Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė

rašytinio proceso tvarka išsprendė ieškovės mažosios bendrijos „Verslo idėja“ pareiškimo dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Keturbriaunis“ iškėlimo priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė mažoji bendrija „Verslo idėja“ (toliau – ir MB „Verslo idėja“) prašo iškelti bankroto bylą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Keturbriaunis“ (toliau – ir UAB „Keturbriaunis“), kadangi atsakovė nevykdo finansinės prievolės.

Motyvuojamoji dalis

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 137 straipsnio 2 dalies 3 punktą, teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė įstatymų nustatytos tai bylų kategorijai išankstinio bylos sprendimo ne teisme tvarkos.

Nemokumo proceso inicijavimo, kai jį inicijuoja kreditorius, tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – ir JANĮ) 9 straipsnyje. Kreditorius nemokumo procesą inicijuoja registruotu laišku, per antstolius ar pasiuntinių paslaugų teikėjus pateikdamas pranešimą juridiniam asmeniui jo buveinės adresu, arba pateikdamas pranešimą elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti asmens tapatybę. Jeigu nemokumo procesas inicijuojamas elektroninių ryšių priemonėmis, turi būti gautas patvirtinimas apie pranešimo gavimą. Pranešimas laikomas įteiktu praėjus 7 dienoms nuo jo išsiuntimo dienos, jeigu jis nebuvo pateiktas elektroninių ryšių priemonėmis (JANĮ 9 straipsnio 1 dalis). Pranešime nurodoma juridinio asmens neįvykdyta neginčijama prievolė ir pažymima, kad, jeigu per šiame pranešime nurodytą terminą prievolė nebus įvykdyta, nebus sudarytas susitarimas dėl pagalbos arba priimtas sprendimas bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka, kreditorius kreipsis į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo juridiniam asmeniu (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis). Prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti nustatomas ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų terminas nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis). Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl siūlymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka gali būti netaikomos, jeigu tenkinama kuri nors iš šių sąlygų: 1) anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 2) antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

JANĮ 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiranda nuo: 1) termino, skirto prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, pabaigos; 2) kreditoriaus ar juridinio asmens pranešimo apie inicijuojamą nemokumo procesą įteikimo, jeigu anksčiau sudarytas susitarimas dėl pagalbos yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas; 3) likvidatoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą kreditoriams įteikimo; 4) kreditoriaus pranešimo apie inicijuojamą bankroto procesą juridiniam asmeniui įteikimo, jeigu antstolis grąžino kreditoriui vykdomuosius dokumentus, nes juridinis asmuo neturi turto ar pajamų, iš kurių gali būti tenkinami reikalavimai.

JANĮ 17 straipsnyje nustatyti reikalavimai pareiškimui dėl nemokumo bylos iškėlimo. Prie kreditoriaus pareiškimo teismui dėl nemokumo bylos iškėlimo turi būti pridedami dokumentai, kuriais patvirtinama jo teisės kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo atsiradimas (JANĮ 17 straipsnio 4 dalies 1 punktas).

Teismas, susipažinęs su ieškovės kartu su pareiškimu bei papildomai pateiktais dokumentais, konstatuoja, kad ieškovė neįvykdė JANĮ 9 straipsnio 1–3 dalyse, 17 straipsnyje įstatymo leidėjo įtvirtintų reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju ieškovė kartu su pareiškimu iškelti bankroto bylą pateikė 2020 m. sausio 13 d. reikalavimą įvykdyti prievolę, kuriame ieškovė pareikalavo atsakovę iki 2020 m. vasario 13 d. sumokėti 3176,75 Eur skolą ir 4,28 Eur įsiskolinimo išieškojimo išlaidas. Nurodė, kad atsakovei nesumokėjus įsiskolinimo nustatytu terminu, ieškovė kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

Šis pranešimas neatitinka JANĮ reikalavimų, kadangi jame nėra pasiūlymo sudaryti susitarimą dėl pagalbos ar priimti sprendimą bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka (JANĮ 9 straipsnio 2 dalis), nenustatytas konkretus terminas susitarimui dėl pagalbos sudaryti arba sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 15 dienų ir ne ilgesnis kaip 30 dienų nuo pranešimo įteikimo juridiniam asmeniui dienos (JANĮ 9 straipsnio 3 dalis). Tik pasibaigus pranešime nustatytam terminui, skirtam prievolei įvykdyti, susitarimui dėl pagalbos sudaryti ar sprendimui bankroto procesą vykdyti ne teismo tvarka priimti, kreditoriui atsiranda teisė kreiptis į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo (JANĮ 16 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Ieškovė kartu su pareiškimu pateikė 2019 m. vasario 19 d. ir 2019 m. liepos 15 d. ieškovės kreditorės MB „Verslo idėja“, atsakovės skolininkės UAB „Keturbriaunis“ ir laiduotojo S. J. sudarytas taikos sutartis, kuriomis susitarta dėl 3776,75 Eur skolos sumos ir 604,28 Eur įsiskolinimo išieškojimo išlaidų sumos grąžinimo ieškovei tvarkos ir terminų. Minėtas taikos sutartis teismas Kauno apylinkės atsisakė patvirtinti. Įvertinęs teismui pateiktų taikos sutarčių turinį, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo jas vertinti susitarimu dėl pagalbos JANĮ 9 straipsnio 2 dalies prasme. Šiomis taikos sutartimis buvo susitarta dėl visos skolos ir įsiskolinimo išieškojimo išlaidų sumos mokėjimo tvarkos, tokio susitarimo nevertinant bankroto bylos skolininkei iškėlimo kontekste.

Lietuvos apeliacinis teismas yra nurodęs, kad kiekvienu atveju klausimas dėl neteisminės procedūros reikalavimų įvykdymo tinkamumo turi būti sprendžiamas įvertinus šio reikalavimo tikslus. Įstatymo nuostata, numatanti sąlygas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, yra skirta skolininko, tai yra bendrovės, kuriai norima kelti bankroto bylą, interesų apsaugai, nes tokiu būdu bendrovei suteikiama galimybė atsiskaityti su kreditoriumi, ginčą išspręsti taikiai ir išvengti bankroto procedūros bei bankroto bylos iškėlimo pasekmių, arba kreiptis į teismą dėl kreditoriaus reikalavimo nuginčijimo ir pan. Be to, šia norma siekiama, kad pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo nebūtų bendrovei netikėtas, nes bankroto bylos iškėlimas sustabdo normalią bendrovės veiklą. Taigi, ši tvarka yra skirta tam, kad kilęs ginčas būtų išspręstas nesikreipiant į teismą ir nekeliant bankroto bylos, tai yra ji atitinka ikiteisminės ginčo sprendimo stadijos sampratą (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-224-302/2016).

Teismas daro išvadą, kad ieškovė nesilaikė JANĮ 9 straipsnyje nustatytos privalomos išankstinės neteisminės ginčo sprendimo tvarkos, t. y. neįvykdė JANĮ 9 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų reikalavimų, todėl ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei UAB „Keturbriaunis“ iškėlimo atsisakytina priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas).

Pažymėtina, kad teismo atsisakymas priimti pareiškimą nurodytu pagrindu nekliudo vėl kreiptis į teismą, jeigu yra pašalintos arba išnyko aplinkybės, kliudžiusios priimti ieškinį (CPK 137 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 290–291 straipsniais,

nutaria:

atsisakyti priimti ieškovės mažosios bendrijos „Verslo idėja“ pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Keturbriaunis“ iškėlimo.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.