Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo bylą pagal pareiškėjo A. P. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos vyriausiajai rinkimų komisijai, trečiasis suinteresuotas asmuo – Lietuvos pensininkų partija, dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas A. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą su skundu dėl neteisėto pašalinimo iš Lietuvos pensininkų partijos sąrašo ir neteisėtu pašalinimu kaltina Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – ir VRK, atsakovas) pirmininką Zenoną Vaigauską.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo (toliau – ir Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas) 35 straipsnio 12 dalyje numatyta, kad kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į savivaldybės tarybos narius, pats turi įrašyti šiuos duomenis: vardą, pavardę, paso ar kito asmens tapatybę arba teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančio dokumento numerį, asmens kodą, gimimo datą, nuolatinės gyvenamosios vietos adresą, ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės, ar jis nėra asmuo, atliekantis privalomąją karo arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, neišėjęs į atsargą ar pensiją profesinės karo tarnybos karys, statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuriam pagal specialius įstatymus ar statutus apribota teisė dalyvauti politinėje veikloje, ar eina pareigas, nesuderinamas su savivaldybės tarybos nario pareigomis, taip pat ar yra kitos valstybės renkamos valdžios institucijos narys, atsakyti į šio įstatymo 89 straipsnyje nurodytus klausimus ir pasirašyti. Jeigu kandidatas į savivaldybės tarybos narius yra kitos valstybės pilietis, jis taip pat turi nurodyti, ar jo pasyvioji rinkimų teisė nėra apribota valstybėje, kurios pilietis jis yra.

Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalį, kiekvienas kandidatas turi viešai paskelbti, jeigu jis po 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo įsiteisėjusiu nuosprendžiu (sprendimu) buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo. Apie tai jis nurodo kandidato į savivaldybės tarybos narius anketoje, nesvarbu, ar teistumas pasibaigęs ar panaikintas. Rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate ar plakate su kandidatų sąrašu, prie kandidato pavardės turi būti pažymėta: „Teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos“. Tai pažymėti neprivaloma, jeigu asmuo okupacinio režimo teismo buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo valstybei.

Iš nurodytų teisės normų turinio akivaizdu, kad VRK pozicija nagrinėjamu klausimu yra teisinga ir pagrįsta įstatymu, kuris įpareigoja kandidatą anketoje viešai paskelbti duomenis apie teistumą esant šių aplinkybių visumai: pirma, jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikaltimo padarymo po 1990 m. kovo 11 d.; antra, jeigu jis bet kuriuo laiku įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo.

Iš bylos matyti, kad pareiškėjas, pildydamas Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą, atsakydamas į devintąjį klausimą „Ar turite ką nurodyti pagal Lietuvos Respublikos savivaldybių rinkimų įstatymu 89 straipsnio 1 dalyje išdėstytus reikalavimus?“ atitinkamoje grafoje nurodė „NE“. Tačiau, kaip matyti iš 2011 m. vasario 3 d. Įtariamų, kaltinamų ir teistų asmenų žinybinio registro ir jo archyvo duomenų, pareiškėjas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo (Vilniaus apygardos teismo 2007 m. liepos 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliktas nepakeistas). Nuteisimo už šios nusikalstamos veikos padarymą fakto pareiškėjas iš esmės ir neginčija. Anksčiau cituotų įstatymo normų pagrindu jis privalėjo šią aplinkybę nurodyti pildydamas kandidato anketą, tačiau šios įstatyminės pareigos neįvykdė.

