- Teismas
- Vilniaus apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-11-17
- Bylos Nr.
- eI3-883-426/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02400-2021-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Rūta Miliuvienė (pirm.), Henrikas Sadauskas, Indrė Žvaigždinienė
- Pareiškėjas
- D. B.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savaivaldybės administracijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos
- Advokatai
- Valerijus Novikovas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Henriko Sadausko ir Indrės Žvaigždinienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka (per Zoom programą) išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. B. (D. B.) skundą atsakovei Vilniaus miesto savaivaldybės administracijai, dėl sprendimo panaikinimo, tretieji suinteresuoti asmenys – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. B. (D. B.) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. birželio 30 d. sprendimą Nr. A51-21(2.14.2.12E-ŽEM) ir įpareigoti atsakovę pakartotinai patikrinti projektą. Priteisti patirtas 700 Eur bylinėjimosi išlaidas.
Skunde nurodo, jog bendrosios dalinės nuosavybės teise jam priklauso 1099/18104 dalių žemės sklypo, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), un. Nr. (duomenys neskelbtini), bendras žemės sklypo plotas –1,8104 ha, esantis (duomenys neskelbtini), žemės sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos. Iš viso žemės sklypą valdo 26 bendraturčiai.
Kadangi žemės sklypo bendraturčių skaičius yra itin didelis, pareiškėjas, siekdamas atidalinti nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalį, pradėjo rengti jo formavimo ir pertvarkymo projektą. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2020 m. rugsėjo 11 d. parengė žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus (toliau – Reikalavimai)
Žemės sklypas buvo suprojektuotas ir grąžintas pretendentams nuosavybės teisių atkūrimo procese, prie jo turėjo būti suprojektuotas pravažiavimo kelias, numatantis susisiekimą su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliu. Pareiškėjas kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą (toliau – NŽT), prašydamas suteikti informaciją apie galimybę privažiuoti prie žemės sklypo. NŽT informavo, kad žemės sklypas buvo suformuotas atsakovės Administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 30-870 „Dėl sklypų Nr. 3-13, 8a, 9a (duomenys neskelbtini) g. ir sklypų (duomenys neskelbtini) g. 42, 67, 87, 95, 97, 103, 105, 113, 117, 119, 121, 125, 127 duomenų nustatymo“ ir Administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 30-1623 „Dėl žemės sklypo Nr. 9 (duomenys neskelbtini) gatvėje plano tvirtinimo“.
Pareiškėjas atsakovę informavo, kad jam priklausančiam žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) Administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 30-870 ,,Dėl sklypų Nr. 3-13, 8a, 9a (duomenys neskelbtini) g. ir sklypų (duomenys neskelbtini) g. 42, 67, 87, 95, 97, 103, 105, 113, 117, 119, 121, 125, 127 duomenų nustatymo“ atskiras įvažiavimas iš (duomenys neskelbtini) g. nėra suprojektuotas. Nurodė, kad šalia šio žemės sklypo yra parengtas ir Administracijos direktoriaus 2011 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 30-149 patvirtintas „Sklypo (duomenys neskelbtini) g. 97 (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)), Verkių sen., detalusis planas“, kuriuo žemės sklypui (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatytas servitutas tarnauja tik detaliojo plano apimtyje esantiems sklypams. Norint patekti į minėtą susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijos naudojimo būdo žemės sklypą, reikia susitarti su šio žemės sklypo savininkais.
Pareiškėjo manymu, dėl atsakovės neapdairumo grąžinant sklypą pretendentams nuosavybės teisių atkūrimo procese nebuvo suprojektuotas kelias.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde aiškina, kad kreipėsi į gretimo žemės sklypo savininką, su kuriuo 2021 m. sausio 27 d. buvo pasirašytas susitarimas dėl servituto nustatymo. Jame šalys numatė, kad ateityje, užbaigus žemės sklypo formavimo procedūras, bus sudaryta notarinės formos kelio servituto sutartis, kuria bus nustatytas atlyginimo už servituto nustatymą dydis, servituto kelio įrengimo bei priežiūros išlaidų paskirstymo tarp tarnaujančio ir viešpataujančio daiktų savininkų tvarka. Šalys susitarė, kad žemės sklypo dalyje (un. Nr. (duomenys neskelbtini)) atskiru susitarimu bus nustatytas 1 078 kv. m ploto servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėmis, naudotis pėsčiųjų taku.
Gretimo žemės sklypo savininkas sutiko nustatyti servitutą išimtinai tik atidalijamam žemės sklypui, priklausančiam pareiškėjui, o ne visam sklypui, kuris priklauso bendrai visiems bendraturčiams.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, jog ginčijamu 2021 m. birželio 30 d. raštu Nr. A51-/21(2.14.2.12E-ŽEM) atsakovė informavo, jog atsisako patvirtinti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g. formavimo ir pertvarkymo projektą, kad pateiktame projekte yra pridėtas servituto savininko sutikimą nustatyti servitutą, tačiau jis nėra registruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Pareiškėjo nuomone, atsakovas nepagrįstai reikalauja nustatyti ir įregistruoti servitutą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre iki projekto derinimo. Su priimtu atsakovės sprendimu pareiškėjas nesutinka.
Pareiškėjo nuomone, teisės aktai nenumato privalomojo reikalavimo rengiant projektą nustatyti ir įregistruoti servitutą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre iki projekto derinimo, todėl atsakovė nepagrįstai to reikalauja. Teisės aktai numato, kad projekte gali būti naujai siūlomi nustatyti servitutai, jie vertinami kaip servitutų projektiniai pasiūlymai, tačiau projektu servitutai nėra nustatomi.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundo reikalavimus. Papildomai paaiškino, kad su gretimo sklypo savininku, kai bus atidalintas žemės sklypas, sutarė nustatyti servitutą. Su 26 žemės sklypų savininkais nenori tartis, nes dalis jų gyvena užsienyje, be to jiems servitutas nereikalingas.
Atsiliepimas
Atsakovė Administracija atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime pažymi, jog pareiškėjas savo skunde nutyli, jog ginčijamas Administracijos 2021 m. birželio 30 d. Sprendimas buvo pakartotinis atsisakymas derinti projektą. Su prašymu derinti Projektą į Savivaldybės administraciją kreiptasi dar 2021 m. vasario 15 d. Išnagrinėjusi šį prašymą, atsakovė 2021 m. kovo 18 d. raštu atsakė, kad Projektas negali būti derinamas dėl to, kad neatitinka Reikalavimų 5.9 punkte nurodytos sąlygos, pagal kurią projekte būtina numatyti galimybę į žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba suplanuoti reikalingus servitutus. Patekimas į formuojamus žemės sklypus, sprendinių brėžinyje pažymėtus Nr. 1 ir Nr. 2, planuojamas per pietų pusėje esantį inžinerinės infrastruktūros naudojimo būdo privatų žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame atsakyme nurodė, kad tuo atveju, kai įvažiavimas projektuojamas per privatiems asmenims nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus, būtina nustatyti ir registruoti servitutą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre dar iki projekto pateikimo derinti.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjo dėmesys 2021 m. kovo 18 d. atsakyme buvo atkreiptas į tai, kad šiuo atveju servitutas turėtų būti nustatytas sandoriu arba teismo sprendimu ir įregistruotas Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio nustatyta tvarka, kadangi įvažiavimas planuojamas per privačiam asmeniui priklausantį sklypą. Savivaldybės administracija laiko, kad tokiu būdu, t. y. nusistačius ir įregistravus servitutą dar iki Projekto derinimo, geriausiai galėtų būti užtikrinamas ne tik asmenų lygiateisiškumo, racionalaus teritorijų planavimo, tačiau ir teisinio tikrumo principas.
Atsiliepimas
Atsiliepime paaiškina, kad atsakymai pareiškėjui parengti atsižvelgus į esamai situacijai aktualų teisinį reglamentavimą. Atsakovė akcentuoja, kad formuojant sklypus, formavimo ir pertvarkymo projekte turi būti numatytas įvažiavimas į tą žemės sklypą. Nagrinėjamu atveju toks įvažiavimas derinamas servitutu. Šią aplinkybę patvirtina kartu su prašymu derinti projektą pareiškėjo pateiktas susitarimas su gretimo sklypo savininku, tačiau šis servitutas neįregistruotas. Administracija šią aplinkybę laiko akivaizdžia kliūtimi derinti Projektą.
