Panevėžio apygardos teismo nutartis

2013-06-05 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-342-337-2013

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-06-05
Bylos Nr.
1A-342-337-2013
Teisminio proceso Nr.
1-83-1-00288-2012-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Eligijus Gladutis, Ričardas Gilys, Evaldas Vanagas
Nukentėjusysis
E. P.
Nuteistasis
ir Ž
Advokatai
Lidija Blinkevičienė, Silvija Streikutė
Kategorijos
  • 2.4.6pavadinimo nepavyko patikrinti

Teisėja Nijolė Bražiūnienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-342-337/2013 Teisminio proceso Nr. 1-83-1-00288-2012-6 Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.6. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. birželio 5 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ričardo Gilio ir Eligijaus Gladučio,

sekretoriaujant Ritai Padvilikienei,dalyvaujant: prokurorei Kristinai Ulienei,gynėjams advokatams Lidijai Blinkevičienei, Raimundui Kurkliečiui, Alfonsui Mašalui,nukentėjusiajam E. P.,nukentėjusiojo atstovei advokatei Silvijai Streikutei,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal V. J. ir jo įstatyminių atstovų S. J. ir A. J., O. S. ir jo įstatyminės atstovės D. S., A. G. apeliacinius skundus dėl Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-03-04 nuosprendžio, kuriuo:

V. J. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str.1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams. Taikytas BK 92 str. ir bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir mokytis.

O. S. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams. Taikytas BK 92 str. ir bausmės vykdymą atidėtas dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir mokytis.

A. G. pripažintas kaltu pagal BK 135 str. 1 d. ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams trims mėnesiams. Taikytas BK 92 str. ir bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, paskiriant auklėjamojo poveikio priemones – įspėjimą, elgesio apribojimą dvylikai mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22 val. iki 6 val. ir mokytis.

Priteista iš V. J., O. S., A. G. ir Ž. L. E. P. 553, 89 Lt (penki šimtai penkiasdešimt trys litai 89 centai) turtinei žalai atlyginti solidariai ir 50000 Lt (penkiasdešimt tūkstančių litų neturtinei žalai) atlyginti solidariai, o kaltinamiesiems neišsigalint, subsidiariai iš jų tėvų G. S., D. S., I. G., G. G., R. L., R. L., S. J. ir A. J. po 69,24 Lt (šešiasdešimt devynis litus 24 centus) iš kiekvieno turtinei žalai atlyginti ir po 6250 Lt (šešis tūkstančius du šimtus penkiasdešimt litų) iš kiekvieno neturtinei žalai atlyginti.

Rokiškio rajono apylinkės teismo 2013-03-04 nuosprendžiu nuteistas ir Ž. L., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. J., O. S., A. G. ir Ž. L. nuteisti už tai, kad 2012 m. liepos 6 d., apie 24.00 val., Rokiškio r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) k., būdami G. G. priklausančio gyvenamojo namo kieme, veikdami bendrininkų grupėje, būdami apsvaigę nuo alkoholio, dėl pykčio, V. J., Ž. L., A. G., O. S. suduodami ne mažiau kaip po keturis smūgius kumščiu E. P. į įvairias kūno vietas - O. S. – į galvos sritį; kiti – į nugarą ir šonus; Ž. L. sugriebus E. P. ranką ir ją užlaužus jam už nugaros, E. P. išsilaisvinus iš Ž. L. rankų, Ž. L. sugriebus E. P. kaklą jį apkabinus, ir pargriaunant ant žemės, Ž. L. užlipus ant gulinčio E. P., keliais prispaudus E. P. rankas ir sudavus ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu gulinčiam E. P. į veido sritį; E. P. išsilaisvinus ir atsistojus, Ž. L. sučiupus rankomis E. P. už kaklo, V. J., A. G. ir O. S., suduodami ne mažiau kaip po tris smūgius kumščiu E. P. į nugaros sritį, E. P. parkritus ant žemės, A. G. spyrus ne mažiau kaip du kartus E. P. į galvą ir ne mažiau kaip 6 kartus į dešinį šoną; Ž. L. spyrus ne mažiau kaip septynis kartus gulinčiam E. P. į kairįjį šoną, O. S. spyrus ne mažiau kaip 7 kartus nukentėjusiam į kairį šoną; visiems atsitraukus nuo gulinčio E. P. ir E. P. atsistojus, O. S. sudavus vieną smūgį šluotkočiu E. P. į galvos sritį, A. G. sudavus smūgį šluotkočiu į galvos sritį, V. J. sudavus ne mažiau kaip vieną smūgį šluotkočiu E. P. į nugarą, bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam E. P. kaukolės pagrindo vidurinės daubos dešinės pusės lūžį, galvos smegenų dešinio pusrutulio smilkininės skilties sumušimą, trauminį dešinės ausies būgnelio plyšimą, trauminės kilmės dalinį veidinio nervo paralyžių, poodines kraujosruvas apie kairę akį, poodinę kraujosruvą kairėje šlaunyje, sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo E. P. sveikatą.

