Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2019-03-12 · Baudžiamoji byla Nr. 1-448-1015/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-03-12
Bylos Nr.
1-448-1015/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55022-2018-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ingrida Mikužytė
Kaltinamasis
R. P.
Nukentėjusysis
D. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-448-1015/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55022-2018-8Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. kovo 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Ingrida Mikužytė,sekretoriaujant Rasai Pladaitei,dalyvaujant prokurorei Renatai Augutavičienei,kaltinamajam R. P. (R. P.),nukentėjusiajam D. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. P. (R. P.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) d., Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, vidurinio išsilavinimo, dirbantis, neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. mušdamas nežymiai sužalojo žmogų, o būtent, jis 2018 m. lapkričio 17 d. apie 13.50 val., bare „Milva“, esančiame Šeškinės g. 26, Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,43 promilių girtumo laipsnis) panaudojo fizinį smurtą savo pažįstamo D. T. atžvilgiu, t. y tyčia sudavė jam delnu ne mažiau negu 1 (vieną) kartą į veido sritį, dėl ko D. T. atsitrenkė į sieną ir nugriuvo ant grindų, tuo padarydamas nukentėjusiajam muštinę žaizdą kaktoje, vertinamą nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Nurodytais veiksmais R. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Teisiamajame posėdyje R. P. nurodė, kad pripažįsta, jog jis sudavė nukentėjusiajam bei dėl to pastarasis nukrito, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų. Paaiškino, kad tą dieną nurodytame bare žaidė biliardą, buvo nukentėjusysis, jis buvo išgėręs, negražiai kalbėjo apie jo (kaltinamojo) draugės sesę, užgauliojo draugę ir jos sesę, pasiūlė jam (kaltinamajam) žaisti biliardą, vėl pradėjo įžeidinėti, todėl jis (kaltinamasis) atstūmė nukentėjusįjį. Po to nukentėjusysis vėl priėjo – kaltinamasis jį vėl atstūmė. Nukentėjusysis tada nuėjo į kitą salę, vėl grįžo, tada kaltinamasis trenkė jam su delnu kažkur į galvos sritį, atstūmė jį, o nukentėjusysis nukrito ir susitrenkė galvą. Paaiškino, kad jis laikėsi kiek galėjo, kai nukentėjusysis įžeidinėjo, tačiau vėliau sudavė delnu. Tada jis (kaltinamasis) buvo išgėręs, nes buvo draugo gimtadienis, bare išgėrė kelis bokalus alaus, vėliau, jau kai laukė policijos, išgėrė dar vieną bokalą. Nurodė, kad su teritorinės ligonių kasos civiliniu ieškiniu sutinka, žalą atlygins, tačiau su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu nesutinka, nurodė, kad nors nukentėjusysis rašo, kad po to negalėjo dirbti, tačiau tai netiesa, nes po įvykio, kaip jam sakė pažįstami, nukentėjusysis 3 savaites gėrė.

Teisiamojo posėdžio metu dėl pareikšto civilinio ieškinio apklaustas nukentėjusysis D. T. paaiškino, kad reiškia reikalavimą dėl 700 eurų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, kadangi po įvykio jis negalėjo dirbti, negavo pajamų, nes iki tol dirbo vykdydamas individualią veiklą, o po įvykio jam niekas už nedarbingumą nemokėjo. Paaiškino, kad žala susijusi su tuo, kad jis gydėsi, gulėjo namuose, jam skaudėjo galvą, buvo siūlės.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis esmines kaltinime nurodytas veikos aplinkybes pripažino, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis, R. P. esmines kaltinime nurodytas aplinkybes taip pat pripažino, nurodė, kad gailisi dėl savo veiksmų (b. l. 63, 67).

Apžiūrėjus iš Bendrojo pagalbos centro gautų pranešimų, susijusių su įvykiu, garso įrašus, 2018 m. lapkričio 21 d. surašytas apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, be kita ko, kad apie įvykį pranešė D. T. – t. y. kad jį kavinėje sumušė pažįstamas (b. l. 11-13).

