Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-211-493/2012

2012 m. kovo 12 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Laimai Grėbliūnienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Žaltauskaitei, nuteistajam R. S., jo gynėjui advokatui Kazimierui Juknai, nuteistajam M. B., gynėjui advokatui Mečislovui Norvaišui, nukentėjusiajam A. V.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S., nuteistojo M. B. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo apeliacinius skundus dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2011-12-01 nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. V. nusikaltimu padarytą 196,25 Lt turtinę žalą, uždrausti per visą bausmės atlikimo laikotarpį nuo 22 val. iki 06 val. lankytis viešojo maitinimo įmonėse;

M. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. ir nubaustas laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nukentėjusiajam A. V. nusikaltimu padarytą 196,25 Lt turtinę žalą, per visą bausmės atlikimo laikotarpį būti namuose nuo 22 val. iki 06 val.

Priteista iš R. S. ir M. B. solidariai 3196,25 Lt (trys tūkstančiai vienas šimtas devyniasdešimt šeši litai 25 cnt.) A. V. nusikaltimu padarytai turtinei (196,25 Lt) ir neturtinei (3000 Lt) žalai atlyginti.

Priteista iš R. S. ir M. B. solidariai 3000 Lt (trys tūkstančiai litų) proceso išlaidų A. V..

2011 m. gegužės 25 d., 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi taikytas dalinis laikinasis nuosavybės teisių apribojimas R. S. automobiliui Audi A6 Avant, ir M. B. automobiliui VW Passat, paliktas galioti iki visiško nuosprendžio dalyje dėl priteistos žalos atlyginimo įvykdymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) ir M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. apie 22 val., viešoje vietoje, Lazdijų r. (duomenys neskelbtini) esančioje kavinėje (duomenys neskelbtini), M. B. būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, įžūliu elgesiu pasireiškusiu tuo, kad pašalinių žmonių akivaizdoje M. B. sugriebė už kaklo pasmakrės srities nukentėjusįjį A. V., jį prispaudė prie sienos ir smaugė, o R. S. sudavė du smūgius kumščiu į galvos sritį nukentėjusiajam A. V., ir taip jie demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomenės rimtį, A. V. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą dėl veido kairės pusės sumušimo, kaklo kairės pusės sumušimo, juostinio odos nubrozdinimo pasmakrės kairėje pusėje bei gerklų srities jungčių patempimo.

Nuteistojo nuomone, byloje yra pakankamai įrodymų, kad konfliktas tarp jo su M. B. ir nukentėjusiojo kilo dėl to, kad nukentėjęs A. V. be jokio pagrindo viešoje vietoje, toje pačioje kavinėje pradėjo mušti jų pažįstamą A. A., kuriam padarė kūno sužalojimą. Tai pamatę, stengiantis užkirsti kelią A. V. nusikalstamai veikai, R. S. ir M. B. juos išskyrė, o ne mušė, tada A. V., rėkdamas, kad jį muša, įbėgo į kavinę ir nugriuvo ant grindų. Tai patvirtino pats nukentėjęs A. A., taip pat D. J. ir V. Š.. A. V. suduoti smūgiai A. A. ir jų išskyrimas vyko betarpiškai, todėl teismo išvada, kad R. S. ir M. B. veiksmai prieš A. V. buvo atskiras teisės pažeidimas, neteisinga. Jis su M. B. tik užkirto kelią A. V. daromam viešosios tvarkos pažeidimui.

Teismas savo nuosprendį grindė taip pat ir paties R. S. parodymais, kurie buvo duoti primą kartą apklausiant įtariamuoju 2010-11-02. Tačiau, norėdamas greičiau užbaigti procesą susitaikant su A. V., nes jis pareigūnas ir tai gali pakenkti tolimesniam darbui, suklaidintas policijos pareigūno save apkalbėjo. Po apklausos išėjęs iš policijos komisariato, skambino nukentėjusiam, kalbėjo su jo tėvais, tačiau jie taikytis nesutiko. Kitos apklausos metu jis viską paneigė, paaiškino, kaip iš tiesų viskas buvo, kad nukentėjusiam smūgio ar smūgių nesudavė. Šias išdėstytas aplinkybes posėdžio metu dalinai patvirtino tyrėjas R. S.. Kad kaltės pripažinimas 2010-11-02 apklausos metu buvo tik siekis susitaikyti, patvirtina visi kiti jo apklausos protokolai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, kuriuose kaltės nepripažino.

Nuteistasis taip pat nurodė, kad nuosprendyje nepasisakyta dėl policijos pareigūnų M. S. bei A. S. parodymų, jų parodymai neįvertinti.

