Kauno apygardos teismo nutartis, 2A-1127-587/2019

Teismas: Kauno apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-07-24
Bylos Nr.: 2A-1127-587/2019
Teisminio proceso Nr.: 2-69-3-07217-2018-8
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Lina Žemaitienė, Albina Rimdeikaitė, Arvydas Žibas
Ieškovas: M. P., A. A.
Atsakovas: Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
Trečiasis asmuo: R. A., N. P.

Civilinė byla Nr. 2A-1127-587/2019Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07217-2018-8

Procesinio dokumento kategorijos: 2.4.2.5; 2.6.16.8; 3.3.1.20; 3.3.1.18.1

(S)Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. liepos 24 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albinos Rimdeikaitės, Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Arvydo Žibo,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų M. P. ir A. A. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-220-285/2019 pagal ieškovų M. P. ir A. A. ieškinį atsakovei Nacionalinei žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, tretiesiems asmenims R. A. ir N. P. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovai A. A. ir M. P. ieškiniu prašė panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. kovo 19 d. sutikimą dėl statinio perleidimo Nr. 8ST-167-(14.8.5.) dalyje, kuria atsisakoma sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su naujuoju pastato-boilerinės savininku (sutikime ta dalis nurodyta kaip „Pastaba.“), kaip neteisėtą ir nepagrįstą bei prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms; priteisti iš atsakovės ieškovams visas bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovai nurodė, kad:

2.1. ieškovai A. A. ir M. P. 2018 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-1231 (toliau – ir Pirkimo-pardavimo sutartis) bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo pastatą-boilerinę (paskirtis – gamybos, pramonės), esančią (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – pastatas-boilerinė). Kartu su sutartimi ieškovai gavo 2015 m. balandžio 30 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. ŽSPR-9773, kurie galioja iki 2020 m. balandžio 30 d., ir NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 19 d. sutikimo Nr. 8ST-167-(14.8.5.) „Dėl statinio perleidimo“ (toliau – Sutikimas) kopiją, iš kurios paaiškėjo, kad „valstybinės žemės nuomos sutartis prie pastato-boilerinės su naujuoju savininku nebus sudaroma“. Šiame Sutikime nėra nurodyta, kodėl nuomos sutartis su naujuoju savininku, tai yra ieškovais, nebus sudaroma, tik apsiribojama Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto nuostata. Toks atsakovės Sutikimas toje dalyje, kuria nurodoma, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nebus sudaroma su naujuoju boilerinės savininku pažeidžia ieškovų teises, todėl turi būti panaikintas kaip pažeidžiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.394 straipsnį, 6.551 straipsnio 2 dalį bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą. Mano, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sutikimą, taip pat pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, kadangi Sutikimas nėra motyvuotas, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, t. y. jame nenurodyta, kodėl yra iš anksto atsisakoma sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su naujaisiais pastato-boilerinės savininkais, o pateikta Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto citata ir išvada yra be motyvų. Be to, šiame administraciniame akte nenurodyta jo apskundimo tvarka. Esant šioms aplinkybėms, mano, kad Sutikimas dalyje, kuria iš anksto išreikštas atsisakymas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, turi būti panaikintas ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsniu. Nurodė, kad pagal Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 1 ir 3 dalis NŽT teritorinių padalinių sprendimai ir veiksmai sprendžiant dėl valstybinės žemės įsigijimo skundžiami teismui, o privaloma ikiteisminė ginčo sprendimo tvarka nustatyta tik dėl tokių NŽT teritorinių padalinių sprendimų, kuriais nesprendžiami disponavimo valstybine žeme ar jos valdymo klausimai. Šiuo atveju yra pažeidžiami tiek ieškovų teisėti interesai, tiek jų teisė sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, nes ieškovai, nors ir būdami statinio-boilerinės, kuri stovi valstybiniame žemės sklype, savininkais, negali realizuoti jiems įstatymo suteiktos teisės lengvatine tvarka išsinuomoti valstybinės žemės sklypą (b. l. 3–6, 1 t.).

2.2. Teismo posėdžio metu ieškovai paaiškino, kad ieškovų įsigytas pastatas-boilerinė turi savo paskirtį, unikalų numerį, sienas, stogą ir yra naudojamas pagal paskirtį – šilumos tiekimui, todėl atsakovės argumentai, kad pastatas-boilerinė yra ne atskiras pastatas, o inžineriniai tinklai yra nepagrįsti. Boilerinė veikia pagal paskirtį, tačiau į gyvenamąjį namą šilumą gali pateikti ir kitais būdais. Boilerinė, pakeitus jos paskirtį, taip pat gali būti naudojama ir kitai veiklai. Su ankstesniais pastato-boilerinės savininkais valstybinės žemės nuomos sutartis sudaryta nebuvo, tokia galimybė jiems buvo suteikta, tačiau jie suteikta teise nepasinaudojo. Kadangi nesudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, ieškovai negali atlikti pastato kapitalinio remonto, gauti tam reikalingo leidimo. Be to, ieškovai privalo mokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Nurodė, kad dėl leidimo atlikti pastato kapitalinį remontą į NŽT nesikreipė. Ieškovas A. A. teismo posėdžio metu patvirtino, kad Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jam buvo žinoma atsakovės nurodyta sąlyga, kad su naujaisiais savininkais nebus sudaroma valstybinės žemės nuomos sutartis.

3. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad:

3.1. 2018 m. kovo 15 d. D. S. ir R. S. pateikė NŽT Kauno miesto skyriui prašymą dėl statinių perleidimo. NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2018 m. kovo 19 d. sutikimu Nr. 8ST-167-(14.8.5.) „Dėl statinio perleidimo“ sutiko, kad D. S. ir R. S. perleistų naujajam savininkui pastatą-boilerinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Tačiau sutikime nurodė, kad „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiai (išskyrus laikinuosius statinius, inžinierinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), todėl valstybinės žemės nuomos sutartis prie pastato-boilerinės su naujuoju savininku nebus sudaroma“. Atsakovė rėmėsi materialiosios teisės normomis, reglamentuojančiomis valstybinės žemės išnuomojimą ne aukciono būdu (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas, CK 6.551 straipsnio 2 dalis), ir kasacinio teismo praktika, suformuota aiškinant šias materialiosios teisės normas. Nurodė, kad ieškovams nuosavybės teise priklausantis pastatas nefunkcionuoja kaip atskiras objektas, jame nėra vykdoma tam tikro ūkinio pobūdžio veikla (šilumos energijos perdavimas), todėl pastatas nėra eksploatuojamas pagal tiesioginę paskirtį, įrašytą Nekilnojamojo turto registre. Atsakovės nuomone, nėra teisinio pagrindo tenkinti ieškovų reikalavimo ir naikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus 2018 m. kovo 19 d. sutikimo dėl statinio perleidimo Nr. 8ST-167-(14.8.5.) dalyje, kuria atsisakoma sudaryti su naujuoju pastato-boilerinės savininku valstybinės žemės nuomos sutartį (sutikime ta dalis nurodyta kaip „Pastaba.“) (b. l. 45-48).

3.2. Teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino, kad prašoma panaikinti Sutikimo pastaba yra tik informacinio pobūdžio, o konkreti situacija išduodant Sutikimą nebuvo vertinama. Žemės savininko sutikimas, norint suremontuoti pastatą nėra būtinas, ieškovai nevykdo nustatytos pareigos prižiūrėti nuosavybės teise turimus statinius. Ieškinio tenkinimas neįpareigotų NŽT sudaryti su ieškovais valstybinės žemės nuomos sutarties, tokio pobūdžio sprendimas yra priimamas individualiai įvertinus ir išnagrinėjus asmenų pateikiamus dokumentus. Nurodė, kad priimdama ginčijamą Sutikimą, atsakovė negalėjo riboti asmenų teisės sudaryti Pirkimo-pardavimo sutartį, atsakovė priimta pastaba tiesiog informavo ieškovus apie tokią situaciją. Atsakovė neriboja ieškovų teisės naudotis žemės sklypu, atlikti pastato priežiūrą ir pan. Ieškovams teisės aktai numato kitokių teisinių galimybių naudotis žemės sklypu – pavyzdžiui sudaryti servitutą, tačiau ieškovai tokia teise nepasinaudojo, dėl servituto nustatymo į atsakovę nesikreipė. Pažymėjo, kad šiuo metu nėra suformuotas valstybinės žemės sklypas, todėl su ieškovais negalėtų būti sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis.

Atsiliepimas

4. Tretieji asmenys R. A. ir N. P. atsiliepimais į ieškinį su ieškovų ieškiniu sutinka (b. l. 32–33, 34–35, 1 t.).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

5. Kauno apylinkės teismas 2019 m. kovo 19 d. sprendimu ieškinį atmetė, valstybei iš atsakovų priteisė išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Teismas nustatė, kad:

5.1. ieškovas A. A. ir trečiasis asmuo R. A. jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise bei ieškovas M. P. ir trečiasis asmuo N. P. 2018 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 2-1231 pagrindu nuosavybės teise įgijo po 1/2 dalį pastato-boilerinės (paskirtis – gamybos, pramonės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini), Kaune (b. l. 7–10, 1 t.). Žemė, ant kurios yra ginčo pastatas, priklauso valstybei, žemės sklypas nesuformuotas (b. l. 12–19, 1 t.). 2018 m. kovo 15 d. D. S. ir R. S. pateikė NŽT Kauno miesto skyriui prašymą dėl statinių perleidimo (b. l. 51). NŽT Kauno miesto skyriaus vedėjas 2018 m. kovo 19 d. sutikimu Nr. 8ST-167-(14.8.5.) „Dėl statinio perleidimo“ išdavė sutikimą, kuriuo sutiko, kad D. S. ir R. S. perleistų naujajam savininkui pastatą-boilerinę (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Ginčijamame sutikime nurodė, kad „Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinierinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), todėl valstybinės žemės nuomos sutartis prie pastato-boilerinės su naujuoju savininku nebus sudaroma“ (b. l. 11, 1 t.).

5.2. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl ieškovų (pastato-boilerinės savininkų) teisės ateityje išsinuomoti prie šio pastato suformuotą valstybinės žemės sklypą ne aukciono tvarka.

5.3. Teismas pažymėjo, kad statinio buvimo valstybinėje žemėje faktas pats savaime nėra pakankamas teisei į užstatytos valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka įgyti, t. y. teisė nuomos pagrindu valdyti ir naudotis valstybine žeme turi būti reikalinga statinio savininko (nuomininko) teisėms į statinį įgyvendinti. Teismas sprendė, jog byloje esantys įrodymai leido daryti neabejotiną išvadą, kad pastato savininkai (ieškovai) nuo pat daikto įsigijimo nesinaudojo ir iki šiol nesinaudoja juo pagal tiesioginę paskirtį. Ieškovas M. P. teismo posėdžio metu nurodė, kad realiai pastatas yra visiškai atskirtas nuo gyvenamojo namo, yra atskirai funkcionuojantis, todėl jo paskirtis galėtų būti keičiama ir pastatas galėtų būti pritaikomas kitai veiklai. Teismas nustatė, kad pastatas šiuo metu yra visiškai apleistas, jo būklė kelia pavojų aplinkinių saugumui, jis yra remontuotinas (b. l. 118, 122-127), pastato fizinis nusidėvėjimas yra 43 procentai (b. l. 7). Pasirašydami Pirkimo-pardavimo sutartį ieškovai neabejotinai turėjo būti susipažinę su sąlyga, jog pirkdami įsigydami pastatą-boilerinę, jie neturės galimybės sudaryti valstybinės žemės nuomos sutarties, atsakovė ginčijamame Sutikime naujiems pirkėjams iš anksto atskleidė šią informaciją. Su ankstesniais pastato-boilerinės savininkais, valstybinės žemės nuomos sutartis taip pat nebuvo sudaryta.

Šalies argumentai

5.4. Ieškovai teigė, jog pasirašydami Pirkimo-pardavimo sutartį, net ir žinodami, jog valstybinės žemės nuomos sutartis su jais nebus sudaroma, manė, jog tokia atsakovės priimta pastaba, šiai išdavus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. ŽSPR-9773, galiojančius iki 2020 m. balandžio 30 d., nesukliudys ieškovams su atsakove ateityje (kai bus suformuotas valstybinės žemės sklypas prie pastato-boilerinės) sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, todėl atsakovės Sutikime nurodyta informacija nepadarė įtakos ieškovų apsisprendimui įsigyti pastatą-boilerinę. Teismas sprendė, kad ieškovai negalėjo turėti teisėto ir pagrįsto lūkesčio, kad vien tik pastato, esančio ant valstybinės žemės, įsigijimo faktas sudarys pagrindą pasinaudoti valstybinės žemės nuomos lengvatinėmis sąlygomis institutu. Ieškovai nereiškė reikalavimo įpareigoti NŽT sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, bylos nagrinėjimo eigoje ieškinio dalyko ar pagrindo, nekeitė, ieškinio reikalavimų netikslino. Pirmosios instancijos teismas sutiko su atsakovės atstovo teiginiais, kad ieškovų teisėti interesai naudoti žemės sklypą prie nuosavybės teise priklausančio pastato-boilerinės nėra pažeidžiami, kadangi ieškovai gali naudoti žemės sklypą, gali remontuoti pastatą, taip pat gali kreiptis į atsakovę dėl servituto nustatymo, tačiau, siekdami apginti savo teises, ieškovai nė vienu iš šių būdų nepasinaudojo.