V. J., S. J. ir A. J. skundžia 2013-03-04 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir prašo nuosprendį pakeisti – sumažinti V. J. paskirtą bausmę, paliekant jam paskirtas auklėjamojo poveikio priemones, ir nukentėjusiajam E. P. nepriteisti neturtinės žalos atlyginimo arba priteistą neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti.

Apeliaciniame skunde nurodomas BK 54 str. 3 d. turinys bei tai, kad bausmės tikslai pasiektini taikant švelnesnes priemones, nes bausmės paskirtis yra padėti nepilnamečiui asmeniui pakeisti savo elgesį. Nurodo, kad V. J. charakterizuojamas teigiamai, mokosi. Pažymi, kad nukentėjusysis E. P. išprovokavo nuteistųjų elgesį, nes sudavė smūgį V. J.. Vertinant šią aplinkybę, V. J. paskirta bausmė švelnintina paliekant galioti paskirtas auklėjamojo poveikio priemones.

Šalies argumentai

Apeliantai nurodo, kad iš V. J. nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas arba iš viso nepriteistinas, kadangi V. J. vaidmuo nusikalstamos veikos padaryme buvo antraeilis, jis nesudavė smūgių, kuriais nukentėjusiajam buvo padarytas kaukolės pagrindo lūžimas, galvos smegenų smilkininės skilties sumušimas, ausies būgnelio plyšimas bei veidinio nervo paralyžius. Teismas nustatė, kad V. J. kartu su A. G. ir O. S. sudavė ne mažiau kaip po tris smūgius kumščiu E. P. į nugaros sritį. Tokie smūgiai prieš tai nurodytų nukentėjusiajam padarytų sužalojimų nesukelia. Byloje nėra įrodyta, kad V. J. nors kartą sudavė nukentėjusiajam į galvos sritį, kas galėjo sukelti nukentėjusiajam dvasinius išgyvenimus, padaryti ilgalaikes pasekmes ar sumažinti nedarbingumą. Apeliaciniame skunde tvirtinama, kad V. J. suduoti smūgiai buvo mažiau pavojingi nei kitų bendrininkų. Teigia, kad vadovaujantis proporcingumo principu, iš V. J. priteistas neturtinės žalos atlyginimas mažintinas arba visai nepriteistinas.

O. S. skundžia 2013-03-04 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir prašo jį pakeisti – sušvelninti paskirtą bausmę, sumažinti priteistą atlygintiną neturtinės žalos dydį, o civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Šalies argumentai

Apeliantas nurodo, kad teismas atidėti bausmės vykdymą galėjo trumpesniam laikui atsižvelgęs į tai, kad įtakos veikos padarymui turėjo nukentėjusiojo elgesys. Taip pat apeliantas nurodo, kad jis nukentėjusiojo atsiprašė, iš dalies kaltę pripažino, todėl teismas turėjo pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis prisipažino ir gailėjosi nusikaltęs.

Be to, apeliantas nurodo, kad nukentėjusiajam priteistas per didelis neturtinės žalos atlyginimas. Tokios sumos, nurodo, jis negalės sumokėti, šiuo metu mokosi ir pajamų neturi, be to, teismas, neatsižvelgė į tai, kad incidento iniciatorius buvo pats nukentėjusysis. Tvirtina, kad turtinės žalos atlyginimas priteistas nepagrįstai, kadangi iš nukentėjusiojo paaiškinimo matyti, kad išlaidas patyrė jo tėvai dėl važiavimo jo lankyti į ligoninę, o pats nukentėjusysis pinigų nemokėjo ir kuro nepirko.