Nuteistojo nuomone, teismas jo parodymus vertindamas kritiškai, nukentėjusiojo A. V. parodymais patikėjo be išlygų, nors jie nebuvo nuoseklūs, dalis jų paneigti liudytojų parodymais. Kavinės darbuotoja B. J. paaiškino, kad su kita darbuotoja, virėja D. K., dirbo bare. Iš karto A. V. atėjo pas jas. B. J. patvirtino, kad A. V. buvo išgėręs, jautėsi alkoholio kvapas, todėl patarė policijai neskambinti. Jos abi patvirtino, kad nukentėjusiojo veidas nebuvo sužalotas, nebuvo sukruvintas. Atvykę policijos pareigūnai M. S. ir A. S. taip pat nepastebėjo, kad nukentėjusiojo veidas būtų kruvinas ar sužalotas.

Nuteistojo teigimu, nukentėjusiojo motina A. V. yra Šeštokų vidurinės mokyklos socialinė pedagogė. Ji turi didžiulę įtaką visiems mokyklos moksleiviams, nors, to nepripažino, tai dar viena aplinkybė, kodėl liudytojai A. M., J. A. bei P. K. davė jos sūnui A. V. naudingus parodymus. Be to, R. V. ir I. S. sėdėjo bare visiškai arti, prieš koridoriaus duris, kur vyko konfliktas, todėl jos galėjo geriausiai matyti konflikto kilimo pradžią ir tolimesnę eigą.

Teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, neteisingai juos įvertino, kai kurie byloje esantys įrodymai neįvertinti, dėl to R. S. atžvilgiu priimtas nepagrįstas apkaltinamasis nuosprendis.

M. B. parodymų esmė ta, kad smūgių A. V. nesudavė, o fizinę jėgą jo atžvilgiu panaudojo tik tiek, kiek reikėjo jį išlaikyti nuo tolesnių agresyvių veiksmų A. A. atžvilgiu. Tai patvirtina R. S. parodymai, liudytojo A. A., D. J., V. Š., D. K., B. J., A. ir M. S. parodymai. A. V. galėjo susižaloti pats, kuomet būdamas prispaustas prie sienos tam priešinosi ir ištrūkęs pargriuvo kavinės salėje.

Teisėja šias aplinkybes bei minėtų liudytojų ir kaltinamųjų parodymus įvertino kritiškai, išeliminavo iš bendro nustatytų aplinkybių konteksto A. V. konfliktą su A. A., taip pat neįvertino tai, kad liudytojai yra A. V. bendraklasiai, kad A. V. minėto įvykio bei jo tyrimo metu buvo mokyklos moksleivių bendrijos prezidentas, kad A. V. motina toje pačioje mokykloje dirba socialine pedagoge ir, kad jie yra suinteresuoti palankia A. V. bylos baigtimi. Teisėja visiškai neatsižvelgė ir į tą aplinkybę, kad A. V. ištrūkus iš M. B. laikymo, nei pastarasis, nei R. S., jo nesivijo bėgančio į kavinės tarnybines patalpas, kad tuo metu niekas nesmurtavo jo atžvilgiu, nors tam galimybė buvo.

Gynėjo teigimu, esant tai situacijai, kuomet išgirdo savo draugo A. A. pagalbos šauksmą R. S. ir M. B. sureagavo tinkamai - nuskubėjo į šauksmo vietą (kavinės koridorių), kur pamatė konfliktuojančius A. V. ir A. A.. Kuomet A. V. smogė A. A. į veidą, M. B. stojo tarp jų ir, panaudodamas fizinę jėgą, prispaudė A. V. prie sienos.Tuo pat metu R. S., siekdamas, kad konfliktas neįgytų didesnį mastą, saikinga fizine jėga (išstūmė) iš koridoriaus pašalino keletą jaunuolių, kurie palaikė A. V.. Tokiu būdu R. S. ir M. B. ir taktiniu požiūriu pasielgė tinkamai, nes išskyrė konfliktuojančius jaunuolius.

Gynėjo nuomone, R. S. ir M. B. veikė būtinosios ginties situacijoje, t.y. nuo A. V. pavojingo kėsinimosi gynė A. A.. Tai patvirtina, kad ištirtas Įvykis prasidėjo ne nuo R. S. ir M. B. veiksmų A. V. atžvilgiu, kaip tai atsispindi skundžiamame nuosprendyje, o nuo A. V. konflikto su A. A., kuomet A. V. panaudojo fizini smurtą prieš A. A., suduodamas smūgi pastarajam i veidą. Būtent tai buvo R. S. ir B. veiksmu pagrindas. A. V. veiksmai A. A. atžvilgiu buvo neteisėti, pavojingi, akivaizdūs ir realūs. R. S. ir M. B. veiksmai aiškiai atitiko A. V. kėsinimosi į A. A. pobūdį ir pavojingumą.

