Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-02-11 · Byla Nr. N-62-554-11

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-11
Bylos Nr.
N-62-554-11
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Ričardas Piličiauskas (pirm.), Virgilijus Valančius, Antanas Ablingis (pran.)
Kategorijos
  • 42.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 42.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N62-554/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 42.2; 42.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimo V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I.

2010 m. sausio 22 d. Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento Kazlų Rūdos agentūros (toliau – ir Institucija) nutarimu V. S. už pažeidimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 51² straipsnio 2 dalyje ir 51⁶ straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirta 800 litų bauda. Nuobauda skirta už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 10 d. buvo nustatyta, jog V. S., būdama atsakinga už ūkio, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Kazlų Rūdos savivaldybėje, vykdomą veiklą, pažeidė aplinkosauginius reikalavimus, t. y. 2,7 sutartinių gyvulių (toliau – ir SG) susidarantį tirštą mėšlą kaupė į aplinkosauginių reikalavimų neatitinkančią lauko rietuvę prie tvarto, t. y. po mėšlo rietuve neįrengtas posluoksnis, aplinkui neįrengtas žemės pylimas susidariusioms srutoms absorbuoti ir tuo pažeidė Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti (toliau – ir Reikalavimai) 18.3, 18.4 punktų reikalavimus. Tuo pačiu nustatyta, kad name susidariusios buitinės atliekos, sukauptos į prie namo įrengtą 4 m³ talpos požeminį rezervuarą, momentinai išsiliejo į aplinką. Tuo pažeistas Nuotekų tvarkymo reglamento (toliau – ir Reglamentas) 7.2 punktas.