Žemesnės instancijos teismas

5.5. Teismas konstatavo, kad šioje byloje taip pat svarbu nustatyti atsakovės duoto sutikimo dėl statinio perleidimo kaip administracinio akto teisinę reikšmę. Teismo vertinimu, ieškovų ginčijamo Sutikimo dalis iš esmės nėra nei vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti ar pakeisti civilines teises ir pareigas, nei individualus teisės aktas, nei administracinis aktas, kurį ieškovai galėtų skųsti Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Tai yra tik informacinio pobūdžio pastaba. Pastaboje neturi būti išsamių motyvų, motyvus pagrindžiančių objektyvių duomenų ir apskundimo tvarkos. Atsakovės atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad teismui net ir patenkinus ieškovų suformuluotą ieškinio reikalavimą ir panaikinus atsakovės nurodytą pastabą, tai neįpareigotų atsakovės privalomai sudaryti su ieškovais valstybinės žemės nuomos sutarties, kadangi tokio pobūdžio sprendimas yra priimamas individualiai įvertinus ir išnagrinėjus konkrečių asmenų pateiktus dokumentus.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

6. Ieškovai M. P. ir A. A. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2019 m. kovo 19 d. Kauno apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškovų ieškinį patenkinti ir priteisti iš atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. Asmeniui prašant išnuomoti valstybinės žemės sklypą ne aukciono būdu, valstybės įgaliota institucija, atsakinga už valstybinės žemės nuomą, privalo kiekvienu konkrečiu atveju tikrinti, ar toks asmuo atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą, ir priklausomai nuo nustatytų aplinkybių sudaryti arba atsisakyti sudaryti žemės nuomos sutartį. Šiuo atveju, Sutikime nurodžius ginčijamą pastabą, jog „valstybinės žemės nuomos sutartis prie pastato-boilerinės su naujuoju savininku nebus sudaroma“ ieškovams buvo visiškai nepagrįstai ir neteisėtai užkirstas kelias įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, kuriame stovi jiems nuosavybės teise priklausantis pastatas-boilerinė.

6.2. Ieškovai įsigydami pastatą-boilerinę perėmė visas pardavėjo teisės ir pareigas susijusias su šiuo pastatu ir valstybiniu žemės sklypu (CK 6.394 str.). Ankstesnysis pastato-boilerinės savininkas parduodamas ieškovams šį pastatą, kartu perdavė ir 2015 m. balandžio 30 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus, galiojančius iki 2020 m. balandžio 30 d. Projekto tikslas – suformuoti žemės sklypą esamam pastatui (duomenys neskelbtini), Kaune eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Ieškovai įsigydami pastatą-boilerinę ir perėmę visas buvusio savininko teises, atitinkamai įgijo teisę į žemės sklypo, reikalingo pastato-boilerinės eksploatavimui, suformavimą ir atitinkamai suformuotą žemės sklypą įsigyti ar išsinuomoti ne aukciono būdu. Ieškovams nuosavybės teise priklausantis pastatas-boilerinė šiuo metu yra veikianti ir eksploatuojama, yra naudojama pagal tiesioginę jos paskirtį, t. y. ji gamina ir tiekia šilumą, todėl siekdami tinkamai įgyvendinti savo nuosavybės teises ieškovai siekia išsinuomoti valstybinės žemės sklypą. Vien aplinkybės, kad statinys šiai dienai yra prastos būklės ir apleistas, nereiškia, jog ieškovai šiuo statiniu nesinaudoja. Įsigiję apleistą pastatą-boilerinę, ieškovai norėjo ir siekė pradėti jos remonto darbus, tačiau kilus nesutarimams dėl valstybinės žemės sklypo nuomos, ieškovai darbus sustabdė. Vien situacijos interpretacijos ir spėlionės negali paneigti imperatyviai įstatyme ieškovams suteiktos teisės.

6.3. Vadovaudamasi, kaip skundžiamame sprendime nurodyta, „informacinio pobūdžio pastaba“, NŽT nustato, jog Valstybinės žemės sklypas nebus išnuomotas net neįvertindama ir nepatikrindama, ar ieškovai nagrinėjamu atveju atitinka įstatymo nustatytus privalomus reikalavimus ir turi teisę prašomu būdu išsinuomoti žemės sklypą. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes net neatsižvelgė ir jų visiškai nevertino, formaliai nurodydamas, jog ieškovai reikalavimo įpareigoti NŽT sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį nereiškė.

6.4. Siekiant taikyti CK 6.546 str. normą, pirmiausiai kaip atskiras žemės sklypas turi būti suformuotas ieškovams priklausanti ginčijamo žemės sklypo dalis ir tik po to jau gali būti sudaroma valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis. Kad būtų sudaryta valstybinės žemės nuomos sutartis, įstatymai numato specialią tvarką, todėl net ir esant konkrečiam ieškinio reikalavimui – teismas neturėtų ir negalėtų jo patenkinti. Tai suprasdami ieškovai sąmoningai teismo neprašo įpareigoti NŽT sudaryti su jais valstybinės nuomos sutartį, ir prašo tik panaikinti NŽT Sutikime įformintą Pastabą, užkertančią ieškovams kelią realizuoti tokią teisę.

