Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Šalies argumentai

ieškovė I. O. kreipėsi į teismą, pateikdama ieškinį uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Big trans“, kuriame prašo: 1) ieškovės I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atleidimą iš darbo pas atsakovę UAB „Big trans“, juridinio asmens kodas 301718533, Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 55 straipsnio 1 dalies pagrindu pripažinti neteisėtu; 2) priteisti ieškovės I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės UAB „Big trans“, juridinio asmens kodas 301718533, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo dienos; 3) priteisti ieškovės I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės UAB „Big trans“, juridinio asmens kodas 301718533, 350 Eur (trijų šimtų penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimą; 3) priteisti ieškovės I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės UAB „Big trans“, juridinio asmens kodas 301718533, 51,16 Eur (penkiasdešimt vieno euro 16 ct) turtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti ieškovės I. O., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai iš atsakovės UAB „Big trans“, juridinio asmens kodas 301718533, bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, jog ieškovė yra ne Lietuvos Respublikos pilietė, Lietuvoje gyvena gavusi prieglobstį, kadangi gimtojoje Baltarusijoje yra persekiojama režimo. Ieškovė nemoka lietuvių kabos, kalba baltarusiškai, rusiškai. 2024 m. vasario 23 d. ieškovė su atsakove sudarė neterminuotą darbo sutartį Nr. 286, kurios pagrindu nuo 2024 m. vasario 26 d. pradėjo dirbti vadybininkės pareigose. Darbo sutartimi sulygta dėl 40 val. per savaitę darbo krūvio, 800 Eur, atskaičius mokesčius, mėnesinio darbo užmokesčio (bandomuoju laikotarpiu) bei darbdavio iniciatyva numatytas 3 mėnesių trukmės išbandymo laikotarpis. Šalys 2024 m. vasario 23 d. taip pat pasirašė Konfidencialios informacijos apsaugos sutartį Nr. 194, kurios 2.1 punkte numatyta, kad ši sutartis galioja visą darbo sutarties galiojimo laikotarpį ir po darbo santykių pasibaigimo (neterminuotai). Ieškovė 2024 m. balandžio 8 d. ir savaitgalį prieš tai prastai jautėsi, tačiau, nežinodama kokia yra įmonėje nustatyta tvarka dėl pranešimų apie ligą, pirmadienį atvyko į darbą, kad informuotų darbdavį apie prastą savijautą ir išsiaiškintų kam ir kokiu būdu pranešti apie neatvykimą dėl nedarbingumo. Pirmiausia, savo vadovą V. informavo, kad blogai jaučiasi, rytoj (t. y. 2024 m. balandžio 9 d.) ketina kreiptis į sveikatos priežiūros įstaigą, jai galimai bus išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Paklausė V. kam tokiu atveju reikės pranešti apie nedarbingumą. V. pasakė, kad dėl tokių klausimų reikės bendrauti su kita darbuotoja D. ir gauti iš jos kontaktą komunikacijai. Ieškovė iš minėtosios D. gavo reikalingą informaciją ir grįžo atgal į darbo vietą. Artėjant darbo dienos pabaigai (maždaug 16.30 val.), jai paskambino atsakovės darbuotoja D. ir paprašė trumpam pas ją užeiti. Atėjusi pas D., ieškovė pamatė dar keletą moterų, kurios apsupo ją iš visų pusių ir liepė pasirašyti dokumentą lietuvių kalba, nors akivaizdu, kad ji lietuviškai nesupranta. Ieškovei paklausus, kokį dokumentą yra prašoma pasirašyti, buvo paaiškinta, kad V. nusprendė su ja atsisveikinti. Ieškovė iš tokio paaiškinimo suprato, kad yra atleidžiama iš darbo darbdavio iniciatyva. Kadangi jos išbandymo laikotarpis tuo metu nebuvo pasibaigęs, ieškovei susidarė įspūdis, kad yra atleidžiama neišlaikiusi išbandymo dėl to, kad susirgo. Dėl prastos savijautos ir nurodymo netikėtumo ieškovė pasimetė ir pasirašė jai iš anksto paruoštą dokumentą, nesuprasdama jo turinio. Po to jai buvo nurodyta nedelsiant sutvarkyti darbo vietą, grąžinti įėjimo kortelę bei pasirašyti keletą kitų dokumentų. Galiausiai darbdavio atstovai jai nurodė išeiti iš įmonės ir nebegrįžti. Ieškovei niekas nepaaiškino už ką ir dėl kokios priežasties ją atleidžia, neišvertė į jai suprantamą kalbą dokumento, kurį liepė pasirašyti. 2024 m. balandžio 9 d. ieškovė kreipėsi į polikliniką, jai buvo diagnozuota ūminė viršutinių kvėpavimo takų infekcija, išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas iki 2024 m. balandžio 15 d. Pasijutusi geriau, abejodama tokio staigaus atleidimo teisėtumu, ieškovė kreipėsi į Vilniaus dirbančiųjų profesinę sąjungą „Solidarumas“. 2024 m. balandžio 26 d. ieškovė, padedama Profesinės sąjungos atstovų, telefonu iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sužinojo, kad jos darbo sutartis nutraukta ne dėl nepatenkinamų išbandymo rezultatų (pagal DK 36 straipsnio 3 dalį), kaip ji manė, o darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių (pagal DK 55 straipsnio 1 dalį). Ieškovė su tokiu atleidimu nesutinka, kadangi ji 2024 m. balandžio 8 d. neketino nutraukti darbo santykių su atsakove, priešingai – darbo sutarties nutraukimas prieštaravo jos valiai, ji buvo suinteresuota darbo santykių tęstinumu ir nuolatinių stabilių pajamų iš darbo santykių gavimu bei socialinių garantijų išsaugojimu. Tvirtino, kad ieškovė, pradėjusi dirbti Lietuvoje darbą, kuris jai sekėsi, neieškodama kito darbo ir/ar veiklos, sirgdama, neturėjo jokio tikslo staigiai per pusvalandį nutraukti darbo santykius su atsakove, netekti stabilių pajamų iš darbo santykių ir socialinių garantijų, kurias jai ir jos vaikui teikė darbo santykiai. Teigia, kad ieškovė pasirašė atsakovės jai parengtą lietuvių kalba surašytą prašymą nutraukti darbo sutartį DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu prieš savo valią, pasitikėdama darbdaviu ir nesuprasdama pasirašomo dokumento turinio. Atsižvelgiant į nurodytą, ieškovės atleidimas iš darbo DK 55 straipsnio 1 dalies pagrindu, nesant jos valios nutraukti darbo santykius su atsakove, pripažintinas neteisėtu. Pripažinus jos atleidimą iš darbo neteisėtu, ieškovė prašo negrąžinti jos į buvusias pareigas pas atsakovę, nes bijo, kad jai gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti. Ieškovė prašo priteisti jos naudai iš atsakovės vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo jos atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, bet ne ilgiau kaip už vienus metus. Ieškovė dėl atsakovės nesąžiningų veiksmų akivaizdžiai patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniu sukrėtimu, emocine įtampa, baime dėl savo ir savo vaiko gerovės, depresija. Ieškovė savo patirtą neturtinę žalą vertina 350 Eur suma. Taip pat nurodė, jog už psichiatro konsultaciją turėjo sumokėti 44,85 Eur. Tą pačią dieną ieškovė įsigijo psichiatro paskirtus vaistus, kurie kainavo 6,31 Eur. Viso ieškovė dėl neteisėtų atsakovės veiksmų patyrė 51,16 Eur turtinę žalą, kurią prašo priteisti iš atsakovės.