Šiuos būtinosios ginties požymius patvirtina liudytojų A. A., D. J. ir V. Š. bei kaltinamųjų R. S. ir M. B. parodymai.

M. B. veiksmai kvalifikuotini kaip būtinoji gintis, kas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso V skyriuje reglamentuotas teisės normas traktuojama kaip viena iš baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistuosius ir jų gynėjus, prašiusius apeliacinius skundus tenkinti, prokurorę, nukentėjusįjį, prašiusius apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

R. S. ir M. B. gynėjo apeliaciniuose skunduose suformuluotas analogiškas reikalavimas nuteistuosius išteisinti, apeliaciniai skundai grindžiami beveik analogiškais argumentais, todėl apeliacinių skundų teiginiai analizuojami kartu ir pateikiamos bendros išvados.

Apeliantų skunduose neigiama kaltė dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau pripažindamas juos kaltais pagal LR BK 284 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai rėmėsi nukentėjusiojo A. V., liudytojų J. A., P. K., A. M., E. J., J. K., V. B., D. P., S. L., A. V., G. B. ir kitų liudytojų, iš dalies pačių nuteistųjų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, specialisto išvada, medicininiais duomenimis, reikalaujamų daiktų (dokumentų) pateikimo protokolais, tarnybiniais pranešimais, alkotesterio duomenimis ir kt.. Įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jie nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip R. S. ir M. B. kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 284 str. 1 d., įrodymus.

Baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą pagal LR BK 284 str. 1 d. taikoma asmeniui, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką, ir nori taip veikti.

Pirmosios instancijos teisme nukentėjusysis A. V. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. apie 22 val. atėjo į Šeštokų mstl. esančią kavinę ir prie baro nusipirko traškučių. Nusipirkęs traškučių išeidinėjo iš kavinės salės. Prie durų prie jo priėjo M. B. ir R. S., jie sugriebė už rankų vienas iš vienos pusės, kitas iš kitos pusės ir išsitempė iš kavinės salės į koridorių ir prispaudė prie koridoriaus sienos. Tuomet M. B. paėmęs rankomis už kaklo laikė ir liepė nesirodyti Šeštokų mstl., o R. S. sudavė vieną smūgį į kairę žandikaulio pusę, po to sudavė dar vieną smūgį. Jis ištrūko ir įbėgo į kavinės salę, šaukdamas, kad yra mušamas, jie ir toliau jį laikė už rankų, kavinėje jis suklupo, netrukus ištrūko iš jų ir nubėgo už baro, į kavinės virtuvę. Būdamas virtuvėje, jis paskambino mamai ir policijos pareigūnams.

Liudytoja D. K. patvirtino, kad matė prie išėjimo iš kavinės salės sumaištį, matė besibūriuojančius žmonės, girdėjo kaip A. V. šaukė, kad yra mušamas, ėjo link jų pažiūrėti kas vyksta, tačiau netrukus A. V. prabėgo pro ją ir nubėgo į virtuvę. Po to, kai išgirdo A. V. šauksmą ir pasižiūrėjo į jį, nematė jokių suduotų smūgių, viskas truko apie minutę. Kaip ji priėjo prie A. V., kraujo ant jo bei sumušimo žymių nematė.

Liudytoja B. J. patvirtino, kad jai dirbant virtuvėje atėjo vaikinukas, kuris paprašė jį išleisti pro kitas duris, nes jį nori sumušti. Ji jį palydėjo iki kitų durų, tačiau jis į lauką nėjo, nes laukė policijos ir mamos. Kadangi vieno virtuvės patalpose negalėjo palikti, turėjo būti su juo, o tai trukdė jos darbą. Ji matė, kad jaunuolis neblaivus, kad buvo susijaudinęs, jokių sumušimo žymių ir kraujo nematė.

Liudytojos S. L. parodymais nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 27 d. buvo kavinėje su draugėmis V. K., D. P., V. B., J. A., sėdėjo prie centrinio didžiausio staliuko. Kavinėje matė A. V., kuris kažką nusipirkęs prie baro ėjo link kavinės durų. Ji sėdėjo nugara į duris, tačiau išgirdusi A. V. šauksmą, kad jį muša, atsisuko, pamatė šalia A. V. du jaunuolius, kurie jį laikė už rankų, A. V. suklupo, netrukus pamatė ateinančią barmenę. Viskas netrukus baigėsi, nes A. V. nubėgo link baro.

