Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Plungės rajone ieškinį atsakovui M. G. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas pateikė teismui ieškinį, kuriuo prašo neterminuotai apriboti atsakovo M. G. tėvo valdžią į vaiką B. G., gim. (duomenys neskelbtini), priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos iki vaiko pilnametystės, vaiko B. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti laikinosios globėjos D. V. gyvenamojoje vietoje, lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, valdytoja ir tvarkytoja uzufrukto teise paskirti laikinąją vaiko globėją D. V. Nurodė, jog (duomenys neskelbtini) mirė nepilnametės B. G. mama A. G.. Vaiko tėvas M. G. yra visiškai nusišalinęs nuo tėvo pareigų, su šeima negyvena nuo to laiko, kai vaikui suėjo vieneri metai, su mažamete dukra B. G. ryšių nepalaiko ir visiškai nebendrauja. Telšių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui Plungės rajone apie atsakovo šeimą tapo žinoma, kai 2018 m. gruodžio 27 d. į vaiko teisių apsaugos Plungės skyrių kreipėsi D. V., kuri informavo, jog nori pasiimti pas save gyventi mažametę B. G., kadangi (duomenys neskelbtini) mirus jos motinai, mergaitė liko be tėvų globos, vaiko tėvo M. G. gyvenamoji vieta nežinoma, vaikas jo visai nepažįsta, tėvas su dukra jokio kontakto nepaliko ir visiškai nebendrauja. D. V. nurodė, kad yra mažametės B. G. mirusios motinos pusseserė. Socialinės tarnybos duomenimis, iki to laiko tarnybai apie A. G. šeimą žinoma nebuvo, šeimoje augo keturi vaikai, kurių trys: F. B., P. B. ir D. B. po motinos A. G. mirties liko gyventi su tėvu G. B.. Mažametė B. G. nurodė, kad nori gyventi su jai artimu asmeniu teta D. V. su kuria mergaitė puikiai sutaria, ją su teta sieja labai artimas ryšys.

Mažametės tėvas M. G. su savo dukters motina A. G. nuo 2008 m. spalio 15 d. (sprendimas įsiteisėjo 2008 m. lapkričio 14 d.) buvo nutraukę santuoką. Tėvas su savo mažamete dukra nebendravo, jokių tėvo kontaktų ar duomenų apie jį mažametė B. G. neturi. Socialinės paramos šeimai duomenimis M. G. nuo 2018 m. sausio 31 d. yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę. Šią aplinkybę patvirtino ir M. Genio sesuo E. G., kuri susisiekus skyriaus darbuotojams su ja telefonu, nurodė, kad jos brolis yra išvykęs į užsienį, tiksli jo gyvenamoji vieta nežinoma, jis galimai valkatauja, veda netinkamą gyvenimo būdą, todėl nėra tikimybės, kad jis gali ar ateityje galėtų pasirūpinti nepilnamete savo dukra B. G.. Nurodė, kad tarp vaiko ir vaiko tėvo visiškai nėra jokio ryšio, tėvas su vaiku nebendrauja, niekada nesidomėjo jos gyvenimu ir ja nesirūpino.

Esant situacijai šeimoje, kai nepilnametės B. G. motina mirė, o tėvas faktiškai neaugina dukters ir ja visiškai nesirūpina nuo pat mergaitės gimimo, jo gyvenamoji vieta nėra žinoma, nutarta kreiptis į teismą dėl neterminuoto tėvo valdžios ribojimo atsakovui.

Teismo posėdyje ieškovo atstovė ieškinį palaikė, paaiškino ieškinyje nurodytas aplinkybes. Nurodė, jog situacija nėra pasikeitusi, vaikas B. G. ir toliau gyvena su teta D. V.. Vaiko tėvo M. G. sesuo telefonu tarnybos darbuotojams patvirtino, kad su mergaite kartais bendrauja, tačiau galimybių jos globoti neturi. Ieškovo atstovė paaiškino, kad su atsakovu buvo bandoma susisiekti elektroniniais laiškais, tačiau galimybės su juo susisiekti nei institucija nei paties M. G. šeimos nariai neturi. Mano, jog ieškinys yra pagrįstas ir įrodytas, todėl prašo jį tenkinti.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į paskirtą teismo posėdį neatvyko.

