- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-02-03
- Bylos Nr.
- 1S-26/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Žukauskas
- Kaltinamasis
- T. G.
- Advokatai
- Jonas Kvaraciejus
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo T. G. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus skundą dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutarties, kuria kaltinamajam T. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 8 d.
Teisėjas, susipažinęs su baudžiamosios bylos medžiaga ir išnagrinėjęs kaltinamojo gynėjo skundą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. G. kaltinamas tuo, kad 2009 m. liepos 22 d., apie 21 val. 30 min. prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, žinodamas, kad po T. M. dingimo jo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, liko 24000 eurų, neturėdamas teisėto pagrindo, užmaskuotai savo ir kitų asmenų naudai, panaudodamas psichinę prievartą prieš A. M., t. y. netiesiogiai grasindamas žodžiais „kad ir už mažesnes skolas žmonės nukenčia“, vertė A. M. jam perduoti didelės vertės jos ir jos dingusio be žinios vyro – T. M. turtą, t. y. turimus pinigus ir vertingus daiktus, bei tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, 2009 m. liepos 23 d., laikotarpiu nuo 19 val. 28 min. iki 19 val. 42 min., atvykęs prie daugiabučio, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, neturėdamas teisėto pagrindo, po 2009 m. liepos 22 d. panaudotos psichinės prievartos A. M. atžvilgiu, toliau vertė ją perduoti anksčiau nurodytą turtą, o pastarajai dėl įbauginimo atidavus jam reikalaujamą turtą – 23 500 eurų (81 140,8 Lt) ir ne mažesnės kaip 5000 eurų (17264 Lt) vertės auksinę grandinėlę, tokiu būdu užvaldė A. M. ir T. M. priklausantį didelės – 98 404,8 Lt vertės turtą, t. y. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 181 str. 3 d.
Ikiteisminio tyrimo metu T. G. pasislėpė nuo pareigūnų, 2010 m. balandžio 30 d. paskelbta jo paieška. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartimi T. G. (jam nedalyvaujant) paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. 2010 m. spalio 21 d. įtariamasis atvyko į Kauno apskrities VPK ONTV ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 140 str. nustatyta tvarka buvo sulaikytas. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartimi T. G. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas pakeista į švelnesnę – namų areštą. Kauno apygardos teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi panaikino Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartį dėl kardomosios priemonės – namų arešto paskyrimo T. G. ir paliko galioti Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 6 d. nutartį, kuria jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Skundžiama Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartimi kaltinamajam T. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminas pratęstas 3 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2011 m. sausio 8 d.
Teismas sprendimą motyvavo tuo, kad kaltinamasis T. G. būdamas laisvėje gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje (BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Kaltinamojo T. G. gynėjas advokatas Jonas Kvaraciejus prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. sausio 4 d. nutartį ir T. G. iš suėmimo paleisti.
Gynėjo nuomone, skundžiama nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Be to, nutartį priėmė šališkas teismas.
Šalies argumentai
Skunde gynėjas pažymi, kad jo ginamasis neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą. Nurodo, kad T. M. buvo skolingas T. G. pažįstamiems ir pinigai buvo grąžinti juos skolinusiems asmenims.
Be to, gynėjas pažymi, kad suėmimas gali būti skiriamas (arba suėmimo terminas pratęsiamas) tik esant pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Iš R. A. parodymų matyti, jog T. G. su A. M. aptarinėjo T. M. knygelėje esančius užrašus apie skolas, bendravo normaliai, psichologinės prievartos jis nenaudojo. A. M. parodymai, jog nėra mačiusi ar skaičiusi tos knygelės, yra melagingi. Iš objektų apžiūros protokolo (vaizdo įrašo dėl pinigų perdavimo) matyti, kad liepos 23 d. A. M. perduoda vokus su pinigais ne tik T. G., bet ir dar dviems asmenims, kuriems buvo skolingas T. M., tačiau jiems pretenzijų neturi. T. G. įvardijo asmenis, kuriems T. M. buvo skolingas, tarp jų ir A. M. susiklostę civiliniai teisiniai santykiai.
Gynėjo nuomone, teismas netinkamai pritaikė LR BPK 122 str. nuostatas ir nepagrįstai pratęsė T. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Teismo išvada, kad kaltinamasis, suvokdamas bausmės griežtumą gali bėgti (slėptis) nuo teismo, yra nepagrįsta. Gynėjas nurodo, jog T. G. parvyko iš užsienio ir pats atvyko į Kauno apskrities VPK, dalyvavo Kauno apygardos teismo posėdyje nagrinėjant Kauno apygardos prokuratūros skundą dėl kardomosios priemonės paskyrimo, teismui paskyrus jam kardomąją priemonę – suėmimą, nebandė pasislėpti ir geranoriškai vykdė nutartį.