Analogiškai parodė ir liudytojos J. K., V. B.. Liudytoja D. P. patvirtino, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje ji su draugėmis buvo Šeštokų mstl. bare, matė kad kavinėje buvo A. V., kuris prie baro nusipirko traškučių ir išeidinėjo iš kavinės. Ji matė, kaip paskui išeinantį A. V. nuėjo ir R. S. ir M. B.. Ji išgirdo kažkokius riksmus, po kurių į salę įėjo A. V. ir R. S. su M. B.. A. V. kažkas laikė už rankovės, jis lyg tai pargriuvo, ar buvo laikomas palenktas už sprando prie žemės, tiksliai neprisimena.

Liudytoja J. A. parodė, kad 2010 m. rugpjūčio mėnesio pabaigoje su draugėmis buvo Šeštokų mstl. kavinėje, kur matė A. V. ir abu kaltinamuosius. Sėdėdama prie staliuko, pro langą pamatė, kad lauke kažkas stumdo jos klasioką E. J., todėl iš salės ėjo į lauką pasižiūrėti. Išėjusi iš kavinės salės į koridorių, pamatė prie sienos prispaustą A. V., matė, kad jam buvo suduoti 2 ar 3 smūgiai. Išeidinėdama į lauką sutiko į kavinę įeinantį A. A. ir dar jo paklausė, kodėl muša A. V.. Šiuos savo parodymus liudytoja patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu.

Liudytojas V. Š. parodė, kad jis konflikto metu su D. J. buvo prie kavinės durų lauke ir rūkė, kai pamatė, kad prie įėjimo į kavinės salę durų susitiko A. V. ir A. A., jie sustoję kažką kalbėjosi, matė kaip A. V. sudavė A. A. ranka į veidą ir suklupo, A. A. išbėgo į lauką. Po smūgio pamatė koridoriuje pribėgusius M. B. ir R. S.. R. S. gal 2 ar 3 koridoriuje buvusius vaikus išstūmė į lauką, o M. B. išskyrė A. V. ir A. A.. Tiksliau išstumtų jaunuolių buvimo vietos negali pasakyti, nurodo, kad vaikinai stovėjo giliau koridoriuje, už A. A. ir A. V., kokia buvo tiksli įvykių seka pasakyti negali. Patikrinus jo parodymus patikrinimo vietoje metu nustatyta, kad jam būnant prie kavinės durų lauke, kavinės koridoriuje, už kavinės durų, vedančių į salę, matė stovinčius vienas priešais kitą A. V. ir A. A., kuriam smūgį sudavė A. V..

Liudytojus A. M. patvirtino, kad tą vakarą buvo kavinėje, stovėjo lauke prie kavinės durų. Kadangi kavinės durys stiklinės, pamatė viduje, koridoriuje, prie sienos prispaustą A. V.. Už gerklės rankomis A. V. prie sienos buvo prispaudęs M. B.. Tuomet jis su E. J. bėgo ginti A. V.. Matė, kaip R. S. sudavė vieną smūgį A. V., tačiau juos iš baro koridoriaus kažkas išstūmė į lauką.

Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nukentėjusiojo, liudytojų parodymais, tai, kad visi tarpusavyje daugiau ar mažiau pažįstami, jų suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija pažymi, kad bylos proceso metu gauti duomenys buvo įvertinti laikantis LR BPK 20 str. nuostatų. Pagal LR BPK 20 str. įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti įrodymais duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagal LR BPK 20 str. 5 d., teismas įrodymus turi vertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Nuteistiesiems nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui.

Aptartų įrodymų visetas sudaro pagrindą išvadai, kad R. S. ir M. B. padarė viešosios tvarkos pažeidimą, ir pirmosios instancijos teismas motyvuotai ir teisingai kvalifikavo pagal LR BK 284 str. 1 d.

Apeliantų skunduose nurodytos aplinkybės, kuriomis jie neigia savo kaltę, yra niekuo nepagrįstos, deklaratyvaus pobūdžio ir vertintinos kritiškai, kaip siekis išvengti gresiančios baudžiamosios atsakomybės. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti nukentėjusiojo A. V. nuosekliais parodymais, kuriuos patvirtino ir anksčiau paminėti liudytojai.