Apžiūrėjus įvykio vietą – kavinę-barą, esantį Šeškinės g. 26, Vilniuje, 2018 m. lapkričio 17 d. surašytas apžiūros protokolas, atitinkamas kavinės vidines patalpas užfiksuojant ir nuotraukose (b. l. 14-17).

Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu 2018 m. lapkričio 22 d. V. K. (kavinės „Milva“ direktorius, b. l. 18) pateikė du vaizdo įrašus, kuriuos apžiūrėjus, 2018 m. lapkričio 23 d. surašytas apžiūros protokolas, kuriame užfiksuota, kad vaizdo įrašas 2018-11-17, pavadintas 1542902913, filmuojama kamera Nr. 03. Įrašas prasideda 12:15:14 val. Matoma kavinės salė, kur stovi biliardo stalas, prie kuriuo, sprendžiant iš įvykio aplinkybių, stovi R. P. ir mergina, vardu Julija, jiems iš dešinės vaikšto, sprendžiant iš įvykio aplinkybių, D. T., kuris praeina pro R. P. 12:15:24 val., o pastarasis ranka suduoda smūgį ar pastumia D. T. į pakaušį. Nuo šio veiksmo D. T. krenta ir atsitrenkia veidu į sieną, nukrenta lygiagrečiai stalo, 12:15:37 val. atsikelia ir eina į kitą salę. 12:15:45 val. į kitą salę eina ir R. P.; 12:15:46 paskui jį eina ir Julija. Vaizdo įrašas 2018-11-17, pavadintas 1542902889, filmuojama kamera Nr. 02. Įrašas prasideda 12:15:47. Matoma kita kavinės salė, į kurią ateina D. T., atsisėda prie stalo, kuris stovi prie sienos iš kairės. Iš karto paskui D. T. į salę užeina R. P. ir Julija, kurie eina į priešingą salės pusę, prie D. T. neprieina. Daugiau vaizdo įrašuose nėra informacijos apie suduodamus D. T. smūgius (b.l. 20).

Nukentėjusysis D. T. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. lapkričio 17 d. apie 13.30 val. jis nuėjo į barą „Milva“, kuris yra Šeškinės g. 26, Vilnius. Ten papietavo, išgėrė alkoholio, apie 200 gramų degtinės. Kadangi ten yra biliardo stalas, ten sutiktam iš matymo pažįstamam, žino tik, kad dirba Šeškinės turguj, prekiauja bulvėmis, daugiau duomenų neturi, pasiūlė pažaisti biliardą. Tada priėjo to turgaus prekiautojo kažkoks draugas, jo duomenų nežino, žino tik tiek, kad vardu R., anksčiau su juo yra ne kartą bendravę, tačiau jo pavardės nežino. R. pats pasisiūlė žaisti su juo, jis sutiko. Jiems dar nepradėjus žaisti, jis jam pradėjo sakyti, kad jis praloš prieš jį ir panašiai, tačiau jokio konflikto tarp jų nebuvo. Tada R. kumščiu jam sudavė smūgį į dešinį šoną, po ko iš karto spyrė jam koja, dėl ko jis nukrito ant žemės bare. Tada jis atsikėlė ir R. vėl jam kumščiu sudavė vieną smūgį į pakaušį, dėl ko jis kakta trenkėsi į priekyje esančią sieną, susižalojo galvą, pajuto fizinį skausmą, jam pradėjo bėgti kraujas. Dar R. jam rusų kalba pasakė, kad Šeškinėj jis daugiau nepasirodys. Tada jis nuėjo į tualetą, nusiplovė kruviną veidą, iškvietė policiją. Atvykusi GMP pagalbą išvežė jį į Žalgirio ligoninę, kur jam susiuvo žaizdą kaktoje. Dėl šio įvykio patyrė fizinį skausmą. Į teismo medikus nesikreips, tyrimui pateikia išrašą iš Žalgirio ligoninės. Prašo šį įvykį ištirti. Konflikto metu buvo neblaivus, tačiau viską puikiai atsimena (b.l. 24).