Šalies argumentai

V. S. skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą, prašydama panaikinti nutarimą ir bylą nutraukti. Paaiškino, kad protokolas buvo surašytas tuomet, kai rasti trūkumai jau buvo pašalinti. Be to, aplinkosauginių reikalavimų mėšlui tvarkyti nepažeidė, kadangi jie taikomi ūkiams, kuriuose laikoma daugiau kaip 10 galvijų, o ji ūkio nėra įregistravusi. Nuotėkų surinkimo šuliniai protokolo surašymo metu atitiko reikalavimus. Be to, namų valda priklauso jos motinai, jos pačios šeima daugiavaikė, šeimoje dirba tik vyras.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos administracinis teismas 2010 m. sausio 25 d. nutarimu pareiškėjos skundą tenkino – Institucijos nutarimą panaikino ir bylą nutraukė. Teismas, remdamasis Reikalavimų II skyriaus 18.3 ir 18.4 punktų nuostatomis, konstatavo kad šios teisės normos taikomos ūkio subjektams, kurie verčiasi veikla gyvulininkystės ar kitai produkcijai gauti. Tuo tarpu pareiškėja laikė karvę, buliuką ir arklį ir tai darė asmeninio ūkio tikslais. Remdamasis Reikalavimų 19 punktu, teismas pažymėjo, kad nėra įrodymų, jog mėšlas buvo laikytas pažeidžiant šiame punkte numatytus terminus, o faktinės aplinkybės rodo, jog pareiškėja gamtosauginių reikalavimų laikėsi, todėl jos veikoje nėra ATPK 51² straipsnio 2 dalies pažeidimo sudėties. Taip pat teismas nurodė, jog atsakomybei pagal ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalį kilti, būtina nustatyti, kad nuotėkos buvo išleistos į aplinką: 1) neturint nustatyta tvarka išduoto leidimo, 2) viršijant leidime nustatytus teršiančių medžiagų normatyvus, 3) pažeidžiant nustatytus teršiančių medžiagų normatyvus, kai leidimas nereikalingas. Remdamasis Reglamento 2, 6 punktais, teismas pažymėjo, kad šios nuostatos taikomos asmenims, kurie veikia nuotekų tvarkymo srityje arba pati veika yra susijusi su nuotekų šalinimu, tam yra paruoštos techninės ir teisinės sąlygos. Teismo vertinimu, pareiškėja nėra šio pažeidimo subjektas, kadangi nuotekas kaupė buityje požeminiame rezervuare, jas išvežė tam pritaikytu transportu. Byloje nėra duomenų, kad atliekas ji planavo išleisti ar jas šalino pastoviai išleisdama į gamtinę aplinką. 2009 m. rugpjūčio 10 d. patikrinimo akte užfiksuoti nuotekų išsiliejimo faktai gali būti kito pažeidimo tyrimo objektas, tačiau Institucija kitą veiką kvalifikuojančių požymių nerinko, todėl teismas neturėjo galimybės paskirti nuobaudą remdamasis aktu, numatančiu atsakomybę už padarytą pažeidimą.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamentas prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo nutarimą ir priimti naują sprendimą – V. S. skundą tenkinti iš dalies ir Institucijos nutarimo dalį dėl nuobaudos paskyrimo pagal ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalį panaikinti, o nutarimo dalį dėl nuobaudos skyrimo pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pagal ATPK 51² straipsnio 2 dalį atsakomybėn V. S. patraukta pagrįstai, kadangi Reikalavimų 6 punkte nurodyta, kad šiuose Reikalavimuose nustatytos nuostatos privalomos visiems ūkiams, kuriuose laikoma daugiau kaip 10 SG. Ūkiams, kuriuose laikoma mažiau kaip 10 SG, šios nuostatos taikomos tiek, kiek tai tiesiogiai nurodyta šiuose Reikalavimuose. Institucijos nuomone, teismas neteisingai interpretavo Reikalavimų nuostatas. Remdamasi Reikalavimų 18 punktu, Institucija nurodo, kad nors ūkiams, kuriuose laikoma iki 10 SG, lengvata suteikta ir mėšlidės ūkyje galima neįrengti, tačiau tai nereiškia, kad ūkyje susikaupusį mėšlą galima laikyti bet kaip, nesilaikant aplinkosauginių reikalavimų. Reikalavimų 19 punktas numato, kad tirštas mėšlas sandėliuojamas lauko rietuvėse arba mėšlidėse. Kadangi pareiškėja mėšlidės neturi, ji mėšlą privalo sandėliuoti lauko rietuvėje, o Reikalavimų 18.3 ir 18.4 punktai numato, kaip lauko rietuvė turi būti įrengta, todėl šie punktai pareiškėjai privalomi.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą V. S. prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia pirmosios instancijos teismo nutarimo motyvais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas netenkintinas. V. S. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už pažeidimų, numatytų ATK 51² straipsnio 2 dalyje ir 51⁶ straipsnio 1 dalyje padarymą. Teisena dėl ATPK 51⁶ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nutraukta, ginčo dėl to nėra. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais argumentais šiuo klausimu, todėl plačiau nepasisakys. Institucija mano, jog nepagrįstai buvo nutraukta byla dėl ATPK 51² straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo. Šioje teisės normoje numatyta, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas neturint gamtos išteklių naudojimo leidimo, kai tai numatyta įstatymuose ar kituose teisės aktuose arba pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus bei normatyvus, užtraukia baudą piliečiams nuo 800 iki 1500 litų ir pareigūnams – nuo 1500 iki 3000 litų.ATPK 51² straipsnio 2 dalis yra blanketinė norma, nukreipianti į kitus norminius teisės aktus. V. S. patraukta administracinėn atsakomybėn už Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 patvirtintų Aplinkosaugos reikalavimų mėšlui tvarkyti 18.3 ir 18.4 punktų nesilaikymą. Šiuose punktuose (2007 m. birželio 18 d. įsakymo Nr. D1-341/3D-307 redakcija, galiojusi iki 2011 m. sausio 1 d.) numatyta, kad fermose (išskyrus turinčius gilius tvartus), kuriose nėra reikalavimus atitinkančių mėšlidžių ir kuriose laikoma daugiau kaip 300 SG, reikalavimus atitinkančios mėšlidės turi būti įrengtos iki 2008 m. sausio 1 d., o tose fermose, kuriose laikoma nuo 10 iki 300 SG, – iki 2012 m. sausio 1 d. Neturinčiuose mėšlidžių ūkiuose, suderinus su atitinkamu Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu (toliau – RAAD), leidžiama tirštą mėšlą laikinai (ne ilgiau kaip iki 18 punkte nustatytų terminų mėšlidėms įrengti) kaupti lauko rietuvėse, laikantis šių sąlygų: aikštelė iš visų pusių apjuosiama ne žemesniu kaip 50 cm aukščio žemių pylimu. Pylimas turi būti įrengtas taip, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį nebūtų srutų ištekėjimo už jo ribų (18.3 p.); prieš kraunant mėšlą, aikštelėje supilamas 50 cm aukščio orasausių durpių, pjuvenų arba 70 cm smulkintų šiaudų ar medžių lapų pasluoksnis, skirtas srutoms absorbuoti (18.4 p.). Šios teisės normos analizė leidžia daryti išvadą, kad jose numatyti reikalavimai yra taikomi ūkiams, kuriuose yra laikoma virš 10 SG. Pažymėtina, kad Reikalavimų 6 punkte nurodyta, kad šiuose Reikalavimuose nustatytos nuostatos privalomos visiems ūkiams, kuriuose laikoma daugiau kaip 10 SG. Ūkiams, kuriuose laikoma mažiau kaip 10 SG, šios nuostatos taikomos tiek, kiek tai tiesiogiai nurodyta šiuose Reikalavimuose. Gyvenamose vietovėse gyvenantys fiziniai asmenys asmeninio ūkio tikslais turi teisę sandėliuoti tirštą mėšlą ne ilgiau kaip 6 mėnesius uždengtose bei ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas neuždengtose lauko rietuvėse ar mėšlidėse (19 p.), t. y. ūkiams, kuriuose laikoma mažiau nei 10 sutartinių gyvulių, yra taikomi reikalavimai, susiję tik su mėšlo laikymo trukme. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pažymėjo, kad plečiamai aiškinti teisės aktų ir taikyti administracinę atsakomybę plačiau, negu ją numatė įstatymų leidėjas, negalima (pvz., administracinė byla Nr. N7-1148-04). Analogiškos pozicijos Vyriausiasis administracinis teismas Reikalavimų mažesniems nei 10 SG ūkiams taikymo klausimu laikėsi ir byloje Nr. N62-915/2010. Įvertinus tai, kas pasakyta, darytina išvada, kad administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu galiojusi Reikalavimų redakcija nenumatė specialių įrengimo reikalavimų mėšlidėms ir lauko rietuvėms, esančioms mažuose ūkiuose. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą V. S. atžvilgiu ir dėl ATPK 51² straipsnio 2 dalies pažeidimo. Tenkinti apeliacinio skundo pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Marijampolės regiono aplinkos apsaugos departamento apeliacinio skundo netenkinti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 25 d. nutarimą V. S. administracinio teisės pažeidimo byloje palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius