- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-10-30
- Bylos Nr.
- 2A-992-275/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Danutė Kutrienė (pran.), Rasa Gudžiūnienė, Petras Jaržemskis
- Atsakovas
- AB „Lietuvos draudimas“
- Ieškovas
- VSDFV Mažeikių skyrius
2007 m. spalio 30 d.,
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3-ojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės 28 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo VSDFV Mažeikių skyrius ieškinį atsakovei AB „Lietuvos draudimas“, kur trečiuoju asmeniu yra V. R., dėl žalos atlyginimo regreso tvarka priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas VSDFV Mažeikių skyrius 2006 m. sausio 27 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 3-įjį apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti iš atsakovės AB „Lietuvos draudimas“ 12 994.13 Lt žalos, padarytos VSDF biudžetui, atlyginimo (b.l.2-3, 119-120).
Nurodė, kad 2002 m. lapkričio 9 d. kelyje Kuršėnai – Mažeikiai įvykusio autoįvykio metu buvo sužalotos dvi HONDA KONCERTO, v/n (duomenys neskelbtini) keleivės: N. Ž. ir L. R. Eismo įvykio kaltininku Mažeikių rajono apylinkės teismas 2003 m. balandžio 15 d. nutartimi pripažino tretįjį asmenį V. R. Tretysis asmuo su atsakove buvo pasirašęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paprastosios sutarties draudimo liudijimą (polisą) serija (duomenys neskelbtini). Laikotarpiu nuo 2002-11-11 iki 2003-03-15 dienos ieškovas išmokėjo nukentėjusiajai N. Ž. 10 358.25 Lt; o nuo 2002-11-14 iki 2002-12-11 dienos - L. R. 2 635.85 Lt dydžio ligos pašalpą, iš viso – 12994.13 Lt. 2005 m. gruodžio 29 d. ieškovė pareiškė pretenziją atsakovei dėl žalos atlyginimo CK 6.290 str. 3 d. pagrindu, bet pastaroji atsisakė mokėti turėtas išlaidas.
Atsiliepimas
Atsakovė AB „Lietuvos draudimas“ atsiliepimu į ieškinį (b.l.26-29) ieškinį vadina nepagrįstu ir prašo jį atmesti. Teigia, jog pagal Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių (toliau - Taisyklių) 4.4 p. reikalavimo atlyginti žalą pareiškimas ne vėliau kaip per 1 metus, skaičiuojant nuo žalos atsiradimo dienos arba nuo tos dienos, kai tretysis asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie padarytą žalą, yra būtina sąlyga (lot. conditio sine qua non) norint autoįvykį pripažinti draudiminiu. Kadangi ieškovas reikalavimą apdraustajam (trečiajam asmeniui) pareiškė tik 2005 m. spalio 3 d., o terminas yra naikinamasis, įvykis tampa nedraudiminiu. Be to, atsakovės nuomone, ieškovo išmokos negali būti laikomos jo patirta žala. LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas neįtvirtina ieškovo teisės reikalauti (išieškoti) ligos pašalpas iš dėl sveikatos sužalojimo kaltų asmenų, juo labiau – jų draudikų. LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme (lot. lex speciali derogat generali) taip pat nenumatyta pareiga draudikui atlyginti VSDFV išlaidas. Tik 2004 sausio 1 d. įsigaliojęs LR Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymas, kuris pateikia nuorodą į LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymą, leidžia VSDFV teritoriniam skyriui atgręžtinio reikalavimo teise reikalauti išlaidų atlyginimo iš kalto asmens CK nustatyta tvarka. Galiausiai prašo taikyti sutrumpintą vienerių metų ieškinio senatį (CK 1.125 str. 7 d.) ir vien tuo pagrindu ieškinį atmesti.
Tretysis asmuo V. R. atsiliepimu į ieškinį (b.l.144) su ieškiniu sutinka (CK 6.1014 str. 3 d.) ir prašo jį tenkinti visa apimtimi.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 3-sis apylinkės teismas 2007 m. gegužės 28 dienos sprendimu ieškinį patenkino visiškai (b.l.174-177), vadovaudamasis CK 6.290 str. 3 d., LR Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 ir 37 straipsniais, Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 3, 19, 20 straipsniais. Pirmos instancijos teismas konstatavo, jog bylos šalis sieja ne draudimo, bet žalos atlyginimo teisiniai santykiai, todėl ieškovas nepraleido sutrumpinto 3 m. ieškinio senaties termino (CK 1.127 str. 4 d. ir 1.125 str. 8 d.); jog egzistuoja visos trys civilinės atsakomybės sąlygos (objektyvi civilinė atsakomybė). Oponavo atsakovės teiginiui, kad pretenzinio termino praleidimas daro įvykį nedraudiminiu.