O. S. įstatyminė atstovė D. S. skundžia 2013-03-04 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir prašo nuosprendį pakeisti – švelninti O. S. paskirtą bausmę, sumažinti priteistą atlyginti neturtinės žalos dydį, civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

Šalies argumentai

D. S. nurodo, kad sūnus labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo, tvirtina, kad prie sunkių pasekmių prisidėjo ir pats nukentėjusysis, todėl mano, kad bausmės vykdymą teismas galėjo atidėti minimaliam laikui. Apeliantė nurodo, kad priteistas atlyginti neturtinės žalos dydis yra per didelis, tvirtina, kad tokio dydžio neturtinė žala paprastai priteisiama gyvybės atėmimo atveju. Teigia, teismas nepakankamai įvertino paties nukentėjusiojo neteisėtus veiksmus. Nurodo, kad teismas, priteisdamas turtinės žalos atlyginimą, nurodė, kad patirta turtinė žala yra pagrįsta pateiktais dokumentais byloje, tačiau, apeliantė nurodo, kad nėra aišku, kada ir kokioms išlaidoms panaudoti 518,81 Lt. Be to, iš pateiktų kuro čekių matyti, kad vieną kartą buvo perkamas benzinas, kitą – dyzelinas, nėra duomenų, kokia mašina važiuota. Tvirtina, kad turtinės žalos atlyginimui priteisti nepakanka pridėtų dokumentų, išlaidos turi būti argumentuotos.

Apeliantė prašo įvertinti jos turtinę padėt sprendžiant žalos atlyginimo klausimą byloje. Nurodo, kad turi du sūnus, kurių vienam dveji metai, kitas mokosi, ji nedirba, gauna mažas pajamas, yra sunkioje materialinėje padėtyje.

A. G. skundžia 2013-03-04 Rokiškio rajono apylinkės teismo nuosprendį ir prašo nuosprendį pakeisti – jo veiką perkvalifikuoti pagal BK 136 str., ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti. Apeliantas nurodo, kad jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 135 str. sudėties. Tvirtina, nepagrįsta teismo išvada, jog iš karto buvo ruoštasi gynybai. Jokio pasiruošimo nebuvo, nukentėjusiajam pasirodžius kieme, visi puolė gintis. Kadangi pats nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, mano, mažintina priteista neturtinė žala.

Teismo posėdyje gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, o nukentėjusiojo atstovė, nukentėjusysis ir prokurorė – atmesti.

Apeliaciniai skundai netenkinami.

Apygardos teismas, įvertinęs bausmių skyrimo motyvus nuteistiesiems O. S. ir V. J., sprendžia, kad nėra pagrindo tenkinti V. J., S. J. ir A. J. bei O. S. ir D. S. apeliacinių skundų prašymus dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių sušvelninimo.

BK 54 str. 2 d. numato, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas O. S. ir V. J. bausmes paskyrė teisingai, bausmių skyrimo taisyklių nepažeidė. Teismas atsižvelgė į nustatytas O. S. ir V. J. atsakomybę sunkinančias aplinkybes - tai, kad jie nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir veikdami bendrininkų grupėje, taip pat ir į apeliaciniuose skunduose akcentuojamą aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusio asmens elgesys, tai teismas pripažino atsakomybe lengvinančia aplinkybe. Teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas sunkus, baigtas, tyčinis nusikaltimas, taip pat įvertino apeliantų asmenybes – jie nusikalto būdami nepilnamečiai, neteisti. Paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą teismas atidėjo. Atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, labiau švelninti paskirtas bausmes sumažinat paskirtos laisvės atėmimo bausmės trukmę ar trumpinant terminą, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, nėra teisinio pagrindo.

Šalies argumentai

Apeliantas O. S. nepagrįstai nurodo, kad jo prisipažinimas ir gailėjimasis teismo turėjo būti pripažintas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. O. S. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymus atsisakė ( t.1., b.l. 152), teisiamojo posėdžio nurodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies ( t.2., b.l. 197), todėl pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę, numatytą BK 59 str. 1 d. 2 p., nėra pagrindo.

