytus neturtinės žalos atsiradimo padarinius, ieškovės kreipimosi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo aplinkybes bei laiką, konstatavo,kad priteistinos neturtinės žalos atlyginimas mažintinas iki 2 000 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas Pakruojo ūkininkų kredito unija prašo apeliacinės instancijos teismą Šiaulių apygardos teismo 2007 m spalio 10 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, bei priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo išvada, kad tikėtina ieškovės teiginiais, jog prašymą atleisti iš darbo ji parašė to reikalaujant unijos vadovaujantiems darbuotojams A. A. ir L. G. , ir, kad nėra pagrindo tikėti ir remtis pastarųjų teiginiais dėl to, kad jie nedarė jokio poveikio ieškovei apsisprendžiant išeiti iš darbo jos pačios prašymu, nėra motyvuota ir nepaneigia minėtų liudytojų parodymų.Teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojų S. J. , R. J. ir A. E. R. parodymais, kadangi minėti parodymai yra abejotini.Teismas nepagrįstai nesivadovavo R. L. , N. S. ir I. G. parodymais, kadangi šios liudytojos ieškovės atleidimo iš darbo dieną buvo atsakovo darbuotojos, buvo darbe ir stebėjo įvykius, todėl jų parodymai yra tiesioginiai įrodymai.Teismas neįvertino visų į bylą pateiktų įrodymų bei aplinkybių, susijusių su valstybinio socialinio draudimo pažymėjo, įteikimu ieškovei, todėl netinkamai taikė įrodymų vertinimo tikėtinumo taisyklę bei nepagrįstai konstatavo, kad nėra praleistas ieškinio senaties terminas.Teismas nesivadovavo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintu protingumo kriterijumi.Pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad ieškovė yra praleidusi 1 mėnesio ieškinio senaties terminą (DK 297 str. 1 d.).
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovė S. R. nurodo, kad su atsakovo Pakruojo ūkininkų kredito unijos apeliacinius skundu nesutinka, ir prašo apeliacinės instancijos teismą apeliacinį skundą atmesti, o Šiaulių apygardos teismo 2007 m spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas.
Byloje nustatyta, kad Pakruojo ūkininkų kredito unijos administratorės 2004 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 16 finansininkė (buhalterė) S. R. atleista iš darbo nuo 2004 m. balandžio 19 d. DK 127 straipsnio pagrindu.
Teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentus dėl ieškinio senaties taikymo. Pagal teisės doktriną ieškinio senatis tampa teisiškai reikšminga tik tuo atveju, kai teisė yra pažeista. Tai reiškia, kad, jeigu išnagrinėjus bylą nustatoma, kad ieškovo teisė nepažeista, ieškinys turi būti atmestas kaip nepagrįstas, o ne taikant ieškinio senatį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2002 m. gruodžio 20 d. nutarimas Nr. 39).
Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad Pakruojo ūkininkų kredito unijos 2004 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. 16 S. R. atleista iš darbo finansininkės (buhalterės) pareigų DK 127 straipsnio pagrindu be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, kadangi S. R. 2004 m. balandžio 19 d. prašyme dėl atleidimo iš darbo nebuvo išreikšta tikroji S. R. valia. Prijungtos prie civilinės bylos baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad 2004 m. vasario 26 d. S. R. buvo įteiktas pranešimas apie įtarimus tuo, kad ji įvedė į Pakruojo ūkininkų kredito unijos kompiuterinę apskaitą duomenis, neatitinkančius tikrovės, buhalterinę apskaitą vedė apgaulingai, pasisavino jai patikėtą svetimą turtą bei pagrobė pirminius bankinių operacijų dokumentus, o 2004 m. vasario 26 d. apklausos įtariamąja bei 2004 m. kovo 10 d. akistatos su A. A. metu S. R. parodė, kad neteisėtus veiksmus dėl kompiuterinės apskaitos duomenų atliko Pakruojo ūkininkų kredito unijos valdybos pirmininko A. A. prašymu. Todėl ieškovė S. R. turėjo pagrindo bijoti, kad darbo sutartis su ja gali būti nutraukta DK 136 straipsnio trečiosios dalies 2 punkto, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, pagrindu ar kitais ieškovei nepalankiais darbo sutarties nutraukimo pagrindais. Bylos