6.5. Atkreipė dėmesį į tai, kad 2014 m. balandžio 25 d. NŽT išdavė sutikimą dėl statinio perleidimo Nr. 8ST-(14.8.5)-407, kuriame nurodyta, jog NŽT sutinka, kad AB „Kauno energija“ perleistų naujajam savininkui pastatą 3H0b, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris dabar nuosavybės teise priklauso ieškovams. Šiame NŽT sutikime priešingai nei ginčijamame, nurodyta, jog po perleidimo naujasis nekilnojamojo turto savininkas turi kreiptis į NŽT dėl žemės sklypo nuomos ar pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Be to, 2015 m. balandžio 30 d. NŽT išdavė reikalavimus 216 kv. m. sklypo formavimo ir pertvarkymo projektui parengti, kuris galioja iki 2020 m. balandžio 30 d. Vis tik vėliau, t. y. 2018 m. kovo 19 d. išduodama naują Sutikimą dėl statinio perleidimo, NŽT nurodo visiškai nelogišką ir niekuo nepagrįstą pastabą, kad su naujais savininkas žemės nuomos sutartis sudaroma nebus. Šiuo metu aplink ieškovams priklausantį pastatą-boilerinę, yra formuojami žemės sklypai, paliekant pastatui-boilerinei reikalingą funkcionuoti 216 kv. m. žemės sklypo plotą. Tai patvirtina NŽT 2018 m. liepos 18 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimai Nr. SFP-528-(14.8.36), kuriuose nurodytas projekto tikslas – suformuoti žemės sklypus, esamiems pastatas Vilniaus g. 26, 28 ir 28A eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį. Tačiau valstybinės žemės sklypo, skirto pastatui-boilerinei eksploatuoti formavimas dėl neaiškių priežasčių sustabdytas. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino.

6.6. Ieškovai mano, jog pirmosios instancijos teismas paviršutiniškai vertindamas ieškovų dėstomus argumentus, o dalį jų ignoruodamas – visiškai neatskleidė bylos esmės, todėl priėmė neteisingą ir nepagrįstą sprendimą. Be to, vertinant tai, kad pastabą tiek NŽT, tiek teismas vertina kaip informacinio pobūdžio pastabą, o ne individualų administracinį aktą (kuris šiuo atveju pagal jo pobūdį turėtų būti vertinamas būtent kaip individualus administracinis aktas, kadangi sukelia ieškovams atitinkamas pasekmes) visiškai nepagrįstai ir neteisėtai apsunkina ieškovams galimybes apginti savo pažeistas teises.

Atsiliepimas

7. Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo ieškovų apeliacinį skundą atmesti ir palikti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Sąlygos dėl valstybinės žemės nuomos yra reglamentuotos šiuose teisės aktuose:

1) valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu pagrindas yra reglamentuotas CK 6.551 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ar įrenginiais, taip pat kitais įstatymų numatytais atvejais;

2) LR Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis reglamentuoja valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu atvejus. Nurodyto straipsnio 6 dalies 1 punktas numato, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui);

3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtintų Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių (toliau – Taisyklės) 28 punkte yra numatytos konkrečios tokio sandorio sudarymo sąlygos.

7.2. Dėl šių teisinių santykių aiškinimo išsamiai yra pasisakyta ir teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo naujausioje praktikoje pakartota jau anksčiau išplėtota nuostata, kad valstybinė žemė gali būti išnuomojama ne aukciono būdu, jeigu ji yra užstatyta fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausančiu statiniu, kuris turi aiškią funkcinę priklausomybę, apibrėžtą naudojimo paskirtį arba ūkinės veiklos pobūdį, ir yra būtina šio asmens, kaip savininko (nuomininko), turimoms teisėms į statinį įgyvendinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291-313/2018). Taip pat kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savininkas pirmiausia turi ketinti naudoti statinį pagal tiesioginę paskirtį ir tam yra būtina išsinuomoti žemės sklypą.

7.3. Statinio buvimo valstybinėje žemėje faktas per se (pats savaime) nėra pakankamas teisei į užstatytos valstybinės žemės nuomą lengvatine tvarka įgyti. Šios teisės įgijimas sietinas su būtinumu užtikrinti statinio savininko (nuomininko) galimybę įgyvendinti savo turimas teises į statinį, t. y. teisė nuomos pagrindu valdyti ir naudotis valstybine žeme turi būti reikalinga statinio savininko (nuomininko) teisėms į statinį įgyvendinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

8. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio (lietuvių k. – pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

9. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).

