Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja) ir Inos Kirkutienės,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (nuotoliniu būdu) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovėms Lietuvos kalėjimų tarnybai ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ginčas byloje kilo dėl Vilniaus kalėjimo sprendimo, kuriuo pareiškėjui paskirta drausminė nuobauda ir LKT sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo skundas dėl Vilniaus kalėjimo sprendimo, teisėtumo ir pagrįstumo, taip pat dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus specialistas tarnybiniu pranešimu Nr. PŽ-25-190 pranešė, kad 2025-05-10 apie 13.07 val., vadovaujantis Instrukcijos 139 punktu ir Vilniaus kalėjimo viršininko patvirtintu tarnybos organizavimo žiniaraščiu Nr. SV-25-3430, buvo atlikta nuteistojo A. V., einančio į trumpalaikį pasimatymą be kontakto dalinė krata. Nuteistasis buvo nuvestas į Kontrolės ir praleidimo posto Nr. 1 patalpas. Kratos atlikimo metu, metalo ieškikliu kišenėje saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas aptiko metalinį daiktą. Nuteistojo pareikalavus ištraukti metalinį daiktą, pastarasis ištraukė laikydamas kumštyje daiktą ir įsidėjo atgal į kišenę, pasakęs kad tai yra žiebtuvėlis. Norint įsitikinti, kad tai yra leidžiamas turėti daiktas, pareigūnai patikrino kišenę ir ištraukė mobiliojo ryšio telefoną (duomenys neskelbtini) su SIM kortele (Nr. (duomenys neskelbtini)). Kratos metu buvo naudojamas Saugumo valdymo skyriaus vaizdo registratorius Nr. VKR0005 (dėl techninių kliūčių dalinės kratos užfiksuoti nepavyko).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad savo veiksmais nuteistasis A. V. pažeidė BVK 50 straipsnio (Specialiosios laisvės atėmimo bausmę atliekančių, nuteistųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai) 2 dalies (Nuteistiesiems draudžiama) 1 punkto (su savimi turėti asmeninių daiktų, nenurodytų šio kodekso 25 straipsnio 1 dalyje, 38 straipsnio 1 dalyje ir 81 straipsnio 1 dalyje nurodytuose sąrašuose), bei Taisyklių VII-o skyriaus nuostatas, dėl Suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeninių daiktų.

BVK 50 straipsnyje nustatytos specialiosios laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų pareigos ir jiems taikomi draudimai.

Pagal BVK 50 straipsnio 3 dalį, nustatytų pareigų neatliekantys ir draudimų nesilaikantys nuteistieji atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Įstatymo normų imperatyvus pobūdis reiškia, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, gali jį apskųsti teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra ne kartą pažymėjęs, jog nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., 2016-04-05 nutartį administracinėje byloje Nr. A-2289-575/2016; 2016-04-28 nutartį administracinėje byloje Nr. A-1036-662/2016; 2021-05-26 nutartį administracinėje byloje Nr. TA-550-520/2021).

BVK 79 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurie nevykdo šio kodekso 50 straipsnyje nustatytų pareigų ir (ar) nesilaikantys jiems nustatytų draudimų (toliau - pažeidimai), gali būti drausminami jiems skiriant drausmines nuobaudas: maksimalios pinigų sumos, už kurią nuteistieji gali per mėnesį įsigyti asmeninių daiktų, sumažinimas vienos bazinės socialinės išmokos dydžio suma - iki trijų mėnesių; draudimas vieną mėnesį įsigyti asmeninių daiktų (išskyrus higienos reikmenis ir kanceliarines prekes); vienos bazinės socialinės išmokos dydžio įmoka į fondą.

Nuteistiesiems, nevykdantiems BVK 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytos pareigos arba nesilaikantiems šio kodekso 50 straipsnio 2 dalies 1, 3, 7 ir 8 punktuose nustatytų draudimų, taip pat nuteistiesiems, kuriems iki šio pažeidimo padarymo tris kartus per vienus metus buvo skirtos administracinė ir (ar) drausminė nuobaudos, gali būti skiriama drausminė nuobauda - jų izoliavimas iki trisdešimt parų, o nepilnamečių nuteistųjų - iki penkių parų.

Taisyklių VII skyriuje numatyti suimtiesiems ir nuteistiesiems leidžiamų įsigyti ir turėti asmeniniai daiktai, jų kiekis ir bendra masė.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2025-05-10 apie 13.07 val. buvo atlikta nuteistojo A. V., einančio į trumpalaikį pasimatymą be kontakto dalinė krata. Kratos atlikimo metu, metalo ieškikliu kišenėje saugumo valdymo skyriaus jaunesnysis specialistas aptiko metalinį daiktą, t. y. draudžiamą daiktą - mobiliojo ryšio telefoną. Konstatuotina, kad sprendimas dėl nuobaudos skyrimo priimtas surinkus pakankamai duomenų, patvirtančių padaryto pažeidimo faktą bei leidžiančių pagrįstai manyti, jog pareiškėjui paskirta nuobauda teisėta ir pagrįsta, atitinkanti proporcingumo principą.