Apeliaciniu skundų argumentas, kad konfliktas kilo tarp nuteistųjų R. S., M. B. ir nukentėjusiojo A. V. dėl pastarojo suduotų smūgių A. A., siekiant apginti A. A., paneigtas nuosprendyje aptartais bylos duomenimis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai konstatavo, kad iš A. A., V. Š., D. J. parodymų akivaizdu, kad tarp A. A. ir A. V. konfliktas buvo baigtas - A. A. jau buvo išėjęs į kiemą, o toliau sekę R. S., M. B. veiksmai prieš A. V. buvo jau atskiras teisės pažeidimas.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta skundų argumentus dėl galimo liudytojų šališkumo. Visi proceso dalyviai – liudytojai buvo įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, jie pasirašė pasižadėjimą duoti teisingus parodymus, ir vien dėl to, kad jie yra A. V. bendramoksliai, o jo mama mokyklos socialinė pedagogė, neduoda jokio pagrindo teigti, kad jų parodymai šališki, neatitinkantys tikrovės ar melagingi.

Apeliacinių skundų argumentai dėl smūgio sudavimo aplinkybių, jog vieni smūgį matė, kiti nematę, vertintina, kaip kiekvieno asmens individualus veiksmo matymas ir pamatyto veiksmo vertinimas. Tai, kad vienas asmuo smūgį pamato, kitas ne, paaiškinama veiksmų dinamiškumu ir aplink esančių asmenų dėmesio koncentracijos intensyvumu, vienas asmuo gali matyti smūgį, o nors trumpam momentui nukreipus žvilgsnį, kitas asmuo smūgio gali nepamatyti. Todėl, priimant nuosprendį, pagrįstai vadovaujamasi įrodymų visetu, o ne atskiro asmens pamatytų ar nepamatytų aplinkybių vertinimu.

Nuteistojo R. S. skundo argumentas, kad teismas nuosprendį grindė jo paties parodymais nepagrįstai, kuomet buvo apklausiamas pirmą kartą, nes jis save apkalbėjo, iš tiesų tikėjosi su nukentėjusiuoju susitaikyti, visiškai neabejotinai ir tinkamai įvertinta nuosprendyje konstatuotu faktu, jog R. S. paaiškinimas, kad pripažino tik dėl siekio susitaikyti su nukentėjusiuoju mažai tikėtinas, nes akivaizdu, ir tam teisėjų kolegija visiška pritaria, kad neesant kokių nors neteisėtų veiksmų, apskritai, negali kilti siekis taikytis.

Liudytojų A. S. ir M. S. parodymai nepaneigia įvykio aplinkybių bei nusikalstamą veiką padariusių asmenų kaltės, kadangi pareigūnai atvyko į įvykio vietą po incidento ir jiems buvo parodyti konkretūs asmenys, kurie atliko nusikalstamus veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu, ką ir patvirtino nuosprendyje ištirtų ir pagrįstai įvertintų aplinkybių visetas.

Atmetamas kaip nepagrįstas ir nuteistojo M. B. gynėjo skundo teiginys, jog jų - nuteistųjų veiksmuose buvo būtinosios ginties požymių. BK 28 str. 1 d. nustatyta asmens teisė į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. BK 28 str. 2 d. nustatyta, kad asmuo neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šioje byloje, jokių aplinkybių, patvirtinančių būtinosios ginties galimą buvimą ginantis ar ginant kitą asmenį nenustatyta, priešingai, aiškiai ir neginčytinai konstatuotas faktas dėl viešosios tvarkos pažeidimo, kurį iniciavo patys nuteistieji asmenys.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino įstatymo nustatyta tvarka gautus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus, motyvuotai kvalifikavo nusikalstamą veiką, nuosprendyje nuosekliai išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžiamos teismo išvados ir padarė pagrįstas išvadas dėl R. S. ir M. B. kaltės, padarius viešosios tvarkos pažeidimą, todėl apeliantų prašymas juos išteisinti, atmetamas kaip nepagrįstas.

Pirmos instancijos teismas, skirdamas bausmes nuteistiesiems R. S. ir M. B., pagrįstai įvertino aplinkybių visetą, bausmės parinktos tinkamai, jos yra ne per griežtos ir padės sulaikyti nuteistuosius nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą bei leis pasiekti bausmės tikslus. Civilinis ieškinys priteistas pagrįstai.

Įvertinus tai kas išdėstyta, nuteistojo R. S. ir nuteistojo M. B. gynėjo apeliaciniai skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo R. S. ir nuteistojo M. B. gynėjo advokato Mečislovo Norvaišo apeliacinius skundus atmesti.