Be to, teismas neatsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ nuostatas, įpareigojančias kiekvienu konkrečiu atveju išsiaiškinti ar sankcijoje numatytos griežtos laisvės atėmimo bausmės pakanka išvadai, jog kaltinamasis gali pasislėpti. Kartu gynėjas nurodo, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) yra pažymėjęs, jog teismai bei kitos valstybinės institucijos privalo suimtų asmenų baudžiamąjį persekiojimą organizuoti taip, kad jų laisvės suvaržymas nesant apkaltinamojo nuosprendžio truktų kiek įmanomai trumpiau, o slėpimosi pavojus neturėtų būti nustatomas remiantis vien tik gręsiančios bausmės griežtumu.
Be to, teismas pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 5 str., Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucijos) 20 str. 2 d., BPK 122 str. 7 d. reikalavimus, nesvarstė galimybės kitomis kardomosiomis priemonėmis pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų.
Gynėjas taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai pratęsė T. G. kardomosios priemonės – suėmimo terminą LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu. Termino pratęsimą šiuo pagrindu teismas nepagrįstai motyvuoja išnykusiu teistumu bei, pažeisdamas nekaltumo prezumpciją, konstatuoja, kad nusikalstama veika padaryta praėjus keliems mėnesiams po teistumo išnykimo.
Taip pat teismas nepakankamai atsižvelgė į LR BPK 121 str. 4 d. nurodytas aplinkybes, turinčias reikšmės skiriant kardomąją priemonę (ar pratęsiant jos terminą). Nurodo, jog T. G. yra neteistas (t. y. teistumas išnykęs), turi pastovią gyvenamąją vietą, šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, dirbo, t. y. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį. Šios aplinkybės paneigia tikimybę, jog jis gali slėptis nuo teismo.
Teismo posėdyje kaltinamojo T. G. gynėjas prašė skundą tenkinti, prokuroras - skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Kauno apygardos teismas, pratęsdamas kaltinamajam T. G. suėmimo terminą BPK 119, 121, 122 ir 127 str. reikalavimų nepažeidė.
Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių skyrimo būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog suimtasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (LR BPK 121 straipsnio 2 dalis). Apygardos teismas tokių faktinių duomenų buvimą konstatavo. Skundžiamoje nutartyje nurodyti faktiniai duomenys yra inkorporuoti į kaltinamąjį aktą, jų buvimas sudarė pagrindą prokurorei šį aktą surašyti bei perduoti bylą nagrinėti į teismą. Pažymėtina, kad duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant ar pratęsiant kardomąją priemonę nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų būtina vertinimui priimant apkaltinamąjį nuosprendį.
Aukštesnysis teismas atkreipia dėmesį į tai, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami. Šie klausimai sprendžiami tik teisiamajame posėdyje, kur byloje surinkti įrodymai iš esmės ištiriami, įvertinami bei išsprendžiami asmens kaltumo ir veikos juridinio įvertinimo klausimai. Priešingu atveju, būtų pažeistas teismo nepriklausomumo ir nešališkumo principas. Todėl skundo motyvai, kuriais gynėjas neigia kaltinamojo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, nenagrinėjami.
Suėmimo termino pratęsimo klausimą išsprendė nešališkas teismas. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima abejoti teismo nešališkumu, tokių duomenų skunde nenurodo ir gynėjas (BPK 58 straipsnis). Tai, kad teismas priėmė kaltinamajam nepalankų sprendimą, nesuteikia pagrindo manyti, jog sprendimą priėmė šališkas teismas, kadangi kardomosios priemonės – suėmimo terminas T. G. pratęstas esant LR BPK numatytoms sąlygoms ir pagrindams. Ta aplinkybė, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartimi T. G. buvo paskyręs kardomąją priemonę – namų areštą, o įtariamasis šios priemonės sąlygų nepažeidė, negali būti pakankamu motyvu tenkinti šį skundą. Aukštesnysis teismas 2010 m. lapkričio 9 d. nutartimi panaikino prokurorės apskųstą apylinkės teismo nutartį ir paskyrė suėmimą. Šiuo metu byla yra Kauno apygardos teismo žinioje ir kardomosios priemonės skyrimo, jos termino pratęsimo klausimai yra teismo prerogatyvoje ir jie sprendžiami BPK numatyta tvarka.
Suėmimas, kaip griežčiausia kardomoji priemonė, gali būti taikomas, kai yra suėmimo skyrimo sąlygos, numatytos LR BPK 122 straipsnio 7 ir 8 dalyse, ir bent vienas iš LR BPK 122 straipsnyje numatytų pagrindų.
