Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

gynėjai advokatei G. L.

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. G.-K., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, turinti aukštąjį išsilavinimą, dirbanti psichologe Vaiko raidos centre, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. G.-K. 2019 m. sausio 13 d. apie 14 val. 44 min. Gėlių g. Vievyje, Elektrėnų sav., pažeisdama Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jai priklausantį automobilį „Nissan Micra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 3,37 promilės etilo alkoholio. Šiais savo veiksmais E. G.-K. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.

Kaltinamoji dėl įvykdytos nusikalstamos veikos kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad 2013 m. sausio 13 d. automobiliu nuvežė sutuoktinį D. K. į Kauno oro uostą. Palydėjusi vyrą ir grįždama namo į Vilnių nusipirko apie 300 g. butelį alkoholio ir mašinoje jį pradėjo gerti. Palydėjusi vyrą pasijuto labai vieniša, nes jos dukra ir vyras jau dvejus metu gyvena užsienyje, todėl tuo metu pajautė, jog protas „aptemo“ ir nusprendė gerti. Pakeliui užsuko į Vievį, nes ją domino viena įmonė. Parodė, jog buvo sulaikyta policijos pareigūnų Vievyje ir buvo nuvežta į Vilnių, kur buvo patikrintas jos girtumas. Tikrinti blaivymą alkotesteriu atsisakė, todėl buvo paimtas jos kraujas. Paaiškino, jog alkoholio seniau vartodavo tik per šventes, o po įvykio apskritai nebegeria ir tai jai yra gera pamoka. Dėl to, kas įvyko gailisi, supranta kad pasielgė neapgalvotai vairuodama neblaivi, prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduojant jos vyresniajam broliui G. G.. Prašė automobilio nekonfiskuoti, kadangi jis yra bendras turtas su sutuoktiniu, kuris į Lietuvą grįš rudenį. Taip pat turi senyvus tėvus, kuriuos ji slaugo ir kiekvieną dieną pas juos vyksta.

Kaltinamajai visiškai prisipažinus savo kaltę ir davus paaiškinimus, kurie neprieštarauja byloje esantiems įrodymams, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka (BK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios visiško savo kaltės pripažinimo, jos kaltę patvirtina ir kiti byloje esantys ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai.

Liudytojas D. C. parodė, kad 2019 m. sausio 13 d. apie 14 val. kelyje Vilnius-Kaunas, vykdamas į Kauną, privažiavus Vievio miestelį pastebėjo keliu važiuojantį baltos spalvos automobilį „Nissan Micra“, kuris netaisyklingai manevravo kelyje, kelis kartu vos neatsitrenkė į krovininį automobilį. Važiuojant paskambino į policiją ir pranešė apie galimą neblaivų vairuotoją. Pradėjo važiuoti minėtam automobiliui iš paskos, kai šis sustojo Gelių gatvėje, Vievyje. Automobiliui sustojus jis išlipo iš automobilio ir priėjęs pamatė, automobilyje sėdinčią moterį, nuo kurios sklido alkoholio kvapas, ji elgėsi neadekvačiai. Paklausęs ar ji vartojo alkoholį, moteris minėtą faktą patvirtino (b. l. 41-42).

2019 m. sausio 13 d. 15 val. 01 min. alkotesteriu patikrinus E. G.-K. neblaivumą nustatytas 3.52 promilės neblaivumas (b. l. 21-22).

Specialisto išvadoje Nr. T-A-683/2019 (01) nurodyta, jog E. G.-K. kraujyje, paimtame 2019 m. sausio 13 d. 15.53 val. nustatyta mažiausia alkoholio 3,37 promilių alkoholio koncentracija (b. l. 24).

Iš 2019 m. sausio 13 d. įvykio apžiūros protokolo, kuriame nurodyta, jog apžiūrėjus automobilį „Nissan Micra“ matyti, jog automobilio salone rastas užsuktas stiklinis butelis, kuriame galimai alkoholis (b. l. 12-18).

Taigi, byloje surinktais įrodymais yra visiškai įrodyta, kad kaltinamoji E. G.-K. padarė jai inkriminuojamą nusikaltimą ir jos veika teisingai kvalifikuoja pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad ji dėl jai inkriminuojamos nusikalstamos veikos kalta prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Kaltinamosios atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Kaltinamoji prašė ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal jos vyresniojo brolio G. G. laidavimą.

Kaltinamosios brolis G. G. prašė perduoti jam kaltinamąją pagal laidavimą. Paaiškino, kad sutinka būti laiduotoju, stengsis daryti įtaką kaltinamosios elgesiui, prižiūrėti, kad ji daugiau nenusikalstų, parodė, kad dirba architektu, nėra anksčiau teistas. Jis yra vyresnis kaltinamosios E. G.-K. brolis, jų santykiai šeimyniški ir artimi, dažnai bendrauja, mano, kad yra kaltinamajai autoritetas ir gali daryti jai teigiamą įtaką.

