Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjęs civilinę bylą dėl žalos atlyginimo pagal Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos ieškinį atsakovui A. P.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas. Priimtinas sprendimas už akių.

Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad A. P., būdamas draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, 2009-07-21 Panevėžio TLK pateikė Prašymą išduoti ESDK ir, atsiimdamas ESDK, pasirašė Pasižadėjimą informuoti apie draustumo statuso pasikeitimą, kuriuo pasižadėjo nedelsdamas pranešti ESDK išdavusiai teritorinei ligonių kasai apie draustumo statuso pasikeitimą bei kortelės praradimą. Minėtu pasižadėjimu A. P. taip pat buvo informuotas apie tai, kad iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto apmokama tokia medicinos pagalba, kuri yra būtina dėl sveikatos sutrikimų, ligų buvimo Europos Sąjungos valstybėse narėse bei Norvegijoje, Islandijoje, Lichtenšteine ir Šveicarijoje metu ir kol numato ją teikiančios valstybės narės teisės aktai, tik tuo atveju, jeigu A. P. yra draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje. (b.l. 7-8) VLK, vykdydama Reglamento (EEB) Nr. 1408/71 36 straipsnio 1 dalies nuostatas, kad „išlaidos už išmokas natūra, kurias (...) teikia vienos valstybės narės įstaiga kitos valstybės narės įstaigos sąskaita, turi būti visiškai kompensuotos. Tarptautinio mokėjimo pavedimu 2010-12-27 Nr. 9290 ir tarptautinio mokėjimo pavedimu 2011-12-22 Nr. 12589 sumokėjo į Vokietijos kompetentingai įstaigai 37527,73 Lt (trisdešimt septynis tūkstančius penkis šimtus dvidešimt septynis litus 73 et) už A. P. suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas Vokietijos asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. (b.l. 17, 30).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 str. nuostatomis numatyta, jog asmuo, atlyginęs kito asmens padarytą žalą, turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo, žalos atlyginimo. Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 str. 3 d. 1 p. numatyta, kad iš privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų apmokamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos. To paties įstatymo 30 str. 1 p., 31 str. 1 p. nurodyta, kad privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą vykdo, jo lėšas naudoja VLK.

Vadovaujantis VLK direktoriaus 2010-07-12 įsakymo Nr. 1K-136 „Dėl žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin., 2010, Nr. 84-4456; 2011, Nr. 18-903) nustatyta tvarka VLK parengė tarnybinius pranešimus (2011-12-21 Nr. 15K-52; 2011-12-29 Nr. 15K-61) kurie patvirtina, kad A. P. pateikė ESDK Vokietijos asmens sveikatos priežiūros įstaigai (2010-03-09 - 2010-03-19; 2009-08-16 - 2009-08-24; 2009-12-01 -2009-12-02; 2010-06-09 ir 2010-11-09 - 2010-12-12) tuo metu nebūdamas draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, dėl ko privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas patyrė žalą. (b.l. 13, 24). VLK 2011-12-27 raštu 4K-22-11032, 2012-01-01 raštu Nr. 4K-22-17 ir Panevėžio TLK 2012-01-03 raštu Nr. 12-41 informavo A. P., kad remiantis Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registro duomenimis medicinos paslaugų gavimo metu (2010-03-09 - 2010-03-19; 2009-08-16 - 2009-08-24; 2009-12-01 - 2009-12-02; 2010-06-09 ir 2010-11-09 - 2010-12-12) jis nebuvo draustas privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje, todėl neturėjo teisės pateikti ESDK Vokietijos sveikatos priežiūros Įstaigai. (b.l. 10, 18, 31). Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas numato sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimą tik apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu. Minėtais raštais A. P. buvo pranešta, kad dėl neteisėto ESDK panaudojimo privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas patyrė 37527,73 Lt (trisdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų dvidešimt septynių litų 73 et) žalą, ir, kad jeigu A. P. medicinos paslaugų gavimo metu (2010-03-09 – 2010-03-19; 2009-08-16 – 2009-08-24; 2009-12-01 – 2009-12-02; 2010-06-09 ir 2010-11-09 – 2010-12-12) Vokietijoje buvo apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu ir turi tai patvirtinančius dokumentus, tai privalo juos kuo skubiau pateikti teritorinei ligonių kasai pagal gyvenamąją vietą ir apie tai informuoti VLK, arba atlyginti žalą privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui. Per nustatytus terminus A. P. dokumentų, patvirtinančių draustumą privalomuoju sveikatos draudimu, nepateikė ir žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui neatlygino.

Ieškovo reikalavimas įrodytas prie ieškinio esamais dokumentais. Iš atsakovo priteistinas 37 527,73 Lt žalos atlyginimas bei bylinėjimosi išlaidos: 1126 Lt žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 279, 285, 286, 287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Priteisti iš A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) 37 527,73 Lt (trisdešimt septynių tūkstančių penkių šimtų dvidešimt septynių litų 73 centų) žalos atlyginimo Valstybiniai ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, įm. k. 191351679, ats. sąsk. LT21 7300 0100 0248 4333, AB bankas „Swedbankas“ banko kodas 73000, ir valstybei: 1126 Lt (vieno tūkstančio vieno šimto dvidešimt šešių litų) žyminio mokesčio.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Panevėžio miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.