Atsakovės manymu, nagrinėjamu atveju yra susidariusi situacija, kuomet žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g. formavimo ir pertvarkymo projektu patekimas į žemės sklypą yra numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją, nesant teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoto servituto, todėl laiko, kad skundžiamu sprendimu pagrįstai atsisakė tvirtinti pareiškėjo pateiktą Projektą.
Atsiliepimas
Atsiliepime atsakovė atkreipia dėmesį į pareiškėjo skunde dėstomą argumentą apie tai, kad gretimo žemės sklypo savininkas sutiko nustatyti servitutą išimtinai tik atidalijamai daliai, priklausančiai pareiškėjui, o ne visam žemės sklypui, kuris priklauso bendrai visiems bendraturčiams. Šiuo aspektu atsakovė pažymi, kad pareiškėjo ir gretimo žemės sklypo savininko susitarimo apimtis nėra Administracijos kompetencija, šio asmeninio susitarimo turinys ir apimtis – susitarimo šalių klausimas, kurį jos turėtų spręsti tarpusavyje. Tuo tarpu Administracija, gavusi iš pareiškėjo patvirtinimą apie žemės sklypui nustatytą ir įregistruotą servitutą, atitinkamai spręs dėl sklypo formavimo ir pertvarkymo Projekto patvirtinimo. Dėl išdėstytų priežasčių atsakovė laikosi pozicijos, kad skundžiamas sprendimas yra pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir įpareigoti Administraciją pakartotinai derinti Projektą. Atsakovė prašo teismo atmesti pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atsakovės atstovė prašė netenkinti skundo. Nurodė, kad pareiškėjas pateikė tik rašytinį susitarimą, neturintį teisinės galios. Akcentavo, jog reikalavimas įregistruoti servitutą – pagrįstas.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba (toliau – NŽT) atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, jog su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodo, jog iš pareiškėjo pateiktų įrodymų matyti, kad šiuo metu iki dalinės nuosavybės teise jam priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) įteisinto privažiavimo nėra, t. y. jis nesiriboja su pagrindine gatve, nuo kurios būtų patenkama į minėtą sklypą, bei nėra nustatytas teisės aktų nustatyta tvarka kelio servitutas per privatų žemės sklypą.
Nors pareiškėjas pateikia 2021 m. sausio 27 d. susitarimą dėl servituto nustatymo, tačiau, pasak NŽT, šis susitarimas nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis. Atsiliepime aiškina, kad nagrinėjamu atveju susidaro situacija, kai žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g. formavimo ir pertvarkymo projektu patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją, kuriame nėra nustatyto ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoto kelio servituto. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcentuoja, kad tai prieštarauja Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių 491.2 papunkčiui.
NŽT nuomone, pareiškėjo skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant.
Atsiliepimas
Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija) Teismo prašo pareiškėjo skundą spręsti teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šiame atsiliepime išdėstytus argumentus.
Atsiliepime nurodo, jog nagrinėjamu atveju svarbu įvertinti, ar skundžiamas sprendimas yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis, t. y. ar jis motyvuotas. Pažymi, kad skundžiamame sprendime nurodyta, jog „<...> 202-03-18 raštu Nr. A51-23910/21(2.14.2.12EžŽEM) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektą“ Jums buvo pateiktas argumentuotas atsisakymas derinti žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektą,“ tačiau pareiškėjas į bylą šio dokumento nepateikia, todėl nėra galimybės įvertinti ar jam buvo motyvuotai paaiškinti atsisakymo derinti projektą argumentai ir teisinis pagrindas.