Šalies argumentai
Atsakovė apeliaciniu skundu (b.l.182-184) prašo panaikinti priimtą sprendimą ir ieškinį atmesti. Nurodo, kad pirmos instancijos teismas be reikalo neatsižvelgė į LR Transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisykles, CK 1.3 str. 2 d., 6.113 str., 6.988 str. 3 d., 6.1018 str. Teismas klaidingai pritaikė CK 6.1015 str., CPK 185 str. ir 263. str. 1 d., taip pat nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamos vieningos teismų praktikos šios kategorijos bylose. Pabrėžė, jog civilinės atsakomybės privalomojo draudimo atveju Taisyklių normos turi prioritetą Civilinio kodekso atžvilgiu. Lietuvos Aukščiausiasis teismas irgi ne sykį yra akcentavęs, kad draudiko civilinė atsakomybė pasižymi sutartiniu (ne deliktiniu) pobūdžiu. Pirmos instancijos teismas sprendime nepaneigė apeliantės argumento, jog ieškovė praleido 1 metų terminą kreiptis su pretenzija į draudiką (ikiteisminė ginčų sprendimo procedūra). Pasak atsakovės, minėtas terminas yra naikinamasis (CK 6.124 str.), kuriam suėjus kartu pasibaigė draudiko pareiga mokėti draudimo išmoką (padengti nuostolius).
Atsiliepimas
Ieškovė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.189-191) prašo pirmos instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Anot ieškovės, Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2007 m. vasario 19 d. nutartyje (b.l.108-111) nekvestionuojamai išaiškino, jog bylos šalių tarpusavio teisėms ir pareigoms taikomos būtent žalos atlyginimą reglamentuojančios nuostatos. Vadinasi, ieškovei neprivalu laikytis vienerių metų pretenzinio termino. Dar daugiau, net jei pretenzinis terminas ir būtų taikomas, ieškovas de facto nėra jo pradelsęs, nes apie draudiką (nota bene: ne tretįjį asmenį) saistančią prievolę atlyginti VSDFV biudžeto žalą sužinojo 2005 m. lapkričio 25 dieną, kai gavo Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartį dėl V. R. prieštaravimų dėl kreditoriaus pareiškimo išduoti teismo įsakymą priėmimo. Atkreipė dėmesį, kad atsakovė, vadovaudamasi Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2005 m. sausio 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2005, ydingai interpretuoja CK 6.1015 str. 2 d.. Pastaroji norma taikoma tik tada, kada draudikas – draudimo bendrovė/ biuras (t.y. ne valstybinio socialinio draudimo įstaiga), išmokėjęs draudimo išmoką, įgyja teisę reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalą asmens.
Tretysis asmuo V. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l.193-194) mano, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl prašo jo nekeisti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Apeliaciniame skunde atsakovas nepagrįstai nurodo kaip analogiškas Lietuvos Aukščiausiojo teismo bylas, kuriose skirtingai buvo išspręstas klausimas dėl pretenzinio termino pareikšti reikalavimui pradžios. Atsakovo nurodytoje 2005-11-28 civilinėje byloje Nr. 3K-3-626/2005 pagal ieškovės L. M. ieškinį atsakovams V. J. ir UAB „Baltic Polis“ nebuvo nagrinėjamos iš viso ieškininės senaties taikymo problemos, todėl atsakovo apeliaciniame skunde nurodytos kasacinės instancijos nutartys, nesusijusios su nagrinėjamoje byloje ginčytinais klausimais. Apeliantas nesivadovauja išvadomis, esančiomis šioje byloje priimtoje kasacinės instancijos išplėstinės teisėjų kolegijos nutartyje, priimtoje 2007-02-19. Joje nurodyta, kad žemesnių instancijų teismai nepagrįstai sprendė, jog tarp šalių susiklostė draudimo teisiniai santykiai, nes bylos šalių tokie teisiniai santykiai nesieja, todėl šiame ginče turėtų būti taikomas LR CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas privalėjo vadovautis tokiu senaties termino taikymo išaiškinimu, todėl padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas nėra praleidęs senaties termino reikalavimui pareikšti.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. trečiojo apylinkės teismo 2007 m. gegužės mėn. 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.