Nukentėjusysis D. T. 2018 m. lapkričio 22 d. papildomi parodė, kad nori patikslinti savo parodymus ir pasakyti, kad 2018 m. lapkričio 17 d. apie 13.50 val. kavinėje MILVA, esančioje Šeškinės 26, Vilniuje, buvo sumuštas iš matymo pažįstamo vaikino, vardu R.. Jam buvo suduoti 3 smūgiai, apie kuriuos pasakė pirmos apklausos metu. Patikslina, kad koja jam buvo spirta į kairę ranką. Jokio konflikto nebuvo, jis jam norint pažaisti biliardą, pats pasisiūlė žaisti, o jis jam tik pasakė, kad jis praloš, jo paties ir jo pažįstamų, panelių neįžeidinėjo. Po sumušimo jis kreipėsi į Žalgirio ligoninę, kur jam buvo susiūta žaizda kaktoje. Gydymą tęsia Karoliniškių poliklinikoje dėl akių. Šiuo metu negali dirbti, dirba pavėžėju pagal individualios veiklos pažymėjimą. Nedarbingumo pažymėjimo neturi. Prašo nubausti asmenį, kuris jį sužalojo įstatymo numatyta tvarka. Jo turtas įvykio metu nenukentėjo, turtinių pretenzijų neturi. Patyrė moralinę žalą, nes patyrė fizinį skausmą, šiuo metu dėl poodinių kraujosruvų po akimis negali dirbti, nepatogu rodytis viešai, negauna jokių pajamų, susijusių su savo darbu. Moralinę žalą vertina 700 eurų. Taikytis su kaltininku nenori (b.l. 30).

D. T. 2018 m. lapkričio 17 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pateikė medicinos dokumentų išrašą, kuriame nurodyta, be kita ko, kad pacientas (D. T.) atvežtas GMP dėl žaizdos kaktos srityje; sumušė pažįstamas asmuo; apžiūros rezultatai – stebima apie 7 cm ilgio muštinė, kraujuojanti žaizda kaktos srityje per odą, paodį, raumenį (b. l. 33-35).

2018 m. lapkričio 28 d. apžiūros protokole užfiksuota, kad dalyvaujant Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus teismo medicinos ekspertui R. R., buvo apžiūrėtas nukentėjusiojo D. T. medicinos dokumentų išrašas Nr. LA 18-41585/1030-61848. Apžiūros metu nustatyta, kad D. T. padaryta muštinė žaizda kaktoje. Sužalojimas padarytas kietu buku daiktu, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2018 m. lapkričio 17 d. ir pagal turimus duomenis vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 48-49).

Liudytojas T. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. lapkričio 17 d. dienos metu atėjo į kavinę „Milva“, esančią Šeškinės gatvėje. Joje buvo jo pažįstami R. ir D.. D. matėsi, kad buvo gerai išgėręs. Jis jam siūlė žaisti biliardą, bet jis atsisakė, nes jis buvo girtas. Tada jis pasisiūlė žaisti kartu su R.. R. sutiko. D. pradėjus žaisti, pradėjo įžeidinėti R., įžeidinėjo R. necenzūriniais žodžiais, sakė, kad R. nemoka žaisti, laikyti lazdos. R. supyko ant D. ir ranka pastūmė D. kažkur į petį ar nugarą ir liepė D. išeiti. D. neišėjo ir toliau provokavo R., R. žodžiu liepė D. atstoti nuo jo, bet jis neišeidinėjo ir toliau įžeidinėjo R.. R. neištvėrė ir vėl taip pat pastūmė D.. Nuo šio pastūmimo D. atsitrenkė į sieną, kuri paklijuota reljefinėmis plytelėmis ir nukrito ant grindų. Būtent atsitrenkus į šias plyteles (jos šiek tiek atsikišusios), D. sužalojo veidą. Daugiau R. jokių veiksmų D. atžvilgiu nedarė, jo nemušė rankomis, nespardė kojomis. Po nukritimo vyrai nuėjo į skirtingas sales, bet D. pasakė, kad kreipsis į policiją ir ją iškvietė (b.l. 59).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės 1-kuopos 2-o būrio vyriausiojo patrulio N. B. 2018 m. lapkričio 17 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 17 d. dirbant kartu su vyriaus. patrule G. L., apie 14 val. 00 min., iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, Šeškinės g. 26 įvyko muštynės, kur sužalotas žmogus. Atvykus minėtu adresu, kavinėje „Milva“ rado nukentėjusį D. T., gim. (duomenys neskelbtini) m., kuris paaiškino, kad kavinėje pasiūlė vienam piliečiui pažaisti biliardą ir tas pilietis ranka trenkė jam į veidą, po ko jis griūdamas galva atsitrenkė į sieną ir prasikirto galvą. R. P., gim. (duomenys neskelbtini) m., paaiškino, kad iš matymo pažįstamas asmuo pasiūlė pažaisti biliardą ir pradėjo iš jo tyčiotis jį įžeidinėdamas, todėl jis jį delnu pastūmė ir tas griūdamas atsitrenkė galva į sieną. Įvykio vietoje buvusi GMP 0885 nukentėjusį D. T. dėl galvos traumos išsivežė į RVUL (b.l. 22).