10. Byloje nustatyta, kad ieškovai A. A. ir M. P. 2018 m. balandžio 12 d. pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 2-1231 (toliau – ir Pirkimo-pardavimo sutartis) bendrosios dalinės nuosavybės teise įgijo pastatą-boilerinę (paskirtis – gamybos, pramonės), esančią (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau – pastatas-boilerinė) (1 t., b. l. 12–19). Kartu su sutartimi ieškovai perėmė 2015 m. balandžio 30 d. žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. ŽSPR-9773, kurie galioja iki 2020 m. balandžio 30 d. (1 t., b. l. 21–22) ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kauno miesto skyriaus vedėjo 2018 m. kovo 19 d. sutikimo Nr. 8ST-167-(14.8.5.) „Dėl statinio perleidimo“ (toliau – Sutikimas) kopiją (1 t., b. l. 11). Sutikime nurodoma, kad sutinkama, kad D. S. ir R. S. perleistų naujajam savininkui pastatą-boilerinę, esančią (duomenys neskelbtini), Kaune. Prie sutikimo parašyta pastaba, kurioje nurodyta, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu, valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), todėl valstybinės žemės nuomos sutartis prie pastato-boilerinės su naujuoju savininku nebus sudaroma.

11. Ieškovai teigia, kad iš šio sutikimo paaiškėjo, kad žemės nuomos sutartis su naujaisiais savininkais nebus sudaroma. Toks atsakovės Sutikimas toje dalyje, kuria nurodoma, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nebus sudaroma su naujuoju boilerinės savininku, pažeidžia ieškovų teises, todėl turi būti panaikintas kaip pažeidžiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.394 straipsnį, 6.551 straipsnio 2 dalį bei Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą. Mano, kad atsakovė, priimdama ginčijamą sutikimą, taip pat pažeidė Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalis, kadangi Sutikimas nėra motyvuotas, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, t. y. jame nenurodyta, kodėl yra iš anksto atsisakoma sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį su naujaisiais pastato-boilerinės savininkais, o pateikta Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkto citata ir išvada yra be motyvų. Be to, šiame administraciniame akte nenurodyta jo apskundimo tvarka. Esant šioms aplinkybėms, mano, kad Sutikimas dalyje, kuria iš anksto išreikštas atsisakymas sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, turi būti panaikintas ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 91 straipsniu.

12. Pirmos instancijos teismas ieškinį atmetė. Sprendime nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl teisės ateityje prie pirkto pastato-boilerinės išsinuomoti žemės sklypą. Sprendime išnagrinėjo valstybinės žemės išnuomojimo ne aukciono būdu pagrindus bei atvejus (CK 6.551 straipsnis, Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalis), taip pat išanalizavo pastato teisinę priklausomybę ieškovams, nustatė, kad pastatas-boilerinė nebuvo naudojamas ir nėra naudojamas pagal jo tiesioginę paskirtį, jis iš esmės yra apleistas statinys. Teismas taip pat konstatavo, kad perkant pastatą žinojo, kad ginčijama pastaba buvo, tai žinodami galėjo pastato nepirkti, esant ginčijamai pastabai negalėjo turėti teisėtų lūkesčių dėl žemės sklypo nuomos. Be to, žinodami savo teises, ieškinio netikslino, neprašė įpareigoti atsakovę sudaryti su ieškovais žemės nuomos sutarties. Servituto nustatyti taip pat neprašė.

13. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad 2018 m. kovo 19 d. atsakovės sutikimas Nr. 8ST-167- (14.8.5) „Dėl statinio perleidimo“ bei jame įrašyta ginčijama pastaba, kad žemės nuomos sutartis prie leidžiamo parduoti pastato-boilerinės nebus sudaroma, patys savaime ieškovų interesų nepažeidžia, kadangi iš esmės juo žemės nuomos klausimas nėra sprendžiamas, minėta pastaba neužkerta kelio ieškovams kreiptis dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, todėl teismas negali taikyti nei vienos iš teisės aktuose numatytų teisės gynimo būdų (Civilinio kodekso 1.138 str.). Tam, kad taikyti vieną iš civilinės teisės gynimo būdų, pirmiausiai turi būti nustatytas teisės pažeidimas. Nenustačius ieškovų pažeistos teisės, nėra objekto, į kurį turėtų būti nukreiptas pažeistos teisės gynimo būdas.

14. Lietuvos Respublikos vyriausybė 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos“ patvirtino Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisykles. Nutarimo 2.2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami arba išnuomojami atsižvelgiant į prašyme išreikštą asmens valią. Taigi, tam, kad prie turimo pastato ar statinio ne aukciono būdu būtų išnuomotas valstybei priklausantis žemės sklypas, pirmiausiai prašantysis asmuo turi pateikti prašymą, jame turi išreikšti valią nuomoti sklypą, turi būti atliktos Nacionalinės Žemės tarnybos lokaliniuose bei kituose teisės aktuose numatytos procedūros, kurias vykdo atsakovė, į kurios funkcijas įeina žemės nuomos sutarčių sudarymas, ir ji Viešojo administravimo įstatymo bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka turi parengti atsakymą, kuris gali būti ginčijamas ar skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka, jei ieškovai laikytų, kad atsakymas, jame išdėstyti argumentai, išvados ar atsakovės veiksmai pažeidžia jų teises bei teisėtus interesus bei lūkesčius. Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2010 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. 1P-90 patvirtintos Išankstinio ginčų nagrinėjimo Nacionalinėje Žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos ne teismo tvarka taisyklės, kurių 1 punkte nurodyta, kad teritorinių padalinių sprendimai dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo naudotis neatlygintinai naudotis, skundžiami tiesiogiai teismui. Taigi, iš šio punkto matyti, kad turi būti priimtas sprendimas, kuris galėtų būti skundžiamas teismui. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pastaba prie pagrindinio dokumento – sutikimo, nėra Nacionalinės Žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos padalinio sprendimas, todėl ja nėra pažeidžiamos ieškovų teisės ar teisėti interesai.

15. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad Civilinio kodekso 6.394 str. 2 d. numato, jog jeigu parduodamas nekilnojamasis daiktas, tai pirkėjui perduodama nuosavybės teisė į tą žemės sklypą arba žemės nuomos ar užstatymo teisė, atsižvelgiant į tai, ką numato sutartis. Teismas sutinka su šiais argumentais, tačiau taip pat sprendžia, kad pastatų būklė ir funkcionavimas bei naudojimas pagal paskirtį ar iš esmės jų naudojimas yra dinamiškas procesas, todėl atsakovė, kaip institucija, administruojanti valstybinės žemės sklypų naudojimą ir disponavimą jais bei kontrolę, pasikeitus aplinkybėms turi teisę spręsti dėl atitinkamų žemės naudojimo sąlygų bei jų pakeitimo. Kolegijos nuomone, šis įstatymas turi būti taikomas atsižvelgiant į statinio naudojimo dinamiką bei pokyčius, kurie yra susiję ir su po statiniu ar šalia jo esančiu žemės sklypu. Kiekvienu individualiu atveju dėl žemės nuomos, kaip jau minėta anksčiau, turi būti priimtas atsakovės sprendimas.

16. Ieškovai apeliaciniame skunde nurodo, kad valstybinės žemės sklypo, skirto pastatui-boilerinei eksploatuoti formavimas dėl neaiškių priežasčių sustabdytas. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas apskritai nevertino. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliaciniame skunde nurodytu faktu, tačiau daro išvadą, kad jos ir neturėjo būti vertintos, kadangi reikalavimas atsakovei dėl to nebuvo reiškiamas, ieškinyje aplinkybės dėl žemės sklypo formavimo sustabdymo nebuvo nurodytos.

17. Kolegija sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad ieškovai sutikimą parduoti pastatą-boilerinę su ginčijama pastaba matė pirkdami statinius, sutikime nurodyta pastaba buvo įrašyta ir į pirkimo-pardavimo sutartį (1 t., b. l. 14). Taigi ieškovai, matydami atsakovės sutikime esančią pastabą (kuri buvo įtraukta į pirkimo-pardavimo sutartį) galėjo bei turėjo numatyti ateityje galintį kilti ginčą dėl žemės, esančios prie perkamo pastato, nuomos. Be to, ieškovai, ir prieš perkant statinį galėjo aiškintis pastabos įrašymo aplinkybes bei priežastis. Tačiau akivaizdu, kad ieškovai pastatą pirko nepaisant to, kad atsakovės sutikimas buvo duotas nurodant, kad nuomos sutartis su naujuoju pastato savininku nebus sudaroma. Tai jie darė savo rizika, nesigilindami į pastabos nurodymo detales bei priežastis.

18. Tačiau kolegija taip pat konstatuoja, kad ginčijama pastaba niekaip negalėjo iš anksto pažeisti ieškovų interesų, kadangi net ir jos nebuvimo atveju atsakovė, dėl vienų ar kitų teisėtų priežasčių, gali nesutikti išnuomoti ieškovėms žemės sklypo prie pirkto pastato-boilerinės, ir jos buvimas ar nebuvimas dokumente pats savaime jų teisių, kaip minėta, nepažeidžia. Tai nėra draudžiantis, įpareigojantis ar kitaip ieškovų teises suvaržantis ar pažeidžiantis įrašas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad sutikimas dėl statinio perleidimo buvo duotas ne ieškovams, o pastato pardavėjams D. S. ir R. S..

19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad net ir ieškinio tenkinimo atveju panaikinus pastabą, atsakovė nebūtų įpareigota sudaryti su ieškovais valstybinės žemės nuomos sutarties. Pastaba pati savaime neužkerto kelio ieškovams kreiptis į atsakovę dėl nuomos sutarties sudarymo, tokio pobūdžio sprendimai yra priimami asmenims kreipiantis, o atsakovei individualiai įvertinus ir išnagrinėjus asmenų pateikiamus dokumentus bei prašymus, atsižvelgiant į visas aplinkybes bei galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius žemės nuomos santykius.