duomenys patvirtina, kad prašymo atleisti iš darbo pateikimo metu ieškovė nedirbo pagal kitas darbo sutartis, nebuvo susitarusi dėl kitų darbo sutarčių sudarymo bei darbo, buvo išsituokusi, augino du nepilnamečius vaikus ir todėl kitų priežasčių, išskyrus baimę būti atleistai iš darbo nepalankiais pagrindais, nutraukti darbo sutartį neturėjo. Tai reiškia, kad ieškovė tikro ketinimo bei valios nutraukti darbo sutartį neturėjo ir nepareiškė. Pažymėtina, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareikštų įtarimų S. R. buvo nutrauktas po S. R. atleidimo iš darbo. Baudžiamojoje byloje įtarimų pareiškimas S. R. , 2004 m. kovo 10 d. S. R. ir A. A. akistatos protokolas bei kiti pateikti į bylą įrodymai patvirtina atsakovo neigiamą nuomonę dėl ieškovės darbo pareigų atlikimo bei ieškovės ir atsakovo konfliktinius santykius ieškovės atleidimo iš darbo metu. Pažymėtina, kad DK 127 straipsnis reglamentuoja darbo sutarties nutraukimo darbuotojo pareiškimu terminus bei terminą, per kurį darbuotojas turi teisę atšaukti prašymą nutraukti darbo sutartį. Aplinkybė, kad atsakovas atleido ieškovę iš darbo ieškovės prašymo, kuriame nenurodyta darbo sutarties nutraukimo priežastis, pateikimo dieną, patvirtina, kad atsakovas siekė kuo skubiau atleisti ieškovę iš darbo ir žinojo bei turėjo žinoti, kad ieškovė prašyme dėl atleidimo iš darbo neišreiškė savo tikrosios valios. Todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, įgyvendindamas savo teises ir vykdydamas pareigas, pažeidė DK 35 straipsnio reikalavimus ir atleido ieškovę iš darbo be teisėto pagrindo ir pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką. Pateikti į bylą įrodymai paneigia apeliacinio skundo argumentus dėl teisėto bei pagrįsto ieškovės atleidimo iš darbo.
Dėl nurodytų aplinkybių bei motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškinio senatis nagrinėjamoje byloje yra reikšminga, nes byloje nustatyta, kad nutraukiant darbo sutartį su ieškove buvo pažeistos ieškovės teisės.
Jei darbuotojas nesutinka su atleidimu iš darbo, jis per 1 mėnesį nuo atitinkamo nurodymo (dokumento) gavimo dienos turi teisę kreiptis į teismą (DK 297 str. 1 d.). Ieškovės atleidimo iš darbo momentu galiojusių LR Vyriausybės 1995 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. 782 patvirtintų Apdraustų valstybiniu socialiniu draudimu įskaitos taisyklių (toliau tekste – Taisyklės) 14 punkte buvo nurodyta, kad darbdavys, atleidęs apdraustąjį iš darbo, per 3 darbo dienas po atleidimo privalo apie tai pranešti Fondo valdybos teritoriniam skyriui, nurodydamas apdraustojo vardą ir pavardę, asmens kodą, draudimo pažymėjimo numerį (socialinio draudimo numerį), atleidimo iš darbo datą, iki atleidimo dienos gautas draudžiamąsias pajamas, įmokų sumas, ir apdraustojo atleidimo iš darbo dieną šie duomenys (nurodžius ir įstatyminį atleidimo iš darbo pagrindą) įrašomi draudimo pažymėjime bei jis grąžinamas apdraustajam. Todėl aiškinant DK 297 straipsnio pirmojoje dalyje nurodyto atitinkamo nurodymo (dokumento) sąvoką (DK 10 str.) ieškovės atleidimo iš darbo momentu tokiu nurodymu (dokumentu) buvo ir socialinio draudimo pažymėjimas ir tai patvirtina teismų praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu patvirtinta Lietuvos Respublikos teismų praktikos, taikant Darbo kodekso normas, reglamentuojančias darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, apibendrinimo apžvalga). Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad atsakovas socialinio draudimo pažymėjimą su Taisyklių 14 punkte nurodytų duomenų įrašais grąžino ieškovei atleidimo iš darbo dieną. Tai patvirtina pateikti į bylą įrodymai, kad atsakovas 2004 m. balandžio 21 d. pranešimu Nr. 30 pranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Pakruojo skyriui apie ieškovės atleidimą iš darbo, kad ieškovė 2004 m. birželio 7 d. sudarė darbo sutartį su UAB „Ergvila“, 2004 m. liepos 19 d. sudarė darbo sutartį su UAB „SUB SOLE PLUS“ bei 2005 m. liepos 18 d. sudarė darbo sutartį su UAB „Javaita“ ir kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2005 m. gruodžio 28 