Teismo įsitikinimu, Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūno tarnybinis pranešimas laikytinas pakankamu įrodymu konstatuojant pareiškėjo neteisėtus veiksmus. Teismas neturi pagrindo abejoti pareigūno pasirašytu tarnybiniu parnešimu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad Vilniaus kalėjimo pareigūnai būtų suinteresuoti bausti tik pareiškėją, ar būti nešališki pareiškėjo atžvilgiu. Teismui pateikiama dokumentinė medžiaga įrodo pareiškėjo padarytą nusižengimą.

Pareiškėjas nepateikė įrodymų patvirtinančių jo nurodytus skundo argumentus. Vien pareiškėjo deklaratyvūs teiginiai nesudaro pagrindo abejoti institucijos rašytiniuose dokumentuose nurodytais argumentais. Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjo skunde išdėstyti teiginiai nepagrįsti objektyviais duomenimis ar įrodymais.

Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su vaizdo registratoriaus duomenų panaudojimu, teismas nurodo, kad Vilniaus kalėjimo Saugumo valdymo skyriaus pareigūno 2025-05-10 tarnybiniame pranešime Nr. PŽ-25-190 nurodyta, kad dėl techninių kliūčių dalinės kratos užfiksuoti nepavyko. Šias aplinkybes Vilniaus kalėjimas nurodė ir teismui pateiktame atsiliepime.

Konstatuotina, kad nesant vaizdo registratoriaus medžiagos, pasitelkti jų duomenis vertinant pareiškėjo padarytą pažeidimą, nebuvo galimybės, tačiau šių aplinkybių teismas nevertina kaip pareiškėjo teisės gintis suvaržymu. Kaip minėta, pažeidimui nustatyti pakako pareigūno tarnybinio pranešimo, kurio duomenimis nėra pagrindo abejoti.

Teismas, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes ir teisinį reglamentavimą, daro išvadą, kad Vilniaus kalėjimas, svarstydamas pareiškėjo elgesį, bei nustatęs, jog pareiškėjas 2025-05-10 apie 13.07 val. eidamas į trumpalaikį pasimatymą be kontakto turėjo draudžiamą daiktą - mobiliojo ryšio telefoną, teisėtai ir pagrįstai nutarė, kad pareiškėjas pažeidė BVK 50 straipsnio 1 dalies 2 punkto, Taisyklių 43 punkto nuostatas ir skyrė jam drausminę nuobaudą – izoliavimą 5 paras.

Skiriant nuobaudą Vilniaus kalėjimo viršininkas laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo. Nuobauda paskirta laikantis BVK 79 ir 80 straipsnių nuostatų, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų, nuobauda paskirta įgalioto pareigūno sprendimu, kuriame aiškiai nurodyta pažeidimo esmė.

Įvertinus ginčijamą LKT sprendimą, matyti, kad pareiškėjo pateikti argumentai dėl Vilniaus kalėjimo sprendimo nepagrįstumo buvo patikrinti, nusiskundimai įvertinti, sprendimo motyvai aiškūs ir pakankami. Taigi, LKT ėmėsi veiksmų, t. y. patikrino pareiškėjo skunde išdėstytas aplinkybes ir padarė išvadą, jog pareiškėjo išdėstytos aplinkybės neatitiko nustatytų faktinių duomenų. Įvertinus sprendime išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjo skundas buvo išnagrinėtas nešališkai ir objektyviai. Teismas, atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad LKT sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo panaikinti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 straipsnis). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246–6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, ar institucija arba jos pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai lėmė pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo grindžia aplinkybėmis, kad dėl Vilniaus kalėjimo viršininko paskirtos drausminės nuobaudos, jis gali būti neperkeltas į paprastąjį būrį, todėl yra prislėgtas, jaučia nerimą, lankėsi pas psichologą.

Teismo įsitikinimu, pareiškėjo skundo argumentai iš esmės yra grindžiami tik deklaratyvaus ir bendro pobūdžio teiginiais, kurie nepatvirtina Vilniaus kalėjimo neteisėtų veiksmų. Kaip aukščiau konstatuota sprendime, skiriant drausminę nuobaudą Vilniaus kalėjimo viršininkas laikėsi nustatyto teisinio reglamentavimo, nuobauda paskirta laikantis BVK 79 ir 80 straipsnių nuostatų, nepažeidžiant terminų ir kitų procesinių reikalavimų, nuobauda paskirta įgalioto pareigūno sprendimu, kuriame aiškiai nurodyta pažeidimo esmė. Esant nurodytoms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad byloje nagrinėjamo ginčo laikotarpiu Vilniaus kalėjimas pažeidė teisės normas, reglamentuojančias drausminės nuobaudos skyrimą nuteistiesiems.

Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad būtų pakenkta pareiškėjo psichinei ir (ar) fizinei sveikatai. Byloje taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjui buvo sudarytos išskirtinės jo garbę ir orumą žeminančios sąlygos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta žala (pasekmės).

Konstatuotina, kad pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas. Veiksmų neteisėtumas (kaip būtinoji viešosios atsakomybės sąlyga) siejamas su valstybės ar savivaldybės aktų prieštaravimu įstatyme numatytoms valdžios institucijų pareigoms. CK 6.271 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad valstybės valdžios institucijų neteisėtas aktas reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (žr. LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1840/2012).

Įvertinus aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo fakto, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Vilniaus kalėjimo) ar jo darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla prievolė atlyginti žalą, todėl pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo A. V. skundą atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinį teismą.