Nepranešimo apie tai, kad kandidatas teismo nuosprendžiu (sprendimu) yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, apie kurią pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalį turi būti viešai paskelbta, pasekmės numatytos įstatymo 89 straipsnio 2 dalyje: „Jeigu kandidatas neįvykdė šio straipsnio 1 dalyje nustatytų reikalavimų ir yra po 1990 m. kovo 11 d. įsiteisėjęs teismo nuosprendis (sprendimas), kuriuo asmuo buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos, arba jeigu įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu (sprendimu) asmuo bet kada buvo pripažintas kaltu dėl sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, rinkimų komisija jo neregistruoja kandidatu, o jei buvo įregistravusi, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsdama panaikina šį įregistravimą.“ Todėl atsakovo 2011 m. vasario 6 d. sprendimas, kuriuo buvo panaikintas pareiškėjo registravimas kandidatu į savivaldybių tarybų narius, yra pagrįstas ir teisėtas.

Minėto atsakovo sprendimo teisėtumo nepaneigia ir pareiškėjo motyvas, kad jam teikiant dokumentus dėl dalyvavimo rinkimuose į Lietuvos Respublikos prezidentus VRK pirmininkas paaiškino, jog į anketą teistumo įrašyti nereikia, nes sumokėjus teismo nuosprendžiu skirtą baudą, teistumas išnyko. Pažymėtina, kad, kaip minėta, Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketos devintajame klausime kandidatas turi įrašyti informaciją apie teismo nuosprendžiu paskirtąją bausmę. Kad išvengti galimos klaidos, neaiškumų ar abejonių, anketoje ties šia grafa išspausdinta Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 89 straipsnio 1 dalies norma, kuri yra pakankamai aiški ir pagal kurią teistumo pasibaigimas ar panaikinimas neatleidžia kandidato į savivaldybės tarybos narius nuo pareigos pažymėti apie teistumą. Pareiškėjas neįvykdė šios įstatyme įtvirtintos būtinos pareigos, kuri, pastebėtina, yra siejama su formaliąja faktine padėtimi, o ne su subjektyviu asmens vertinimu, ir tai yra pakankama priežastis netekti savivaldybės tarybos nario mandato.

Pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, partija, partijų koalicija, kandidatas ne vėliau kaip likus 25 dienoms iki rinkimų turi teisę atšaukti visus savo pareiškinius dokumentus ar jų dalį. Apie tai partija ar partijų koalicija Vyriausiajai rinkimų komisijai turi pranešti pareiškimu, o kandidatas – notarine tvarka patvirtintu pareiškimu ir informuoti atitinkamus atstovus rinkimams Vyriausiojoje rinkimų komisijoje. Iš minėto reglamentavimo matyti, kad pareiškėjas galėjo atšaukti kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą kreipdamasis į VRK notarine tvarka patvirtintu pareiškimu, likus ne mažiau kaip 25 dienoms iki rinkimų.

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas į VRK su prašymu priimti ištaisytą Kandidato į savivaldybės tarybos narius anketą kreipėsi 2011 m. vasario 9 d. Teisėjų kolegija, vertindama, ar minėtą prašymą galima laikyti tinkamu pareiškėjo pasinaudojimu teise atšaukti savo pareiškinius dokumentus ar jų dalį pagal Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 41 straipsnio 1 dalį, pirmiausiai konstatuoja, jog pareiškėjas su prašymu kreipėsi per vėlai, o būtent, 2011 m. vasario 9 d., iki rinkimų likus mažiau nei 25 dienoms. Teisėjų kolegija šio termino pažeidimą laiko svarbiu pažeidimu, nes Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje numatytas terminas – ne mažiau nei 25 dienos iki rinkimų – atšaukti savo pareiškinius dokumentus ar jų dalį, yra nustatytas siekiant užtikrinti rinkėjų, įgyvendinančių aktyviąją rinkimų teisę, tinkamą pasiruošimą rinkimams ir teisę turėti visą informaciją apie asmenis, siekiančius tapti savivaldybių tarybų nariais.

Atsižvelgiant į aukščiau minėtą, pareiškėjo prašymas įpareigoti atsakovą atstatyti jo registraciją Lietuvos pensininkų partijos sąraše rinkimuose į Vilniaus miesto savivaldybės tarybą netenkintas.

Tenkinti skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 121 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo A. P. skundą atmesti.

Sprendimas neskundžiamas.