Dėl duomenų vertinimo

R. P. inkriminuota nusikalstama veika, numatyta Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, numatančioje baudžiamąją atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Iš nurodytų teisėtai surinktų ir nagrinėjant bylą sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirtų įrodymų, kurie iš esmės sutampa tarpusavyje, kiek tai susiję su pareikštu kaltinimu, matyti, kad jie papildo vienas kitą ir jais patvirtinamos faktinės aplinkybės sudaro nuoseklią visumą, dėl ko šie duomenys pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi, darydamas atitinkamas išvadas. O būtent, iš įrodymų visumos nustatytos tokios faktinės aplinkybės: 2018 m. lapkričio 17 d. apie 13.50 val., bare „Milva“, esančiame Šeškinės g. 26, Vilniuje, R. P., būdamas neblaivus, kilus konfliktui su D. T., sudavė delnu ne mažiau nei vieną kartą nukentėjusiajam į veido (galvos) sritį, dėl ko D. T. atsitrenkė į sieną bei nugriuvo ant grindų ir taip D. T. buvo padaryta muštinė žaizda kaktoje.

Nurodytos aplinkybės nustatytos pirmiausia paties kaltinamojo parodymais, duotais tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, kai jis pripažino savo kaltę bei paaiškino, kad neapsikęsdamas nukentėjusiojo įžeidinėjimų, ar tai pastūmė, ar tai sudavė su delnu pastarajam, dėl ko jis nukrito. Atitinkamas aplinkybes parodė ir nukentėjusysis, nors, pažymėtina, jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu dėl kaltinamojo veiksmų (jų intensyvumo) prieštaringi, kas, teismo vertinimu, gali būti paaiškinama nukentėjusiojo reikšmingu neblaivumu (2018 m. lapkričio 17 d., 16.47 val. nukentėjusiajam nustatytas 2,06 prom. neblaivumas; b. l. 52). Nurodytas aplinkybes taip pat patvirtina informacija, užfiksuota vaizdo įraše iš kavinėje „Milva“ įrengtos vaizdo kameros (jo apžiūros protokolas, vaizdo įrašas – prie bylos viršelio), be to, atitinkamas aplinkybes nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklaustas T. S.. Taigi nurodyti įrodymai patvirtina buvus minėtas aplinkybes, savo ruožtu tai, kad būtent dėl suduoto smūgio nukentėjusysis griuvo, atsitrenkęs į sieną, bei taip jam buvo padaryta muštinė kaktos žaizda, patvirtina medicinos dokumentai (b. l. 35), o iš specialisto paaiškinimų matyti, kad minėtas sužalojimas vertintinas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 48-49).