Prokuroras neprieštaravo dėl kaltinamosios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad laiduotojo asmenybė yra teigiama, jis yra kritiškas dėl kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos, duomenų, leidžiančių abejoti ir nepasitikėti minėtu asmeniu byloje nėra, todėl vertintina, jog galima pasitikėti G. G..

Teismas įvertinęs tai, kad kaltinamoji E. G.-K. padarė nesunkų, tyčinį nusikaltimą, visiškai pripažino savo kaltę, gailisi dėl padarytos veikos, dirba, iš VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninės Santarų klinikų filialo Vaikų raidos centro byloje pateiktos E. G.-K. charakteristikos matyti, kad kaltinamoji charakterizuojama teigiamai, anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, laiduotojas G. G., kuris yra kaltinamosios brolis, sutinka laiduoti už kaltinamąją visą teismo paskirtą laikotarpį, jis teismo vertinimu, pagal savo asmenines savybes yra vertas teismo pasitikėjimo ir galės daryti teigiamą įtaką kaltinamajai, sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji daugiau nedarys nusikalstamų veikų, dėl ko galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 7 dalį, perduodant kaltinamąją E. G.-K. pagal laidavimą be užstato G. G. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukti (BK 40 straipsnio 1, 4 dalis, BPK 303 straipsnio 4 dalis).

Kaltinamosios gynėja prašė sutrumpinti prokuroro pasiūlytą 2 metų laidavimo terminą iki 1 metų, kadangi kaltinamoji naujų nusikaltimų nedarys. Teismas įvertinęs kaltinamosios BK 40 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų. Jau minėta, jog baudžiamojoje byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad E. G.-K. buvo nustatytas sunkus girtumas, kas rodo ypač neatsakingą jos elgesį sukeliant pavojų kitiems eismo dalyviams. Pažymėtina, kad tokių savo veiksmų negalėjo paaiškinti ir pati kaltinamoji, kad duoda pagrindą manyti, jos kaltinamoji linkusi priimti neapgalvotus ir rizikingus sprendimus. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad nustatyti minimalų laidavimo terminą nėra pagrindo.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalimi, atleistiems nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmenims gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.

Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, jog yra pagrindas skirti baudžiamojo poveikio priemones, numatytas BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 6 punktuose. Teismo vertinimu, jų kompleksas padėtų pasiekti prevencinių tikslų ir papildomai užtikrintų visuomenės saugumą.

Teismas, įvertinęs jau aptartus kaltinamąją charakterizuojančius duomenis, bei tai, kad ji padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, tai pat atsižvelgęs į tai, kad buvo nustatytas net 3,37 promilių E. G.-K. girtumo laipsnis, kuris akivaizdžiai viršija net sunkų girtumą (>2,5 promilės), vairavo transporto priemonę judriame kelyje Vilnius-Kaunas, o ši aplinkybė liudija jos padarytos veikos pavojingumą bei abejingumą eismo saugumui ir kitų asmenų turtui bei sveikatai. Tačiau, kaip minėta, praeityje ji nebuvo bausta už panašaus pobūdžio veikas, nėra teista. Atsižvelgiant į kaltinamosios asmenybę, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nustatytą neblaivumo laipsnį, kaltinamajai nustatytinas ne trumpesnis nei vidurkis, t. y. 2 metų, BK 68 straipsnyje numatytas uždraudimo naudotis specialia teise, terminas. Teismo vertinimu, toks teisių atėmimo terminas yra proporcingas ir padės užtikrinti bausmės tikslų įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad automobilis „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairuodama E. G.-K. padarė nusikalstamą veiką. Iš VĮ „Regitra“ informacijos apie kelių transporto priemones išrašo matyti, kad minėtas automobilis registruotas E. G.-K. vardu (b. l. 26).

Prokuroras prašė konfiskuoti automobilį, kurį vairuodama E. G.-K. padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamosios gynėja prašė netaikyti prokuroro siūlomos baudžiamojo poveikio priemonės – automobilio konfiskavimo, kadangi konfiskavus transporto priemonę, kuri yra šeimos turtas, nukentėtų kito sutuoktinio interesai, o kelios baudžiamojo poveikio priemonės būtų per didelė našta kaltinamajai. Kaltinamoji nurodė, jog automobilis yra bendras turtas kartu su sutuoktiniu, kuris šiuo metu gyvena užsienyje. Parodė, kad gyvena Vilnius rajone, o darbas Vilniaus mieste, slaugo ligotus tėvus, pas kuriuos vyksta kasdien.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamajame kodekse uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas ir konfiskuojamas visais atvejais kai kaltininkas nuteisiamas (BK 72 straipsnio 2 dalis)

Atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimu siekiama kaltininko elgesio suvaržymų, kurie atgrasytų nuo neteisėtų veiksmų.