LR BPK numatyti suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindai yra alternatyvūs, todėl skiriant šią kardomąją priemonę ar pratęsiant jos terminą pakanka bent vieno iš jų. Pratęsdamas kaltinamajam T. G. suėmimo terminą, Kauno apygardos teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus LR BPK 122 str. 1 d. 1 p., t. y. bėgs (slėpsis) nuo teismo, ir LR BPK 122 str. 1 d. 3 p., t. y. būdamas laisvėje gali daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 str. 4 d.
Lietuvos apeliacinis teismas pritaria Kauno apygardos teismo išvadai, kad šioje byloje yra pagrindas T. G. pratęsti suėmimo terminą LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu. Tais atvejais, kai suėmimas skiriamas arba pratęsiamas jo terminas LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. nurodytu pagrindu, teismas privalo atsižvelgti į visas LR BPK 122 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, t. y. kaltinamojo šeiminę padėtį, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbo santykius, sveikatos būklę, ankstesnį teistumą, ryšius užsienyje ir kitas aplinkybes. Gynėjas skunde teigia, kad teismas nepagrįstai suėmimo termino pratęsimą grindžia nusikaltimo, kurio padarymu kaltinamas suimtasis, sunkumu ir gresiančia bausme. Lietuvos apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, kad Kauno apygardos teismas savo išvadą, jog kaltinamasis T. G. bėgs (slėpsis) nuo teismo, grindė ne išimtinai nusikaltimo, kurį jis kaltinamas padaręs, sunkumu ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta bausme, bet kartu ir kitomis aplinkybėmis. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu jau buvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, jam buvo paskelbta paieška, jis buvo išvykęs į užsienį, turi ryšius bei kontaktus su užsienio valstybėse gyvenančiais asmenimis, todėl yra pagrindas manyti, kad gali bėgti (slėptis) nuo teismo. Nors nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę ir daryti išvadą, kad kaltinamasis bėgs (slėpsis) nuo teismo, tačiau jos buvimas padidina kaltinamojo slėpimosi (bėgimo) tikimybę.
Tačiau Kauno apygardos teismas nepagrįstai nustatė LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindą. LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytu pagrindu suėmimas skiriamas arba pratęsiamas jo terminas, tuomet kai kaltinamasis ne tik kaltinamas vieno ar kelių nusikaltimų, numatytų LR BPK 122 str. 4 d. padarymu, bet ir yra pagrindas manyti, kad iki nuosprendžio priėmimo jis gali padaryti vieną ar kelis LR BPK 122 str. 4 d nurodytus nusikaltimus. Pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną iš LR BPK 122 str. 4 d. numatytų nusikaltimų, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas kelių nusikaltimų padarymu, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei kiti duomenys. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis T. G. praeityje buvo teistas, tačiau teistumas išnykęs, nusikalstama veika, kuria jis kaltinamas, padaryta praėjus keliems mėnesiams po teistumo išnykimo. Nors šios aplinkybės jį neigiamai charakterizuoja, tačiau remiantis išimtinai jomis LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytas suėmimo skyrimo ir jo termino pratęsimo pagrindas negali būti konstatuotas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, bei tai, kad nusikaltimų prevencija nėra pagrindinė suėmimo paskirtis, suėmimo termino pratęsimo pagrindas patikslinamas, pašalinant LR BPK 122 str. 1 d. 3 p. numatytą suėmimo termino pratęsimo pagrindą ir paliekant tik LR BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytą pagrindą.
Priešingai nei skunde teigia kaltinamojo T. G. gynėjas, apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas pagal tokias procedūras, kokios yra nustatytos Baudžiamojo proceso kodekse. Pirmosios instancijos teismas Konvencijos 5 str. nuostatų, Konstitucijos 20 str. 2 d. ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“, reikalavimų nepažeidė.
Švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti LR BPK 119 straipsnyje numatytų tikslų, t. y. užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą teisme. Be to, T. G. kaltinamas padaręs nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę.
Apeliacinis teismas atsižvelgia į skunde nurodytas aplinkybes, kad T. G. turi pastovią gyvenamąją vietą, turi šeimą, augina du nepilnamečius vaikus, dirbo, t. y. turėjo legalų pragyvenimo šaltinį, tačiau šios aplinkybės negali būti pakankamu pagrindu griežčiausiai kardomajai priemonei panaikinti.
Konstatuotina, kad pratęsiant kardomosios priemonės – suėmimo terminą, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai nepažeisti. Skundžiama nutartis iš esmės yra teisėta ir pagrįsta.
Rezoliucinė dalis
n utaria:
kaltinamojo T. G. gynėjo advokato Jono Kvaraciejaus skundą atmesti.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.