Taigi teismas, įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad R. P. veikoje nustatyti tiek objektyvieji, tiek subjektyvieji (tiesioginė tyčia) nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, požymius, nes jis smurtiniu savo veiksmu nežymiai sužalojo nukentėjusįjį D. T., todėl R. P. pripažintinas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Dėl bausmės skyrimo ir kitų klausimų

Už nusikaltimą, numatytą Baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, numatyta galimybė bausti viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Sprendžiant klausimą dėl bausmės skyrimo R. P., vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalimi, teismas pirmiausiai pažymi, kad padaryta nusikalstama veika – smurtinis, tyčinis, baigtas nesunkus nusikaltimas žmogaus sveikatai, byloje pareikšti civiliniai ieškiniai, žala (ar jos dalis) neatlyginta. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir teisiamojo posėdžio metu R. P. pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotos veikos, nurodė, kad gailisi, ką teismas pripažįsta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką jis padarė būdamas neblaivus, kai tai turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.). Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į R. P. asmenybę – jis dirba (b. l. 77-85), neteistas (b. l. 75), administracine tvarka baustas (b. l. 73), duomenų apie gydymąsi nuo priklausomybės / psichikos ligų, byloje nėra.

Todėl įvertinęs jau minėtų aplinkybių visumą, ypač atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis neteistas (dėl ko būtina vadovautis ir BK 55 straipsnio nuostatomis) bei nustatytą jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, teismas sprendžia, kad kaltinamajam skirtina viena iš švelnesnės rūšies bausmių – laisvės apribojimas, bausmės dydį, atsižvelgiant į visumą jau minėtų aplinkybių, apibūdinančių tiek konkrečią nusikalstamą veiką, tiek ir kaltinamojo asmenybę, nustatant mažesnis nei šios rūšies bausmės vidurkis, artimesnį minimaliai laisvės apribojimo bausmės ribai, t. y. skirtinas laisvės apribojimas 6 mėnesiams. Kaltinamajam, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų, skirtinos pareigos, numatytos BK 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktuose.

Kadangi R. P. pripažino savo kaltę, byla buvo išnagrinėta taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl civilinių ieškinių

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš kaltų asmenų Privalomojo sveikatos draudimo fondui padarytą 50,52 eurų turtinę žalą dėl nukentėjusiojo D. T. gydymo (b.l. 38-41).

D. T. pareiškė civilinį ieškinį 700 eurų sumai dėl nusikaltimo, kurio metu buvo sužalotas ir patyrė fizinį skausmą ir moralinę žalą (b. l. 31). Bylą nagrinėjant teisme, paaiškino, kad prašo priteisti nurodyto dydžio turtinę ir neturtinę žalą. Raštu pateiktame prašyme nurodo, kad prašo priteisti 300 eurų neturtinės žalos už patirtą skausmą, prastą savijautą, nemigą 2018 m. lapkričio 17-29 dienomis, bei priteisti 400 eurų turtinės žalos (negautų pajamų) nuo 2018 m. lapkričio 18 iki 29 d., nurodė, kad vidutinės pajamos per 2018 m. rugsėjo (be lapkričio mėn.) – 2019 m. sausio mėnesiais sudarė 2567 eurus, o 2018 m. lapkričio mėnesį sudarė 1117 eurų.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę, be kita ko, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str.).

Minėta, kad nukentėjusysis baudžiamojoje byloje D. T. pareiškė reikalavimą dėl 300 eurų neturtinės žalos ir 400 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Turtinės žalos samprata apibrėžta Civilinio kodekso 6.249 straipsnio 1 dalyje, kur nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.253 straipsnio nuostatose numatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma ar asmuo gali būti visiškai ar dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl, be kita ko, nukentėjusiojo asmens veiksmų. Savo ruožtu aprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina vadovautis, be kita ko, CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama neturtinės žalos sąvoka – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyti neturtinės žalos nustatymo kriterijai, o būtent: neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, jei padaryta turtinė žala – turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai.