Motyvuojamoji dalis
konstatuoja:
Išklausius šalių atstovų paaiškinimus, ištyrus rašytinę bylos medžiagą, nustatyta, kad ginčas kilo dėl atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. birželio 30 d. sprendimo Nr. A51-21(2.14.2.12E-ŽEM) ir atsakovės įpareigojimo pakartotinai patikrinti projektą teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro 2022 m. gegužės 14 d. duomenų matyti, kad pareiškėjui Vilniaus m. (duomenys neskelbtini) g. nuosavybės teise Dovanojimo sutarties pagrindu priklauso 1089/18104 žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini).
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2020 m. rugsėjo 11 d. paruošė Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo reikalavimus Nr. A648-359/20(2.14.2.12E-ŽEM). Projekto tikslas – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimo žemės sklypo dalį ir suformuoti atskirus žemės sklypus.
Šiuose reikalavimuose nenurodyta, jog formuojamam ar pertvarkomam žemės sklypui (teritorijai) taikomi galiojančių atitinkamo lygmens teritorijų planavimo dokumentų sprendiniai: Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. vasario 14 d. sprendimu Nr. 1-1519.
Teritorijų planavimo suvestiniame skaitmeniniame žemėlapyje, kuris yra reikalavimų priedas, pažymėtas žemės sklypas, kad. Nr. (duomenys neskelbtini), šio sklypo paskirtis – kita, naudojimo būdas – gyvenamosios teritorijos, plotas – 18 104 kv. m.
NŽT Vilniaus miesto skyrius pareiškėjo atstovams pateikė informaciją, kad žemės sklypas buvo suformuotas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 30-870 „Dėl sklypų Nr. 3-13, 8a, 9a (duomenys neskelbtini) g. ir sklypų (duomenys neskelbtini) g. 42, 67, 87, 95, 97, 103, 105, 113, 117, 119, 121, 125, 127 duomenų nustatymo“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2007 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 30-1623 „Dėl žemės sklypo Nr. 9 (duomenys neskelbtini) gatvėje plano tvirtinimo.“ Pridedamoje ištraukoje iš suvestinio skaitmeninio Vilniaus miesto plano M 1:2000 nenumatytas privažiavimas į žemės sklypą.
Į bylą pateiktas 2021 m. sausio 27 d. Susitarimas dėl būsimo servituto nustatymo tarp pareiškėjo ir uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „(duomenys neskelbtini)“, atstovaujamos direktorės J. V.. Jame šalys numatė, „kad ateityje, D. B. užbaigus žemės sklypo formavimo procedūras, bus sudaryta notarinės formos kelio servituto sutartis, kuria bus nustatytas atlyginimo už servituto nustatymą dydis, servitutinio kelio įrengimo bei priežiūros išlaidų paskirstymo tarp tarnaujančio ir viešpataujančio daiktų savininkų tvarka <...> Šalims susitarus <...>, UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios žemės sklypo <...> dalyje bus nustatytas 1 078 kv. m ploto kelio servitutas, suteikiantis teisę važiuoti transporto priemonėms, naudotis pėsčiųjų taku...“ Prie Susitarimo pridėtas žemės sklypo planas su jame pažymėtu siūlomu nustatyti servitutu per dalį gretimo žemės sklypo, kurio kad. Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsakovės Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2021 m. birželio 30 d. rašte Nr. A51-56928/21(2.14.2.12E-ŽEM) matininkei V. I. paaiškino, jog jau 2021 m. kovo 18 d. raštu Nr. A51-23910/21(2.14.2.12E-ŽEM) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektą“ pateikė argumentuotą atsisakymą derinti šioje byloje aptariamo pareiškėjui priklausančio žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Nustatyta, kad pareiškėjas šiai institucijai pakartotinai pateikė Projektą, prie jo pridėjo servituto savininko sutikimą nustatyti servitutą. Atsakyme akcentuota, kad servitutas neįregistruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, ir dėl nurodytos priežasties atsisakė derinti šį Projektą. Pareiškėjui atsakovė išaiškino, jog jis turi daiktinę teisę į nekilnojamąjį daiktą įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre ir projektą teikti derinti pakartotinai. Nustatyta, kad pareiškėjas nesivadovavo aptariamu atsakovės nurodymu ir kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo panaikinti šį atsisakymą.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami ir įgyvendinami Žemės įstatymo 40 straipsnyje nustatyta tvarka tais atvejais, kai Nekilnojamojo turto registre įregistruotus žemės sklypus reikia padalyti, atidalyti, sujungti ar atlikti jų perdalijimą, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, taip pat formuojant naujus žemės sklypus valstybinėje žemėje (Žemės įstatymo 37 str. 7 d.).
