Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad V. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir G. J., gim. (duomenys neskelbtini), yra nepilnamečių vaikų D. J., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. J., gim. (duomenys neskelbtini). Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 23 d. įsakymais Nr. 30-360 ir Nr. 30-359 D. J. ir D. J. buvo nustatyta laikinoji globa, laikinuoju globėju paskirta VšĮ „Vilniaus SOS vaikų kaimas“. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymais Nr. 30-2177 ir Nr. 30-2178 vaikams buvo nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja buvo paskirta T. S., gim. (duomenys neskelbtini).

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 9 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-661-1045/2018 laikinai apribota atsakovės V. J. motinos valdžia nepilnamečių vaikų D. J. ir D. J. atžvilgiu; laikinai apribota atsakovo G. J. tėvo valdžia nepilnamečių D. J. ir D. J. atžvilgiu; nustatyta nepilnamečiams vaikams nuolatinė globa, ir jų globėja bei gaunamų lėšų administratore paskirta T. S.; priteista iš atsakovės V. J. išlaikymas nepilnamečiams vaikams D. J. ir D. J. po 100 Eur kiekviena vaikui nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos – 2017 m. spalio 30 d. iki jų pilnametystės; pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalis dėl vaikų gyvenamosios vietos ir nustatyta nepilnamečių vaikų D. J., ir D. J. gyvenamoji vieta su globėja T. S.; pakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 30 d. sprendimo dalis dėl nepilnamečiams vaikams teikiamo išlaikymo ir nustatyta, kad atsakovo G. J. nepilnamečių vaikų D. J. ir D. J. išlaikymui skiriamos sumos pervedamos nepilnamečių vaikų globėjai T. S.; nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymais Nr. 30-2178 ir Nr. 30-2177 nustatyta laikinoji globa D. J. ir D. J. pasibaigė. Teismas šiame sprendime konstatavo, kad atsakovai šiuo metu nesirūpina ir nesidomi savo vaikais tiek, jog galėtų su jais gyventi ir užtikrinti jiems tinkamas augimo ir vystymosi sąlygas, taip pat nustatė, kad atsakovai su vaikais bendrauja telefonu, vaikai pas juos lankosi, atsakovai vaikams perka jiems reikalingų daiktų, pagal galimybes domisi vaikų ugdymu ir sveikatos priežiūra, G. J. nurodė, kad ketina spręsti su alkoholiu susijusias problemas, V. J. pripažino, jog jai reikalinga pagalba ir ketina lankytis pas psichologą. Teismas vertino, kad atsakovai visiškai neatsisako dalyvauti vaikų gyvenime ir jais rūpintis, tačiau šiuo metu dėl tėvystės įgūdžių stokos, turimų asmeninių problemų (priklausomybių) ir blogos turtinės padėties negali užtikrinti tinkamų vaikų auginimo ir priežiūros sąlygų, todėl sprendė, jog atsakovams taikytinas laikinas jų, kaip tėvų, valdžios nepilnamečiams vaikams ribojimas.

Iš valstybės registrų ir informacinių sistemų duomenų nustatyta, kad G. J. dirbo bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. vasario 14 d. iki 2018 m. liepos 9 d., kur gaudavo apie 100-150 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį, taip pat kelias dienas dirbo bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini) (2020 m. vasario 6 d., 7 d., 8 d., 9 d., 14 d.), kur gavo apie 17 Eur dydžio darbo užmokestį per dieną, neatskaičius mokesčių, taip pat gauna socialines išmokas. Atsakovas bendrosios dalinės nuosavybės teise su kitais asmenimis valdo 1/6 dalį gyvenamojo namo ir ūkinių pastatų Šalčininkų rajone. Transporto priemonių atsakovo vardu nėra registruota. Atsakovė V. J. nuo 2017 m. spalio 7 d. dirba bendrovėje UAB (duomenys neskelbtini), jos darbo užmokestis sudaro apie 730-800 Eur per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Atsakovė neturi nekilnojamojo turto, transporto priemonių. Iš Antstolių informacinės sistemos registro 2021 m. sausio 4 d. duomenų nustatyta, kad G. J. kaip skolininko atžvilgiu, yra vykdomi išieškojimai 4-iose vykdomosiose bylose išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos, Vilniaus apskrities VPK, T. S., AB SEB banko naudai, o V. J. atžvilgiu vykdomas išieškojimas 5-iose vykdomosiose bylose išieškotojų Valstybinės mokesčių inspekcijos, AB Lietuvos radijo ir televizijos centro, T. S., UAB “Sergel”, AB SEB banko naudai.