Nagrinėjamu atveju teismas, vertindamas nagrinėjamos nusikalstamos veikos aplinkybes bei ja sukeltos žalos pobūdį – žala buvo padaryta nukentėjusiojo sveikatai tyčiniais nusikalstamais kaltinamojo veiksmais, kas, teismo nuomone, neabejotinai sukėlė atitinkamas neturtinio pobūdžio pasekmes – fizinį skausmą, išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo su kitais žmonėmis apsunkinimą (nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas kaktos srityje, kuris buvo susiūtas ir, atitinkamai, vėliau turėjo būti dar kartą daroma intervencija, išimant siūles – b. l. 35), sprendžia, kad neturtinė žala nukentėjusiajam buvo neabejotinai padaryta.

Taip pat nukentėjusysis pateikė tam tikrus duomenis apie jo gautas pajamas vykdant individualią (pavėžėjimo) veiklą bei nurodė, kad dėl sužalojimo jis negalėjo dirbti bei negavo pajamų. Šiuo aspektu pirmiausia pažymėtina, kad iš tikrųjų nukentėjusiojo pateiktuose duomenyse atsispindi, kokios pajamos jam buvo apskaičiuotos atliekant minėtas paslaugas naudojantis Uber ir Taxify programomis, vis dėlto pastebėtina, kad nurodydamas bendras laikotarpiu nuo 2018 m. spalio iki 2019 m. sausio mėnesio (išskyrus lapkričio) pajamas, jis nurodė jų vidurkį, neišskaičiavus išlaidų (mokesčio už naudojimąsi minėtomis programomis), t. y. nurodė ne faktinį gautų pajamų dydį. Nepaisant to, vis dėlto sutiktina, kad dėl patirto sužalojimo jo pajamos neabejotinai sumažėjo – t. y. jis negavo tam tikros dalies pajamų.

Atsižvelgdamas į nurodytus argumentus, teismas sprendžia, kad nukentėjusysis patyrė tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos, nulemtos nusikalstamų kaltinamojo veiksmų. Vis dėlto sprendžiant dėl priteistinos žalos, teismas vertina taip pat ir nukentėjusiojo veiksmus – kaip minėta, nukentėjusiojo veiksmai gali būti pagrindu civilinę atsakomybę mažinti. Šiuo atveju teismas, vertindamas tiek kaltinamojo paaiškinimus apie įvykį, tiek ir duomenis, jog nukentėjusysis tuo metu buvo itin neblaivus – jam buvo nustatytas 2,06 promilių neblaivumas, sprendžia, kad nors minėta aplinkybė šiuo atveju kaltinamojo nusikalstamos veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, vis dėlto ji yra reikšminga nustatant priteistinos žalos – tiek turtinės, tiek ir neturtinės dydį, o būtent – iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistinos turtinės ir neturtinės žalos dydis mažintinas tam tikra dalimi, atsižvelgiant į minėtus nukentėjusiojo veiksmus (jo neblaivumą). Taigi nukentėjusiajam iš kaltinamojo priteistina 200 eurų neturtinės žalos ir 300 eurų turtinės žalos.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad dėl nusikalstamų R. P. veiksmų, lėmusių sveikatos sutrikdymą D. T., pastarajam buvo suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų, t. y. kad būtent kaltinamojo nusikalstami veiksmai lėmė žalos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atsiradimą, sprendžia, kad šis civilinis ieškinys tenkintinas ir iš R. P. priteistina civilinio ieškovo dokumentais pagrįsta nurodyta žala – 50,52 eurų (penkiasdešimt eurų 52 centai).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. P. (R. P.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, skirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. P. paskirti bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktais, paskirti R. P. pareigas: 1) per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytą 50,52 eurų turtinę žalą ir atlyginti D. T. 300 eurų turtinę ir 200 eurų neturtinę (BK 48 str. 7 d.) žalą; 2) visu bausmės vykdymo laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje (BK 48 str. 6 d. 3 p.).

Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai iš R. P. 50,52 eurų (penkiasdešimt eurų 52 centus) turtinės žalos, padarytos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui.

D. T. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti jo naudai iš R. P. 200 (du šimtus) eurų neturtinės žalos ir 300 (tris šimtus) eurų turtinės žalos atlyginimo.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti – panaikinti.

Daiktą – kompaktinę laikmeną su vaizdo įrašais, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Ingrida Mikužytė