Žemės įstatymo 40 straipsnio 1 dalis numato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo atvejus: 1) kai pagal detaliojo plano, numatančio tik žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principus, nustatytus teritorijos naudojimo reglamentus suformuojami nauji žemės sklypai arba pertvarkomos esamų žemės sklypų ribos vadovaujantis detaliajame plane numatytais žemės sklypų formavimo ir (ar) pertvarkymo principais ir nustatoma ar keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis, naudojimo būdas; 2) kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus, kai žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama nerengiant žemėtvarkos planavimo dokumentų; 3) kai formuojami žemės sklypai esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį; 4) kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 dalyje nustatytą atvejį; 5) kai formuojami valstybinės žemės sklypai esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms; 6) kai įsiterpęs valstybinės žemės plotas Vyriausybės nustatyta tvarka ir atvejais sujungiamas su besiribojančiu žemės sklypu, jeigu laisvoje valstybinėje žemėje negalima suformuoti racionalaus dydžio ir ribų žemės sklypo; 7) kai suformuojami nauji valstybinės žemės sklypai, išskyrus atvejus, kai sklypai formuojami Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius. Teisę inicijuoti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą turi valstybinės žemės patikėtiniai, statinių, prie kurių formuojami žemės sklypai, savininkai, pastatų bendrojo naudojimo objektų valdytojai, privačios žemės savininkai arba valstybinės žemės naudotojai, valstybės ar savivaldybių institucijos ir kiti asmenys, pageidaujantys ir turintys teisę įsigyti nuosavybėn ar nuomoti valstybinės žemės sklypus ne aukciono tvarka arba juos valdyti patikėjimo teise (Žemės įstatymo 40 str. 3 d.).
Pareiškėjas skunde teismui nenurodė, jog atsakovė jau antrą kartą atsisakė tenkinti jo prašymą derinti Projektą. Byloje pateikti atsakovės rašytiniai įrodymai patvirtina, kad šios institucijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyrius 2021 m. kovo 18 d. rašte Nr. A51-23910/21(2.14.212E-ŽEM) „Dėl atsisakymo derinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektą“ į jau paminėtos matininkės V. I. 2020 m. vasario 15 d. prašymą nurodė jog Projektas nederinamas, nes jis neatitinka Administracijos Žemės tvarkymo ir administravimo skyriaus 2020 m. rugsėjo 11 d. žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimų Nr. A648-359/20(2.14.2.12-MP8) 6 punkto, nes nenumatyta galimybė įvažiuoti ir išvažiuoti į (iš) žemės sklypą keliu arba gatve, susijungiančiu su valstybinės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą arba suplanuoti reikalingus servitutus. Rašte akcentuojama, jog tuo atveju, kai įvažiavimas projektuojamas per privatiems asmenims priklausančius sklypus, būtina nustatyti servitutą ir jį įregistruoti Nekilnojamo turto kadastre ir registre dar iki pateikiant projektą derinti. Šiuo atveju servitutą reikėjo nustatyti sandoriu arba teismo sprendimu ir daiktinę teisę įregistruoti.
Atsakovė taip pat atkreipė dėmesį, jog pateiktame aiškinamajame rašte nepaaiškinta, kodėl nekilnojamo turto registre registruota 0,0100 ha elektros tinklų apsaugos zona naikinama. Taip pat nurodyta, kad turi būti pateikti iniciatoriaus ir sklypo bendraturčių raštiškų pritarimų Projektui originalai.
Palyginus abu atsisakymus, darytina išvada, jog pareiškėjas neįvykdė pirmajame, t. y. 2021 m. kovo 18 d. rašte nurodytų įpareigojimų. Prie antro prašymo pridėtas jau aptartas servituto savininko sutikimas, tačiau pareiškėjas neįvykdė antrojo reikalavimo, nes servituto neįregistravo Nekilnojamo turto kadastre ir registre.
