Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. F., gimusi (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio išsilavinimo, niekur nedirbanti, registruota darbo biržoje, gyvenanti (duomenys neskelbtini) Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) Vilniuje, teista 4 kartus: 1) 2014 m. spalio 7 d. Kauno apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 22 parų arešto bausme; 2) 2016 m. kovo 31 d. Kauno apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; 3) 2016 m. balandžio 28 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį galutine 1 metų laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, pradėti dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje; 4) 2016-10-21 Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį laisvės atėmimu 1 m. Vadovaujantis BK 69 straipsniu, 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, įpareigoti ją bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, neišeiti iš namų nuo 20 val. iki 8 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę turtinės žalos atlyginimą, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. F. iš anksto susitarusi ir veikdama kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, siekdama apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo nenustatytų asmenų naudai įgyti svetimą didelės vertės turtą, 2016-09-12, apie 13 val., ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus G. M. į fiksuoto ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) melagingai pranešus apie dukters D. patekimą į autoįvykį bei nurodžius atlyginti tariamai padarytą žalą, taksi automobiliui nuvežus nukentėjusiąją į prekybos centre „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, esantį banką „Swedbank“, kur G. M. iš savo sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išgrynino 7000 eurų ir 2016-09-13 juos perdavė į nukentėjusios butą, esantį (duomenys neskelbtini) Kaune atėjusiai E. F.. Toliau tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2016-09-13 nenustatytam asmeniui paskambinus G. M. į fiksuoto ryšio abonentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir pasakius, kad dar reikia pinigų neva būsimai dukters operacijai ir taksi automobiliu nuvežus nukentėjusiąją į prekybos centre „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, esantį banką „Swedbank“, kur G. M. iš savo sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) išgrynino 1979.20 eurus ir iš savo sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išgrynino 2962.86 eurus, kuriuos prekybos centre „Akropolis“ perdavė E. F..

Tokiais savo veiksmais apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai E. F. įgijo nukentėjusiajai G. M. priklausančius 11942.06 eurus, t.y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Iš 2016-10-10 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas AB „Swedbank“ raštu Nr. S/7684 pateiktas kompaktinis diskas, kuriame nufilmuota, jog G. M. banko patalpose atlikinėjo bankines operacijas (1 t., b. l. 40-43).

Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra apgaule svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas. Nagrinėjamu atveju sukčiavimo objektyvieji požymiai yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis – didelės vertės svetimas turtas. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

Sukčiavimą kvalifikuojantis požymis, kuriam esant kaltininko veiksmai kvalifikuojami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį yra didelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas. Turto vertė nustatoma vadovaujantis BK 190 straipsnyje pateiktu išaiškinimu, pagal kurį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą, todėl 11942.06 eurų suma laikytina didelės vertės turtu.

Teismo nuomone, būtent tokiais veiksmais ir pasireiškė kaltinamosios E. F. kaltė, nes ji, veikdama bendrininkų grupe kaip vykdytoja, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, jam paskambinus G. M. į fiksuoto ryšio abonentą ir melagingai pranešus apie dukters Danutės patekimą į autoįvykį bei nurodžius atlyginti tariamai padarytą žalą, taksi automobiliui nuvežus nukentėjusiąją į prekybos centre „Akropolis“ esantį banką „Swedbank“, kur G. M. iš savo banko sąskaitos išgrynino 7000 eurų ir juos perdavė į nukentėjusios butą atėjusiai E. F.. Toliau tęsiant nusikalstamus veiksmus, 2016-09-13 nenustatytam asmeniui paskambinus G. M. į fiksuoto ryšio abonentą ir pasakius, kad dar reikia pinigų neva būsimai dukters operacijai, taksi automobiliui nuvežus nukentėjusiąją į prekybos centre „Akropolis“ esantį banką „Swedbank“, kur G. M. iš savo sąskaitų išgrynino 1979.20 eurus ir 2962.86 eurus ir juos prekybos centre „Akropolis“ perdavė E. F.. Tokiais savo veiksmais apgaule savo ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens naudai įgijo didelės vertės nukentėjusiajai G. M. priklausantį turtą, t.y. 11942.06 eurus. Konstatuotina, kad šiuos veiksmus atliko būtent E. F..