d. išdavė ieškovei naujos formos socialinio draudimo pažymėjimą socialinio draudimo pažymėjimų keitimo iš senos formos į naują pagrindu. Pagal DK 104 straipsnio pirmąją dalį darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamas dirbti asmuo pateiktų socialinio draudimo pažymėjimą. Į bylą nepateikta įrodymų, kad UAB „Ergvila“, UAB „SUB SOLE PLUS“ ir UAB „Javaita“, sudarydamos darbo sutartis su ieškove, pažeidė DK 104 straipsnio pirmosios dalies reikalavimus. Todėl ieškovės paaiškinimai, kad ji buvo priimta į darbą minėtose bendrovėse tik pateikdama socialinio draudimo pažymėjimo pirmojo puslapio nuorašą, yra nepagrįsti bei neatitinka tikrovės. Tokius ieškovės paaiškinimus paneigia pateiktas į bylą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 2008 m. vasario 15 d. raštas Nr. (4.16)3-3072, kuriame aiškiai nurodyta, kad S. R. minėtame skyriuje 2005 m. gruodžio 28 d. buvo išduotas naujos formos valstybinio socialinio draudimo pažymėjimas pagal pateiktą UAB „Ergvila“ direktoriaus R. L. įgaliojimą, kuriuo šios įmonės vyr. buhalterė S. R. įgaliota atlikti visus veiksmus, susijusius su valstybinio socialinio draudimo pažymėjimų keitimu iš senos formos į naują pagal pridėtą darbuotojų sąrašą, ir šiame sąraše nurodyta S. R. . Minėtas raštas patvirtina, kad ieškovė turėjo senos formos socialinio draudimo pažymėjimą, kuris buvo pakeistas į naujos formos socialinio draudimo pažymėjimą. Ieškovės atleidimo iš darbo momentu galiojusių minėtų Taisyklių 33 punkte buvo nurodyta, kad asmuo, praradęs draudimo pažymėjimą, turi nedelsdamas pranešti apie tai Fondo valdybos teritoriniam skyriui. Todėl, jei atsakovas būtų negrąžinęs ar atsisakęs grąžinti ieškovei socialinio draudimo pažymėjimą, ieškovė privalėjo apie tai pranešti Fondo valdybos teritoriniam skyriui, tačiau ieškovė to nepadarė, kadangi atsakovas grąžino socialinio draudimo pažymėjimą jos atleidimo iš darbo dieną. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, darbuotojai turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principų ir draudžiama piktnaudžiauti savo teise (DK 35 str. 1 d.). Todėl, jeigu atsakovas būtų negrąžinęs ieškovei socialinio draudimo pažymėjimo, ieškovės nesikreipimas į atsakovą dėl pažymėjimo grąžinimo, nepranešimas Fondo valdybos teritoriniam skyriui apie pažymėjimo praradimą laikyti atsisakymu, vengimu priimti pažymėjimą, t. y. darbo sutarties nutraukimą patvirtinantį dokumentą, ir tai prilyginama pažymėjimo (dokumento) gavimui. Į bylą nepateikta įrodymų, kad ieškovė raštu kreipėsi į atsakovą dėl socialinio draudimo pažymėjimo gavimo, ir tai patvirtina, kad atsakovas grąžino ieškovei socialinio draudimo pažymėjimą ieškovės atleidimo iš darbo dieną.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovė atitinkamą nurodymą (dokumentą) apie atleidimą iš darbo gavo 2004 m. balandžio 19 d. ir praleido DK 297 straipsnio pirmojoje dalyje nurodytą 1 mėnesio terminą kreiptis į teismą dėl teisių gynimo. Ieškinio senatis – teisės institutas, įstatymų leidėjo nustatytas atsižvelgiant į abiejų teisinio santykio šalių bei visuomenės interesus, siekiant teisinių santykių stabilumo, jų subjektų teisių ir pareigų turinio teisinio apibrėžtumo bei teisingo faktinių aplinkybių nustatymo nagrinėjant bylas. Teisėjų kolegijos nuomone, pateikti į bylą įrodymai bei nustatytos aplinkybės patvirtina, kad ieškovė praleido ieškinio senaties terminą be svarbių, pateisinančių priežasčių ir nėra pagrindo šį terminą atnaujinti (DK 1, 27, 35, 297 str.; CK 1.1, 1.124-1.131 str.). Aplinkybė, kad ieškovė pagal jos prašymą 2007 m. kovo 15 d. gavo atleidimo iš darbo įsakymo ir nutrauktos darbo sutarties nuorašus, nėra svarbi bei pateisinama priežastis ieškinio senaties termino atnaujinimui, kadangi atitinkamą nurodymą (dokumentą), t. y. socialinio draudimo pažymėjimą, ieškovė gavo 2004 m. balandžio 19 d., t. y. atleidimo iš darbo dieną, įstatymo nustatyta tvarka reikalavimų dėl atsakovo neatsiskaitymo su ieškove pagal DK 141 straipsnio reikalavimus nepareiškė. Ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl įsakymo apie atleidimą iš darbo ir nutrauktos darbo sutarties nuorašų gavimo praėjus ilgiau nei dviems su puse metų po atleidimo iš darbo ir tai patvirtina, kad ieškovė netinkamai įgyvendino savo teises pagal DK 35 straipsnio reikalavimus. Pažymėtina, kad pagal DK 298 straipsnio reikalavimus darbuotojui priklausančios darbo užmokesčio ir kitos su darbo santykiais susijusios sumos priteisiamos ne daugiau kaip už trejus metus. Į bylą nepateikta įrodymų, kad atsakovas atsisakė išduoti ieškovei darbo sutarties nutraukimą patvirtinančius atitinkamus dokumentus. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovė žinojo apie atleidimą iš darbo ir atsakovo atsiskaitymą su atleista iš darbo ieškove, todėl ieškovės kreipimasis tik praėjus dviems su puse metų po atleidimo iš darbo į atsakovą dėl minėtų dokumentų gavimo laikytinas atsisakymu bei vengimu anksčiau gauti nurodytus dokumentus. Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo atnaujinti ieškinio senaties terminą.
Dėl nurodytų aplinkybių bei motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados, kad ieškovė nepraleido ieškinio senaties termino, yra nepagrįstos.
Atsakovas pagal įstatymo reikalavimus pareiškė reikalavimą taikyti ieškinio senatį. Teisėjų kolegija pagal pateiktus į bylą įrodymus sprendžia, kad taikytina ieškinio senatis ir ieškinys atmestinas (DK 1, 27, 35, 297 str.; CK 1.1, 1.124-1.131 str.).
Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK XX skyrius reglamentuoja darbo bylų nagrinėjimo ypatumus.
Dėl nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas tenkintinas, Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmestinas.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96, 98 straipsniais ir atsižvelgdama į nagrinėjamos bylos sudėtingumą bei atsakovo atstovo advokato darbo bei laiko sąnaudas pirmosios instancijos teisme, sprendžia, kad priteistina iš ieškovės atsakovui 2 000 Lt išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo.
Ieškovė nagrinėjamoje byloje įstatymo yra atleista tik nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 1 p., 2 d.).
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovės valstybei 99,47 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, sprendžia, kad priteistina iš ieškovės atsakovui 2 563,68 Lt žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 79, 88, 92, 96 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš ieškovės valstybei 13,40 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovas nepateikė teismui įrodymų apie išlaidas advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 96 straipsniu, sprendžia, kad ieškovės bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos, kadangi tenkinamas apeliacinis skundas, panaikinamas pirmosios instancijos teismo sprendimas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo ieškinys atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2007 m. spalio 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą. I. S. R. ieškinį atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai dėl darbo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo ir neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Priteisti iš ieškovės S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai (įmonės kodas 110067443) 2 000 Lt (du tūkstančius litų) išlaidų advokato pagalbai pirmosios instancijos teisme apmokėti atlyginimo. Priteisti iš ieškovės S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 99,47 Lt (devyniasdešimt devynis litus keturiasdešimt septynis centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų pirmosios instancijos teisme atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakovui Pakruojo ūkininkų kredito unijai (įmonės kodas 110067443) 2 563,68 Lt (du tūkstančius penkis šimtus šešiasdešimt tris litus šešiasdešimt aštuonis centus) žyminio mokesčio išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.
Priteisti iš ieškovės S. R. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 13,40 Lt (trylika litų keturiasdešimt centų) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme atlyginimo.