Iš su ieškiniu pateiktų Globojamo (rūpinamo) vaiko 2019 m. spalio 17 d. aplankymo aktų Nr. 1GVA-456, Nr. 1GVA-457, taip pat 2020 m. spalio 8 d. aplankymo aktų nustatyta, kad nepilnametė D. J., kuriai yra 16 metų, gyvena globėjos namuose, 2-jų kambarių bute, kur kambariu dalijasi su broliu. Vaikų kambaryje yra dvi lovos, stalas, sekcija, spinta. D. J. teigė, kad kartais nuvažiuoja pasisvečiuoti pas tėvus, retkarčiais bendrauja su kitais giminaičiais. Nurodė, kad senelių namuose jaučiasi gerai, pasitiki senele, ją gerbia, nesutarimų nekyla, yra viskuo pilnai aprūpinta. Drabužius dažnai išsirenka pati, su draugėmis, iš globėjos gauna kišenpinigių apie 10 Eur savaitei, taip pat lėšų pietums mokykloje. Maistą namuose pagamina senelė, taip pat ir mergina moka pasigaminti. Mokytis sekasi gerai, pažymių vidurkis yra apie 8,5. Būrelių nelanko, nes daug laiko užima pamokų ruoša. D. J., kuriam yra 14 metų (aplankymo metu buvo 13 metų), aplankymo metu buvo nekalbus, patvirtino, kad jaučiasi gerai, bendrauja su tėvais, su sese nesipyksta, taip pat ir kitų asmenų santykiai namuose yra geri, globėja juo tinkamai rūpinasi.

Atsakovo G. J. 2020 m. liepos 3 d. rašytiniame paaiškinime Tarnybai nurodyta, kad jis bendrauja su vaikais savaitgaliais, tačiau šiuo metu negali jų pasiimti ir išlaikyti, šiuo metu nedirba, sutinka, kad būtų neterminuotai apribota jo valdžia. Atsakovės V. J. 2019 m. lapkričio 7 d. rašytiniame paaiškinime nurodyta, kad ji negalės sudaryti vaikams tinkamų gyvenimo sąlygų, išlaikyti jų finansiškai bei skirti pakankamai dėmesio.

Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.155 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos įstatymo 21 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005). Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.

Teismas, atsižvelgdamas į pirmiau nurodytus teisinius kriterijus ir į faktines bylos aplinkybes, proceso dalyvių parodymus posėdžio metu, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju atsakovų V. J. ir G. J. elgesys atitinka keletą tėvų valdžiai apriboti būtinų sąlygų, t. y. vengimą atlikti savo pareigas (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir nepakankamą rūpinimąsi vaikais (CK 3.180 straipsnio 1 dalies 5 punktas), o atsakovų kaltė pasireiškia neveikimu, t. y. pagal bylos duomenis atsakovas neteikia išlaikymo vaikams, nedirba, taip pat abu atsakovai nesiekia auginti vaikų šeimoje, gyventi su vaikais, jais betarpiškai rūpintis. Nagrinėjamu atveju reikšminga aplinkybe laikytina tai, kad po 2018 m. vasario 9 d. sprendimo priėmimo, kuomet teismas laikinai apribojo atsakovų tėvo (motinos) valdžią jų nepilnamečių vaikų atžvilgiu, atsakovai, nors ir palaikė ryšius su vaikais, tačiau nesikreipė dėl vaikų susigrąžinimo, neteikė prašymų, kad jiems būtų panaikintas laikinas tėvų valdžios apribojimas, priešingai – nurodė sutinkantys su neterminuotu tėvų valdžios apribojimu, patvirtino manantys, kad globėja gali geriau pasirūpinti vaikais. Taigi, byloje nustatyta, kad atsakovai yra iš esmės nusišalinę nuo savo pareigų nepilnamečių vaikų atžvilgiu vykdymo ir nėra duomenų, kad situacija galėtų pasikeisti. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą daryti išvadą, kad atsakovai neketina ateityje tinkamai ir visa apimtimi įgyvendinti tėvų valdžią, užtikrinti tinkamas vaikų auginimo ir priežiūros sąlygas, prisiimti atsakomybę už vaikus. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad atsakovams yra pagrindas taikyti neterminuotą jų, kaip motinos/tėvo, valdžios nepilnamečiams vaikams D. J. ir D. J. apribojimą (CK 3.180 straipsnio 2 dalis).

Teismas pažymi, kad motinos/tėvo valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovams kreiptis į teismą dėl motinos/tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir pateikti teismui įrodymus apie savo elgesio su vaikais pasikeitimą ir galimybes dalyvauti vaikų auklėjimo bei ugdymo procese, išskyrus atvejį, kai vaikas yra įvaikintas (CK 3.181 straipsnio 6 dalis).

Ieškovė šioje byloje atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią atsakovai yra atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas). Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirtos 10,41 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), kurios, ieškinį tenkinus, priteistinos valstybės naudai iš abiejų atsakovų lygiomis dalimis po 5,20 (5,21) Eur (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 ir 406 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovės V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) motinos valdžią nepilnamečių vaikų D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią nepilnamečių vaikų D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ir D. J., a. k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Priteisti iš V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,20 Eur (penkis eurus 20 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 5,21 Eur (penkis eurus 21 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Išaiškinti atsakovams, kad į valstybės pajamas priteistas sumas įsiteisėjus sprendimui nedelsiant privaloma sumokėti pavedimu į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Sprendimą dėl motinos/tėvo valdžios apribojimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą. Sprendimo apskundimas nesustabdo jo vykdymo.