Žemesnės instancijos teismas

Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies ir E. P. iš V. J., O. S., A. G. ir Ž. L. solidariai priteisė 50000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Apygardos teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes bei pirmosios instancijos teismo argumentus dėl neturtinės žalos atlyginimo, sprendžia, kad V. J., S. J., A. J., O. S., D. S. ir A. G. apeliacinių skundų prašymai netenkinti nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo arba sumažinti jam priteistą atlyginti neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas, turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė į visumą aplinkybių, reikšmingų įvertinant padarytą neturtinę žalą, ir jas nurodė nuosprendyje. Teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusysis yra jauno amžiaus, jo darbingumas sumažėjo 70 procentų, taip pat įvertino ir tai, kad veika sukėlė pasekmes - veido nervo paralyžius, defektai - dėl ko nukentėjusysis patirs nepatogumų ir ateityje. Dėl patirtų sužalojimų E. P. neabejotinai patyrė fizinį skausmą, o nustatytas 30 proc. darbingumo lygis sukelia bendravimo galimybių sumažėjimą bei dvasinius išgyvenimus. Į apeliaciniuose skunduose akcentuojamą aplinkybę, jog nukentėjusysis išprovokavo konfliktą, teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą, atsižvelgė ir tai pažymėjo nuosprendyje. Apygardos teismas, įvertinęs visumą aplinkybių, konstatuoja, kad byloje priteistas nukentėjusiajam atlyginti neturtinės žalos dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, sumažinti priteistą atlyginti neturtinę žalą nėra pagrindo. O. S. motinos D. S. apeliaciniame skunde nurodoma jos sunki turtinė padėtis nėra lemiama aplinkybė, kurios pagrindu mažintinas priteistos neturtinės žalos dydis.

Nepagrįstai V. J., S. J. ir A. J. apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš V. J. priteistina atlyginti neturtinė žala mažintina, nes V. J. nukentėjusiajam smūgių, dėl kurių nukentėjusiajam sveikata buvo sutrikdyta sunkiai, nesudavė. Nukentėjusiajam nustatytus sužalojimus nuteistieji padarė bendrais veiksmais, veikdami bendrininkų grupe, todėl už nusikalstamais veiksmais padarytą žalą asmenys atsako solidariai.

Apeliaciniais skundais O. S., jo įstatyminė atstovė D. S. prašo civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą. Apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo pagrįstai tenkinto nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl turtinės žalos - 553,89 Lt priteisimo. Šią patirtų išlaidų sumą sudaro 518,81 Lt kurui ir 35,08 Lt vaistams, kuriuos pagrindžia prie civilinio ieškinio pridėti kuro ir vaistų pirkimo čekiai (t.1., b.l. 54-58). Apeliacinės instancijos teismo posėdyje E. P. paaiškino, kad išlaidas kurui patyrė dėl to, kad ne kartą vyko į reabilitacijas Rokiškyje, pirmosios instancijos teismo posėdyje paaiškino, kad išlaidas kurui patyrė ir dėl vykimo į Panevėžį. Apygardos teismas įvertinęs bylos aplinkybes sprendžia, kad priteista atlyginti 553,89 Lt dydžio turtinė žala pagrįstai.

Nepagrįstas apelianto A. G. prašymas perkvalifikuoti nusikalstamą veiką iš BK 135 str. 1 d. į BK 136 str. Pagal BK 136 str. atsako tas, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Nors baudžiamojoje byloje nustatyta, kad konflikte dalyvavo ir nukentėjusysis E. P., o pirmosios instancijos teismas visų nuteistųjų veikoje lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, tačiau byloje duomenų, sudarančių pagrindą išvadai, kad A. G. nukentėjusįjį sužalojo labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio, nėra. Iš įvykio situacijos matyti, jog tuomet, kai nukentėjusysis pirmąjį kartą atvyko į G. G. kiemą ir vartojo fizinį smurtą, tuomet jo atžvilgiu jokie veiksmai nebuvo atlikti. Nukentėjusiajam atėjus antrąjį kartą ir inicijavus konfliktą, nuteistieji prieš jį panaudojo fizinį smurtą. Kadangi bylos duomenys patvirtina, kad fizinį smurtą nuteistieji nukentėjusiojo atžvilgiu vartojo veikdami kartu – visi sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, pats A. G. paaiškino, kad nukentėjusysis atėjęs smūgį sudavė V. J., o ne jam, jis, apeliantas, nukentėjusiajam ne kartą spyrė šiam jau nugriuvus, po E. P. sumušimo šiam grįžus, kaltinamieji ėjo pas kaimynus, kur toliau tęsė konfliktą, konstatuotina, kad teismo išvada, jog A. G. su bendrininkais nukentėjusįjį sužalojo dėl pykčio yra pagrįsta ir perkvalifikuoti apelianto veiką į BK 136 str. nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n u t aria:

V. J., jo atstovų pagal įstatymą S. J. ir A. J., O. S. ir jo atstovės pagal įstatymą D. S. bei A. G. apeliacinius skundus atmesti.

Teisėjai Evaldas VanagasEligijus GladutisRičardas Gilys