Teismas netiki kaltinamosios aiškinimu, kad ji iš nukentėjusiosios G. M. pinigus paėmė tik vieną kartą, jog 2016-09-12 vakare nebuvo pas ją atvykusi į namus, kad G. M. ją apkalba. Netikėti nukentėjusiosios G. M. parodymais teismas neturi pagrindo, kadangi jie yra nuoseklūs, atitinkantys kitas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes. Šios aplinkybės patvirtina, kad E. F. veikė tiesiogine tyčia su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis. Visų paiminėtų įrodymų visiškai pakanka konstatuoti, kad abu nusikalstamus veiksmus padarė būtent kaltinamoji E. F., o ne kitas asmuo. Įvertinus visus paminėtus įrodymus, akivaizdu, kad kaltinamoji E. F. padarė jai inkriminuojamus nusikalstamus veiksmus. Tik kaltinamosios prisipažinimą iš dalies teismas vertina kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Kaip nustatyta ištirtais teisme įrodymais, nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdytas nusikaltimas kaltinime nurodytu atveju pasireiškė apgaulės panaudojimu. Nukentėjusiosios G. M. atžvilgiu panaudotos apgaulės esmė buvo ta, kad ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui paskambinus jai telefonu ji buvo suklaidinta dėl tariamai jos dukters sukelto autoįvykio, tai nulėmė jos apsisprendimą nedelsiant perduoti jai paskambinusiam tariamam policijos pareigūnui savo pinigines lėšas.

Be to, kaip matyti iš ištirtų įrodymų, nusikalstama veika buvo padaryta veikiant bendrai keletui asmenų, tarp kurių buvo ir kaltinamoji. Būtent jos pagalba iš nukentėjusiosios G. M. buvo paimti nusikalstamu būdu išvilioti pinigai, kuriuos ji vėliau perdavė tiksliau tyrimo metu nenustatytam asmeniui.

Šiame kontekste teismas pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys atskleidžiamas byloje surinktų įrodymų viseto analize, o ne vien tik pagal kaltės nepripažįstančių kaltinamųjų parodymus.

Tokie ištirti įrodymai patvirtina, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, tiek ir kaltinamosios E. F. veiką apėmė visų jų bendra tyčia. Kaip matyti, nenustatytas asmuo E. F. nurodė atlikti konkrečius veiksmus, t.y. iš nukentėjusiosios paimti išgrynintus pinigus. Pats nenustatytas asmuo bendravo su nukentėjusiąja. E. F. nurodymus vykdė, gavo iš nukentėjusiosios pinigus, kurių dalį pasiliko sau, o dalį perdavė kitam nenustatytam asmeniui.

Iš to matyti, kad kiekvienas iš bendrininkų konkrečia veika prisidėjo prie bendrai apgaule siekiamo rezultato ir realizavo tam tikrą nusikalstamos veikos sukčiavimo objektyviųjų požymių dalį. Nesant įvykdytos bent vienos iš tokių dalių, šis nusikaltimas iš viso nebūtų įvykdytas. Akivaizdus vaidmenų pasiskirstymas rodo, kad kiekvienas iš bendrininkų veikė suvokdamas savo veikos pavojingumą ir nusikalstamą pobūdį bei suprato tokios veikos padarinius (pinigų užvaldymą apgaule) bei tokių padarinių visi aktyviais veiksmais siekė.

Nors kaltinime nurodytas dar vienas bendrininkas, kartu veikęs asmuo, nenustatytas, tačiau nustatytos aplinkybės apie tai, kad tai yra jų bendras pažįstamas, yra pakankamos spręsti apie tai, kad šis asmuo yra sulaukęs tokio amžiaus, kad atsakytų pagal Baudžiamąjį kodeksą už padarytą nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, taip pat, kad yra pakaltinamas. Kaip minėta, kiekvienas šių asmenų realizavo tam tikrą įvykdyto nusikaltimo - sukčiavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį objektyviųjų požymių dalį, dėl to pripažintina, kad tiek nustatyta kaltinamoji E. F., o taip pat nenustatytas asmuo, bendrininkavo, todėl atsakomybė už tai kyla visiems kaip bendravykdytojams, nepriklausomai nuo to, kad šiuo metu vienas jų vis dar nėra nustatytas.

