Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. A., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, vedęs, vidurinio išsilavinimo, teistas:

1) 2012 m. balandžio 5 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nusprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 7 mėnesiams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2) 2013 m. rugsėjo 23 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams;

3) 2018 m. kovo 28 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį, laisvės apribojimu 6 mėnesiams;

4) 2019 m. gegužės 27 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant dirbti ar būti registruotam Užimtumo tarnyboje visą bausmės atlikimo laikotarpį ir 3 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

5) 2019 m. lapkričio 22 d. Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį dvidešimties parų areštu, paskirtą bausmę subendrinus su 2019 m. gegužės 27 d. Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, paskirta galutinė bausmė – 60 parų areštas. Bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis V. A. 2020 m. liepos 14 d., apie 20.50 val., (duomenys neskelbtini) stovėdamas prie tarnybinio automobilio „Mitsubishi L200“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) davė 50 eurų kyšį, padėdamas pinigus ant surašyto administracinio nusižengimo protokolo, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pakruojo rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiesiems patruliams A. D. ir A. Š., siekdamas išvengti administracinės atsakomybės už neblaivaus asmens pasirodymą viešosiose vietose, siekdamas papirkti valstybės tarnautojus, pasiūlė 1 MGL kyšį savo tarnybines pareigas atliekantiems policijos pareigūnams už tai, kad išvengtų atsakomybės, tai yra, už neteisėtą šių paperkamų valstybės tarnautojų neveikimą vykdant įgaliojimus.

Kaltinamasis V. A. dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad įvykio dieną jis parvažiavo į namus, o po kurio laiko atėjo moterytė, atsinešė alaus ir pasiūlė išgerti. Abu sėdėdami kieme gėrė alų, o kambaryje gėrė jo žmona su savo seserimi. Po kurio laiko atlėkė žmonos sesuo ir tai moteriai pasakė, kad reikia dingti iš čia, nes tuojau atvažiuos „mentai“. Žmonos sesuo pabėgo, o ta moteris pasiliko. Netrukus atvažiavo „mentai“. „Mentai“ jam pasakė eiti miegoti, nesikišti, o tą moterį „tipo“ išveš. Ta moteris pabėgo, miežių lauke parkrito, o „mentai“ ėjo jos ieškoti, atrado. Jis ėjo tos moters gelbėti, prašė, kad nevežtų. Policija pakėlė tą moterį, tačiau ji vėl pabėgo į lauką, esantį kitoje gatvės pusėje, lauke nukrito ir užmigo, o policija vėl nuėjo jos ieškoti. Jis ėjo policijai iš paskos gelbėti moters. Policija jam pasakė, kad moterį paleis, o jam surašys protokolą, kad laksto iš paskos. Policijai pradėjus rašyti protokolą, prašė, kad nerašytų, kad duos pinigų, jie nieko jam nesakė. Jis nuėjo į namus, atnešė 50 eurų ir padavė. Policija pasakė, kad gelbėjo kitą, o dabar pats įklimpo. Už kyšį jį uždarė.

Atsakydamas į užduodamus klausimus, kaltinamasis V. A. parodė, jog negirdėjo, kad policijos pareigūnai būtų jį įspėję dėl kyšio davimo, būtų garsiai pasakę, būtų girdėjęs, gal ir įspėjo. Tokiam jo elgesiui įtakos turėjo girtumas. Ikiteisminio tyrimo metu prokurorės jis prašė, kad skirtų baudą. Dabar nedirba, tačiau netrukus įsidarbins, kadangi darbdavė (duomenys neskelbtini) sakė, kad dabar jo nepriims, kol vyksta teismas. Nuo praeitų metų gruodžio mėnesio jį atleido iš darbo, kadangi reikėjo atlikti arešto bausmę, o grįžus atlikus arešto bausmę, prasidėjo „koronas“, alaus niekas nepirko, nebuvo apyvartos. (duomenys neskelbtini) vėl jį priimtų į darbą, galėtų sumokėti baudą dalimis, nori kitokios bausmės, o ne arešto. Jo uždarbis būdavo minimumas, gaudavo 400 eurų, turi susitaupęs pinigų, nes daug metų dirbo aludariu ir susitaupė. Gailisi, kad taip pasielgė. Negeria, bet tik išgeria, tuojau ir papuola.