20. Kolegija taip pat byloje nustatė, jog bylos nagrinėjimo eigoje ieškovai ėmėsi aktyvių veiksmų, t.y. kreipėsi į atsakovę, kad įgyvendintų savo teises dėl žemės sklypo prie įsigyto pastato-boilerinės nuomos sutarties sudarymo, bei į savo skundus gavo atsakymus (1 t., b. l. 115–116, 141–142, 155–156, 158–159, 160–161, 162–163). Iš šių aplinkybių kolegija taip pat daro išvadą, kad ginčijama pastaba ieškovų teisių nesuvaržė. Sprendimus ar atsakymus, neatitinkančius jų lūkesčių ieškovai galėjo skųsti ar ginčyti įstatymų nustatyta tvarka, šie atsakymai, priešingai nei ginčijama pastaba, yra pateikti juos argumentuojant, todėl suteikiantys pilną informaciją, dėl ko skundai bei prašymai netenkinti. Nesutinkant su juose nurodytais argumentais ieškovai turėjo teisę, kaip jau minėta, juos skųsti ar ginčyti, tačiau to nedarė. Taip pat kolegija atkreipia dėmesį, kad nei viename iš minėtų atsakymų, dėl atsisakymo išnuomoti žemės sklypą prie ieškovų įsigyto pastato, priežastimi ar pagrindu nėra nurodyta ginčijama išankstinė pastaba, įrašyta 2018 m. kovo 19 d. sutikime dėl statinio perleidimo. Tai dar kartą patvirtina, kad toks išankstinis pastebėjimas dėl nuomos nesudarymo ateityje, niekaip nesuvaržė bei nepažeidė ieškovų teisių, ieškovai, net ir esant pastabai, toliau turėjo teisę reikalauti žemės sklypo nuomos. Šia teise jie pasinaudojo, gavo atitinkamus atsakymus su argumentais, jų neskundė, neginčijo, nereiškė reikalavimo teisme sudaryti su jais nuomos sutarties.

21. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad ginčijama pastaba buvo įrašyta preliminariai atsakovei apsvarsčius žemės nuomos galimybes ateityje, kad nebūtų netikėtumų sandorio šalims, kadangi buvę savininkai buvo pradėję rengti dokumentus dėl žemės nuomos prie parduodamo pastato-boilerinės. Konkretūs atsakovės atsisakymo sudaryti žemės nuomos sutartį motyvai bei argumentai, yra išdėstyti bei nurodyti atitinkamuose į konkrečius ieškovų skundus pateiktuose minėtuose (nutarties 21 punktas) atsakymuose, kurie šioje byloje ieškovams nereiškiant dėl to reikalavimų, nebuvo nagrinėti. Tačiau tai neužkerta kelio juos ginčyti teisės aktų nustatyta tvarka ateityje.

22. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad ieškovai savo teises gali ginti ginčydami atsakovės atsakymus bei sprendimus, kurie buvo pateikti ieškovams į konkrečius jų reikalavimus bei prašymus dėl žemės nuomos sutarties sudarymo, o ne ginčydami bendro pobūdžio, neargumentuotą pastabą. Nesutiktina, su apeliacinio skundo argumentu, kad ieškovams ginčijama pastaba buvo visiškai nepagrįstai ir neteisėtai užkirstas kelias įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, kuriame stovi jiems nuosavybės teise priklausantis pastatas-boilerinė, tokių įrodymų į bylą nepateikta (Civilinio proceso kodekso177, 178 straipsniai). Ieškovai, kaip jau minėta, pasinaudojo savo teise toliau kreiptis dėl žemės nuomos ne aukciono būdu sutarties sudarymo, ši teisė buvo įgyvendinta net ir esant ginčijamai pastabai, ji nenurodyta kaip pagrindas, dėl kurio atsisakoma sudaryti nuomos sutartį.

23. Esant nustatytoms šioms aplinkybėms, surinktiems bei išnagrinėtiems įrodymams, apeliacinės instancijos teismui padarius išvadą, kad ieškovų interesai ginčijama atsakovės pastaba pažeisti nebuvo, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo sprendimas, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nekeistinas (Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

24. Teismo patirtos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei priteistinos iš ieškovo A. A. 4,24 Eur, ir iš ieškovo M. P. 4,23 Eur (Civilinio proceso kodekso 8893, 96 str.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2019 m. kovo 19 d. sprendimą palikti nepakeistą

Priteisti valstybei iš ieškovo A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,24 Eur (keturis eurus 24 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Priteisti valstybei iš ieškovo M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 4,23 Eur (keturis eurus 23 centus) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, sumokant šią sumą į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (įmokos kodas 5660).

Nutartis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Albina RimdeikaitėLina ŽemaitienėArvydas Žibas