Teisėjų kolegija sutinka su atsakovės pozicija, kad Susitarimas dėl būsimo servituto nustatymo neįregistruotas Nekilnojamo turto kadastre ir registre. Be to, toks šalių susitarimas nesukuria jokių teisių bei pareigų, nes servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai, teismo sprendimas, įstatymo numatytais atvejais ir administracinis aktas (LR civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalis).
Šiam ginčui aktuali teisės norma – LR žemės ūkio ministro ir LR aplinkos ministro Įsakymo „Dėl žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklių patvirtinimo“ (aktuali redakcija nuo 2019-05-23 Nr. 3D-312/D1-309) 49¹.2 papunktis, numatantis, kad „turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą (bent viena žemės sklypo kraštinė turėtų ribotis su gatve ar keliu, išskyrus atvejus, kai patekimas į žemės sklypą numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją – servitutą). Formuojant žemės sklypą privažiavimo keliui (gatvei) turi būti įvertinti kelių ir gatvių parametrams keliami reikalavimai, nustatyti STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“.
Byloje surinkti rašytiniai įrodymai akivaizdžiai patvirtina, jog pareiškėjas du kartus neįvykdė atsakovės nurodymo įregistruoti servitutą Nekilnojamo turto kadastre ir registre, todėl laikytina, kad Administracija pagrįstai atsisakė derinti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) gatvėje formavimo ir pertvarkymo projektą.
Servitutas yra daiktinė teisė, kuri Civilinio kodekso 4.111 1 dalyje apibrėžiama kaip teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kartu su prašymu įregistruoti daiktinę teisę į nekilnojamąjį daiktą turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys daiktinių teisių atsiradimą. Civilinio kodekso 4.124 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo numatytais atvejais – administracinis aktas. Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo sąlygas reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje servituto nustatymo bylose nurodyta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad iš servituto (CK 4.124 straipsnio 2 dalis) kylančios teisės ir pareigos subjektams atsiranda tik įregistravus servitutą. Pagal įstatymą iš servituto nustatymo kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais: 1) sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančiais servitutą, buvimu; 2) servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010, 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2011).
Teismas pažymi, jog ginčijamu 2021 m. birželio 30 d. raštu Nr. A51-/21(2.14.2.12E-ŽEM) atsakovė pagrįstai informavo pareiškėją, jog atsisako patvirtinti žemės sklypo (kad. Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g. formavimo ir pertvarkymo projektą, kadangi servitutas nėra registruotas Nekilnojamojo turto kadastre ir registre. Teismas pažymi, jog atsakovė pagrįstai pareiškėjo reikalavo nustatyti ir įregistruoti servitutą Nekilnojamojo turto kadastre ir registre iki projekto derinimo. Nagrinėjamu atveju yra susidariusi situacija, kuomet žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) (duomenys neskelbtini) g. formavimo ir pertvarkymo projektu patekimas į žemės sklypą yra numatomas naudojant tam kito žemės sklypo teritoriją nesant teisės aktų nustatytą nustatyta tvarka įregistruoto servituto, kaip tai numatoma Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėse, todėl laikytina, kad Savivaldybės administracija skundžiamu Sprendimu pagrįstai atsisakė tvirtinti pareiškėjo pateiktą Projektą.
Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, daro išvadą, kad atsakovė ginčijamą Sprendimą priėmė teisėtai ir pagrįstai, nes jame remiamasi objektyviais duomenimis, Sprendimas grindžiamas aktualiomis teisės aktų nuostatomis, jame aiškiai išdėstyti ir suformuluoti argumentai, kurių pagrindu pareiškėjo prašymas buvo netenkintas. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo reikalavimo jį panaikinti. Konstatavus, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovę pakartotinai patikrinti projektą taip pat negali būti tenkinamas.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Pareiškėjas taip pat pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Skundą atmetus, sprendimas nėra priimamas pareiškėjo naudai, todėl prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo D. B. (D. B.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.