Todėl konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visuma sudaro pagrindą E. F. pripažinti kalta padarius BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti jai bausmę.

Skirtina bausmė.

Skiriant kaltinamajai bausmę (parenkant bausmės rūšį, taip pat skirtinos bausmės dydį) atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis). E. F. padarė vieną tyčinį sunkų nusikaltimą, ji veikė tiesiogine tyčia, šią veiką padarė teistumui neišnykus, yra anksčiau teista taip pat ir laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas atidėtas, dabartiniu metu jos atžvilgiu atliekami ikiteisminiai tyrimai dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo.

Teismas priėjo prie išvados, kad kaltinamoji E. F. ir toliau daro nusikalstamas veikas, tai rodo, kad ji teigiamų išvadų dėl savo poelgių nedaro ir nesikeičia, yra linkusi pažeidinėti įstatymus, nesilaiko visuomenėje priimtų taisyklių elgtis tinkamai. Teismo nuomone, šiuo nuosprendžiu aptariamos E. F. nusikalstamos veikos yra neatsitiktinio pobūdžio veika, o dėsningas nusikalstamas elgesys, todėl mano, kad už padarytas nusikalstamas veikas jai skirtina terminuota laisvės atėmimo bausmė, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje, kuri būtų savo dydžiu pakankama tam, kad būtų pasiekti bausmės tikslai.

Nustatant bausmės dydį atsižvelgtina ir į tai, kad nėra nustatyta E. F. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

Kadangi E. F. nusikaltimą padarė dar iki Kauno apylinkės teismo 2016-10-21 nuosprendžio priėmimo, tai bausmė, paskirta šiuo nuosprendžiu, privalo būti subendrinta su bausme, paskirta jai jos atžvilgiu priimtu teismo nuosprendžiu.

Nukentėjusioji G. M. pareiškė civilinį ieškinį dėl jai padarytos 13442.06 eurų turtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 137-138).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 109 straipsnis numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltininkui ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Kaltinamoji su ieškiniu sutinka iš dalies.

Ieškinys tenkintinas iš dalies. Byloje nustatyta, kad nukentėjusiajai G. M. kaltinamosios E. F. nusikalstamais veiksmais buvo padaryta 11942.06 eurų žala, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Turtinė žala yra akivaizdi, reali, todėl laikytina pagrįsta. Ištirti rašytiniai įrodymai (nukentėjusiosios parodymai, banko pateikti duomenys) patvirtina, kad nukentėjusioji kaltinamajai perdavė 11942.06 eurus, todėl jos ieškinys dėl atitinkamo dydžio jai padarytos turtinės žalos atlyginimo yra visiškai įrodytas ir turi būti patenkintas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 5 dalimi, 6 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 6 dalimi, 7 dalimi, teismas

nusprendė:

E. F. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti ją laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Šiuo nuosprendžiu paskirtąją bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrinti iš dalies sudedant su bausme, paskirta Kauno apylinkės teismo 2016-10-21 nuosprendžiu, tai yra prie šiuo nuosprendžiu paskirtos 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmės pridėti dalį Kauno apylinkės teismo 2016-10-21 nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės, ir E. F. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2016-12-14.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti jos laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016-09-22 iki 2016-09-23 (BK 66 straipsnis).

E. F. paskirtą kardomąją priemonę – intensyvią priežiūrą – pakeisti į suėmimą, suimant ją teismo posėdžių salėje.

Nukentėjusiosios G. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir iš E. F. jai priteisti 11942.06 (vienuolika tūkstančių devynis šimtus keturiasdešimt du eurus 6 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Kauno apylinkės teismą.