Kaltinamosios nurodytos aplinkybės, jog ji prižiūri senyvus tėvus ir vyksta pas juos, bei tai, kad automobiliu keliauja į darbą - teismo nevertintinos kaip išimtinai svarbios ir neproporcingos E. G.-K. padarytam nusikaltimui, kurios atsirastų kaltinamajai, konfiskavus transporto priemonę. Pažymėtina, kad kaltinamajai taikant baudžiamojo poveikio priemonę – specialiosios teisės atėmimą - kaltinamoji bet kuriuo atveju netenka teisės dvejus metus vairuoti transporto priemones, todėl kaltinamosios teiginiai dėl būtinybės turėti automobilį negali būti pripažinti kaip svarbūs, sprendžiant dėl transporto priemonės nekonfiskavimo. Teismas sutinka su kaltinamosios gynėjos argumentu, kad minėtam automobiliui galioja bendrosios jungtinės nuosavybės teisinis rėžimas, tačiau pabrėžtina, kad tą dieną, kai E. G.-K. padarė nusikalstamą veiką, prieš tai automobiliu buvo vežamas ir kaltinamosios sutuoktinis, kuris žinojo, jog automobiliu naudojasi jo sutuoktinė ir apie automobilio perdavimo faktą sutuoktiniui buvo žinoma. Tai, jog automobilis yra bendroji nuosavybė nepanaikina šio turto konfiskavimo galimybės. Teismo vertinimu, transporto priemonės konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus (užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, efektyviai kovoti su asmenimis, kurie transporto priemones vairuoja būdami neblaivūs, formuoti vairuotojų įpročius bei visuomenės požiūrį, kad alkoholio vartojimas ir transporto priemonių vairavimas yra nesuderinami dalykai) ir nevaržo E. G.-K. labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybė, automobilis „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas.

Kadangi automobiliui „Nissan Micra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prokuroro nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, jis taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Prokuroras teisiamajame posėdyje kaltinamąją atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės kartu su baudžiamojo poveikio priemonėmis: specialiosios teisės vairuoti atėmimu ir transporto priemonės konfiskacija, taip pat prašė skirti BK 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MLG dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Teismas pažymi, jog nors maksimalus skirtinas baudžiamojo poveikio priemonių skaičius įstatymu nėra ribojamas, tačiau skiriant dvi ar daugiau baudžiamojo poveikio priemonių, šios priemonės turi būti tarpusavyje suderinamos (BK 67 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į kaltinamajai paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės, kurių viena – transporto priemonės konfiskavimas, spręstina ar papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą kartu su kitomis baudžiamojo poveikio priemonės, nebus neproporcinga ir vietoje taisomojo poveikio kaltinamajai, nebus vertinama kaip atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens nubaudimas. BK 281 straipsnio 7 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką – nesunkų nusikaltimą, gali būti skiriama viena iš alternatyvių bausmių – bauda nuo 50 iki 2 000 MGL. Iš VšĮ „Emprekis“ duomenų matyti, kad konfiskuoto automobilio „Nissan Micra“ vidutinė rinkos kaina nuo 4 440 iki 5 250 Eur (b. l. 29-30). Atsižvelgiant į E. G.-K. skirtas baudžiamojo poveikio priemones bei konfiskuoto automobilio rinkos kainą, teismo vertinimu, papildoma baudžiamojo poveikio priemonė – piniginė įmoka į nukentėjusiųjų asmenų fondą nėra būtina, kadangi transporto priemonės konfiskavimas yra pakankama poveikio priemonė ir kartu su kita kaltinamajai skirta baudžiamojo poveikio priemone – teisės vairuoti atėmimu – užtikrins taisomąjį poveikį kaltinamajai.

Kaltinamajai paskirtos kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 4, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis,

nusprendžia:

E. G.-K., atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, pagal laidavimą be užstato, perduodant ją laiduotojo G. G., a. k. (duomenys neskelbtini) atsakomybei, nustatant 2 (dviejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 ir 7 punktais, 68 straipsniu, paskirti E. G.-K. baudžiamojo poveikio priemones – draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejiems) metams ir konfiskuoti E. G.-K. vardu registruotą automobilį „Nissan Micra“ , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini).

E. G.-K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Prokuroro 2019 m. sausio 15 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Nissan Micra”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), taikyti iki nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, E. G.-K. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą 2016 m. gruodžio 21 d., galiojantį iki 2026 m. gruodžio 21 d., esantį baudžiamojoje byloje voke Nr. 1, perduoti jį išdavusiai įstaigai - VĮ „Regitra“.

E. G.-K. išaiškinti, kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

G. G. išaiškinti, kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus apeliaciniu skundu.