Trečiasis asmuo D. V. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka, prašo jį tenkinti. Paaiškino, kad nori auginti mergaitę, mergaitė nori gyventi su ja, kitų asmenų norinčių ir galinčių globoti mergaitę nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad B. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas yra atsakovas M. G.. Santuoka tarp mergaitės tėvų A. G. ir M. G. 2008 m. spalio 15 d. buvo nutraukta. Motina viena augino dukrą, tėvas M. G. nuo dukters B. G., gim. (duomenys neskelbtini) auginimo ir kitų tėvo pareigų yra visiškai nusišalinęs. (duomenys neskelbtini) mirus mergaitės motinai A. G. mergaitė liko be tėvų globos, todėl ją laikinai paėmė globoti mergaitės teta (vaiko mamos A. G. pusseserė) D. V.. Plungės apylinkės teismo 2019 m. sausio 4 d. nutartimi Plungės VTAS prašymu teismas leido paimti vaiką B. G. iš jos tėvo M. G.. Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-34 „Dėl laikinosios globos B. G. nustatymo“ nuo 2019 m. sausio 9 d. B. G. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta D. V..

Dėl tėvo valdžios apribojimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.180 straipsnio 1 dalis įtvirtina, jog tuo atveju, kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia, žiauriai elgiasi su vaikais, daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu arba nesirūpina vaikais, teismas gali priimti sprendimą dėl laikino ar neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tuomet, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko vystymuisi ir visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali keistis. Laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią (CK 3.180 straipsnio 1, 2 dalys).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant šias teisės normas konstatuota, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių; nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013).

Nagrinėjamu atveju byloje pateiktais rašytiniais įrodymais, dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais, nustatyta, jog M. G. nuo 2008 m. spalio 15 d. santuokos su A. G. nutraukimo su šeima ir mažamete dukra B. G. nebendravo, vaiku visai nesirūpino. (duomenys neskelbtini) mirus A. G. mažametė dukra B. G., gim. (duomenys neskelbtini) liko be tėvų globos, vaikui buvo nustatyta laikinoji globa, kuri tęsiasi iki šiol. Byloje pateikti įrodymai, jog atsakovas nemotyvuotas palaikyti ryšį su dukra B. G., vengia su ja bendrauti, net skatinamas savo seserų atsisakė telefonu ar naudojantis interneto programomis pasiklabėti su dukra. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad M. G. yra deklaravęs išvykimą į Jungtinę Karalystę ir Lietuvos Respublikoje nebegyvena, galimybių susisiekti su juo nėra, giminaičiai patvirtino, kad M. Genys veda netinkamą gyvenimo būdą, galimai valkatauja nei noro nei galimybių globoti mažametę dukrą neturi. Taigi atsakovas dėl savo kaltės ir nesant realiai jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) jau daugiau nei dešimt metų vengia ir iki šiol tebevengia vykdyti konstitucines bei CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rūpintis juo, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti, užtikrinti jam tinkamas, saugias ir sveikas gyvenimo sąlygas, taip pat vengia atlikti CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatytą turtinę pareigą materialiai išlaikyti nepilnametį vaiką. Atsakovas savo elgesio nekeičia ir byloje nėra duomenų, jog padėtis gali pasikeisti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 183 straipsnis, 185 straipsnis).

Esant nurodytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į prioritetinį vaiko teisių apsaugos ir gynimo principą, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ieškovo ieškinys tenkintinas, atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžia į dukrą B. G., gim. (duomenys neskelbtini) (CK 3.180 straipsnio 1 dalis, 3 dalis, CPK 183 straipsnis, 185 straipsnis, 406 straipsnis).

Sprendimo dalis dėl tėvų valdžios apribojimo vykdoma skubiai (CPK 496 straipsnio 1 dalis).

Apribojus tėvų valdžią laikinai ar neterminuotai, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatytos įstatymų. Išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Apribojus tėvų valdžią neterminuotai, be atskiro tėvų sutikimo vaikas gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis.) Tėvų valdžios apribojimas taikomas tik dėl tų vaikų ir tik tam iš tėvų, dėl kurio priimtas teismo sprendimas (CK 3.180 straipsnio 5 dalis).

Laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams. Jei aplinkybės pasikeitė, tačiau nėra pakankamo pagrindo visiškai panaikinti neterminuotą tėvų valdžios apribojimą, jis gali būti pakeistas laikinu apribojimu. Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis, 3 dalis, 6 dalis).