Po kaltinamojo V. A. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo V. A. veika jo prisipažinimu ir kitais byloje surinktais įrodymais yra įrodyta ir teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalį, kadangi jis tiesiogiai pasiūlė kyšį valstybės tarnautojams – policijos pareigūnams už neveikimą, vykdant įgaliojimus.

Kaltinamojo V. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)

Kaltinamojo V. A. atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką padarė, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei būdamas recidyvistu. (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas ir 13 punktas)

Bausmės paskirtis pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, vykdo ne tik įstatymo reikalavimus atsižvelgti į nusikalstamos veikos sunkumą bei kaltinamojo asmenybę, bet ir išreiškia nuomonę apie padarytą veiką bei kaltąjį asmenį. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat ir į nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamasis V. A. teistas penkis kartus, nusikalstamą veiką padarė, neišnykus teistumui (b. l. 45-53, 54-65), padarė apysunkę tyčinę nusikalstamą veiką (BK 11 straipsnio 4 dalis), baustas metų laikotarpyje administracine tvarka ir turi galiojančių nuobaudų (b. l. 66-72), šiuo metu nedirba (b. l. 73), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 74), daugiau kaltinamąjį charakterizuojančių duomenų byloje nėra. Yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Atsižvelgus į visumą išdėstytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, kaltinamojo prašoma skirti bausmė – bauda jam neskirtina, nes jis yra nedirbantis ir byloje nėra jokių duomenų apie jo galimybę įsidarbinti ir sumokėti baudą, be to, bauda yra švelniausia bausmė, numatyta straipsnio sankcijoje už kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką, iš jo ankstesnių teistumų matyti, kad švelnesnės bausmės jo nesulaikė nuo nusikalstamų veikų darymo, todėl kaltinamasis yra baustinas trumpalaikio laisvės atėmimo bausme – areštu. (BK 41, 49 straipsniai)

Kadangi byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą ir kaltinamasis prisipažino esąs kaltas, paskyrus bausmę, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio taisyklėmis, kaltinamajam V. A. į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. liepos 14 d. 20.50 val. iki 2020 m. liepos 15 d. 11.57 val. (b. l. 75, 103), tai yra, viena para, kas prilygintina vienai arešto parai.

Kaltinamajam V. A. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, konfiskuojant 50 eurų nominalo kupiūrą, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate (b. l. 24-26), kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę. (BK 67 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 7 punktas, 72 straipsnis)

Kaltinamajam V. A. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 100–102) paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinis diskas su vaizdo įrašu, paliktinas saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

V. A. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 227 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti 60 (šešiasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti 40 (keturiasdešimt) parų arešto.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. liepos 14 d. 20.50 val. iki 2020 m. liepos 15 d. 11.57 val., tai yra, vieną parą, kas prilyginama vienai arešto parai.

Arešto bausmę paskirti atlikti Šiaulių tardymo izoliatoriuje.

Išaiškinti kaltinamajam V. A., kad jis ne vėliau kaip per septynias dienas po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo privalo atvykti į Šiaulių tardymo izoliatorių atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo apie tai raštu ar elektroniniu paštu pranešti Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai ir susiderinti su ja atvykimo atlikti bausmės datą. Jei kaltinamasis neatvyks atlikti arešto bausmės ir nepraneš Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijai apie neatvykimo priežastis, jo paiešką atliks policija.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 7 punktu, 72 straipsniu, kaltinamajam V. A. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą, konfiskuojant 50 eurų nominalo kupiūrą, saugomą Šiaulių apskrities vyriausiajame policijos komisariate, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonę.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti V. A. palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, kompaktinį diską su vaizdo įrašu, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.