Dėl globos nustatymo, globėjo paskyrimo, gyvenamosios vietos nustatymo

CPK 406 straipsnio 2 dalis numato, jog tenkinus ieškinio reikalavimą dėl tėvų valdžios ribojimo, išsprendžiamas klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo su asmeniu arba vaikų globos (rūpybos) įstaigoje, nurodytais ieškinyje arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos išvadoje. Priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CPK 407 straipsnis, CK 3.183 straipsnio 4 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad Plungės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. D-34 „Dėl laikinosios globos B. G. nustatymo“ nustatė B. G., gim. (duomenys neskelbtini), laikinąją globą, paskiriant laikinąja globėja D. V.. Pastaroji rūpinasi vaiko priežiūra ir auklėjimu. Ieškovas patvirtino, kad D. V. užtikrina tinkamas nepilnamečio vaiko gyvenimo sąlygas. Esant išdėstytoms aplinkybėms, siekiant užtikrinti vaiko teises ir teisėtus interesus, B. G. gyvenamoji vieta iki teismo sprendimo dėl jos globos nustatymo įsiteisėjimo nustatytina jo dabartinės laikinosios globėjos D. V. gyvenamojoje vietoje.

CPK 496¹ straipsnio 1 dalis numato, jog teismas, priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, privalo savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. Atsižvelgiant į nurodytą, inicijuotina civilinė byla dėl globos nepilnamečiui vaikui B. G. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą po 100 Eur kas mėnesį jo mažametei dukrai B. G., mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį ieškinio teismui pateikimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Pažymėtina, kad remiantis bylos medžiaga ir teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenimis nustatyta, jog Plungės rajono apylinkės teismo 2008 m. spalio 15 d. sprendimu buvo nutraukta M. G. ir A. G. santuoka, sudarydami sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių A. G. ir M. G. susitarė, kad tėvas vaiko išlaikymui mokės po 200 Lt (57,92 Eur) kas mėnesį, tačiau D. V. teigimu, išlaikymas vaikui nėra teikiamas.

Apribojus tėvų valdžią, atsakovės pareiga išlaikyti savo nepilnametį vaiką išlieka (CK 3.195 straipsnis). Atsakovė yra veiksni, darbinga ir darbingo amžiaus, todėl privalo prisidėti prie vaiko išlaikymo (CK 3.192 straipsnis). Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Atsakovas turi pareigą išlaikyti savo nepilnametę dukrą, teikti tokio dydžio išlaikymą, kad būtų patenkinti bent minimalūs nepilnamečio vaiko poreikiai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA). Ieškovas byloje prašo priteisti iš atsakovo vaiko išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį mokamų išmokų, atsakovė duomenų, patvirtinančių, jog negali ir/ar negalės vaikui teikti tokio dydžio išlaikymo, nepateikė (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Teismo vertinimu, mažesnio, nei ieškovas prašo priteisti išlaikymo, priteisimas, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnis), pažeistų nepilnamečio vaiko interesus. Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovo M. G. dukrai B. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui priteistina po 100 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos, t. y. nuo 2019 m. birželio 21 d., iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.195 straipsnis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 3.208 straipsnis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja skirtina laikinoji globėja D. V. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Teismo sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktą bylose, kurias nagrinėja teismai, dėl tėvų valdžios apribojimo, dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo, dėl vaiko atskyrimo nuo tėvų (tėvo ar motinos) ar jo panaikinimo, šalys nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiamos. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis žyminis mokestis turi būti skaičiuojamas pagal bendrą išmokų už vienerius metus sumą (CPK 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo mokėtinas 27 Eur (100 Eur x 12 mėn. x 3 proc. x 75 proc.) dydžio žyminis mokestis. Atsižvelgus į atsakovo sunkią turtinę padėtį (išlaikomus nepilnamečius vaikus, tai, kad atsakovas niekur nedirba ir kt.), teismas atleidžia atsakovą nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir jo iš jo nepriteisia (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-265, 268, 270, 279, 400-406, 496¹ straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti atsakovui Mariui Geniui, asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvo valdžią į nepilnametį vaiką B. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui B. G., gim. (duomenys neskelbtini), po 100 Eur (vieną šimtą eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui pateikimo dienos (2019 m. birželio 21 d.) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Skirti laikinąją globėją D. V. nepilnamečio vaiko B. G. išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja.

Iki teismo procesinio sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo nustatyti nepilnamečio vaiko B. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą laikinosios globėjos D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Inicijuoti civilinę bylą dėl nuolatinės globos nepilnamečiui vaikui B. G. nustatymo ir globėjo paskyrimo.

Sprendimo dalis dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per tris darbo dienas po teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimo nuorašą valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.